VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei
dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Kristijonui Paliučiui, direktoriui Rokui Mazuroiui,
atsakovo atstovui Adomui Ankstaičiui, trečiojo asmens atstovei Indrei Liveikytei
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo MB „Projektų koordinavimo centras“ ieškinį atsakovui UAB „Jet Maintenance Solutions“, trečiajam asmeniui UAB „KlasJet“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „Jet Maintenance Solutions“ 8 000 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 8 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo išsikraustydamas išsivežė stalą bei šviestuvus, nors dėl šių daiktų nuomos su atsakovu buvo sutarę. Už nuomotojo pasisavintus šviestuvus kompensavo draudimo bendrovė, tačiau dėl prarasto stalo, kurį šalys įvertino 8 000 Eur suma, reiškiamas ieškinys.
Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad 2018-06-18 ieškovas su atsakovu sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Išnuomotose patalpose, be kito turto, buvo nestandartinis plieno spalvos stilizuotas priimamojo stalas ir 10 vienetų stilizuotų šviestuvų. Ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes niekada nebuvo tariamai pasisavinto turto savininku. 2014-01-14 tarp trečiojo asmens ir UAB „Litectus“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis 36 mėnesių laikotarpiui. Trečiasis asmuo savo lėšomis sumontavo stalą bei šviestuvus, tai patvirtina pridėta sąskaita faktūra bei rangos sutartis dėl šviestuvų gamybos. Ilgalaikio turto apskaitos pažymoje turtas apskaitytas kaip trečiojo asmens nuosavybė. Pasibaigus sutarties terminui su pradiniu nuomotoju buvo sutarta, jog trečiasis asmuo išmontuos ir pasiims savo turtą. Tuo pačiu sutarta, kad UAB „Litectus“ neatlygintinai pasaugos trečiojo asmens turtą, kol pastarasis suras tinkamas patalpas jų perkėlimui ir (arba) sandėliavimui. UAB „Litectus“ patalpas perleido ieškovui, tačiau apie tai neinformavo trečiojo asmens. Trečiasis asmuo kreipėsi į nuomotoją dėl galimybės pasiimti savo turtą, tačiau atsakymo negavo. Kadangi ieškovas netapo trečiojo asmens turto savininku, todėl jis turtą išmontavo ir išsivežė. Sutarties su atsakovu sudarymo metu atsakovui nebuvo žinoma, jog stalas bei šviestuvai nėra ieškovo nuosavybė, sąlygas dėl stalo vertės ir susijusias rengė ieškovas. Mano, kad ieškovo ieškinys turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo pateiktuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad jo lėšomis ir užsakymu pagamintas vienetinis priimamojo stalas iš nestandartinių medžiagų, panaudojant netinkamo eksploatuoti orlaivio variklio detales. Taip pat trečiojo asmens užsakymu pagaminti vienetiniai šviestuvai. Pasibaigus nuomos sutarties terminui 2017-03-31 trečiasis asmuo išsikraustė iš patalpų, tačiau laikinai neturėjo galimybės pasiimti stalo bei šviestuvų. Su UAB „Litectus“ žodžiu buvo sutarta dėl neatlygintino turto pasaugojimo. Pastarasis taip pat įsipareigojo pranešti trečiajam asmeniui, jei bus nutarta patalpas perleisti kitiems asmenims, sudarant galimybes trečiajam asmeniui savo turtą pasiimti. UAB „Litectus“ nutarta likviduoti, todėl susisiekti su darbuotojais nepavyko. Ieškovui nebuvo perleista nuosavybė į stalą bei šviestuvus, todėl pastarasis neturėjo teisės į nuomos sutartį su atsakovu įtraukti sąlygų dėl šio turto.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose nurodė palaikantis ieškinio reikalavimus. Pažymi, kad atsakovas ir trečiasis asmuo yra susijusios įmonės. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo bei atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl neva trečiajam asmeniui priklausiusio turto pasaugos. Prieš sudarant sutartį su atsakovu vyko derybos dėl sutarties sąlygų, buvo siunčiamos turto nuotraukos, tačiau atsakovas prieštaravimų dėl stalo nuosavybės ar kt. sutarties sudarymo metu nereiškė. Mano, kad trečiasis asmuo bei susijusi įmonė – atsakovas neįrodė, jog stalas nebuvo perleistas pradiniam nuomotojui UAB „Litectus“ ir dėl turto pasaugos. Turto pardavimo projekto sutartyje numatyta, kad turte yra kilnojamieji daiktai: priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos, patalpų kondicionavimo sistema, vertikalios žaliuzės, virtuvės baldai ir įranga, taip pat nuomininkų paliktos sieninės spintos, priimamojo stalas, kurie parduodami už bendrą kainą, nurodytą sutartyje. Kadangi trečiojo asmens nuomos sutartis pasibaigė 2017 m. kovo mėn., o preliminari turto pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. spalio mėn., 6 mėn. laikotarpis buvo pakankamas pasiimti likusius trečiojo asmens daiktus. Ieškovas kelia abejones dėl trečiojo asmens laiškų siuntimo pradiniam nuomotojui, nes nepateikta forma ir įrodymai, kaip šie pranešimai buvo siųsti. Be to, trečiasis asmuo nesikreipė į ieškovą kaip patalpų savininką. Mano, kad atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir prašoma skirti baudą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaikė visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė su ieškiniu nesutiko.
Preliminarus teismo sprendimas paliktinas galioti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Byloje kilo ginčas dėl priimamojo vienetinio stalo nuosavybės.
Ieškovo teigimu, nuosavybę į stalą jis įgijo įsigydamas patalpas kartu su esančiais kilnojamaisiais daiktais iš pradinio patalpų savininko UAB „Litectus“. Atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, stalą pagamino pagal trečiojo asmens užsakymą rangovas, o neatlygintina žodine pasaugos sutartimi nuosavybė UAB „Litectus“ nebuvo perleista.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pasaugos santykiams atsirasti yra būtinas realus (faktinis) saugojamo turto perdavimas saugotojui. Toks perdavimas gali būti atliekamas tiek fiziškai perduodant turtą saugotojui, tiek ir sudarant saugotojui galimybę valdyti turtą. Faktinis turto perdavimas patvirtinamas saugotojo parašu turto apraše nurodant, kad saugotojas apraše nurodytą turtą priėmė saugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2009). Sprendžiant, ar tarp šalių buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis, būtina įvertinti, ar buvo suderinta abiejų šalių valia dėl tokios sutarties sudarymo (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.830 straipsnio 1 dalis). Taip pat, remiantis CK 6.831 straipsnio 4 dalies norma, kuri numato, kad paprastos rašytinės pasaugos sutarties formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžinto daikto tapatybės, teismas turi įvertinti ir byloje esančius liudytojų parodymus.
Pagal pasaugos sutartį saugotojas privalo grąžinti davėjui ar kitam jo įgaliotam asmeniui tą patį daiktą, kuris buvo perduotas saugoti (CK 6.844 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.845 straipsnio 1 dalį ir 6.846 straipsnio 2 dalį saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą šių daiktų verte. Teismui konstatavus faktą, kad priimtas saugoti turtas nebuvo grąžintas, ieškovo nuostoliais CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme yra laikoma neatgauto turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2009).
Vis dėlto nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimu neprašo pripažinti jį stalo savininku, negina savo kaip galimo stalo savininko teisių, tačiau vadovaudamasis nuomos sutarties 9.9 punktu prašo iš atsakovo priteisti netesybas – už stalo praradimą. Dėl šios priežasties byloje teismas, neišeidamas iš ieškinio reikalavimo ribų, nenustatinėja stalo savininko, o tik pasisako dėl atsakovo pareigos (ar pareigos nebuvimo) atlyginti nuostolius ieškovui.
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.
Iš tiesų, pagal civilinę bylą Nr. e2-1059-294/2021 matyti, kad 2018 m. birželio 28 d. ieškovas su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties 9.9 punkte numatyta, kad patalpose nuomos terminui paliekamas Nuomotojui nuosavybės teise priklausantis nestandartinis stalas. Nuomininkas sutarties galiojimo metu turi teisę naudotis šiuo stalu bei privalo užtikrinti jo saugumą ir vientisumą. Šalys patvirtina, kad stalo vertė yra 8 000 Eur. Nuomininkas yra atsakingas už stalo praradimą ar sugadinimą.
Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai). Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010).
Atsakovas su ieškovu sutarė dėl konkretaus netesybų dydžio, jeigu stalas bus prarastas (nuomos sutartyje neaptariamos „teisėtos“ stalo praradimo priežastys, pavyzdžiui, trečiojo asmens reikalavimu stalas išvežamas ar pan.).
CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.
Atsakovas byloje nepateikė priešieškinio, kuriame ginčytų nuomos sutarties 9.9 nuostatą ar pačią nuomos sutartį.
Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui galioja pareiga, o ieškovas turi reikalavimo teisę į stalo vertės netesybas – 8 000 Eur nuostolius.
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Pažymėtina, kad, be CPK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo principų, būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumu, sąžiningumu ir protingumu. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia, kiekvienos konkrečios bylos dalykas, priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja pačios šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys.
Šalys (ieškovas su atsakovu) nuomos sutartimi (jos 9.9 punktu) aiškiai sutarė dėl vienetinio daikto (stalo) vertės atlyginimo ieškovui, jei daiktas bus prarastas ar dėl vertės atlyginimo, jei daiktas bus sugadintas.
Visi byloje dalyvaujantys asmenys sutinka ir faktas neginčijamas, jog bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo išmontavo stalą bei jį pasiėmė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų ir šiai dienai ieškovo patalpose priimamojo stalo (kuris buvo nuomos sutarties sudarymo metu) nėra.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo tinkamai, sąžiningai ir laiku vykdyti sutartines prievoles (CK 200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai. Šis principas reiškia, kad nekentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kuri būtų buvusi nepadarius jam žalos.
Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).
Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).
Kadangi nuomos sutartyje ieškovas bei atsakovas aiškiai sutarė dėl netesybų praradus stalą dydžio, šio netesybų dydžio atsakovui neginčijant (ginčijus dėl ieškovo reikalavimo teisės kaip trečiojo asmens buvimo galimu stalo savininku), teismas daro išvadą, kad galiojant sutartyje nenuginčytai pareigai atsakovui sumokėti 8 000 Eur vertę ieškovui, pastarojo ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.
Atskirai paminėtina, kad ieškovas nereiškia reikalavimo trečiajam asmeniui grąžinti stalą, todėl šalių paaiškinimai dėl galimo stalo savininko nelaikomi turinčiais reikšmę netesybų priteisimui ir dėl stalo savininko byloje nesprendžiama. Ieškovui neužkertamas kelias reikšti naują ieškinį teisme trečiajam asmeniui dėl daikto grąžinimo, jei būtų nuspręsta ginti savo, kaip galimo savininko, teises, taip pat atsakovui neužkertamas kelias naujoje civilinėje byloje ginčyti 2018 m. birželio 28 d. su ieškovu sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatų galiojimo ir teisėtumo.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į teismui pateiktus atsakovo prieštaravimus, teismo priimtas preliminarus sprendimas nekeistinas ir paliktinas galioti visiškai.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Ieškovas pateikė prašymą atlyginti papildomas 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas sudaro atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus bei pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje. Kadangi ieškovo ieškinys visiškai, pastarajam atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant papildomai nurodytąsias (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo nepriteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos neviršija minimalios priteistinos sumos, o sudaro 3,47 Eur (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 93, 262, 428, 429 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo prieštaravimus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta „ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo UAB „Jet Maintenance Solutions“, juridinio asmens kodas 300869952, 8 000 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 8 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-08) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 898,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo MB „Projektų koordinavimo centras“, juridinio asmens kodas 304673869, naudai“ palikti nepakeistą.
Papildomai priteisti ieškovo MB „Projektų koordinavimo centras“, juridinio asmens kodas 304673869, naudai iš atsakovo UAB „Jet Maintenance Solutions“, juridinio asmens kodas 300869952, 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis