Civilinė byla Nr. e2A-1145-330/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02226-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.4.3.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. S. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-209-275/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solid Baltic Group“ ieškinį atsakovams R. S., V. S., uždarajai akcinei bendrovei „Juridinė paslauga“, M. S. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Solid Baltic Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų R. S. ir V. S. 121 179,53 Eur kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, 493,26 Eur administravimo išlaidų, iš atsakovų M. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juridinė paslauga“ – 27 456,95 Eur kreditoriams padarytos žalos atlyginimo ir 111,74 Eur administravimo išlaidų, taip pat atitinkamai priteisti iš šių atsakovų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė                          BUAB „Solid Baltic Group“ bankroto bylą. Vienintele šios įmonės steigėja ir akcininke nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. buvo atsakovė V. S., o bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 20 d. ėjo atsakovas R. S.. Nuo 2014 m. birželio 17 d. visos ieškovės akcijos buvo perleistos atsakovei UAB „Juridinė paslauga“, o direktoriaus pareigas nuo 2014 m. birželio 20 d. pradėjo eiti atsakovas M. S.. M. S. ir R. S. atitinkamais vadovavimo ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ laikotarpiais, šiai esant jau nemokiai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje konstatuotas įmonės nemokumas nuo 2013 m.), neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai įmonės interesais. Nei vienas iš jų nevykdė įstatymais imperatyviai nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors tokia pareiga R. S. kilo 2013 m., o M. S. - nuo 2014 m. birželio 20 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovams, kaip buvusiems įmonės vadovams, kyla pareiga atlyginti dėl neteisėtų jų veiksmų (neveikimo) ieškovei bei jos kreditoriams atsiradusią žalą.
3. Bankroto byloje patvirtinti ieškovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams                               UAB „Kuehne+Nagel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir UAB „ALWARK“ pradėjo formuotis atsakovui R. S. einant ieškovės vadovo pareigas ir iš esmės nuo pat tų įsipareigojimų atsiradimo dienos nebuvo mažinami. Vietoje to, kad būtų atsiskaitoma su kreditoriais, šis atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. Lietuvoje esančiuose skirtinguose bankomatuose per daugiau kaip 40 kartų grynaisiais pinigais išėmė ieškovei priklausančius 79 700 Lt (23 082,72 Eur). Be to, ieškovei faktiškai nebevykdant veiklos, 2014 m. birželio 4 d. iš jos banko sąskaitos skubiu tarptautiniu pavedimu pervesta avansu 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) suma ofšorinei kompanijai  Transbaltica Inc. Už pervestą avansą ieškovė jokių prekių ar paslaugų negavo, avansas nebuvo grąžintas. Šie faktai įrodo nuostolingų sandorių sudarymą. 2014 m. gegužės mėnesį buvo atliktas mokėjimas UAB „Audito gairės“ už paslaugas, kai ieškovės skolos kitiems kreditoriams buvo atsiradusios jau anksčiau. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2014 m. birželio 27 d. R. S. (jau neidamas ieškovės direktoriaus pareigų), dokumentų priėmimo-perdavimo aktu neteisėtai perėmė iš UAB „Audito gairės“ dalį ieškovės apskaitos dokumentų, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog jie būtų perduoti naujai paskirtam direktoriui, nėra.
4. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas M. S., nuo 2014 m. birželio 20 d. paskirtas ieškovės direktoriumi, nevykdė imperatyviai nustatytų įmonės vadovo pareigų, nes nėra duomenų, kad jis būtų perėmęs įmonės dokumentus, vykdęs jos veiklą, taip pat nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, veikė aiškiai aplaidžiai. Byloje patvirtinti bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams UAB „Diena Media News“, UAB „DHL Lietuva“, UAB „Tele2“ ir UAB „Paysera LT“ pradėjo formuotis būtent M. S. esant bendrovės vadovu ir nuo pat jų atsiradimo dienos nebuvo mažinami. Atsakovas taip pat nesikreipė į teismą, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla,  nors negalėjo nežinoti apie jos nemokumą.
5. Ieškovės teigimu, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo ir įmonės savininkams: V. S. – 2013 metais, o UAB „Juridinė paslauga“ – nuo 2014 m. gegužės 2 d. Atskirais laikotarpiais būdami įmonės savininkais, jie turėjo pareigą domėtis ieškovės finansine būkle ir esant būtinybei imtis įstatyme nustatytų veiksmų (kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo) tam, kad būtų apsaugoti ieškovės ir jos kreditorių interesai, tačiau to nepadarė ir sąmoningai leido įmonės nuostoliams didėti, todėl privalo padengti tokiais neteisėtais veiksmais ieškovės kreditoriams padarytą žalą.
6. Ieškovė apskaičiavo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado žala, kurią sudaro: 1) teismo patvirtintų ieškovės BUAB „Solid Baltic Group“ kreditorių finansinių reikalavimų suma, kurios bendrovė bankroto procese kreditoriams negalės padengti, tai yra atsakovų R. S. ir V. S. vadovavimo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. birželio 17 d. padaryta 121 179,53 Eur dydžio žala, atsakovų M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ nuo 2014 m. birželio 17 d. padaryta 27 456,95 Eur dydžio žala; 2) bankroto administravimo išlaidos už 605 Eur sumą su PVM (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtinta bendra 500 Eur (neįskaitant mokesčių) dydžio suma, iki kreditoriai patvirtins bankroto administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkime).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovei  BUAB „Solid Baltic Group“ iš atsakovų R. S. ir V. S. solidariai priteisė 121 672,79 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, iš atsakovų M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ solidariai priteisė 27 456,95 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė Teismo sprendimu valstybei priteista iš visų atsakovų po 2,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovų R. S. ir V. S. solidariai priteista 1 707,23 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovų M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ solidariai priteista 386,77 Eur žyminio mokesčio.
8. Faktui, kada bendrovės vadovas ir akcininkė turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą ir dėl to imtis priemonių dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatyti teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-5842-794/2015) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-318-381/2017) padarytomis išvadomis dėl ieškovės nemokumo būsenos egzistavimo jau 2013 metais. Teismas  atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, kad nepaisant jau 2013 m. egzistavusio įmonės nemokumo, nei apeliantė (V. S.), nei bendrovės vadovas neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnis) ir tokiu savo neveikimu, pažeisdami įstatymo jiems nustatytas pareigas, ne tik didino UAB „Solid Baltic Group“ įsiskolinimus, bet ir apribojo jos kreditorių galimybes nukreipti išieškojimus į įmonės skolininkės turtą. Taip pat atsižvelgė į to teismo padarytą išvadą, kad 2014 m. birželio mėnesį iš bendrovės banko sąskaitos išgryninant 23 082,72 Eur, 2014 m. birželio 4 d. pervedant 24 000 JAV dolerių avansą firmai Transbaltica Inc., 2014 m. birželio 4 d. sumokant UAB „Audito gairės“ naudai 579,24 Eur, UAB „Solid Baltic Group“ valdymo organai sudarė nuostolingus sandorius, atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais vykdė pažeidžiant įstatymų reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis). Teismas sprendė, kad tokie nustatyti faktai patvirtina bendrovės vadovo R. S. padarytus pažeidimus, dėl kurių atsirado žala bendrovės kreditoriams. Teismo vertinimu, bendrovės akcininkės V. S. neveikimas, nerūpestingumas padidino bendrovės kreditorinius įsiskolinimus. Jos, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad ji nesidomėjo bendrovės veikla, nors turėjo pareigą domėtis ir žinoti bendrovės turtinę padėtį, siekti, jog bendrovės vadovo pareigas atliekantis asmuo jas vykdytų tinkamai, nepriimtų sprendimų, kurie daro žalą įmonei ir jos kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovai V. S. ir R. S. yra atsakingi bendrovei už tai, kad bendrovė negali sumokėti įsiskolinimų, atsiradusių per laikotarpį iki 2014 m. birželio 17 d., todėl teismas sprendė, jog šie atsakovai privalo atlyginti 121 179,53 Eur dydžio žalą. Atsakovų atsakomybę teismas pripažino solidariąja, nes žala padaryta bendrais veiksmais – tiek bendrovės savininkė, tiek vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bendrovės turtas per 2014 m. šešis mėnesius buvo nepagrįstai sumažintas, o dėl priimtų žalingų sprendimų atsakingi abu atsakovai.
9. Teismas akcentavo ir nustatytą bendrovės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktą. Teismas sprendė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte, 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą turėjo ir buvęs ieškovės vadovas R. S., nes byloje įrodyta, kad V. S. ieškovės UAB „Solid Baltic Group“ akcijas perleido fiktyviai (žr. Lietuvos apeliacinio  teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017), o tai leidžia daryti išvadą ir apie fiktyvų naujo vadovo M. S. paskyrimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką aplinkybė, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto, identifikuoti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių, padarė išvadą, kad bendrovės vadovams tenka atsakomybė ir už apskaitos dokumentų neperdavimą.
10. Teismas taip pat atsižvelgė į kitose bylose teismų nustatytas aplinkybes, kad V. S. ir R. S. verslu užsiima nuo 2007 m., steigdami, įsigydami ir perleisdami bendroves. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad V. S. ir R. S. buvo akcininku ir vadovu šių bendrovių: UAB „Komsolis SMP“, UAB „Solid Baltic Group“, UAB „Lamiumis“, UAB „Inasa“, kad po tų bendrovių akcijų pardavimo tretiesiems asmenims jos toliau veiklos nebevykdydavo, kreditorių iniciatyva joms buvo keliamos bankroto bylos.
11. Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017, konstatuota, jog nuosavybės teisę į UAB „Solid Baltic Group“ akcijas V. S. fiktyviai perleido ne anksčiau kaip 2014 m. birželio 6 d., teismas sprendė, kad yra pagrindas iš V. S. ir R. S. priteisti ir žalą, atsiradusią po akcijų perleidimo iki 2017 m. birželio 17 d., nes fiktyvus akcijų perleidimas neatleidžia nuo turtinės atsakomybės. Teismo vertinimu, tarp šių atsakovų ankstesnio pareigos nevykdymo ir žalos, atsiradusios vėlesniu laikotarpiu, buvo tiesioginis priežastinis ryšys.
12. Teismas nusprendė taip pat tenkinti ieškinio dalį dėl 27 456,95 Eur žalos, atsiradusios kreditoriams po 2017 m. birželio 17 d., priteisimo iš atsakovų UAB „Juridinė paslauga“ ir M. S.. Teismo vertinimu, nėra pagrindo, kaip žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovų ieškovės bankroto administravimo išlaidas.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį šio atsakovo atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo būsenos sąlygas ir nepagrįstai vadovavosi prejudiciniu faktu. Nebuvo pagrindo teigti, kad atsakovas R. S. ieškovės UAB „Solid Baltic Group“ nemokumo faktą suvokė vėliausiai 2014 m. balandžio 30 d. Nors teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau teismas nevaržomas kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes. Pradelstų skolų ar įsipareigojimų ieškovė UAB „Solid Baltic Group“ už 2013 metus nedeklaravo. UAB „Solid Baltic Group“ likvidumo koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenis, sudarė 1,4 (1 252 930 Lt / 1 102 860 Lt). Teismas, konstatuodamas ieškovės turto per 2014 metus (iki 2014 m. birželio 27 d.) sumažėjimą iki 119 779 Eur, neatkreipė dėmesio į aiškią klaidą įmonės balanse (jo „B“ stulpelio IV eilutėje pinigų ir pinigų ekvivalento rodiklis nurodytas neigiamas, nors pinigų kasoje apskaitymas neigiama forma neįmanomas).
2. Vertinant apelianto veiksmus nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, teismas neprivalėjo vadovautis kitose bylose teismų priimtais procesiniais sprendimais, o turėjo  vertinti tuos finansinius duomenis, kuriais disponavo šioje byloje.
3. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl jo kaltė negali būti preziumuojama.
4. Teismas įvardino apelianto neva neteisėtus veiksmus, sudarant ieškovei nuostolingus sandorius (išgryninant ieškovei priklausančius 23 082,72 Eur, pervedant Transbaltica Inc. 24 000 JAV dolerių, sumokant UAB „Audito gairės“ 579,24 Eur), ir padarė išvadą, kad apeliantas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą, tris kartus didesnę nei pinigų suma, kuri buvo išgryninta ir pervesta tretiesiems asmenims. Teismas neištyrė ir neįvertino apelianto veiksmų, dėl kurių šiam kilo teismo nustatyta pareiga atlyginti žalą būtent dėl 121 179,53 Eur sumos.
14. Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą, priimtą jos atžvilgiu; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-5060-794/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017 ieškovės nemokumą nustatė lygindami ieškovės 2013 m. gruodžio 31 d. turimą bendrą turtą su mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais, tačiau šiems teismams nebuvo žinomas ieškovės pradelstų įsipareigojimų dydis, šių aplinkybių jie netyrė ir nevertino, taip pat jie nenustatė, ar yra faktinis ieškovės nemokumas (ar bendrovė atsiskaito su kreditoriais, ar vysto veiklą, kiek darbuotojų dirba, kada bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo visas galimybes šias aplinkybes įvertinti, tačiau to nepadarė. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismui ji pateikė išsamius duomenis apie tai, kad ieškovė 2013 – 2014 metais vykdė komercinę veiklą, sudarinėjo sutartis, atsiskaitė su kreditoriais. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė 2013 m. buvo nutraukusi veiklą, kad veikė nuostolingai.
2. Pagal suformuotą teismų praktiką teismai tyčinio bankroto bylose nesprendžia žalos atlyginimo klausimo, nenustato civilinės atsakomybės sąlygų, o įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nereiškia, jog visi įmonės vadovų ir (ar) akcininkų veiksmai yra neteisėti. Dėl šios priežasties teismas šioje byloje turėjo pats nustatyti, ar yra visos sąlygos apeliantei taikyti civilinę atsakomybę už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos nevykdymą.
3. Teismas nenustatė momento, kada apeliantė sužinojo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė neįrodė savo argumento, kad apeliantė apie bendrovės nemokumą vėliausiai sužinojo iki 2014 m. balandžio 30 d. Byloje nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, jog apeliantė neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės teigimu, ji ieškovės veikloje nedalyvavo, ieškovės finansinė situacija jai nebuvo žinoma.
4. Byloje nenustatyta, kad apeliantė savo veiksmais būtų mažinusi ieškovės turtą, jį perleidusi ar dovanojusi, dalyvavusi ekonomiškai nenaudinguose sandoriuose, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atlikusi bankines operacijas ar bent apie tai žinojusi. Ieškovė neįrodė apeliantės neteisėtų veiksmų.
5. Teismo teiginiai, kad buvo pažeista ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatyta pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, apeliantės atžvilgiu yra nepagrįsti, nes ši pareiga numatyta bendrovės vadovui, o ne dalyviui.
6. Teismas žalą apskaičiavo netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei byloje bus nustatyta, jog įmonės vadovas sužinojo apie įmonės nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Be to,  pagal kasacinio teismo praktiką nenumatyta galimybė žalą prilyginti kreditorių finansinių reikalavimų sumai. Žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolų dydis vadovo vadovavimo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Teismas, konstatuodamas apeliantės sužinojimo apie ieškovės nemokumą momentą (2014 m. balandžio 30 d.), neturėjo teisės priteisti nuostolių, susidariusių dar iki šio sužinojimo momento. Be to, teismas priteisė žalą už laikotarpį, kai apeliantė nebedalyvavo ieškovės veikloje (nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. birželio 17 d.), motyvuodamas tuo, kad akcijos buvo perleistos neva fiktyviai, tačiau šioje byloje ieškovė net nekėlė klausimo dėl  akcijų perleidimo fiktyvumo, todėl teismas nepagrįstai peržengė ginčo ribas.
7. Teismas nepagrįstai apeliantei taikė solidariąją atsakomybę.
8. Įmonės vadovas ir akcininkai atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Vien tai, kad ieškovės turtas 2014 metais sumažėjo, nesuponuoja išvados, kad kreditorių patirta žala atsirado dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo laikotarpiu sumažėjo taip pat ir ieškovės įsipareigojimai, o sandorių, kurių pagrindu sumažėjo ieškovės turtas, apeliantė nesudarė, todėl nėra atsakinga už šiais veiksmais padarytą žalą.
15. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė BUAB „Solid Baltic Group“ prašo skundų netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Apeliantas be pagrindo analizuoja jo paties pasirašytą esą klaidingą UAB „Solid Baltic Group“ balansą (2014 m. birželio 27 d. balansą apeliantas pasirašė tada, kai jis nebėjo UAB „Solid Baltic Group“ vadovo pareigų). Be to, jis nepateikė įrodymų, paneigiančių balanse fiksuotus duomenis.
2. Buvę ieškovės valdymo organai ir atsakingi asmenys iki šiol bankroto administratoriui nėra perdavę įmonės dokumentų ir turto, todėl ieškovės vadovui tenka atsakomybė ir už apskaitos dokumentų neperdavimą.
3. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas neįvertino šių aplinkybių: kad pradelstų skolų ir įsipareigojimų UAB „Solid Baltic Group“ už 2013 m. nedeklaravo; kad UAB „Solid Baltic Group“ likvidumo koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenis, sudarė 1,14. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Įmonės nemokumo vertinimas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme atliekamas teismo, keliant įmonės bankroto bylą, todėl nutartyje dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nustatyti faktai negali būti iš naujo kvestionuojami. Apeliantai byloje dėl BUAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalyvavo kaip suinteresuoti asmenys, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad nepaisant jau 2013 m. egzistavusio bendrovės nemokumo, nei apeliantė V. S., nei bendrovės vadovas neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis) ir tokiu savo neveikimu, pažeisdami įstatymo jiems nustatytas pareigas, ne tik didino UAB „Solid Baltic Group“ įsiskolinimus kreditoriams, bet ir apribojo jų galimybes nukreipti išieškojimus į įmonės skolininkės turtą. Vilniaus apygardos teismas, keldamas ieškovei bankroto bylą, vadovavosi visais turimais duomenimis ir jų pakako ieškovės nemokumo faktui nustatyti, todėl šioje byloje teismas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo aiškintis, ar buvo pagrindas ieškovę pripažinti nemokia 2013 metais. 
4. Ieškovė nurodė tik nuo 2014 m. kovo 14 d. pradėjusius formuotis kreditorių finansinius reikalavimus, o ne visas bendrovės skolas.
5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė pateikė teismui dalį UAB „Solid Baltic Group“ dokumentų, todėl kelia abejonių jos teiginiai, jog ji esą neturi ieškovės dokumentų ir turto.
6. Ieškiniu prašoma priteisti žala nėra siejama su ieškovės vadovo sudarytais sandoriais (išgryninant ieškovei priklausančius 23 082,72 Eur, pervedant Transbaltica Inc. 24 000 JAV dolerių avansą, sumokant UAB „Audito gairės“ 579,24 Eur).
7. Teismas įvertino ir ištyrė apelianto neteisėtus veiksmus, vadovavosi imperatyviomis įstatymo normomis ir suformuota teismų praktika.
8. Apeliantė vėliausiai 2014 m. balandžio 30 d., kai buvo rengiamos 2013 m. finansinės ataskaitos, sužinojo apie sunkią ieškovės finansinę būklę. Be to, ieškovės vadovas buvo apeliantės sutuoktinis, todėl ši aplinkybė taip pat įrodo, kad apeliantė negalėjo nežinoti apie bendrovės finansinę būklę ir pradėjusias formuotis skolas.
9. Apeliantės veiksmų, nulėmusių žalos ieškovės kreditoriams atsiradimą, neteisėtumą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje konstatuotos prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčios aplinkybės. Teisingai teismas nurodė, kad akcininkės V. S. neveikimas, nerūpestingumas padidino bendrovės kreditorinius įsiskolinimus.
10. Teismas nekonstatavo 2014 m. birželio 6 d. įvykdyto UAB „Solid Baltic Group“ akcijų perleidimo fiktyvumo, o rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas peržengė ginčo ribas.
11. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nustačius, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu. Pagrįstai apeliantei buvo taikyta solidarioji atsakomybė.
12. Teismas pagrįstai rėmėsi kitose civilinėse bylose nustatytais prejudiciniais faktais dėl priežastinio ryšio tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir ieškovei bei jos kreditoriams atsiradusios žalos egzistavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Bankroto administratoriaus atstovaujama ieškovė BUAB „Solid Baltic Group“ atsakovams R. S., V. S., M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ (skirtingu metu ėjusiems UAB „Solid Baltic Group“ vadovo ir akcininko pareigas) pareiškė ieškinį dėl šių asmenų atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu.
18. Iš 2015 m. liepos 8 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. UAB „Solid Baltic Group“ direktoriaus pareigas ėjo R. S., nuo 2014 m. birželio 25 d. direktoriaus pareigas ėjo M. S., laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2014 m. birželio 17 d. bendrovės akcininke buvo V. S., o nuo 2014 m. birželio 17 d. akcininku buvo UAB „Juridinė paslauga“.
19. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-5842-794/2015) iškėlė UAB „Solid Baltic Group“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-5060-794/2016) pripažino BUAB „Solid Baltic Group“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs V. S. atskirąjį skundą, 2017 m. sausio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-318-381/2017) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
20. Kaip minėta šioje nutartyje (žr. 7 punktą), pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – nusprendė priteisti iš atsakovų tą žalos dalį, kuri atitiko teismo patvirtintų BUAB „Solid Baltic Group“ kreditorių finansinių reikalavimų sumą, tokiu būdu: iš atsakovų R. S. ir V. S. solidariai priteisė 121 672,79 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovų M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ solidariai priteisė 27 456,95 Eur žalos atlyginimo.
21. Apeliacinius skundus pateikė du atsakovai – R. S. ir V. S., todėl apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo dalies, kuria atitinkama dalis žalos atlyginimo priteista iš šių atsakovų, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymų, susijusių su žodinio bylos nagrinėjimo paskyrimu, naujų rašytinių įrodymų priėmimu ir bylos nagrinėjimo atidėjimu

22. Prieš bylos nagrinėjimą iš esmės apeliantė V. S. ir apeliantas R. S. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymus nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir prijungti papildomus rašytinius įrodymus. Apeliantė V. S. taip pat prašo atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant jai galimybę pateikti papildomus įrodymus, anot jos, reikšmingus civilinės bylos teisingam išsprendimui.
23. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
24. Teisėjų kolegija prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina. Pažymėtina, kad šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu. Nors apeliantas R. S. nurodo, kad jis neteikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, tačiau visus savo paaiškinimus ir nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentus galėjo išdėstyti apeliaciniame skunde, ką šiuo atveju ir padarė. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepasinaudojęs procesinėmis teisėmis teikti savo paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu, turi sau prisiimti dėl to atsiradusius nepalankius padarinius. Kadangi apeliantai byloje surinktų įrodymų įvertinimą, sutikimo ar nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentus pateikė savo apeliaciniuose skunduose ir nenurodė pagrįstų argumentų, jog tam tikros kliūtys ginčui išnagrinėti gali būti pašalintos tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakartotinis byloje esančių dokumentų įvertinimas gali būti tinkamai realizuotas bylą išnagrinėjant rašytinio proceso tvarka.
25. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už operatyvų ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia, vengia laiku pateikti teismui. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
26. Tiek apeliantas R. S., tiek apeliantė V. S. prašo prie bylos prijungti šiuos rašytinius įrodymus: 2017 m. rugpjūčio 30 d. aktą dėl skolų suderinimo, 2017 m. rugpjūčio 28 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, UAB „Solid Baltic Group“ pirkėjų ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 27 d. Pasak jų, šie dokumentai gali paneigti UAB „Solid Baltic Group“ nemokumo egzistavimą 2013 metais.
27. Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantų pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nes patys savaime jie negali būti traktuojami kaip įrodantys juose fiksuotos informacijos teisingumą.  Pažymėtina, kad pateikti skolų suderinimo aktai yra pasirašyti tik vienos šalies (atitinkamai –              UAB „Vudesta“ ir UAB „Baltic sticks“), tuo tarpu UAB „Solid Baltic Group“ vardu jų niekas nepasirašė, taip pat nežinia kas sudarė UAB „Solid Baltic Group“ vardu ataskaitą apie pirkėjus už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 27 d. (ataskaita niekieno nepasirašyta).
28. Nėra pagrindo tenkinti apeliantės V. S. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes ji nepagrindė šio procesinio veiksmo būtinybės (CPK 1622 straipsnis, 302 straipsnis) – nenurodė, kokios buvo objektyvios kliūtys pateikti, anot jos, bylos išnagrinėjimui reikšmingus, papildomus įrodymus pirmosios instancijos teismui ar prieš bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
29. 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės V. S. atstovo advokato Kęstučio Virbicko prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės procesinis dokumentas bei nauji rašytiniai įrodymai pateikti jau po bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo iš esmės, t. y. teismo procesinio sprendimo priėmimo stadijoje. Šioje proceso stadijoje bylos medžiagos pildymas nėra galimas, todėl atsakovės prašymą su naujais rašytiniais įrodymais atsisakytina priimti.

Dėl ginčo esmės, faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo, bylinėjimosi išlaidų

30. ĮBĮ (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Sistemiškai aiškinant ĮBĮ nuostatas, konstatuotina, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo ir savininko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki.
32. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ir savininkas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, – įmonės nemokumo fakto atsiradimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2014). Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
33. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovės BUAB „Solid Baltic Group“ nemokumo atsiradimo faktą ir momentą pirmosios instancijos teismas konstatavo atsižvelgęs į ieškovės bankroto byloje bei į byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu teismų jau konstatuotas faktines aplinkybes. Antai, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-5842-794/2015) nusprendė iškelti UAB „Solid Baltic Group“ bankroto bylą ir nurodė, kad ši bendrovė praktiškai jau 2013 m. buvo nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 nutartyje (civilinė byla Nr. e2-318-381/2017) nurodė, kad išvadą dėl UAB „Solid Baltic Group“ nemokumo Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartyje padarė visapusiškai įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės ir kitus finansinę padėtį apibūdinančius duomenis. Nepaisant teismų įsiteisėjusiomis nutartimis konstatuoto UAB „Solid Baltic Group“ nemokumo 2013 metais fakto, apeliantai šioje byloje siekia kvestionuoti išvados dėl šio fakto teisingumą, teigdami, kad teismai neturėjo pakankamo pagrindo daryti tokią išvadą, nes: iš 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenų nebuvo galima nustatyti pradelstų įsipareigojimo dydžio; UAB „Solid Baltic Group“ einamojo likvidumo koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenis, sudarė 1,4 (1 252 930 Lt / 1 102 860 Lt); nebuvo nustatytas faktinis ieškovės nemokumas. Dėl šių priežasčių, anot apeliantų, ieškovės nemokumo faktą pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu.
35. Su tokiais apeliantų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant apeliantų, kaip UAB „Solid Baltic Group“ vadovo ir akcininkės (savininkės), civilinės atsakomybės dėl nesikreipimo laiku į teismą iškelti bankroto bylą bendrovei klausimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo iš naujo vertinti ieškovės finansinę padėtį 2013 m., nes tokią pareigą atliko teismas, nagrinėjęs bankroto bylos iškėlimo UAB „Solid Baltic Group“ klausimą, o byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu teismai patvirtino faktinę aplinkybę dėl nustatyto ieškovės nemokumo.
36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu R. S. ir V. S. dalyvavo kaip suinteresuoti asmenys. V. S., apskųsdama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria UAB „Solid Baltic Group“ bankrotą nutarta pripažinti tyčiniu, siekė nuginčyti teismo nustatytą UAB „Solid Baltic Group“ nemokumo pradžios aplinkybę, nurodydama, kad byloje nebuvo įrodyta, jog jau 2013 metais pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmetė, pažymėdamas, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartyje išvadą apie 2013 metais atsiradusį UAB „Solid Baltic Group“ nemokumą padarė visapusiškai įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės ir kitus finansinę padėtį apibūdinančius duomenis. Taigi šioje byloje nebuvo pagrindo pakartotinai vertinti šią teismų jau nustatytą faktinę aplinkybę. Negalima sutikti su apeliante V. S., kad teismai nevertino ieškovės faktinio nemokumo. Nors bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjęs teismas nedetalizavo savo nutarties motyvuose šios aplinkybės, tačiau nuspręsdamas, kad yra pagrindas UAB „Solid Baltic Group“ iškelti bankroto bylą dėl nemokumo, patvirtino ir faktinio nemokumo egzistavimą.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. S., teikdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, taipogi įrodinėjo, kad UAB „Solid Baltic Group“ 2013 m. aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, šį argumentą motyvuodama ta aplinkybe, jog 2014 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, bei tuo, kad bendrovė gavo 1 858,49 Eur pelno (apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės neįrodo ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir pažymėjo, kad po tos sutarties sudarymo bendrovė visiškai nutraukė veiklą). Aplinkybių, kuriomis apeliantė šioje byloje bando įrodyti bendrovės faktinį mokumą 2013 metais, kitoje byloje dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu ji nenurodė ir neįrodinėjo, nors tokia galimybė jai, kaip suinteresuotam asmeniui, buvo suteikta. Toks apeliantės elgesys gali būti vertinamas tik kaip siekis nuslėpti tikrąją bendrovės mokumo padėtį 2013 metais ir tuo pačiu išvengti atsakomybės šioje byloje. Kita vertus, šioje byloje pirmosios instancijos teismui pateikta dalis dokumentų neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (dokumentai nėra išversti), be to, UAB „Solid Baltic Group“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos gavėjų, kai kurios ieškovei kitų bendrovių neva išrašytos sąskaitos faktūros yra arba apskritai nepasirašytos, arba be tų bendrovių antspaudų, be to, nėra pateikta duomenų, jog buvo atsiskaitoma pagal ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras (priešingai, yra duomenų, įrodančių, jog ieškovė neatsiskaitydavo su klientais, kaip rodo, pvz., pateiktas UAB DHL LIETUVA ir UAB „Solid Baltic Group“ 2013 m. gruodžio 31 d. tarpusavio suderinimo aktas), darbo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose nėra darbuotojų parašų, jog jie gavo nurodyto dydžio pinigų sumas, didžioji dalis pateiktų vietinio mokėjimo nurodymų patvirtina, kad buvo pervedama laikraščiams, žurnalams (tikėtina, už reklamos suteikimą), todėl tai negali patvirtinti bendrovės realios ūkinės komercinės veiklos vykdymo.
38. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai įmonė nors ir vykdo veiklą, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
39. Pavieniai UAB „Solid Baltic Group“ vardu vykdyti veiksmai (atlikti pavedimai, sudarytos sutartys ir pan.) negali paneigti šios įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo pripažinto fakto, kad įmonė 2013 metais buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes jie galėjo būti atlikti nepaisant šio nemokumo fakto – t. y. pažeidžiant kreditorių teises. Antai, byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 4 d. ieškovė pervedė Transbaltica Inc. 24 000 JAV dolerių avansą, nors už pervestą sumą jokių prekių ar paslaugų negavo, 2014 m. birželio mėnesį iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninta bendra 23 082,72 Eur suma, tačiau nėra duomenų, kad nurodyta lėšų suma būtų panaudota bendrovės interesais, 2014 m. birželio 4 d. UAB „Solid Baltic Group“ sumokėjo UAB „Audito gairės“ 579,24 Eur už paslaugas, šios suteiktas 2014 m. gegužės mėnesį, nors tuo metu turėjo pradelstų įsiskolinimų UAB KUEHNE+NAGEL, valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, ir sprendė. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad UAB „Solid Baltic Group“ valdymo organai sudarė nuostolingus sandorius, atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais vykdė pažeidžiant įstatymų reikalavimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-209-275/2017).     
40. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismai vertino bendrovės 2014 m. birželio 27 d.  balanso ir pelno  (nuostolių) ataskaitą ir ten esančių duomenų pagrindu nustatė, kad per pirmus šešis 2014 m. mėnesius UAB „Solid Baltic Group“ turtas sumažėjo nuo 386 567 Eur iki 119 779 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo nežymiai – nuo 323 831 Eur iki 228 569 Eur. Apeliantas R. S., dalyvaudamas toje byloje kaip suinteresuotas asmuo, pirmosios instancijos teismo nustatyto turto ir įsipareigojimų sumažėjimo neginčijo apeliacine tvarka (neteikė atskirojo skundo), neteikė paaiškinimų dėl to, jog 2014 m. birželio 27 d. bendrovės balanse esą yra netikslumų, todėl tikėtina, kad R. S. šioje byloje teiginius dėl netikslumų tame balanse išsako taipogi tik siekdamas išvengti atsakomybės.
41. Vertinant apelianto argumentus dėl bendrovės 2014 m. birželio 27 d. balanso duomenų netikslumų, taip pat pažymėtina ir tai, kad viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal šią normą paprastai bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus turi perduoti buvęs (paskutinis) vienasmenis valdymo organas – vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
42. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui nebuvo perduoti UAB „Solid Baltic Group“ dokumentai. Tiek byloje dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek šioje byloje nebuvo įrodyta, jog apeliantas, kaip buvęs bendrovės vadovas, perleido bendrovės turtą ir dokumentus naujam vadovui M. S. ar akcininkui UAB „Juridinė paslauga“. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje nurodė, kad 2014 m. birželio 1 d. priėmimo – perdavimo aktai (kurie pateikti ir šioje byloje) neįrodo, kad UAB „Solid Baltic Group“ turtas ir dokumentai buvo perduoti UAB „Juridinė paslauga“. Be to, šioje byloje yra pateiktas 2014 m. birželio 27 d. dokumentų priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo apeliantas iš UAB „Audito gairės“ perėmė bendrovės dokumentus kaip UAB „Solid Baltic Group“ vadovas, nors nuo 2014 m. birželio 25 d. direktoriaus pareigas jau turėjo eiti M. S.. Neatmestina tikimybė, kad bendrovės dokumentai liko pas apeliantą, todėl tiek byloje dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek šioje byloje R. S. galėjo pateikti duomenis, įrodančius, jog 2014 m. birželio 27 d. bendrovės balanse nurodyti duomenys yra neteisingi, taip pat galėjo paneigti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai 2013 metais neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina ir tai, kad bendrovės 2014 m. birželio 27 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė taipogi apeliantas, nors pagal Juridinių asmenų registro duomenis jis 2014 m. birželio 27 d. nebebuvo ieškovės vadovu. Vadinasi, turėdamas ieškovės dokumentus ir jų pagrindu sudarydamas 2014 m. birželio 27 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, apeliantas savo parašu patvirtino šių finansinių dokumentų teisingumą.
43. Atsižvelgdama į šios nutarties 29-41 punktuose išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Solid Baltic Group“ nemokumo fakto atsiradimą nustatė remdamasis UAB „Solid Baltic Group“ bankroto byloje ir byloje dėl šios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu teismų konstatuotu faktu, turinčiu prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje.  
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).
45. Apeliantės V. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada ji faktiškai sužinojo apie bendrovės nemokumą, todėl teismams esą nesilaikė minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Atkreipia dėmesį į tai, kad ji ieškovės veikloje nedalyvavo, ieškovės finansinė situacija jai nebuvo žinoma. Abu apeliantai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Solid Baltic Group“ nemokumo faktą jie suvokė vėliausiai 2014 m. balandžio 30 d.
46. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apskųsto teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, sprendžia, kad nors sprendime teismas konkrečiai nenurodė apeliantų sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie ieškovės nemokumą momento (konkrečios datos ­­– metų, mėnesio ir dienos), tačiau galima daryti išvadą, jog šiuo nemokumo momentu teismas apibrėžė 2013 metus, nes buvo remtasi UAB „Solid Baltic Group“ bankroto byloje ir byloje dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismų konstatuotu faktu apie ieškovės nemokumo fakto atsiradimą dar 2013 metais, taip pat apeliacinės instancijos teismo padarytą išvada, kad nepaisant jau 2013 metais egzistavusio bendrovės nemokumo, nei apeliantė, nei bendrovės vadovas neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo ir tokiu savo neveikimu, pažeisdami įstatymo jiems nustatytas pareigas, ne tik didino UAB „Solid Baltic Group“ įsiskolinimus kreditoriams, bet ir apribojo jų galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą. Šiuo atveju nedetalizuodamas sužinojimo momento konkrečiu mėnesiu ir diena, teismas nepažeidė kasacinio teismo suformuotos praktikos, nes analizuojamu atveju ieškovė iš apeliantų prašė priteisti žalą, kuri, ieškovės teigimu, pradėjo formuotis tik nuo 2014 m. kovo 14 d., todėl tikslios sužinojimo datos (mėnesio ir dienos) nurodymas teisingam ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi.
47. Bendrovės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija, galiojusi 2013 metais) 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi 2013 metais)) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
48. Byloje nustačius, o apeliantams nepaneigus, kad ieškovė jau 2013 metais buvo nemoki įmonė, yra pagrindas daryti išvadą, jog būtent dar tais metais apeliantui, kaip bendrovės vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Solid Baltic Group“ iškėlimo, o to nepadarius, jam kyla atsakomybė už bendrovei ir kreditoriams padarytą žalą.
49. Vertinant apeliantės argumentus, kad jai nebuvo žinoma ieškovės finansinė padėtis 2013-2014 metais, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie tai, kad apeliantei, buvusiai vienintele ieškovės savininke, buvo trukdžių ar sunkumų naudotis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytomis akcininkui teisėmis (pvz., šio įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta teise susipažinti su įmonės dokumentais), todėl nesidomėjimas įmonės padėtimi ir jos vykdoma veikla savaime neatleidžia įmonės savininko nuo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Kitoks situacijos aiškinimas iš esmės paneigtų ne tik šios įstatymo leidėjo įtvirtintos teisės normos efektyvumą, bei apskritai jos įtvirtinimo, apibrėžiant keletą pareigą inicijuoti bankroto procesą turinčių subjektų, o ne tik vadovą, prasmę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-628-516/2017). Taipogi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė turėjo pakankamą pagrindą suabejoti bendrovės mokumu, gebėjimu atsiskaityti su kreditoriais, įvertinusi 2013 m. įmonės balanso duomenis. Iš šio finansinio dokumento matyti, kad didžiąją dalį bendrovės turto, kuris buvo fiksuotas 1 334 741 Lt dydžio, sudarė atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (656 083 Lt) bei per vienerius metus gautinos sumos (376 848 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 102 860 Lt, kurie nuo 2012 m. padidėjo 743 084 Lt (1 102 860 Lt – 359 776 Lt). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendrovės savininkė V. S. turėjo pareigą domėtis ir žinoti bendrovės padėtį, imtis veiksmų, kad dėl įmonės turtinės ir finansinės būklės neatsirastų žala kitiems asmenims, – šiuo atveju kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kadangi apeliantė – bendrovės savininkė nesidomėjo (kaip pati teigė) bendrovės veikla, nesiėmė aktyvių veiksmų užkirsti kelią žalos bendrovei ir kreditoriams atsiradimui, ji elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, todėl ji, kaip ir vadovas, privalo atsakyti už žalą, atsiradusią dėl to, kad neinicijavo UAB „Solid Baltic Group“ bankroto bylos iškėlimo.
50. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta (žr. nutarties 48 punktą), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ne tik R. S., bet ir V. S. privalo atsakyti už bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą, laiku neinicijavus ieškovei bankroto bylos.
51. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto, identifikuoti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės vadovams atsakomybė kyla ir už apskaitos dokumentų neperdavimą.
52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje teismas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus pažeidimo nekonstatavo apeliantės V. S. atžvilgiu, todėl jos teiginys, kad teismas nepagrįstai tokią pareigą taikė ir jos atžvilgiu, neparemtas.
53. Be neteisėtų veiksmų konstatavimo, kiekvieno iš skolininkų atžvilgiu turi būti nustatytos kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Vadovas ir akcininkai atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
54. Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje         Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
55. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė iš apeliantų priteisti per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. birželio 17 d. atsiradusių bei išaugusių bendrovės skolų kreditoriams sumą – iš viso 121 179,53 Eur.
56. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė tokio dydžio įsiskolinimų kreditoriams susiformavimą (išaugimą) tuo laikotarpiu, kai bendrovės vadovu buvo R. S., o savininke – V. S., pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš jų priteisti ieškovės prašomo dydžio žalos atlyginimą.
57. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje padarytą išvadą, kad nuosavybės teisę į           UAB „Solid Baltic Group“ akcijas V. S. perleido fiktyviai ne anksčiau kaip 2014 m. birželio 6 d., tačiau teismas sprendė, jog yra pagrindas iš jos priteisti žalą, susiformavusią ir po akcijų perleidimo – t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 17 d. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nuostata, nes ją suponuoja aplinkybė, kad fiktyvus bendrovės akcijų perleidimas negali atleisti nuo turtinės atsakomybės.  
58. Apeliantė skunde akcentuoja ir tai, kad šioje byloje ieškovė nekėlė klausimo dėl akcijų perleidimo fiktyvumo, todėl, apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai peržengė ginčo ribas.
59. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti, nes nagrinėjant bendrovės vadovo ir savininko civilinės atsakomybės laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimą, reikia įvertinti ginčo laikotarpiu egzistavusias bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, minėtų subjektų elgesį tam, kad būtų galima padaryti konkrečias išvadas analizuojamu klausimu.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kitoje byloje konstatuotą faktinę aplinkybę dėl ieškovės akcijų perleidimo fiktyvumo, neperžengė ginčo ribų. Teismas ieškovės akcijų perleidimo fakto (ne) teisėtumo šioje byloje nesvarstė ir nevertino, o kitoje byloje teismo padaryta išvada pasirėmė kaip aplinkybe, turinčia prejudicinę galią (nereikalaujančia įrodinėjimo iš naujo).
61. Tas pats pasakytina ir apie apelianto R. S. atliktus veiksmus (išgryninant ieškovei priklausančius 23 082,72 Eur, pervedant Transbaltica Inc. 24 000 JAV dolerių avansą, sumokant UAB „Audito gairės“ 579,24 Eur), kuriuos apeliacinės instancijos teismas byloje dėl UAB „Solid Baltic Group“ pripažinimo tyčiniu vertino kaip nuostolingus sandorius. Šioje byloje  ieškovė žalos atsiradimą tiesiogiai nesiejo su minėtų nuostolingų sandorių sudarymu. Kaip jau minėta, ieškovė žala laikė išaugusį bendrovės įsiskolinimo dydį laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. birželio 17 d., kuri (žala) susiformavo dėl to, kad nebuvo laiku kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Solid Baltic Group“ iškėlimo. Tą ieškovė patvirtino ir atsiliepime į apeliacinius skundus (žr. nutarties 15.6 punktą; atsiliepimo į apeliacinius skundus 32-34 p.), nurodydama, kad žala šioje civilinėje byloje buvo apskaičiuota pagal BUAB „Solid Baltic Group“ bankroto byloje pateiktų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, o minėtos aplinkybės (nuostolingų sandorių sudarymas) buvo aktualios tik vertinant atsakovų nesąžiningumą, neteisėtus veiksmus, bet tiesioginės įtakos žalos apskaičiavimui jos neturi.
62. Nors pirmosios instancijos teismas pateikė išvadą, jog atsakovai V. S. ir R. S. yra atsakingi už 121 179,53 Lt žalą, nes jie nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, per šešis 2014 m. mėnesius nepagrįstai sumažinus bendrovės turtą dėl priimtų sprendimų taip  pat yra atsakingi abu šie asmenys, tačiau šiuo atveju žalos atsiradimas turi būti siejamas būtent su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje pareigos nevykdymu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti iš apeliantų žala buvo nulemta jų delsimo laiku inicijuoti bankroto bylą (laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo būtų užkirstas kelias bendrovės kreditoriniams įsiskolinimams atsirasti arba didėti), nes pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas; negali būti nustatoma priverstinė hipoteka) – t. y. ši žala susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su apeliantų neteisėtais veiksmais. Apeliantė V. S. nepagrįstai apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas teisinis priežastinis ryšys tarp jos neveikimo ir ieškovės prašomos priteisti žalos.
63. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji už ieškovei (kartu ir ieškovės kreditoriams) padarytą žalą turi su R. S. atsakyti solidariai.
64. Kaip jau minėta, ĮBĮ 8 straipsnis nustato ir vadovo, ir savininko pareigą inicijuoti bendrovei bankroto bylą. Kasacinis teismas nėra suformavęs praktikos, pagal kurią solidarioji juridinio asmens vadovo ir dalyvio atsakomybė būtų negalima visais atvejais, tačiau yra nurodęs, jog jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
65. Byloje nustatyta, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė tiek juridinio asmens vadovas, tiek jo savininkė (abu apeliantai), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad už jų valdymo laikotarpiu padarytą kreditoriams žalą (atsiradusį, padidėjusį įsiskolinimą) jie privalo atsakyti solidariai.
66. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu (nutarties 29-64 punktai) teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 121 672,79 Eur žalos priteisimo iš apeliantų, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalis) taikymą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, nepažeidė įrodinėjimo procesą reguliuojančių procesinės teisės normų, todėl bylą dėl reikalavimų apeliantams išsprendė teisingai. Apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Atmetus atsakovės V. S. apeliacinį skundą, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
68. Ieškovei nepateikus apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai               Rasa Gudžiūnienė

              Dalia Kačinskienė

              Gintaras Pečiulis