Civilinė byla Nr. 2A-477/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 45 |
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Violetai Drėmienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui,
atsakovo atstovams K. K. , advokatei Kristinai Česnauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medienos centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-241-227/2007 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Keravos langai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medienos centras“ dėl įpareigojimo grąžinti daiktus arba skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas – BUAB „Keravos langai“, sumažinęs reikalavimus PVM suma – 4 045,17 Lt, prašė įpareigoti atsakovą – UAB „Medienos centras“ – grąžinti pagal 2004 m. gruodžio 30 d. debetinę PVM sąskaitą–faktūrą Serija GFA Nr. 6556275 aštuonis ąžuolinių durų komplektus 26 518,37 Lt sumai, o nesant galimybės grąžinti turtą natūroje – priteisti iš atsakovo UAB „Medienos centras“ (į/k259967730) ieškovo naudai 22 473,2Lt ir priteisus pinigus nuo priteistos sumos išieškoti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo. Prašė priteisti bylos vedimo išlaidas.
Nurodė, kad pagal 2004 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GFA Nr. 6556274 ieškovas pardavė atsakovui UAB „Medienos centras“ ąžuolinių ir pušinių durų bei langų komplektus bendrai 58 253,85 Lt sumai ir atsakovas visiškai atsiskaitė. Į šią sumą įėjo aštuoni ąžuolinių durų komplektai 26 518,37 Lt sumai. 2004 m. gruodžio 30 d. ieškovo UAB „Keravos langai “ direktorius S. R. (šios bylos trečiasis asmuo) išrašė atsakovui debetinę PVM sąskaitą faktūrą Serija GFA Nr. 6556275 pagal faktą, kad gražinami aštuoni ąžuolinių durų komplektai 26 518,37 Lt sumai. Pagal šią sąskaitą ieškovas su atsakovu atsiskaitė – įtraukė į kreditorių sąrašą 17 533,56Lt sumai, nes 8 984,81Lt suma įsiskolinimas sumažintas ieškovo pateiktais gaminiais. Atsakovas iki šiol negražino durų.
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies – 4 045,17 Lt priteisimo iš atsakovo – ir bylą šioje dalyje nutraukė, priteisė iš atsakovo 22 473,20 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2007 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 674,20 Lt žyminio mokesčio ieškovui ir 20,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovas pagal 2004 m. gruodžio 30 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą turėjo grąžinti 8 komplektus ąžuolinių durų 26 518,37 Lt sumai, tačiau to nepadarė. Atsakovas savo nurodomų aplinkybių, kad šalys susitarė, jog prekės yra nekokybiškos ir jos neturi būti grąžinamos, o ieškovas įsipareigoja šiai sumai pateikti kitus gaminius, nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Nėra taip pat aišku, kokiais kokybės kriterijais vadovavosi atsakovas, nustatydamas, kad šios prekės yra nekokybiškos. Atsakovas, pirkdamas vidines ir išorines duris iš skirtingų gamintojų, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl ieškovo kaltės dėl to nėra. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas pateiktų rašytinius įrodymus dėl netinkamos durų kokybės, jis, nenuginčijus debetinės sąskaitos, turėtų grąžinti nekokybiškas duris arba už jas sumokėti bei įgytų teisę į nuostolių atlyginimą. 2005 m. spalio 18 d. tarpusavio atsiskaitymo aktas nepatvirtina atsakovo teiginio apie gaminių nekokybiškumą, nes jis buvo pasirašytas tarp atsakovo ir Ispanijos įmonės, jo pasirašymo metu ieškovas nedalyvavo. Atsakovas minėjo, kad jis į Ispaniją vežė ir kitų gamintojų duris, todėl nėra aišku, ar nekokybiškos buvo būtent ieškovo pagamintos durys, nes šios aplinkybės ieškovas nepagrindė įrodymais. Kadangi ieškovas įsipareigojimą pagal debetinę sąskaitą įvykdė ir įtraukė atsakovą į kreditorių sąrašą, todėl atsakovas taip pat turi įvykdyti savo pareigas ir grąžinti nekokybiškas prekes, nes debetinė sąskaita yra galiojanti ir ji sukuria prievolę atsakovui. Kadangi atsakovas nurodė, jog nekokybiškų durų jis grąžinti negali, teismas priteisė šių durų kainą, sumažinęs ją suma, kurios ieškovas atsisakė.
Atsakovas apeliaciniame skunde 2007 m. birželio 5 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą prašo panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sutartis reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai aiškino tarp šalių atsiradusius sutartinius santykius. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl prievolės nevykdymo, tai yra dėl durų negrąžinimo ir nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių broko buvimo faktą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad byloje yra analizuojami 2004 metais susiklostę teisiniai santykiai, apie kuriuos ieškovo administratorius negali žinoti, todėl į bylos nagrinėjimą buvo kviečiamas buvęs ieškovo vadovas ir buhalterė, tačiau teismas jų parodymais nesivadovavo ir nenurodė motyvų, kodėl jie yra atmetami. Teismas neanalizavo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, pagrindinių sąlygų, šalių veiksmų vykdant sandorį ir po jo, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl brokuotų prekių pateikimo, šalys ir po šio įvykio toliau bendradarbiavo, o susidariusią situaciją išsprendė pateikdami debetinę sąskaitą faktūrą. Nebuvo įvertinti liudytojos L. Š. parodymai, kad brokuotų durų gamybai panaudotos medžiagos buvo nurašytos, buhalteriškai parodytas nuostolis, medžiagų PVM atstatytas. Medžiagos buvo nurašytos dėl to, kad ieškovė tuo metu nenorėjo susigrąžinti brokuotų durų, nes tai buvo susiję su didelėmis išlaidomis, o naujų pagaminti ji negalėjo. Šalys broko fakto taip pat neprivalėjo patvirtinti rašytiniais įrodymais, kadangi ieškovas tuo metu šį faktą pripažino pagal nuotraukas ir patvirtino tai išrašydamas debetinę sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtino byloje dalyvavę liudytojai. Teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl prievolės nevykdymo yra kaltas atsakovas, nes jis buvo nerūpestingas ir duris užsakė dviejose įmonėse. Atsakovas pažymėjo, kad užsakydamas duris jis pateikė gamintojui spalvos kodus ir pavyzdžius, todėl ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta neatitikimo, be to, durys buvo brokuotos ir dėl to, kad durų bėgeliai buvo pagaminti iš medienos, kuri dėl klimato ypatumų pabrinko ir durys pasidarė nesandarios. Kadangi ieškovas reiškė reikalavimą ne piniginei prievolei įvykdyti, atsakovas ieškovo pinigais nesinaudojo, todėl nepagrįstai buvo priteistos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Be to, ieškovas reikalavo įpareigoti grąžinti duris ar priteisti jų vertę pinigais, todėl teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, kad yra priteisiama skola.
Trečiasis asmuo – S. R. – prisidėjo prie atsakovo – UAB „Medienos centras“ apeliacinio skundo, ji palaikė ir prašė tenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Keravos langai“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą. Ieškovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netaikė reikiamų materialinės teisės normų ir netinkamai taikė CK 6.59 str. ir 6.63 str. nuostatas. Teismas tinkamai vertino byloje esantį įrodymą – debetinę PVM sąskaitą faktūrą, o liudytojų parodymais vadovavosi tiek, kiek tai neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Savo teiginių apie brokuotą produkciją atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pažymas, transportavimo važtaraščio ir eksporto deklaracijos kopijas, nemotyvavo, kodėl tik šioje proceso stadijoje atsirado būtinybė šiuos įrodymus pateikti, todėl prašė atsisakyti priimti šiuos įrodymus.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Šalims sudarius pirkimo–pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavėjo ir pirkėjo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos. Šalys, vykdydamos joms nustatytas pareigas, pasiekia rezultatą, kurio jos tikėjosi sudarydamos sutartį. Pardavėjo pareiga perduoti tinkamos kokybės daiktus pirkėjui yra numatyta Civiliniame kodekse. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 6.200 straipsnio nuostatos nurodo, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, kas reiškia – padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, nes tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija GFA Nr. 6556274 (b.l. 6) UAB „Medienos centras“ įsigijo iš ieškovo medienos gaminių bendrai 58 253,85 Lt sumai. Atsakovas už parduotas prekes atsiskaitė (b.l. 42-44). Kadangi dalis prekių buvo nekokybiška, pirkėjas pareikalavo jas pakeisti tinkamomis ir ieškovas pateikė kokybiškų prekių apie 8 000 Lt sumai, o likusi suma už nekokybiškus daiktus yra įtraukta į ieškovo kreditorinių reikalavimų sąrašą (b.l. 31, 48). 2004 m. gruodžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl netinkamos kokybės prekių grąžinimo pardavėjui.
Sutarties šalys pripažįsta aplinkybę, kad dalis parduotos produkcijos buvo nekokybiška. Tai patvirtina kokybiškų prekių patekimas apie 8 000 Lt sumai ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimas. Šalių elgesys atitiko CK nuostatas, kadangi CK 6.333 straipsnis įpareigoja pardavėją pateikti tinkamos kokybės prekes, o 6.334 str. 1 d. numato pirkėjo teisę, nusipirkus nekokybiškas prekes, reikalauti, kad jos būtų pakeistos. Savo ruoštu, pagal šias nuostatas pardavėjas, pateikęs pirkėjui vietoj nekokybiškų tinkamas prekes, turi teisę reikalauti grąžinti nekokybiškas. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, jog pirkėjas nekokybiškų prekių negrąžins dėl to, kad jos buvo išvežtos į Islandiją ir jų grąžinimas ekonomiškai nenaudingas. Toks šalių susitarimas turėjo būti sudarytas raštu, tačiau buvo sudarytas žodžiu ir tokio susitarimo sudarymo faktą įrodo byloje apklaustų liudytojų – ieškovo buvusio vadovo S. R. ir buvusios finansininkės L. Š. – parodymai. Taigi pirkimo–pardavimo sutarties šalys pripažino, kad prekės nekokybiškos ir susitarė jų negrąžinti pardavėjui, o šis įsipareigojo už netinkamos kokybės prekes tokiai sumai pateikti kokybiškas prekes. Sąskaita dėl prekių grąžinimo, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, buvo išrašyta dėl to, kad pardavėjas turėtų galimybę atsiimti PVM ir jis pagal šią PVM sąskaitą faktūrą buvo atsiimtas, dėl to ieškovas sumažino savo ieškinio reikalavimus ir teismas patvirtino jo atsisakymą nuo 4 045,17 Lt reikalavimo ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Šios aplinkybės rodo, kad pirkėjas, vykdydamas pirkimo–pardavimo sutartį, elgėsi sąžiningai ir nekokybiškų prekių negrąžino dėl to, kad taip buvo sutarta su pardavėju, todėl priteisimas iš jo nekokybiškų prekių kainos, nesant galimybės šias prekes grąžinti, neatitinka šalių pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo ir šalių valios vykdant sandorį bei teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 ir 6.200 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, 2007 m. birželio 5 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalis, kuria iš UAB „Medienos centras“ priteista 22 473,0 Lt skolos, 6 procentai palūkanų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. kovo 27 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Keravos langai“ ir 674,20 Lt žyminio mokesčio bei 20,70 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, naikintina ir ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas. Kita sprendimo dalis, kuria priimtas ieškovo UAB „Keravos langai“ atsisakymas nuo 4 045,17 Lt priteisimo ir byla šioje dalyje nutraukta, paliktina nepakeista.
Tenkinant atsakovo apeliacinį skundą teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovui UAB „Medienos centras“ grąžintina 674,20 Lt žyminio mokesčio, sumokėto į valstybės biudžetą, kadangi atsakovas šioje byloje nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir jam iš UAB „Keravos langai“ priteistina 400 Lt išlaidų už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, 700 Lt išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, 200 Lt už apeliacinio skundo paruošimą ir 400 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, bendrai 1 700 Lt (CPK 98 straipsnis). Iš UAB „Keravos langai“ taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 93 straipsnio1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 ir 2 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš UAB „Medienos centras“ priteista 22 473,0 Lt skolos, 6 procentai palūkanų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. kovo 27 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Keravos langai“ ir 674,20 Lt žyminio mokesčio bei 20,70 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medienos centras“ 674,20 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Keravos langai“, į. k. (duomenys neskelbtini), 1 700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Medienos centras“, į.k. (duomenys neskelbtini), ir 30,10 (trisdešimt litų 10 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teisėjai | Alė Bukavinienė Donatas Šernas Vincas Verseckas |