Civilinė byla Nr. 3K-3-37/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00634-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.2; 75.6.1; 78.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, įpareigojimo atlaisvinti gyvenamąją patalpą, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo, uzufrukto į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui, neturtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė ,,Swedbank“; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių uzufrukto į gyvenamąją patalpą, kuri yra vieno sutuoktinio nuosavybė, nustatymą, kai po santuokos nutraukimo su kitu sutuoktiniu lieka gyventi nepilnametis vaikas, taip pat išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2008 m. birželio 8 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukters A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 3) nustatyti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką; 4) priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; 5) įpareigoti atsakovę per 127 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kartu su dukterimi išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimą šiuo adresu. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė ilgiau kaip metus kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, vienas nuo kito nutolę, todėl bendras gyvenimas nebeįmanomas.
Atsakovė priešieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) nustatyti šalių dukters gyvenamąją vietą su ja; 4) nustatyti atsakovei uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), iki dukters pilnametystės, paskiriant atsakovei su vaiku naudotis vienu kambariu, o kitas patalpas paliekant naudotis bendrai su ieškovu; 6) priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės; 7) priteisti iš ieškovo dukters išlaikymo skolą; 8) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę – B. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės; pažymėjo, jog iki santuokos sudarymo ieškovas įgijo trijų kambarių butą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame šalys visą laiką gyveno. Atsakovei nuosavybes teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra skirtas administraciniam darbui, jame atsakovė niekada negyveno. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ji visą savo ir dukters gyvenimą organizavo netoli ieškovui priklausančio buto (netoliese yra atsakovės darbo vieta, vaikas lanko privatų darželį, sudaryta sutartis su sveikatos priežiūros įstaiga), atsakovei nustatytina uzufrukto teisė į dalį jo iki šalių dukters pilnametystės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisė atsakovei iš ieškovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) paliko atsakovei santuokinę pavardę – B.; 4) nustatė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove; 5) nustatė ieškovo ir dukters bendravimo tvarką; 6) priteisė iš ieškovo dukters išlaikymui 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2010 m. gegužės 1 d.) iki dukters pilnametystės; 7) priteisė atsakovei 50 vnt. ieškovui nuosavybės teise priklausiusių UAB „Agni Projektai“ paprastųjų vardinių akcijų; 8) paliko nenagrinėtą ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę per 127 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kartu su nepilnamete dukterimi išsikelti iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto bei panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimą šiuo adresu.
Teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės: jis, būdamas susituokęs, susirado kitą moterį, su ja artimai bendravo, atostogavo, negyveno namuose su šeima. Dėl to teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; atsižvelgdamas į santuokos trukmę, priteisė atsakovei iš ieškovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas ją nustatė su atsakove. Spręsdamas dėl išlaikymo iš ieškovo šalių dukteriai priteisimo, teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą išlaidų skaičiuoklę vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 2725 Lt. Per teismo posėdį atsakovė nurodė mažesnę sumą, t. y. 2000 Lt. Ieškovas sutinka teikti 400 Lt išlaikymą kas mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl teiktino išlaikymo dydžio nesutaria, sprendė, jog yra pagrindas vadovautis įstatymo nuostata, kad jis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovė dirba UAB „Agni Projektai“, gauna 400 Lt pajamų per mėnesį už automobilio nuomą, 1380 Lt už patalpų nuomą; ieškovas nutraukė darbo sutartį su VšĮ „TV Komanda“ ir kito darbo neturi. Šią aplinkybę teismas įvertino kaip nesąžiningą ieškovo elgesį, nes jis savo noru nutraukė darbo sutartį, nors nebuvo susiradęs kito darbo, taip pablogino savo turtinę padėtį; sprendė, kad tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti dukterį. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad į ieškovo sąskaitą banke kartais pervedamos didelės sumos, kuriomis ieškovas disponuoja, neatsižvelgdamas į vaiko interesus. Teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, nustatė, kad mergaitė lanko privačias ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau sprendė, jog išlaidos joms nėra būtinos, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad vaiko ugdymo ar sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos valstybinių įstaigų. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad vaiko poreikiai gali būti patenkinti skiriant 1000 Lt per mėnesį, t. y. po 500 Lt turėtų skirti kiekviena šalių.
Pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo nustatyti uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris, teismo nuomone, gali visiškai patenkinti jos ir nepilnametės dukters būsto poreikį, juolab kad priešieškiniu atsakovė prašė paskirti naudotis ieškovo bute tik vienu kambariu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei priklausantis butas yra mažesnio ploto, todėl, be kita ko, jo išlaikymas yra pigesnis, taip pat į tai, jog ieškovui priklausantis butas yra įkeistas AB „Swedbank“, kuris prieštarauja uzufrukto nustatymui. Dėl to teismas atmetė atsakovės reikalavimą nustatyti uzufruktą į ieškovui priklausantį butą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys jų nepilnametės dukters išlaikymui turėtų skirti po 500 Lt kas mėnesį ir kad toks išlaikymo dydis yra protingas; nurodė, jog teismas tinkamai įvertino objektyviuosius vaiko poreikius, ypač atsižvelgiant į nedidelį jo amžių; pažymėjo, kad ieškovo gaunamos pajamos nenuolatinės ir nevienodo dydžio, jis turi įsipareigojimų kreditoriams (kartu už įsigytą būstą), kuriuos, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus byloje (pranešimus apie galimą sutarčių nutraukimą), šiuo metu jam sunku vykdyti. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės pateiktu ieškovo finansinės situacijos įvertinimu, grindžiamu tuo, kad į ieškovo sąskaitas banke kartais pervedamos didelės sumos, taip pat kad jis turi kitų oficialiai nedeklaruojamų nuolatinių pajamų, ir nurodė, jog tokie duomenys negali būti pagrindas spręsti apie nuolatines ieškovo pajamas, kartu ir dėl priteistino išlaikymo dydžio.
Pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jai uzufrukto į ieškovui priklausantį butą, teisėjų kolegija nurodė, jog atsakovė, turėdama asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį butą, šį reikalavimą iš esmės grindžia nenoru keisti gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu, todėl, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais, ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010). Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra vaiko poreikio naudotis ieškovui (tėvui) priklausančios gyvenamosios patalpos dalimi, nes jis turi objektyvią galimybę apsigyventi atsakovei (motinai), su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nuosavybės teise priklausančiame gyvenamosios paskirties būste, nepriklausomai nuo to, kokiai šiuo metu paskirčiai jis yra naudojamas; pažymėjo, kad patogumo kriterijus negali būti pagrindas uzufruktui nustatyti, juolab kad abu butai yra tame pačiame – (duomenys neskelbtini) – mieste.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas atsakovės reikalavimas nustatyti uzufruktą, ir šį reikalavimą tenkinti; pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties dalis, kuriomis šalių nepilnametės dukters išlaikymui priteistas 500 Lt išlaikymas per mėnesį ir padidinti jį iki 1000 Lt per mėnesį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorės įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, netinkamai aiškino ir taikė šeimos turtą bei uzufrukto nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės (CK 3.71, 3.84, 3.85, 3.86 straipsnio 2 dalis) ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis). Kasatorės nuomone, nepaisant to, kad CK 3.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, CK normos, reglamentuojančios šeimos turto institutą, turi būti taikomos sistemiškai, atsižvelgiant į šeimos turto instituto tikslus ir įstatymo leidėjo ketinimus (CK 1.9 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis); sistemiškai aiškinant CK 3.71, 3.85 straipsnio 2-4 dalių, 3.86 straipsnio 2-3 dalių normas, darytina išvada, jog šeimos turto teisinis režimas net ir po santuokos nutraukimo lieka galioti nepilnamečiams vaikams. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po to bei gimus dukteriai šalys gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita, deklaruota šalių dukters gyvenamoji vieta, todėl nepagrįstai nepripažino, jog šis butas yra šeimos turtas. Kasatorės nuomone, tinkamas CK 3.71 straipsnio 1 dalies, 3.86 straipsnio 2 dalies normų aiškinimas ir taikymas reiškia, kad vien tik tas faktas, jog turtas priklauso vienai šaliai asmeninės nuosavybės teise, negali būti pagrindas atmesti kitos šalies reikalavimą nustatyti šiam turtui uzufruktą; turi būti įvertinama reikšmingų aplinkybių visuma: ar šalies, prašančios nustatyti uzufruktą, turimas turtas atitinka ir užtikrina vaiko poreikius bei nepažeidžia jo interesų, ar šiuo turtu šalis gali realiai naudotis. Kasatorės teigimu, viso proceso teisme metu ji tvirtino, kad kasatorei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), netinkamas gyventi nepilnamečiam vaikui – jame yra viena bendra erdvė, buto sieną sudaro dideli vitrininiai langai. Institucija, teikianti išvadą byloje, nėra surašiusi šio buto tyrimo akto ir nustačiusi, kad jis tinkamas nepilnamečiam vaikui gyventi; byloje pateiktas buities tyrimo aktas, kuris atliktas ieškovui priklausančiame bute ir kuriame, atsižvelgiant į vaiko interesus ir į tai, jog abu tėvai privalo užtikrinti vaiko gyvenimo sąlygas, palaikomas kasatorės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo. Be to, kasatorės teigimu, jai priklausantis butas yra išnuomotas. CK 6.497 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, nenustatyta galimybės nutraukti nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo iniciatyva, jeigu nuomininkas neatlieka jokių nurodytame straipsnyje įtvirtintų veiksmų. Dėl to, kasatorės nuomone, galimybė naudotis jai priklausančiu butu yra iš esmės suvaržyta; nepakeitus skundžiamų teismų procesinių sprendimų, kasatorė neturės su dukterimi gyvenamojo būsto, nes, gaudama nedideles pajamas ir iš ieškovo dukters išlaikymui teismams priteisus tik 500 Lt per mėnesį, ji negalės išsinuomoti būsto. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tų aplinkybių, kad, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, pablogėtų jam įprastos gyvenimo sąlygos, nes, nesant laisvų vietų ugdymo įstaigose netoli Vilkpėdės gatvės, tektų toli vykti į darželį, daug laiko praleisti spūstyse. Kasatorė pažymėjo, kad ne tik ieškovo, bet ir jai priklausantis butas yra įkeistas bankui, todėl gali būti situacija, jog, kasatorei nevykdant įsipareigojimų pagal kreditų sutartį, ji prarastų galimybę naudotis jai priklausančiu butu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatytas uzufruktas nevaržo banko teisės įstatyme nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, nors dėl šio suvaržymo uzufruktu ir mažiau palankiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. W. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2010). Dėl to, kasatorės nuomone, darytina išvada, kad banko (įkaito turėtojo) prieštaravimas dėl uzufrukto įkeistam turtui nustatymo negali būti pagrindas šiam nenustatyti. Kasatorės teigimu, visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas yra tinkamas nepilnamečiam vaikui gyventi ir jog jo teisė į būstą bus užtikrinta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su vaiko teisių apsauga ir įgyvendinimu, neištirtos bei neįvertintos.
2. Kasatorės nuomone, bylą nagrinėję teismai, priteisdami iš ieškovo nepilnametei dukteriai išlaikyti 500 Lt, netinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis). Kasatorė kartu su priešieškiniu pateikė teismui išlaidų dukters poreikiams patenkinti apskaičiavimą, pagal kurį įprastiems, būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikia skirti 2725 Lt per mėnesį; priešieškinyje nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį užtektų 2000 Lt. Kasatorės teigimu, visų nurodytų išlaidų dydis yra pagrįstas įprastais vaiko poreikiais, jokių naujų, iki šalių santuokos nutraukimo nebuvusių poreikių į jį neįtraukta; vaiko interesai neturėtų nukentėti dėl to, kad tėvai gyvena ne kartu; ieškovas nurodyto išlaidų dydžio nenuginčijo. Kasatorės nuomone, teismai, spręsdami, kad išlaidos privačiam darželiui, medicinos įstaigai ir auklei, yra nebūtinos, neįvertino to, jog jos yra nedidelės, skirtos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, todėl vertintinos kaip pagrįstos, be to, dėl nurodytų įstaigų pasirinkimo būtinumo buvo nuspręsta dar šalių santuokos metu; nedidelis vaiko amžius negali būti vertinamas kaip vienas kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti; be to, bylos duomenys patvirtina ir teismai nustatė, kad į ieškovo sąskaitą kartais pervedamos didelės sumos, kuriomis jis disponuoja, neatsižvelgdamas į dukters interesus. Kasatorės teigimu, iš AB SEB banko išrašo matyti, kad ieškovas 2011 metais iš trečiųjų asmenų gavo arba savo vardu pervedė iš viso 79 248,39 Lt. Tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad ieškovas turi galimybę teikti jos prašomą priteisti išlaikymą – 1000 Lt per mėnesį. Nors ieškovas nesutinka, kad šios sumos būtų pripažintos jo pajamomis, tačiau, anot kasatorės, esant abejonių dėl gaunamų pajamų dydžio, teismai privalo jas vertinti vaiko interesų naudai ir laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010).
3. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų jos apeliacinio skundo argumentų, neįvertino pateiktų įrodymų, taip pažeidė CPK 185, 320 straipsnių reikalavimus. Apeliacinį skundą kasatorė, be kita ko, grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo pajamas, ir tai turėjo įtakos nustatant išlaikymo nepilnametei dukteriai dydį. Šiems argumentams pagrįsti kasatorė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ieškovo sąskaitos, esančios AB ,,Swedbank“, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. išrašą ir kitus ieškovo pajamas bei išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurie netirti ir nenagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nevertino, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo dydžio pagrįstumo, nepasisakė dėl jų reikšmės; taip pat nevertino to, ar kasatorės teismui pateiktos ieškovo 2011 m. sausio 10 d. ir 2011 m. vasario 15 d. sudarytos dovanojimo sutartys bei 2011 m. vasario 10 d. sutartis nėra apsimestinės, sudarytos ir pateiktos tik siekiant įrodyti, kad ieškovo gautos sumos yra dovanotos arba laikinai jam suteiktos naudotis.
4. Kasatorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas surašytas nesilaikant CPK 268 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad atmetama kasatorės priešieškinio dalis dėl uzufrukto taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nepašalino šio pažeidimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. B. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas nesutinka su kasatorės argumentais, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nenustatė uzufrukto į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovo nuomone, vien tik faktas, kad santuokos metu šeima gyveno ieškovui priklausančiame bute, nėra esminis, sprendžiant uzufrukto nustatymo klausimą; bylą nagrinėję teismai ištyrė ir atsižvelgė į byloje nustatytas svarbias aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad kasatorės prašymas nustatyti uzufruktą iš esmės yra grindžiamas nenoru keisti gyvenamosios vietos, o ne vaiko poreikiu naudotis ieškovui (tėvui) priklausančios gyvenamosios patalpos dalimi, nes vaikas turi objektyvią galimybę apsigyventi kasatorei priklausančiame bute, kuris gali visiškai patenkinti vaiko ir kasatorės poreikius; nors kasatorė teigia, kad ji neturi galimybės gyventi jai priklausančiame bute ir kad jis nėra tinkamas gyventi nepilnamečiam vaikui, nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovo teigimu, kasatorei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra visiškai įrengtas, tinkamas gyventi, jo paskirtis – gyvenamoji (butų); kasatorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad butas yra išnuomotas, taip pat kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl nuomos santykių termino, todėl vien tik kasatorės nurodoma aplinkybė, jog ji negali nutraukti nuomos sutarties, nėra pagrindas spręsti, kad ji negali apsigyventi nurodytame bute. Ieškovas sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad vien kasatorės nenoro keisti gyvenamąją vietą ar patogumo kriterijai negali lemti uzufrukto nustatymą. Ieškovo teigimu, kasatorė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad ugdymo, sveikatos ir kitos paslaugos vaikui negalės būti suteiktos netoliese kasatorės buto esančiose įstaigose. Ieškovo pastebėjimu, netoli kasatorei priklausančio buto yra dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose yra laisvų vietų, į darbą kasatorė turi galimybę vykti automobiliu. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad jam priklausantis butas yra įkeistas bankui, kuris nesutinka, jog būtų nustatytas uzufruktas, šalys kartu negyvena ir netvarko bendro ūkio daugiau kaip dvejus metus, kasatorė prie paskolos grąžinimo neprisideda; dėl priešiškų šalių santykių ieškovas negali gyventi jam priklausančiame bute, naudotis savo turtu, todėl patiria dar didesnių nuostolių, dėl kurių gali susidaryti situacija, kai dėl netinkamo ieškovo įsipareigojimų bankui vykdymo bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, nukreipiant reikalavimą į įkeistą turtą, t. y. butą. Kasatorės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. M. v. W. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2010, ir nagrinėjamo bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, todėl, ieškovo vertinimu, nėra pagrindo ja remtis.
2. Ieškovo įsitikinimu, bylą nagrinėjusių teismų išvados priteisti iš ieškovo jo nepilnametės dukters išlaikymui 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų atitinka CK 3.192 straipsnio reikalavimus, formuojamą teismų praktiką, teisingumo, protingumo kriterijus. Ieškovo teigimu, kasatorės pozicija dėl dukters išlaikymui reikalingos sumos yra nenuosekli: kasatorė kartu su priešieškiniu pateikė teismui apskaičiavimą, pagal kurį vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 2725 Lt; priešieškinyje teigė, kad vidutiniškai per mėnesį užtektų 2000 Lt. Ieškovo nuomone, nė vienas iš šių apskaičiavimų nepagrįstas objektyviais įrodymais, neatitinka realių išlaidų, ypač atsižvelgiant į vaiko amžių; mergaitė yra sveika, jai nereikia specialios priežiūros ar ugdymo bei priemonių; kasatorė nepagrindė vaiko poreikio naudotis privačių, o ne valstybės ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Ieškovo teigimu, teismų nustatytas išlaikymo dydis – 1000 Lt – yra pakankamas užtikrinti tiek būtinuosius, tiek papildomus vaiko poreikius. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar padidėjus vaiko poreikiams, įstatyme nustatyta galimybė pateikti teismui prašymą pakeisti nustatytą išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Ieškovas pažymėjo, kad byloje pateikti visi duomenys apie jo gautas (gaunamas) pajamas; jie yra išsamūs, nėra pagrindo šiais netikėti; papildomų pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių ar įmonės veiklos (dividendų), ieškovas neturi. Ieškovo teigimu, praėjusių metų pradžioje jis ketino pradėti verslą užsienyje ir buvo reikalinga finansinė parama, kurią ieškovui suteikė jo tėvai, 2011 m. sausio 10 d. ir 2011 m. vasario 15 d. sutartimis dovanodami jam 40 000 Lt, kuriuos ieškovas dalimis pervedė į savo sąskaitą ir panaudojo verslui kurti, pažintims užsienyje užmegzti, preliminariosioms sutartims sudaryti. 2011 m. sausio 13 d. ieškovo ir K. I. buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo surasti ir nupirkti K. I. automobilį, todėl ji pervedė į ieškovo sąskaitą 5500 eurų; nepavykus nupirkti automobilio, ieškovas šią sumą grąžino. Ieškovas nesutinka su kasatorės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos pateiktus papildomus įrodymus (banko sąskaitos išrašus), todėl nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylą; šiuos dokumentus kasatorė teismui pateikė jau tada, kai teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Dėl to teismas, motyvuodamas tuo, kad bus pažeisti operatyvumo ir ekonomiškumo principai, atsisakė pridėti juos prie bylos. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė kasatorės apeliacinį skundą, įrodo, jog jos papildomai pateikti dokumentai neturėjo esminės įtakos bylos rezultatui, nepatvirtino pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepagrįstumo ar neteisėtumo.
3. Ieškovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniais skundais nustatytų ribų, išsamiai ištyrė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakė dėl visų kasatorės apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų. Kasatorės pateikti papildomi įrodymai buvo tiriami ir dėl jų pasisakyta. Tai, kad teismas padarė kitas, nei kasatorės poziciją atitinkančias išvadas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neišnagrinėjo apeliacinių skundų, netyrė ir nevertino papildomų dokumentų.
4. Ieškovas pažymėjo, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, todėl kasatorės argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas surašytas pažeidžiant CPK 268 straipsnio 3 dalies, 270 straipsnio reikalavimus, nenagrinėtini. Be to, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinka jai įstatyme keliamus reikalavimus: nurodoma, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, išdėstomas patenkintų reikalavimų turinys; atsižvelgiant į tai, kad rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog priešieškinio reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo tenkintinas, darytina išvada, kad jis atmestas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ prašo kasacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl uzufrukto nustatymo palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad trečiasis asmuo ir ieškovas 2007 m. balandžio 17 d. (iki šalių santuokos sudarymo) sudarė kredito sutartį, kuria trečiasis asmuo suteikė ieškovui 111 363,33 euro kreditą. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymui užtikrinti, ieškovas įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto įkeitimas įformintas hipotekos lakštu, kurio 8 punkte nustatyta, kad be raštiško kreditoriaus sutikimo ieškovas negali parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šį butą, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei suvaržyti savo nuosavybės teises į jį. Ieškovas nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl leidimo nustatyti į įkeičiamą daiktą uzufruktą davimo, todėl šio nustatymas pažeistų imperatyviąsias įkeitimo sutarties sąlygas. Trečiasis asmuo nesutinka, kad ieškovo įkeistam turtui būtų nustatytas uzufruktas, galiosiantis iki A. B. pilnametystės, t. y. 2026 m. lapkričio 13 d., nes taip būtų pažeidžiamos trečiojo asmens daiktinės teisės. Nustačius uzufruktą, būtų panaikinama trečiojo asmens galimybė ateityje pasinaudoti savo kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio ieškovo skolos trečiajam asmeniui išieškojimo metu įkeistas turtas būtų parduotas (jeigu iš viso būtų parduotas) už daug mažesnę kainą, nei tuo atveju, jeigu uzufruktas nebūtų nustatytas. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas yra gyvenamosios paskirties, todėl nepagrįstas jos argumentas, jog jis netinkamas gyventi vaikui; be to, anot kasatorės, šis butas yra išnuomotas, tai reiškia, kad ji gauna pajamų, todėl jos teiginys, jog, nenustačius uzufrukto, ji neturėtų kur gyventi (negalėtų išsinuomoti būsto), atmestinas kaip nepagrįstas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad kasatorės cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. M. v. W. A.ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2010, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes šiuo atveju paskolos, kurios grąžinimas yra užtikrintas įkeistu turtu, likutis yra didelis, prievolė grąžinti paskolą yra netinkamai vykdoma ir įkeisto turto vertė yra daug mažesnė nei juo užtikrinta prievolė, todėl, trečiojo asmens nuomone, nustačius uzufruktą ir suvaržius jo teises, būtų nepagrįstai pažeista skolininko (ieškovo) ir kreditoriaus (trečiojo asmens) interesų pusiausvyra bei nepagrįstai padidėtų prievolės neįvykdymo realizuojant įkeistą turtą rizika.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl uzufrukto nustatymo ypatumų, kai po santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai turi jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas
Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą, pvz., bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), šeimos turto teisinio režimo (CK 3.86 straipsnio 1 dalis), sutuoktinių pareigos vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnis), bendrai atsakyti pagal prievoles (CK 3.109 straipsnis), kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis).
Šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis), todėl, nutraukiant santuoką ir nesant kitų įstatyme nustatytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe (pvz., CK 3.90 straipsnis), nedalijamas. Tačiau šeimos teisinių santykių reglamentavimas lemia, kad tiek galiojant santuokai, tiek ir ją nutraukiant vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisė gali būti suvaržoma. Vienas suvaržymo pagrindų įtvirtintas CK 3.84 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad šeimos gyvenamoji patalpa ir teisė į ją, kilnojamieji daiktai, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė jie yra, pripažįstami šeimos turtu. Santuokos metu disponavimui ir naudojimuisi šiuo turtu taikomi įstatyme nustatyti apribojimai (CK 3.85 straipsnis). Nutraukus santuoką, sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas) iki vaiko pilnametystės (CK 3.86 straipsnio 2 dalis). Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta CK 3.71 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas vienam sutuoktiniui gali nustatyti uzufruktą į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą. Taigi teisinis reglamentavimas nustato galimybę sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, teismo sprendimu gyventi ir naudotis kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa (kilnojamaisiais daiktais), jeigu ji (jie) yra priskirta (priskirti) šeimos turtui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia teise sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 straipsnio 2 dalis, 4.141 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-225/2006).
Šioje byloje kasatorė reiškė reikalavimą nustatyti jai uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, paskiriant jai su vaiku naudotis vienu kambariu, o kitas patalpas paliekant naudotis bendrai su ieškovu. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorė ir ieškovas santuokos metu gyveno ieškovui priklausančiame bute, t. y. šis butas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, priskirtina šeimos turtui. Teismų taip pat nustatyta, kad kasatorė turi kitas jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas, kurios nuomojamos tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančias gyvenamąsias patalpas ir reiškia reikalavimą nustatyti jam uzufruktą į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, kuri priskirtina šeimos turtui, sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo (jo tenkinimo būtinumo), reikia įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pirma, kai prašoma nustatyti uzufruktą tik į dalį kitam sutuoktiniui priklausančios gyvenamosios patalpos (kaip yra nagrinėjamu atveju), būtina atsižvelgti į tai, kad kitam sutuoktiniui išlieka teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje, t. y. atitinkamomis buto dalimis buvę sutuoktiniai turės naudotis bendrai. Ši aplinkybė, esant priešiškiems santykiams, gali tapti tarpusavio nesutarimų priežastimi ar sukelti konfliktų. Antra, nustačius uzufruktą yra suvaržoma savininko nuosavybės teisė. Jeigu kitas sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, uzufrukto nustatymui ne visada yra objektyvi būtinybė. Taip pat būtina nustatyti ir įvertinti, ar iš esmės pablogėtų vaiko gyvenimo sąlygos, jeigu uzufruktas nebūtų nustatytas ir jis turėtų apsigyventi sutuoktiniui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Turi būti įvertinta, kokio dydžio gyvenamuoju plotu vaikas galės naudotis, kokios jame yra sąlygos, ar gyvenamosios vietos aplinka tinkama vaiko poreikiams tenkinti (ar netoliese yra sveikatos, ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos), kokią įtaką vaikui gali turėti gyvenamosios aplinkos pakeitimas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įprastinė vaiko gyvenamoji aplinka yra svarbus veiksnys, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, tačiau šio veiksnio reikšmę konkrečiu atveju lemia būsimų pasikeitimų masto ir galimos neigiamos įtakos vaiko tolesnei raidai, jo vystymuisi įvertinimas. Esminiu gyvenamosios aplinkos pasikeitimu, nenustačius uzufrukto, gali būti laikomas sutuoktinio, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išvykimas iš šalies, taip vaikui netenkant galimybės gyventi jam įprastoje kultūrinėje aplinkoje, persikėlimas gyventi į atokias vietoves ir dėl to sumažėjusios ugdymo, pomėgių lavinimo galimybės ir pan., t. y. tokiais atvejais, atsižvelgiant į kitas svarbias aplinkybes, gyvenamosios aplinkos pasikeitimo veiksniui galėtų būti suteikiama didesnė reikšmė. Gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kuris įvyksta persikėlus gyventi tame pačiame mieste iš vieno daugiabučio namo į kitą, esantį kitame miesto rajone, paprastai nevertintinas kaip aplinkybė, turinti esminę reikšmę, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo būtinumo, į ją turi būti atsižvelgiama kaip į vieną aplinkybių visų nustatytų aplinkybių kontekste.
Kasatorės nuomone, uzufrukto nustatymas yra būtinas dėl to, kad ji neturi galimybių gyventi jai priklausančioje patalpoje (ši nuomojama), be to, patalpa nepritaikyta gyventi mažam vaikui (yra tik viena erdvė, dideli langai); dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje yra sukurta jam tinkama aplinka augti ir vystytis (netoliese yra sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigos). Teismų byloje nustatyta, kad kasatorės butas yra gyvenamoji patalpa, kasatorė, gyvendama jame, turės daugiau asmeninio gyvenamojo ploto (nei turėtų nustačius uzufruktą į vieną ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto kambarį) ir mažiau būsto išlaikymo išlaidų. Kadangi tiek ieškovui, tiek kasatorei priklausantys butai yra tame pačiame mieste, kuriame galima nuvykti į darbą ir (ar) pageidaujamas ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas tiek asmeniniu, tiek viešuoju transportu, tai teismai sprendė, kad gyvenamosios vietos pakeitimas neturės vaiko gyvenimo sąlygoms, jo aplinkai esminės reikšmės. Kasatorė nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad egzistuoja objektyvios priežastys, pagrindžiančios būtinumą nustatyti uzufruktą sutuoktinio buto daliai, ir kad ji negalėtų su vaiku apsigyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.
Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, uzufrukto nustatymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad kasatorės nurodomos aplinkybės teismų pagrįstai įvertintos kaip nepakankamos spręsti, jog egzistuoja būtinybė nustatyti uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos dalį, todėl šis kasatorės reikalavimas pagrįstai teismų netenkintas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė kasaciniame skunde nurodytas uzufrukto nustatymą reglamentuojančias materialiosios (CK 3.71, 3.84, 3.85, 3.86 straipsnio 2 dalis) ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis).
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Teisėjų kolegija, papildydama pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį. Jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to, kad jam turi būti teikiamos privačios ugdymo ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimą tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismai, parinkdami priteistino išlaikymo dydį, neatsižvelgė į ankstesnius iki santuokos nutraukimo susiformavusius ir užtikrintus vaiko poreikius, taip pat į tai, kad abiem tėvams tenka pareiga aprūpinti vaiką gyvenamuoju plotu. Šiuo atveju tokia pareiga perkelta tik kasatorei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad į aplinkybę, jog vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl reikalavimo nustatyti uzufruktą šioje byloje yra teisėtos ir pagrįstos, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, jog ieškovas neturėtų prisidėti prie vaiko aprūpinimo gyvenamuoju plotu. Kadangi kasatorės, su kuria lieka gyventi šalių nepilnametė duktė, asmeninis turtas yra nuomojamas, tai nuomos santykių nutraukimas reikštų jos pajamų sumažėjimą. Jeigu kasatorė nuspręstų nuomoti kitą gyvenamąjį plotą – turėtų papildomų išlaidų. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl priteistino iš ieškovo išlaikymo dydžio, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų pakankamai neįvertino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų procesiniuose sprendimuose nurodytus priteistino išlaikymo dydžio parinkimo ir šiuos papildomus kriterijus, sprendžia, kad yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą iki 800 Lt (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Tai teisinės prigimties ir pobūdžio teiginiai, kurie pagal turinį turi būti išsamūs. Be to, jie turi būti susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir pareikštais reikalavimais, kuriuos teismai privalėjo spręsti. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, jog jie yra ne teisinio turinio, arba jog jie yra neišsamūs, arba jog jie yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika. Dėl tokių argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų, neįvertino pateiktų įrodymų, taip pažeidė CPK 185, 320 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė šį klausimą grindžia faktinio pobūdžio aplinkybėmis (kad ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės, nei nustatyta teismų), nors kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl šių kasacinio skundo argumentų pasisakyti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino ir taikė uzufrukto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, tačiau netinkamai sprendė išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, padidinant priteisto išlaikymo dydį (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl visų ieškinyje ir priešieškinyje pareikštų reikalavimų, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kurie reikalavimai yra atmetami. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų, valstybės ir šalių turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgiant į kasaciniame teisme patenkintų reikalavimų dalį ir pirmosios instancijos teisme kasatorės reikštų reikalavimų skaičių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo kasatorei iš ieškovo priteistas atstovavimo ir žyminio mokesčio atlyginimas padidintinas iki 1600 Lt, atitinkamai sumažintinas iš kasatorės valstybei priteistinas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas ir iš jos priteistinas valstybei 15 Lt, iš ieškovo – 47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Apeliacinės instancijos teisme kasatorė sumokėjo 338 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ir turėjo 1200 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į kasatorės apeliaciniame skunde reikštus reikalavimus ir kasaciniame teisme patenkintą jų dalį, kasatorei priteistinas iš ieškovo 42,25 Lt žyminis mokestis ir 150 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisme iš abiejų šalių buvo priteista po 10,5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad, tenkinus dalį kasatorės reikalavimų, iš kasatorės priteistina suma sumažėja iki mažesnio nei valstybės nustatyto minimalaus dydžio (teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), tai jis iš kasatorės nepriteistinas; iš ieškovo priteistinas 10,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Kasatorė ir ieškovas prašo priteisti kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtų išlaidų dydį, todėl šių atlyginimas jiems nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kasacinės instancijos teismas turėjo 80,45 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, atsižvelgiant į tai, kad kasaciniame teisme patenkinta 30 proc. kasatorės reikalavimo, priteistinas tokiomis dalimis: iš kasatorės priteistina 56,32 Lt, iš ieškovo – 24,13 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) dukters A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui 500 (penki šimtai) Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ir priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) dukters A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui 800 (aštuonis šimtus) Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2010 m. gegužės 1 d.) iki dukters pilnametystės, atskaičius pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį sumokėtas laikino išlaikymo sumas, lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant atsakovę I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant ,,Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti“.
Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 47 (keturiasdešimt septynis) Lt ir iš atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 15 (penkiolika) Lt valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Kitą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 192,25 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt du litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 10,91 Lt (dešimt litų 91 ct) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą“.
Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 24,13 Lt (dvidešimt keturis litus 13 ct) ir iš atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 56,32 Lt (penkiasdešimt šešis litus 32 ct) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Zigmas Levickis
Algis Norkūnas