Administracinė byla Nr. eA-2530-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00882-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės O. D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei O. D. B. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ARATC), kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės O. D. B. 81,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad ARATC yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267, jie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes pagal teisės aktų nuostatas prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjusi 81,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota minėtų nuostatų nustatyta tvarka.

3.       Atsakovė O. D. B. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. priteisė iš atsakovės O. D. B. 81,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantys Nuostatai). Pagal minėtus teisės aktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą. Nuostatų 18 punkte nurodyta, kad rinkliava sumokama į ARATC surenkamąją sąskaitą, iš kurios pervedama į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją savivaldybės biudžeto sąskaitą su savivaldybe suderintais terminais. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiuose Nuostatuose pareiškėjui suteiktos teisės ir pareigos administruoti rinkliavos sumokėjimą, teikti mokėjimo pranešimus rinkliavos mokėtojams (8 p., 30 p.), atlikti teisminį ir neteisminį nesumokėtų rinkliavų išieškojimą (45, 55 p.) išliko. Šių nuostatų 36 punkte nustatyta, kad rinkliava sumokama į Administratoriaus (mokėjimo pranešime nurodytą) surenkamąją banko sąskaitą (-as), iš kurios lėšos pervedamos į Prienų rajono savivaldybės biudžetą, o pagal nuo 2018 m. vasario 14 d. įsigaliojusią Nuostatų 36 punkto redakciją (Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. T3-17) rinkliava sumokama į Prienų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Nuostatų 5 punktą bei nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 6.6 punktą atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovė nesumokėjo 81,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

7.       Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010), t. y. nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu.

8.       Teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra pagrįstas ir tenkintinas.

9.       Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti patirtas 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad todėl, jog pareiškėjo skundas tenkintas, jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.). 2019 m. balandžio 11 d. skundų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą skolų parengimo paslaugų suteikimo aktas Nr. 2019/04/11-A6, 2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita faktūra SKP Nr. 1810, 2019 m. balandžio 15 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 353, patvirtina 22,99 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas advokatui už skundo parengimą. Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016 ir kt.), vertino, kad prašoma priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina iki 15 Eur.

III.

10.       Atsakovė O. D. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš naujo; 2) priteisti iš pareiškėjo atsakovei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11.       Atsakovė nurodo, kad žiemos metu gyvena (duomenys neskelbtini), o vasaros metu – sodyboje, name (duomenys neskelbtini) kuris yra senas ir žiemą gyventi nebetinkamas. Atsakovė į (duomenys neskelbtini) nuvyko 2019 m. liepos 14 d. ir pašto dėžutėje rado pareiškėjo prašymą teismui, tačiau pareiškėjas jai informacijos į sodybą neatsiuntė. Atsakovė teigia dėl to negalėjusi dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti atsiliepimo į prašymą, sprendimas buvo priimtas jai už akių. Atsakovės nuomone, teismas vadovavosi suklastotais pareiškėjo pateiktais duomenimis. Teismas neturėjo informacijos, kad ARATC iš atsakovės kiemo niekada neišvežė nė vieno konteinerio atliekų, nors nurodė, kad 2018 m. ištuštino 17 konteinerių, o 2017 m. 10 konteinerių. Atsakovė teigia, kad jai nėra pagrindo mokėti, nes jokių atliekų išvežimo paslaugų nebuvo suteikta. Atsakovės nuomone, pastovioji rinkliavos dalis yra iš esmės mokestis už namą, nors nekilnojamojo turto mokesčio Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė, o ARATC ir Prienų rajono savivaldybė nėra aukštesnės institucijos už Lietuvos Respublikos Seimą. Atsakovės nuomone, jai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas taip pat yra neteisingas.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13.       Prienų rajono savivaldybės administracija nurodo, kad pagal teisės aktų nuostatas bei suformuotą teismų praktiką vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisės pasirinkti ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybės, kad pareiškėjas atsakovei neteikė jokios informacijos, o teismas vadovavosi suklastotais dokumentais, nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl atmestinos. Atsakovė nepagrįstai tapatina vietinę rinkliavą su nekilnojamojo turto mokesčiu, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra niekuo nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Byloje kilo ginčas dėl 81,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės O. D. B..

15.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino visiškai bei priteisė iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsakovė apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą, teismas vadovavosi suklastotais pareiškėjo įrodymais, o pareigos mokėti vietinę rinkliavą jai nėra, nes atliekų išvežimo paslaugos jai realiai nebuvo suteiktos. Atsakovė taip pat prašo priteisti jai 500 Eur neturtinę žalą iš pareiškėjo.

17.       Bylos duomenys patvirtina, kad teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimą teismo posėdyje paskyrė 2019 m. birželio 17 d. 8.25 val. Teismo šaukimas 2019 m. gegužės 31 d. atsakovei buvo išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 13 d. teismui grįžo pašto siunta su žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims, teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi  nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2019 m. liepos 8 d. 10.05 val., atsakovei O. D. B. teismo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu ABTĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, skelbimo tekste nurodyta, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama viešo paskelbimo būdu. Proceso šalims į teismo posėdį neatvykus, 2019 m. liepos 8 d. 10.05 val. teismo posėdyje byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas ir teismo sprendimas paskelbtas 2019 m. liepos 9 d. 10 val.

18.       ABTĮ 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. ABTĮ 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena. ABTĮ 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis arba paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Pranešimo išsiuntimas arba paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje prilygsta šaukimo įteikimui ir laikoma, kad nurodytiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

19.       ABTĮ 74 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.

20.       Iš aptartų ABTĮ 72 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatų matyti, kad teismo šaukimas asmeniui, kuris šaukiamas, pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę; apie pirmąjį teismo posėdį proceso dalyviai yra informuojami šaukimu, t. y. procesiniu dokumentu su teismui grąžinama dalimi apie šaukimo įteikimo adresatui patvirtinimą, apie kitus teismo posėdžius proceso dalyviams gali būti pranešama pranešimu be grąžintinos teismui atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Taip pat procesinius dokumentus bei teismo šaukimus teismas gali įteikti ir viešo paskelbimo būdu, tačiau tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos.

21.       Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

22.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).

23.       Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr., pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12).

24.       EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnis nenumato teisės dalyvauti nagrinėjant bylas, nesusijusias su baudžiamojo kaltinimo klausimais, tačiau numato bendresnio pobūdžio teisę veiksmingai pristatyti savo poziciją byloje ir naudotis lygiomis procesinėmis galimybėmis su kita šalimi. Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jei bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. EŽTT manymu, proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, kad jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje; tiesiog pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad proceso dalyvis jį gavo tinkamu laiku, Konvencijos požiūriu nėra laikomas tinkamu pranešimu apie teismo posėdį (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Fridman prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40947/11)).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008).

26.       EŽTT yra išaiškinęs, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kuomet taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, neįteikus atsakovei procesinių dokumentų ir teismo šaukimo jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, išsiųsti jai procesinių dokumentų ir jos nekilnojamojo turto, už kurį ir prašoma priteisti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą adresu, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėto turto paskirtis yra gyvenamoji. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad vasarą gyvena ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o būtent sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įteikus procesinius dokumentus (prašymą ir šaukimą) atsakovei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir neišnaudojus kitų ABTĮ nustatytų procesinių dokumentų bei teismo šaukimo įteikimo būdų (per butų eksploatavimo tarnybą, seniūnijos seniūną (jo pavaduotoją) (ABTĮ 74 str. 5 d.)), teismas negalėjo išnagrinėti bylos, nes atsakovei nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą. Tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso, o kartu ir priimto procesinio sprendimo teisėtumas.  Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeista atsakovės teisė būti realiai informuotai apie vykstantį teismo procesą ir teisė būti išklausytai teisme.

28.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nepranešęs atsakovei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovės O. D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Audrius Bakaveckas

                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                        Skirgailė Žalimienė