Administracinė byla Nr. A-188-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01815-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.4; 19.3.6; 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centro Šiaulių filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Pasna“ ir Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja S. K. (toliau ? ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (8.4.3.)G-1737; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Centrinis registratorius, atsakovas) 2014 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (1.1.6.)s-654; 3) įpareigoti Centrinį registratorių panaikinti S. K., kaip daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų bendraturtei, priklausančios patalpos R-13 prijungimo prie patalpų Nr. 74-1, 74-2, 74-5 registraciją, ir patalpų Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132 prijungimo prie patalpos Nr. 99 registraciją; 4) įpareigoti Centrinį registratorių panaikinti pareiškėjai, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų bendraturtei, priklausančios rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją (toliau visos patalpos kartu – ginčo patalpos).

Pareiškėja paaiškino, kad ji yra buto, esančio name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), savininkė ir tuo pačiu šio namo bendro naudojimo patalpų bendraturtė. Ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta panaikinti pareiškėjai, kaip Namo bendro naudojimo patalpų bendraturtei, priklausančios patalpos R-13 prijungimo prie patalpų Nr. 74-1, 74-2, 74-5 registraciją, patalpų Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132 prie patalpos Nr. 99 registraciją uždarosios akcinės bendrovės „Pasna“ (toliau ? ir UAB „Pasna“) vardu ir panaikinti rūsio patalpos, esančios Name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją, yra neteisėti ir prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ? ir VAĮ) 8 str. 1, 2 d. reikalavimams. Pareiškėja teigė, kad jai kartu su kitais Namo butų ir kitų patalpų savininkais priklausė patalpos R-13, Nr. 74-1, 74-2, 74-5, 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132. Patalpos R-13 prijungimui prie patalpų Nr. 74-1, 74-2, 74-5, o po to prijungimui prie patalpos Nr. 99, kuri priklauso UAB „Pasna“ nuosavybės teise, neturėjo įtakos butų Nr. 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67 savininkų notariniai sutikimai, nes jie negali būti laikomi nuosavybės teisių perleidimą patvirtinančiais dokumentais, be to, tokiems veiksmams atlikti buvo būtinas visų Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, kurio šiuo atveju nebuvo. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių egzistuojant teisinį pagrindą UAB „Pasna“ perleisti nuosavybės teisę į patalpą R-13 (analogiška situacija ir su patalpomis Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132). Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja patalpos R-13 ir patalpų Nr. 74-1, 74-2, 74-5, 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132 perdavimo UAB „Pasna“ aktai. Patalpa R-13 nebuvo suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip ir patalpos Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132, o nesant šių patalpų registracijos minėtame registre, joks sandoris dėl tokių patalpų negalėjo būti sudarytas. Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) sutikimas negali būti laikomas pagrindu minėtas patalpas registruoti asmenine vieno iš bendraturčių nuosavybe. Rūsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Name taip pat suformuota neteisėtai, nes nėra visų Namo butų ir kitų patalpų savininkų notarinių sutikimų.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja iš esmės ginčija ne Teritorinio registratoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą, o šio registratoriaus sprendimus dėl skunde nurodytų nekilnojamųjų daiktų registracijos. Pareiškėja nenurodo nei vieno konkretaus Teritorinio registratoriaus sprendimo, kurio pagrindu atlikta ginčo patalpų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Skunde nurodomas tik vieną patalpą identifikuojantis duomuo – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėta patalpa Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 2006 m. Nuo to laiko buvo atlikta daug šio registro duomenų pakeitimų, todėl nekonkretus pareiškėjos teiginys, kad ji yra įsitikinusi, jog minėta rūsio patalpa yra suformuota neteisėtai, neįpareigoja Centrinio registratoriaus vertinti visus Teritorinio registratoriaus nuo 2006 m. atliktus veiksmus įrašant ar keičiant šio ar kito registro duomenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasna“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Pasna“ teigė, kad ji ir pareiškėja yra rūsio patalpų (negyvenamoji patalpa ? sandėlis Nr. 107, esanti (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, patalpos registro numeris (duomenys neskelbtini), patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkės (UAB „Pasna“ priklauso 63951/71630 dalys šios patalpos, kas sudaro 63,951 kv. m, o pareiškėjai ? 5372/71630 dalys, kas sudaro 5,372 kv. m). Anksčiau šioje patalpoje buvo namo gyventojų sandėliukai, kuriuos nupirko UAB „Pasna“. Dėl šios patalpos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės nuo 2011 metų sprendžiamas ginčas civilinėje byloje Nr. 2-144-772/2014 Šiaulių apylinkės teisme. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nenurodė jokių pagrindų, kurie patvirtintų jos nuosavybės teises į kitas ginčo patalpas (R-13, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132, 74-1, 74-2, 74-5, 99). Patalpa R-13 buvo sandėlis, kuris priklausė pagrindiniam pastatui 1 A4/p ir parduotuvei ? patalpai Nr. 70, šį sandėlį kartu su pagrindiniu pastatu UAB „Pasna“ įsigijo pagal 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo ? pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neturėjo teisių į patalpą R-13, ji neginčijo nei pirkimo ? pardavimo sutarties, nei UAB „Pasna“ nuosavybės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir šiuo metu yra suėjęs senaties terminas tokiems veiksmams atlikti. UAB „Pasna“ manymu, pareiškėja klaidingai teigė, jog patalpa Nr. 1 ir patalpa Nr. 74-1 yra ta pati patalpa, o ne atskiros patalpos. Patalpa Nr. 88 plane pažymėta kaip patalpa Nr. 74-3, kuri niekam nepriklausė, ji buvo užpilta iki lubų žemėmis, o UAB „Pasna“ ją atkasė, suformavo kaip tinkamą naudoti patalpą ir, gavusi visus reikalingus leidimus, 2002 m. sausio 9 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja neginčijo patalpos Nr. 74-3 suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindų, nors jai apie šios patalpos įregistravimą turėjo būti žinoma, nes įrašai buvo padaryti viešajame registre. UAB „Pasna“ pirko patalpas kartu su rūsio patalpomis, taip pat iš gyventojų pirko sandėliukus ir, apjungusi patalpas, įregistravo vieną patalpą Nr. 99, kurioje šiuo metu veikia kavinė „Arkos“. Patalpa Nr. 99 yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2003 m. sausio 27 d., pareiškėja šios patalpos įregistravimo Registre pagrindų teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais taip pat neginčijo. Pareiškėja nepagrįstai teigė, kad notariškai patvirtinti gyventojų sutikimai neturi juridinės reikšmės. Be to, pareiškėjos butai yra 6 laiptinėje, o pareiškėjos nurodomos patalpos yra po namo 7 laiptine, todėl Bendrijai derinant projektus dėl patalpų, esančių po 7 laiptine ir priklausiusių 7 laiptinės gyventojams, sujungimo ar prijungimo, 6 laiptinės gyventojų sutikimas nebuvo reikalingas. Pareiškėjos keliami klausimai jau buvo išspręsti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 353. Antrą kartą keldama analogiškus reikalavimus, tik juos formuluodama kitu būdu, pareiškėja siekė vilkinti civilinės bylos Nr. 2-144-772/2014 nagrinėjimą. Ginčo patalpų duomenys Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuo 1999 m. gruodžio 2 d., o pareiškėja skundus dėl ginčo patalpų teisinės registracijos pateikė tik 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. kovo 17 d., todėl, suėjus 10 metų senaties terminui, su nuosavybės teisių perleidimu ar sandorių ginčijimu susiję klausimai negali būti sprendžiami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo daugiabučio namo Viliaus g. 213 savininkų bendrija atsiliepime nurodė, kad su skundu sutinka, ir prašė teismo jį tenkinti.

Bendrija paaiškino, kad atsakovas UAB „Pasna“ prašymu, nesant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo, rūsio patalpą R-13 prijungė prie patalpų Nr. 74-1, 74-2, 74-5, o vėliau ir prie patalpos Nr. 99 ir taip pat nepagrįstai UAB „Pasna“ vardu įregistravo rūsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Pasna“ neteisėtai ir nepagrįstai privatizavo kai kurias rūsio patalpas, ji suklaidino bendraturčius, kurie jai perleido savo nuosavybės dalis į rūsio patalpas, ir ankstesnę Bendrijos valdybą, kuri išdavė Bendrijos nariui valdybos protokolus, suteikusius UAB „Pasna“ teisę užregistruoti nekilnojamuosius daiktus. Bendrijos valdybos protokolų, kurių pagrindu buvo atlikta patalpų teisinė registracija, turinys patvirtina, kad tą pačią dieną surašyti protokolai yra skirtingo turinio, kas leidžia teigti, jog jie yra suklastoti, o šių dokumentų pagrindu Centrinis registratorius UAB „Pasna“ įregistravo nuosavybės teises į daiktus ir tokiu būdu buvo užvaldytos ginčijamos rūsio patalpos. Dėl bendraturčio UAB „Pasna“ veiksmų Bendrija padavė skundą Lietuvos Respublikos prokuratūrai, kuri jį išnagrinėjo, tačiau dėl suėjusio senaties termino ikiteisminį tyrimą nutraukė. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra klaidingi ir turi būti ištaisyti. Asmuo, nuosavybės teise valdantis daiktą ? butą Name, turi teisę ir į jo priklausinį ? rūsio patalpą. Pareiškėja suformuoto daikto – rūsio, neturi, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise rūsio patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 5,372 kv. m, Bendrijai – 2,308 kv. m. Panaikinus neteisėtas UAB „Pasna“ registracijas į nekilnojamuosius daiktus, pareiškėjos ir Bendrijos nuosavybės dalys padidėtų. Registruodama daiktines teises, UAB „Pasna“ galimai pateikė ankstesnės Bendrijos neteisėtai išduotus sutikimus, nes 2001 m. birželio 25 d. pinigų perdavimo akto turinys patvirtina, kad šio dokumento pagrindu buvusiai Bendrijos pirmininkei į asmeninę sąskaitą buvo pervesta 10 000 Lt suma tuo metu, kai vyko privatizacija. Radęs minėtą dokumentą, Bendrijos pirmininkas kreipėsi į prokuratūrą, tačiau tyrimas buvo nutrauktas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl galimybės pakeisti nekilojamųjų daiktų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenis panaikinant pareiškėjai, kaip Namo bendro naudojimo patalpų bendraturtei, priklausančios patalpos R-13 prijungimo prie patalpų Nr. 74-1, 74-2, 74-5 registraciją, ir patalpų Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132 prijungimo prie patalpos Nr. 99 registraciją, taip pat patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją.

Remdamasis Nekilnojamojo turto registro 2, 16 ir 33 straipsnių, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35, 36 ir 46 punktų nuostatomis teismas priėmė išvadą, jog nekilnojamo daikto teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atliekama dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, pagrindu; visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo momento laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka; Nekilnojamojo turto registro įrašai gali būti keičiami tik dokumentų, patvirtinančių šiame registre nurodytų nekilnojamųjų daiktų duomenų pasikeitimą, pagrindu. Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veiklą vykdo laikydamasis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytu taisyklių ir procedūrų.

Byloje esanti medžiaga patvirtino, kad Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. ((duomenys neskelbtini)) įregistruota negyvenamoji patalpa ? kavinė, patalpa Nr. 99 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir UAB „Pasna“ nuosavybės teisės į ją; UAB „Pasna“ nuosavybės teisės į minėtą patalpą įregistruotos 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo ? pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnių pirkimo ? pardavimo sutarčių pagrindu. Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2006 m. sausio 12 d. įregistruota negyvenamoji patalpa ? sandėlis, patalpa Nr. 107 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), UAB „Pasna“, Bendrijos ir pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ją; UAB „Pasna“, Bendrijos ir pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į minėtą patalpą įregistruotos 2006 m. vasario 2 d. susitarimo pagrindu.

Įvertinus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančius dokumentus, susijusius su patalpa Nr. 99 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kavinė) ir patalpa Nr. 107 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (sandėlis), nustatyta, kad patalpa R-132, bendras plotas 15,86 kv. m, yra sudėtinė sandėlio patalpų, bendras plotas 71,63 kv. m, dalis. Tikslinant kavinės patalpų kadastro duomenis ir 2011 m. liepos 20 d. formuojant naują kadastrinių matavimų bylą buvo pakeistos kavinės patalpų ribos ir į kavinės patalpas įtraukta nauja patalpa, pažymėta indeksu 99 ? 35, bendras plotas 3,67 kv. m, kuri jau buvo užfiksuota ir įregistruota kaip dalis sandėlio patalpos R-132.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčija ne Teritorinio registratoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą, tačiau šio registratoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. priimtus sprendimus, susijusius su patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų pakeitimu. Teismas nustatė, kad UAB „Pasna“ 2011 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Teritorinį registratorių su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto ? kavinės, patalpos Nr. 99, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir kartu su šiuo prašymu pateikė 2011 m. liepos 20 d. kadastro duomenų bylą; Teritorinis registratorius 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu UAB „Pasna“ prašymą patenkino ir pagal pateiktą 2011 m. liepos 20 d. kadastro duomenų bylą pakeitė patalpos Nr. 99 kadastro duomenis; Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo duomenų pakeitimo teisėtumo, 2011 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr.353, kuriame konstatavo, kad Teritorinis registratorius 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimais įregistravo ginčo patalpų perdalijimą ? amalgamaciją, buvo pakeistos dviejų patalpų ribos, atidalijant ir prijungiant dalį patalpos, jos nesuformavus atskira patalpa; UAB „Pasna“ 2011 m. rugpjūčio 1 d. teritoriniam registratoriui pateikė tik 2011 m. liepos 20 d. parengtą patalpų kadastrinių matavimų bylą, o dokumentai dėl patalpos tinkamo suformavimo pateikti nebuvo, todėl nesant teisinio pagrindo kavinės patalpų amalgamacijos registracijai, nepagrįstai buvo pakeistas sandėlio patalpų statusas į „Daiktas performuotas”. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Centrinis registratorius Teritorinio registratoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimus, susijusius su kavinės ir sandėlio patalpų amalgamacijos registracija bei sandėlio patalpų statuso pakeitimu, panaikino kaip neteisėtus ir priėmė naują sprendimą, kuriuo nutarė UAB „Pasna“ 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymo Nr.2769609 pakeisti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis netenkinti, kadangi nepateiktas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo teisinis pagrindas ir pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų. Teismas nustatė, kad pareiškėjos keliami klausimai jau buvo išspręsti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 353, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis.

Teismas pastebėjo, kad nekilnojamo turto registre nurodyti ginčo patalpų teisinės registracijos pagrindai nėra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Įrašai Nekilnojamojo turto registre (registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka Teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus ir įstatymų nustatytus reikalavimus. Nors pareiškėja teigė, kad UAB „Pasna“ nuosavybės teisė į ginčo patalpas (Nr. 74-1, 74-2, 74-5) Nekilnojamojo turto registre įregistruota suklastotų dokumentų – ankstesnės Bendrijos valdybos protokolų (2001 m. birželio 21 d. sutikimų) ? pagrindu, tačiau minėti dokumentai teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti. Nuosavybės teises įrodančio juridinio dokumento pripažinimas niekiniu sukelia tiesiogines teisines civilines pasekmes, o toks reikalavimas pagal savo pobūdį priskirtinas bendrosios jurisdikcijos teismų kompetencijai. Todėl, laikant, kad ginčo patalpų duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindai yra teisėti ir pagrįsti, ir pareiškėjai nepateikus dokumentų, patvirtinančių ginčo patalpų duomenų pasikeitimą, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo keisti registro įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre, t. y. panaikinti pareiškėjai, kaip Namo bendro naudojimo patalpų bendrasavininkei, priklausančios patalpos R-13 prijungimo prie patalpų Nr. 74-1, Nr. 74-2, Nr. 74-5 registraciją, o po to prie patalpos Nr. 99 registraciją, taip pat panaikinti patalpų Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132 registraciją UAB „Pasna“ vardu ir rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją. Be to, teismas byloje nustatė, kad ginčo patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota 2006 m. sausio 12 d. ir nuo to laiko buvo atlikta eilė šio nekilnojamojo turto objekto registro duomenų pakeitimų, todėl abstraktus pareiškėjos teiginys, jog ji yra įsitikinusi, kad minėta patalpa yra suformuota neteisėtai, nesudaro pagrindo vertinti visų Teritorinio registratoriaus veiksmų nuo 2006 m. įrašant ar keičiant šios ginčo patalpos registro duomenis teisėtumą bei pagrįstumą. Manydama, kad ginčo patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuota neteisėtai, pareiškėja turėjo (turi) teisę teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais ginčyti šio patalpos suformavimo pagrindus, tačiau ji tokių veiksmų neatliko.

Teismas konstatavo, jog tiek Centrinis registratorius, tiek ir Teritorinis registratorius ginčijamuose sprendimuose pagrįstai atsisakė pakeisti ginčo patalpų duomenis Nekilnojamojo turto registre. Ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra teisėti ir pagristi, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti.

Nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų klausimas teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasna“ įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą, trečiojo suinteresuoto asmens išlaidos yra realios ir pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, tačiau dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų viršija rekomendacijose nustatytą maksimalų taikytino koeficiento dydį (prašė priteisti 973,77 Eur), trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pasna“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pasna“ naudai iš pareiškėjos iš viso priteisė 316,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

Pareiškėja S. K. ir Bendrija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek Teritorinio registratoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (8.4.3.) G-1737, tiek Centrinio registratoriaus 2014 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. (1.1.6.)s-654 prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalims, kadangi ginčijamame sprendime nėra aiškiai suformuluotos nustatytos ir suteikiamos pareiškėjai teisės. Taip pat apeliantai nurodo, kad šiuose sprendimuose atsisakymo ištaisyti klaidas motyvai nebuvo nurodyti, o tai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro 33 straipsniui. Teismas sprendime pasisakė, tačiau konkrečiai nenurodė ir nemotyvavo kaip ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Apeliantų nuomone, byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes šioje byloje yra tuo pačiu ginčas ir dėl trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Pasna“ bei kitų daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų bendraturčių nuosavybės teisių į patalpas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau ? ir ABTĮ) 16 str. 1 d.), todėl teismas turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti dėl šios bylos teismingumo išsprendimo.

Nepagrįstai į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti kiti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiai, todėl teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Dokumentų, numatytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 16 ir 46 punkte, kurie patvirtintų teisę atsakovui registruoti UAB „Pasna“ ginčo patalpas, kurios priklauso visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiams nebuvo pateikta atsakovui ir byloje jų nėra. Todėl, apeliantų nuomone, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo šias patalpas trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Pasna“ asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija teigia, kad nėra įrodymų, jog egzistuotų sandoriai, kurių pagrindu UAB „Pasna“ įgijo teisę įregistruoti nuosavybės teisę į ginčijamas patalpas. Be to, patalpa R-13 nebuvo suformuota, įregistruota nekilnojamojo turto registre, kaip ir patalpos Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132, o nesant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, joks sandoris dėl šių patalpų negalėjo būti sudarytas.

Bendrija neturi nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektus ir neturi teisės disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Todėl bendrija negalėjo jokiu būdu ir/ar forma perleisti teises UAB „Pasna“, kurios jai nepriklausė. Nuosavybės teisė į ginčo patalpas UAB „Pasna“ galėjo atsirasti tik visų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams suformavus atskirus daiktus, įregistravus juos nekilnojamojo turto registre, perleidus vienokiu ar kitokiu teisiniu pagrindu sudarant notarinės formos sandorį nuosavybės teises į šį turtą ir pasirašant priėmimo ? perdavimo aktą. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra, o visi kiti dokumentai iš esmės neturi jokios reikšmės. Todėl teismo išvada, jog pareiškėja turėjo ginčyti valdybos sprendimus 2001 m. birželio 21 d. protokole nėra pagrįsta, nes atsakovas negalėjo atlikti UAB „Pasna“ nuosavybės teisės registracijos, kadangi Bendrija nebuvo ginčo patalpų savininkė, o šiam sandoriui sudaryti reikalinga notarinė sutartis. Atsakovui notarinė sutartis dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas perdavimo UAB „Pasna“ nėra ir nebuvo pateikta.

Apeliantų įsitikinimu, rūsio patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name taip pat yra suformuota neteisėtai, nes nėra visų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų notarinių sutikimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasna“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (500 Eur) iš pareiškėjos ir Bendrijos.

UAB „Pasna“ teigimu, apeliantai, nurodydami, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas, nenurodė savo apeliaciniame skunde sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų.

Trečiojo suinteresuoto asmens manymu teiginys, kad byla neteisminga administraciniam teismui yra nepagrįstas, nes akivaizdu, jog pareiškėja yra tinkama šalis administracinėje byloje, skundas yra susijęs su reikalavimui panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimus.

UAB „Pasna“ nuomone, teisingai bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti kiti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, nes jie nėra pareiškėjos skunde minimų patalpų bendrasavininkai ir neturi nuosavybės teisių į šias patalpas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ji neturėjo ginčyti valdybos 2001 m. birželio 21 d. sprendimus. UAB „Pasna“ sutinka su teismo išvadomis, kad byloje pareiškėjos keliami klausimai jau buvo išspręsti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 353, kuris yra nenuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka ir yra galiojantis bei atitinka teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus ir įstatymų nustatytus reikalavimus. Be to, pareiškėja neįrodė, kad UAB „Pasna“ pažeidė įstatymą, ir pateikė Teritoriniam registratoriui suklastotus dokumentus, taip pat pareiškėja nepateikė nei vieno dokumento, liudijančio apie pateiktų duomenų netikrumą ar apgaulingą jų įrašymą. UAB „Pasna“ nuomone, visų apeliaciniame skunde minimų patalpų įregistravimas buvo teisėtas, o pateikti teritoriniam registratoriui dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus ir turėjo teisinį pagrindą registracijai atsirasti.

Pareiškėja, manydama, kad ginčo patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuota neteisėtai ir neteisingai, turėjo teisę teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais ginčyti šios patalpos suformavimo pagrindus, tačiau ji tokių veiksmų neatliko.

Teiginys, kad teismas nepasisakė dėl patalpos (duomenys neskelbtini) suformavimo neteisėtumo, nepagrįstas. Teismas išsamiai pasisakė teigdamas, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl galimybės pakeisti nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenis, panaikinant pareiškėjai, kaip namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų bendraturtei, priklausančios patalpos R-13 prijungimo prie patalpų Nr. 74-1, 74-2, 74-5 registraciją, ir patalpų Nr. 1, 24.27, 30, 34, 36, 37, 132 prijungimo prie patalpos Nr. 99 registraciją, taip pat patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad patalpa R-13 buvo sandėlis, kuris priklausė pagrindiniam pastatui 1 A4/p bei parduotuvei ? patalpai Nr. 70, kuris buvo nupirktas UAB „Pasna“ pagal 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo ? pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pagrindiniu pastatu, atitinkamai pareiškėja niekada neturėjo nuosavybės teisių į patalpą R-13, ji nebuvo pirkimo pardavimo sutarties šalis ir niekada neginčijo nei pirkimo ? pardavimo sutarties, nei UAB „Pasna“ nuosavybės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. UAB „Pasna“ mano, kad pareiškėja nebegali ginčyti sandorio ir nuosavybės įregistravimo, nes yra suėjusi senatis šiems sandoriams, veiksmams ar dokumentams ginčyti. Be to, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad patalpos 74-1, 74-2, 74-5, 99 būtų priklausiusios pareiškėjai.

Pažymi, kad pareiškėja klaidina teismą, kadangi patalpa 1 ir patalpa74-1 yra ta pati patalpa, o ne atskiros patalpos. Patalpa Nr. 88 plane yra pažymėta kaip patalpa 74-3, ji niekam nepriklausė, buvo užpilta iki lubų žemėmis, UAB „Pasna“ ją atkasė, suformavo kaip tinkamą naudoti patalpą, gavusi visus reikalingus leidimus, 2002 m. sausio 9 d. įregistravo viešame Nekilnojamojo turto registre.

Atkreipia dėmesį, kad notariškai patvirtinti gyventojų sutikimai, kurie buvo pateikti formuojant nekilnojamojo turto kadastrinius objektus, yra nenuginčyti, nepaneigti ir realiai realizuojantys bei turintys juridinę reikšmę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasna“ 2017 m. vasario 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2015 m. lapkričio 30 d. apeliacinį skundą pasirašęs asmuo A. B. tuo metu nebuvo Bendrijos pirmininku, kadangi Bendrijos pirmininkas iki šiol nėra išrinktas. Teigia, kad apeliacinį skundą Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos vardu pasirašė neįgaliotas asmuo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl jų neatitikimo teritoriniam registratoriui pateiktiems dokumentams, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja S. K. 2013 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą – Teritorinį registratorių su prašymu panaikinti jai, kaip Namo bendro naudojimo patalpų bendrasavininkei, priklausančių patalpų - patalpos R-13 prijungimo prie patalpų Nr. 74-1, 74-2, 74-5, o po to – ir prie patalpos Nr. 99 patalpų Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132, kurios yra Name, registraciją UAB „Pasna“ vardu; panaikinti rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją.

Teritorinis registratorius 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (8.4.3)G-1737 pareiškėjos prašymą atsisakė patenkinti, nurodė, kad patalpų (negyvenamoji patalpa - kavinė, patalpa Nr. 99 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa - sandėlis, patalpa Nr. 107 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įrašai Nekilnojamojo turto registre (įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013 m. gruodžio 30 skundą, 2014 m. vasario 13 sprendimu Nr. (1.1.6.)s-654 jį atsisakė patenkinti, konstatavo, kad pareiškėja iš esmės ginčija Teritorinio registratoriaus sprendimus, kuriais įregistruoti nekilnojamieji daiktai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė konkretus Teritorinio registratoriaus sprendimo, kurį priimant buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ir kuris būtų sukėlęs jai neigiamas pasekmes, be to, dėl patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo teisėtumo 2011 m. gruodžio 28 d. jau buvo priimtas Centrinio registratoriaus sprendimas Nr. 353 pagal pareiškėjos skundą dėl 2011 m. rugpjūčio 1 d. atliktų šių patalpų registro pakeitimo amalgamacijos pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pažymėjo, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre (registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka Teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus ir įstatymų nustatytus reikalavimus, pareiškėjai nepateikus dokumentų, patvirtinančių ginčo patalpų duomenų pasikeitimą, nebuvo teisinio pagrindo keisti registro įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre. Manydama, kad ginčo patalpos suformuotos neteisėtai, pareiškėja turi teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais ginčyti patalpos suformavimo pagrindus.

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jos atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamo daikto teisinę registraciją bei netikslius ir klaidingų duomenų patikslinimą ir ištaisymą Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro duomenų įrašymo ir jų pakeitimo tvarka reglamentuoja 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatyme Nr. I-1539 (nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.) ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” (nutarimo redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 30 d.; nuo 2014 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis įtvirtina, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis  ir iki 2014 m. balandžio 30 d. galiojusios Nekilnojamojo turto registro nuostatų redakcijos 35, 36 punktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punkte nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas; 36 punkte nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (modernizuoti) reikia leidimo statyti naują statinį, leidimo rekonstruoti statinį ar leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą, išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo (nugriovimo, sugriovimo, sunykimo, sudegimo ir panašiai) faktą. Kitais atvejais nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 45 punkte nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, <…>, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus ir dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 46 punktą, prašymas pakeisti įrašą registre registruojamas, nagrinėjamas ir duomenys įrašomi ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir įregistruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. Netikslūs, klaidingi ar neišsamūs registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Analogiškos aukščiau paminėtosioms nuostatos numatytos ir nuo 2014 m. gegužės 1 d. galiojančios Nekilnojamojo turto registro nuostatų redakcijos 26, 36 ir 37 punktuose.

Taigi, į Nekilnojamojo turto registrą duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, o šio registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamo daikto teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atliekama dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, pagrindu; visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo momento laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka;  Nekilnojamojo turto registro įrašai gali būti keičiami tik dokumentų, patvirtinančių šiame registre nurodytų nekilnojamųjų daiktų duomenų pasikeitimą, pagrindu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veiklą vykdo laikydamasis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytu taisyklių ir procedūrų.

Pareiškėja, siekdama Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis apie nekilnojamuosius daiktus ar teises į juos, turi registro tvarkytojui pateikti dokumentus, patvirtinančius daiktinės teisės pasibaigimą, jos turėtojo pasibaigimą, arba atitinkamų juridinių faktų pasibaigimą; siekdama pagrįsti, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teigdama, kad patalpa R-13 buvo neteisėtai prijungta prie patalpų Nr. 74-1, 74-2, 74-5, o po to prie UAB „Pasna“ nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 99, nes daugiabučio namo Vilniaus g. 213 bendrijos, kuri neturi teisės disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės objektais, 2001 m. birželio 21 d. sutikimas bei tik vienos laiptinės butų Nr. 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 66, 67 savininkų notariniai sutikimai nėra teisinis pagrindas tokiems veiksmams atlikti; dėl analogiškų aplinkybių taip pat kad nėra teisinio pagrindo įregistruoti UAB „Pasna“  nuosavybės teisę į patalpas Nr. R-13, 74-1, 74-2, 74-5 ir į patalpas Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132; kad patalpa Nr. R-13 ir patalpos Nr. 1, 24, 27, 30, 34, 36, 37, 132 nebuvo suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl joks sandoris dėl šių patalpų negalėjo būti sudarytas; kad rūsio patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Name suformuota neteisėtai, nes nėra visų Namo butų ir kitų patalpų savininkų notarinių sutikimų, iš esmės ginčija Teritorinio registratoriaus sprendimus, kuriais įregistruoti nekilnojamieji daiktai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 57,39, kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A4p, įrašo pagrindas – 2003 m. birželio 27 d. sudaryta dovanojimo sutartis; duomenų apie daikto priklausinius iš kito registro įraše nėra.

Be to, remiantis registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto 2006 m. sausio 12 d., duomenimis, pareiškėjai tame pačiame pastate nuosavybės teise priklauso 5372/71630 negyvenamosios patalpos – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias ji įgijo 2006 m. vasario 2 d. susitarimo, 2006 m. rugsėjo 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto, 2006 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 24 d. prikimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; duomenų apie daikto priklausinius iš kito registro įraše nėra.

Kitos sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys nuosavybės teise priklauso UAB „Pasna“ (63951/71630 patalpos) – 2006 m. vasario 2 d. susitarimo, 2006 m. rugsėjo 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto, 2007 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijai (2308/71630 patalpos) – 2006 m. vasario 2 d. susitarimo, 2006 m. rugsėjo 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu.

Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 2003 m. kovo 12 d., įregistruota negyvenamoji patalpa - kavinė, patalpa Nr. 99, 385,51 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A4p, t. y. tame pačiame Name, nuosavybės teisėmis priklausanti uždarajai akcinei bendrovei „Pasna“ 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vėlesnių 2000 m.-2002 m. sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. gruodžio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. vasario 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimų pagrindu.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nekilnojamųjų daiktų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) registrai sudaryti 2003 m. ir 2006 m., įrašai apie daiktines teises padaryti galiojančių sandorių, sudarytų 1999 m.-2007 m. pagrindu. Pareiškėja nepateikė registro tvarkytojui jokių naujų duomenų – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų Nekilnojamojo turto registre registruojamų su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų (sandorių, sprendimų, bendratučių sutarčių, įsiteisėjusių teismų sprendimų ir kt.), kurie būtų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pakeisti registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, įregistruoti ar išregistruoti daiktines teises ar juridinius faktus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą.

Pareiškėja taip pat neteikė įrodymų, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti ir šiuo metu aktualūs duomenys neatitinka duomenų dokumentuose, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, todėl nebuvo jokio pagrindo teritoriniam registratoriui, pareiškėjos manymu, netikslius, klaidingus ar neišsamius registro duomenis taisyti, tikslinti ar papildyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos dėl netikslių ir klaidingų duomenų patikslinimo ir ištaisymo arba neišsamių duomenų papildymo, techninio pobūdžio klaidų ištaisymo yra skirtos šiuo metu aktualių, viešai skelbiamų įrašų koregavimui ir netaikytinos ankstesnių (istorinių) duomenų keitimui, nes įrašai Nekilnojamojo turto registre visų pirma reiškia tam tikras asmenų teises į nekilnojamuosius daiktus, atsiradusias tam tikrų sandorių, administracinių aktų, juridinių faktų ir kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali atlikti ankstesnių (istorinių) įrašų registre keitimo remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio normomis, kai tai turi poveikį asmenų daiktinių ir kitų teisių į nekilnojamąjį daiktą turiniui ir apimčiai. Tokiais atvejais tik nuginčijus daiktinių ar kitų teisių į nekilnojamąjį turtą atsiradimo pagrindus, galėtų būti keičiami aktualūs įrašai registre.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-211/2012).

Pažymėtina, kad pareiškėja, ginčydama Teritorinio registratoriaus nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą bei daiktinių teisių į šiuos daiktus įregistravimą, siekia nuginčyti 1999 m.-2007 m. sudarytų sandorių pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes, pakeisti daiktinių teisių turinį, tačiau tokie asmens teisių gynimo būdai yra ne administracinio, bet civilinio teisinio pobūdžio ir gali būti įgyvendinami reiškiant ieškinius civilinio proceso nustatyta tvarka ir terminais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp pareiškėjos ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo dėl jo veiksmų ir sprendimų yra administracinio teisinio pobūdžio. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kai nėra ginčijami sandoriai, kurių pagrindu buvo įregistruotos daiktinės teisės, bylą perduoti spręsti bendrosios kompetencijos teismas nėra pagrindo.

Minėta, kad šiuo metu įrašai apie ginčo nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos yra įregistruoti galiojančių sandorių ir administracinių aktų pagrindu, galioja daugiau negu dešimt metų, kaip, beje ir pačios pareiškėjos daiktinės teisės į 5372/71630 dalis negyvenamosios patalpos – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos argumentai, kad Namo bendrijos valdybos 2001 m. birželio 21 d. sutikimas bei tik vienos laiptinės butų Nr. 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 66, 67 savininkų notariniai sutikimai nėra teisinis pagrindas nekilnojamiesiems daiktams suformuoti, taip pat teiginiai, kad ginčo patalpų, kaip pagrindinio daikto priklausinių, suformavimui buvo reikalingi sutikimai visų Namo bendro naudojimo patalpų bendrasavininkių, nes jie, būdami pagrindinių daiktų – butų savininkais, įstatymo – Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.85 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje nustatytais pagrindais yra pagrindinio daikto priklausinių bendrasavininkiai ir valdo juos bendru sutarimu, negali būti vertinami nagrinėjamoje byloje, nepatenka į nagrinėjamo ginčo dalyką. Tokios pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra susijusios su šiuo metu aktualių duomenų Nekilnojamojo turto registre atitikimu pateiktiems dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl sprendžiant dėl ginčijamų byloje Teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimų, nėra reikšmingos.

Teisė į pagrindinio daikto priklausinius įgyjama ne vien įstatymų, bet ir susitarimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ginčo objektai suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri savarankiški daiktai, turi unikalius numerius, aktualiuose registruose nėra įrašų apie daikto priklausinius iš kito registro, todėl tik nuginčijus nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindus, galėtų būti sprendžiama dėl kitų asmenų teisių į šiuos daiktus, negu šiuo metu yra nurodoma viešo registro duomenyse. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, negali būti sprendžiama dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo teisėtumo, sprendimas byloje negali turėti įtakos Namo butų savininkų daiktinių teisių turiniui ir apimčiai, todėl nėra pagrindo visus Namo bendraturčius įtraukti į bylą dalyvauti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Kita vertus, pareiškėja nėra įgaliota atstovauti kitų bendraturčių teises ir interesus byloje, todėl teismui nėra pagrindo vertinti su kitais bendraturčiais susijusius argumentus.

Sprendžiant dėl skundžiamų Teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turi būti atsižvelgiama į ginčo santykius reguliuojančias specialiąsias Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų normas. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek specialiuosius, tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra padarytos įvertinus visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nuostatų normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pasna“ teiginių, kad apeliacinį skundą Bendrijos vardu pasirašė neįgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas. VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad A. B. yra Bendrijos valdybos pirmininkas, todėl jis turi teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendriją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasna“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 500 eurų, prašymas grindžiamas 2015 m. gruodžio 18 d. sudaryta sutartimi Nr. 962 ir  2015 m. gruodžio 19 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 790470. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, o sprendimu buvo apgintos UAB „Pasna“ teisės, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir pakankamą bylos sudėtingumą, bei į tai, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka rekomenduojamus dydžius ir jų neviršija, trečiajam suinteresuotajam asmeniui iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama po 250 eurų teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 139 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pasna“ iš kiekvieno apelianto pareiškėjos S. K. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teismo išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.