Civilinė byla Nr. 3K-3-227-684/2016

                                                          Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00408-2014-4

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.32;

                                             2.3.2.9.1.

                                  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams G.  S., S. S., I. S. dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendroje sąskaitoje esančių lėšų nuosavybės teises, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais 2010 m. birželio 1 d. lėšų pervedimo sandorį ir 2010 m. birželio 3 d. lėšų pervedimo sandorį, kuriais atsakovė G. S. atsakovams S. S. ir I. S. pervedė 176 100,05 Lt (51 002,09 Eur), taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus S. S. ir I. S. grąžinti atsakovei G. S. jiems pervestas lėšas (176 100,05 Lt        (51 002,09 Eur), priteisti ieškovei iš atsakovės G. S. 176 100,05 Lt (51  002,09 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, atnaujinti terminą actio Pauliana pareikšti.
3. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. liepos 25 d. jos sesuo G. A. B. ir atsakovė G. S., ieškovės marti, iš vienos pusės ir AB SEB Vilniaus bankas iš kitos pusės sudarė Banko sąskaitos sutartį Nr. 1073738 (toliau – Banko sąskaitos sutartis). Šios sutarties pagrindu atidarytose banko sąskaitose iš G. A. B. asmeninių lėšų buvo sukaupta 154 689,48 Lt (44 801,17 Eur) ir 7622,69 JAV dolerio.
4. 2010 m. kovo 7 d. G. A. B. mirė. Visą jos palikimą pagal įstatymą priėmė ieškovė. Atsakovė G.  S., nepranešusi ieškovei – vienintelei G. A. B. turto paveldėtojai, apie bendrai su G. A. B. atidarytose banko sąskaitose esančias lėšas, 2010 m. birželio 1 d. vienašališkai nutraukė G.  A.  B. indėlio sutartį ir pervedė šioje indėlio sąskaitoje esančias lėšas, t. y. 21 410,57 Lt (6200,92 Eur), savo sūnui S. S. 2010 m. birželio 3 d. atsakovė G. S. nutraukė kitą G. A. B. indėlio sutartį bei 154 689,48 Lt (44  801,17 Eur) pervedė į savo dukters I. S. banko sąskaitą.
5. Lėšų pervedimo sandoriai yra negaliojantys tiek CK 1.80 straipsnio pagrindu, tiek ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms: CK 4.37 straipsnio 1 ir 2 dalims, pagal kurias tik ieškovė turi teisę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis; CK 6.465 straipsnio 1 daliai, apibrėžiančiai dovanojimo sutarties sampratą ir dovanojimo sandorio dalyką, t. y. nuosavybės teisę, nes atsakovė nebuvo lėšų savininkė; CK 6.469 straipsnio 1 ir 2 dalims, nustatančioms, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, o kai dovanojama didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų suma – notarinės formos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia 2010 m. birželio 1 d. G. S. vienašalio sandorio dalį dėl 3811,35 JAV dolerio pervedimo iš AB SEB banko indėlio sąskaitos Nr. duomenys neskelbtini; pripažino negaliojančia 2010 m. birželio 3 d. G. S. vienašalio sandorio dalį dėl 77  344,74 Lt                   (22 400,58 Eur) pervedimo iš AB SEB banko indėlio sąskaitos Nr. duomenys neskelbtini ir sąskaitos Nr. duomenys neskelbtini; priteisė E. S. iš G. S. 25 501,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ginčo sąskaitos priklausė dviem bendraturtėms – G. S. ir G. A. B. Pagal Banko sąskaitos sutarties ir Terminuotojo kaupiamojo indėlio sutarčių sąlygas, teisę tvarkyti sąskaitos (indėlių) lėšas, jomis naudotis ir disponuoti klientės (indėlininkės) turėjo abi kartu arba kiekviena atskirai. Pasak teismo, toks susiklosčiusių teisinių santykių turinys atitinka CK 4.72 straipsnio reglamentavimą dėl bendrosios nuosavybės teisės sampratos. Kadangi bendrose banko sąskaitose esančių lėšų bendraturčių dalys nebuvo nustatytos, teismas sprendė, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).
8. Mirus sąskaitų bendraturtei G. A. B., visos jos turtinės teisės pereina jos įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pasak teismo, mirusio bendrosios banko sąskaitos bendraturčio lėšų, esančių bendroje banko sąskaitoje, dalis turi būti nustatoma, vadovaujantis lygių dalių principu, konstatuojant, kad 1/2 dalis sąskaitose bendraturčio mirties dieną esančių lėšų priklausė G. A. B., 1/2 dalis – G. S. Atitinkamai po G. A. B. mirties G. S. galėjo disponuoti tik sau priklausančia indėlių dalimi, o G.  A. B. priklausanti dalis privalėjo būti paveldima mirusiosios įpėdinių.
9. Teismas pripažino neteisėtais atsakovės G. S. veiksmus, kuriais visos kaupiamųjų indėlių sąskaitose laikytos lėšos buvo iš tų sąskaitų pervestos G. S. nurodymais, o vienašalius sandorius (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuriais G. S. 2010 m. birželio 1 d. nutraukė 2009 m. rugpjūčio 28  d. sudarytą Terminuotojo kaupiamojo indėlio sutartį ir iš indėlio sąskaitos Nr. duomenys neskelbtini joje esančius 7622,69 JAV dolerio pervedė tą pačią dieną mokėjimo nurodymo pagrindu bei 2010 m. birželio 3 d. nutraukė 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą Terminuotojo kaupiamojo indėlio sutartį ir iš indėlio sąskaitos Nr. duomenys neskelbtini joje esančius          154 689,48 Lt (44  801,17 Eur) pervedė į G. S. ir G. A. B. vardu atidarytą sąskaitą                   Nr. duomenys neskelbtini, iš kurios tą pačią dieną pinigai buvo pervesti mokėjimo nurodymo pagrindu, pripažino atitinkamoje dalyje negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
10. Kadangi sutartys su banku yra nutrauktos, teismas restitucijos pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį netaikė, o sprendė klausimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovė G. S. atliko neteisėtus veiksmus, nes disponavo mirusiajai bendraturtei G. A. B. priklausančiomis lėšomis banko sąskaitoje. Teismas taip pat konstatavo atsakovės G. S. kaltę, nes ji žinojo, kad nėra įtraukta į įpėdinių sąrašą. Pasak teismo, ieškovė neturėjo galimybės paveldėti mirusiajai priklausiusių 1/2 visų indėlio lėšų, todėl jai buvo padaryta 88 050 Lt         (25 501,04 Eur) žala, kuri atsirado dėl atsakovės G. S. neteisėtų veiksmų. Nustatęs visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, teismas sprendė, kad atsakovė G. S. privalo atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnis).
11. Teismas atmetė atsakovės G. S. argumentus, kad tarp jos ir G. A. B. faktiškai susiklostė nuolatinės rentos teisiniai santykiai, motyvuodamas tuo, kad tiek rentos santykiai, tiek išlaikymo santykiai privalo būti įforminti notaro patvirtinta sutartimi (CK 6.443 straipsnis, 6.460 straipsnio 2 dalis), o tokios sutartys šiuo atveju nebuvo sudarytos.
12. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus atsakovams S. S. ir I. S., nes su šiais atsakovais ieškovės nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą: pripažino negaliojančiu 2010 m. birželio 1 d. G. S. vienašalį sandorį, pagal kurį ji S. S. pervedė 7622,69 JAV dolerio, ir taikė restituciją įpareigodama S. S. grąžinti šią pinigų sumą G. S.; pripažino negaliojančiu 2010 m. birželio 3 d. G. S. vienašalį sandorį, pagal kurį ji I. S. pervedė 77 344,74 Lt (22 400,58 Eur), ir taikė restituciją įpareigodama I. S. grąžinti šią pinigų sumą G. S.; priteisė ieškovei E. S. iš atsakovės G. S. 51 002,09 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
14. Kolegija nurodė, kad banko sąskaitos sutartis savo esme yra finansinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu atliekant banko operacijas klientas turi galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis (papildyti sąskaitą grynaisiais pinigais ar juos išimti, atlikti mokėjimus, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, atlikti kitas finansines operacijas). Banko indėlio sutarties dalykas taip pat yra veiksmai, susiję su pinigų sumos (indėlio) priėmimu. Tiek banko sąskaitos sutartimi, tiek banko indėlio sutartimi sutartiniai santykiai atsiranda tarp kliento (indėlininko) ir banko. Šios sutartys gali būti sudaromos ir esant klientų (indėlininkų) daugetui, tačiau kelių asmenų vardu atidaryta bendra banko sąskaita (ar bendras indėlis) savaime nereiškia, kad tokioje sąskaitoje esančios lėšos yra bendroji dalinė nuosavybė. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nė vieno iš CK 4.47 straipsnyje išvardytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, nepagrįstai sprendė, kad po G. A. B. mirties atsakovei G. S. priklausė 1/2 dalis bendrose ginčo sąskaitose esančių lėšų.
15. Spręsdama dėl neva žodine forma G. A. B. ir G. S. sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, kolegija nurodė, kad paslaugų sutarčiai, išskyrus tam tikras įstatymų nustatytas išimtis, neprivaloma rašytinė forma. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad tarp G. A. B. ir atsakovų buvo susiklostę tam tikri tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, kuriuos galima būtų kvalifikuoti ir kaip paslaugų teikimą. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp G. A. B. ir atsakovų buvo susiklostę artimi giminiški tarpusavio santykiai. Paslaugų gavėja yra mirusi ir su ja nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kuri tiesiogiai patvirtintų jos išreikštą valią gauti iš atsakovų minėtas paslaugas už tam tikrą atlyginimą. Atsakovai neįrodė, jog tarp jų ir velionės G. A. B. buvo sudarytas susitarimas dėl atsiskaitymo už pastarajai suteiktas paslaugas (pagalbą buityje, priežiūrą ar pan.). Be to, G. S. iš bendros sąskaitos panaudojo 22 620 Lt (6551,20 Eur), t. y. panašią sumą kaip jos patirtos išlaidos.
16. Kolegija sprendė, kad kadangi G. A. B. yra mirusi, nustatyti jos tikrųjų ketinimų, sudarant kartu su atsakove G. S. bendras Banko sąskaitos sutartį ir Terminuotojo kaupiamojo indėlio sutartis, šiuo atveju nėra galimybės. Tokios sutartys galėjo būti sudarytos G. A. B. siekiant tik kompensuoti atsakovės patirtas išlaidas už jos sąskaitų apmokėjimą. Atsižvelgiant į tarp jų susiklosčiusius tarpusavio santykius, gali būti, kad G. A. B., pasitikėdama atsakove, tokiu būdu, t. y. pasirašydama minėtas sutartis, sudarė atsakovei galimybę rūpintis jos santaupomis. Taigi trūkstant objektyvių duomenų, negalima daryti išvados, kad atsakovė G. S., nutraukusi minėtas sutartis po G. A. B. mirties, šias lėšas į savo vaikų sąskaitas pervedė teisėtai ir pagrįstai. Atsakovei G. S. neįrodžius, kad bendrose sąskaitose buvusias G. A. B. lėšas ji įgijo teisėtu pagrindu, konstatuotina, kad atsakovė padovanojo ne savo lėšas, todėl yra pagrindas pripažinti nurodytus dovanojimo sandorius niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovė G. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Teismai nenustatė ir nekvalifikavo G. A. B. ir G. S. siejusių teisinių santykių, neanalizavo, kokiu tikslu šalys sukūrė bendrosios nuosavybės teisinius santykius. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad G. A. B. ir G. S. siejo jungtinės veikslo (partnerystės) ir rentos bruožų turintys santykiai, kurių tikslas – G. A. B. socialinė globa. Tuo tikslu G. A. B. ir G. S. sukūrė bendrosios nuosavybės teisinius santykius, sudarydamos banko sąskaitos ir banko indėlio sutartis.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad kelių asmenų vardu atidaryta bendra banko sąskaita savaime nereiškia, kad toje sąskaitoje esančios lėšos yra bendroji dalinė nuosavybė. Teismas nelaikė bendrosios sąskaitos ir bendrojo indėlio juridiniu faktu, patvirtinančiu sąskaitos turėtojų bendrosios nuosavybės teisinius santykius.
3. Notarų rūmų prezidiumo nuomone, lėšos, esančios bendroje banko sąskaitoje, laikomos bendrąja sąskaitos bendraturčių nuosavybe, ir jei nenustatytos bendraturčių dalys, laikoma, kad jų dalys yra lygios. Ieškovė šiuo atveju nepaneigė lygių dalių prezumpcijos, neįrodinėjo G. A. B. išreikštos valios trūkumų (dėl suklydimo, pagaulės ir pan.) ar kad jos valia buvo laikyti bendroje banko sąskaitoje lėšas tik kaip savo asmeninę nuosavybę.
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė E. S. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Nuosavybės teisės klausimas į indėlį ar banko sąskaitoje esančias lėšas, esant indėlininkų ar sąskaitos savininkų daugetui, spręstinas pagal bendrąsias nuosavybės teisę reglamentuojančias CK normas. Vien banko indėlio ar banko sąskaitos sutarties sudarymas kelių indėlininkų ar sąskaitos savininkų vardu nesukuria šiems asmenims bendrosios nuosavybės į sutarčių dalyku esančias lėšas. 
2. Kasatorės nurodoma Notarų rūmų pozicija šiuo atveju nėra aktuali, nes Notarų rūmams nesuteikta teisė oficialiai aiškinti teisės aktus, be to, notarai nenagrinėja ginčų, kylančių iš paveldėjimo teisinių santykių.
3. Aptariamos terminuotojo kaupiamojo indėlio sutartys nėra mišraus pobūdžio trišalės sutartys, kurios atspindėtų ir G. A. B. bei G. S. tarpusavio santykius, tai dvišalės banko ir kelių indėlininkų sutartys. Prezumpcija, kad kelių asmenų vardu padėtas indėlis yra jų bendroji dalinė nuosavybė, įstatyme nenustatyta.  
4. Rūpinimasis G. A. B. ir jos materialinis išlaikymas savaime nesukuria G. S. nuosavybės teisės į G. A. B. asmeninį turtą, taip pat ir į ginčo indėlius, nes tokių nuosavybės įgijimo pagrindų įstatymai nenustato (CK 4.47 straipsnis). Be to, tokie kasatorės teiginiai, kad ji iš savo asmeninių lėšų išlaikė G. A. B., nors šios materialinė padėtis buvo kur kas geresnė, yra nelogiški. Šiuo atveju būtent G. S. kilo pareiga įrodyti, kad G. A. B. nenorėjo, jog jos turtą, indėlius, paveldėtų jos sesuo, ir kad tokia tariama valia sukėlė teisinius padarinius.
5. Vienašaliai sandoriai pripažinti negaliojančiais, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Kadangi G. S. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo indėlius sudariusias lėšas, tai ir šios teisės negalėjo perduoti savo vaikams.  
19. Atsakovai I. S. ir S. S. pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad G. A. B. ginčo lėšas buvo paskyrusi savo išlaikymui ir dėl to sudarė banko sąskaitos sutartį, todėl šios lėšos negali būti paveldėjimo dalykas. Taip pat jie prašo išspręsti ginčą iš esmės, neperduodant jo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bei neskelbti nutarties Lietuvos teismų sistemoje LITEKO, nes, kaip nurodo atsakovai, prieš jų mamą G. S. yra naudojami šmeižikiški, įžeidžiantys laiškai, kurie siunčiami visiems mamos bendradarbiams pridedant nenuasmenintus teismų procesinius sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

                            Dėl bendro naudojimo banko sąskaitos kaip bendrosios nuosavybės objekto

20. Banko sąskaitos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.913 straipsnyje. Savo esme tai finansinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu atliekant banko operacijas klientas turi galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis (papildyti sąskaitą grynaisiais pinigais ar juos išimti, atlikti mokėjimus, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, atlikti kitas finansines operacijas). Banko sąskaitos sutartis yra dvišalė – tiek klientas, tiek bankas turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Tačiau banko sąskaitos sutartį reglamentuojančios teisės normos nedraudžia viena iš šios sutarties šalių – klientu – būti iš karto keliems asmenims. Tokiu atveju yra sudaroma bendro naudojimo banko sąskaita, kurią atidaro keli asmenys – bendraturčiai. Sutartyje bendraturčiai gali pasirinkti, ar banko sąskaitą pageidauja tvarkyti kartu, ar atskirai.
21. Bendro naudojimo sąskaita turėtų būti tvarkoma vadovaujantis bendrąją nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis.
22. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Esant bendro naudojimo sąskaitai, kiekvienas iš bendraturčių nuosavybės teisę įgyja pagal sandorį – banko sąskaitos sutartį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline (CK 4.73 straipsnio 2 dalis) ir, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal bendrąją nuosavybę reglamentuojančias teisės normas, bendraturčio nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gali pasikeisti tuomet, kai jis padidina bendrą daiktą ar jo vertę (CK 4.77 straipsnis). Tačiau tam būtina nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę, ar padidinimą atlikęs bendraturtis reikalavo pakeisti jo dalį bendrojoje nuosavybėje, ar bendrą daiktą galima padalyti ir kt.
23. Turint bendro naudojimo banko sąskaitą, preziumuojama, kad bendraturčių dalys yra lygios nepriklausomai nuo to, kiek kuris iš bendraturčių įnešė lėšų į tą sąskaitą. Paprastai bendraturčiai neprieštarauja tokiam bendro daikto (lėšų sąskaitoje) didinimui, todėl dalis šioje bendrojoje nuosavybėje galėtų būti perskaičiuojama tada, kai į sąskaitą daugiau lėšų įnešęs bendraturtis to pareikalauja (CK 4.77 straipsnio 1 dalis).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė G. S. ir G. A. B. turėjo bendrą banko sąskaitą. Kaip nurodyta pirmiau, nuosavybės teisės į šioje sąskaitoje esančias lėšas atsirado banko sąskaitos sutarties pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad didžiąją dalį lėšų į šią sąskaitą įnešė G. A. B., tačiau duomenų, kad ji būtų reikalavusi nustatyti konkrečias lėšų dalis, priklausančias jai ir kitai bendraturtei G. S. nuosavybės teise, ar naudojimosi sąskaita limitus, nėra. Vadinasi, bendraturčių dalys šioje bendrojoje nuosavybėje buvo lygios.      
25. Vienai iš bendraturčių G. A. B. mirus, jos turtas, taip pat ir turtinės teisės buvo paveldėti ieškovės E. S. Atitinkamai nuosavybės teisė į pusę lėšų, buvusių bendro naudojimo mirusiosios ir atsakovės banko sąskaitoje, perėjo ieškovei (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).
26. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas tik bendru bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Esant nesutarimui, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį teismas gali nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ar padalyti, jei tai įmanoma, bendrą daiktą natūra (CK 4.80 straipsnis).
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nesutaria, tarp jų įsivyravusi didelė priešprieša ir asmeninis konfliktas, todėl bendro daikto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo bendru sutarimu yra neįmanomas. Be to, atsakovei pervedus bendroje sąskaitoje buvusias lėšas, be faktinės bendraturtės, ieškovės E. S., nes G. A. B. jau buvo mirusi, sutikimo į savo vaikų sąskaitas ir uždarius bendro naudojimo sąskaitą, neliko bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto. Todėl šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar ieškovei buvo padaryta žala, būtina nustatyti, kokia bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto dalis bendro naudojimo banko sąskaitoje priklausė atsakovei.
28. Kaip pažymėta šios nutarties 24 punkte, bendraturčių dalys bendro naudojimo banko sąskaitoje buvo lygios. Vadinasi, atsakovė G. S. turėjo teisę disponuoti tik jai priklausančia dalimi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl kitai bendraturtei priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto dalies naudojimas ne bendro daikto ar jo vertės didinimo tikslais ar bendroms reikmės buvo nepagrįstas.      
29. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė ir nekvalifikavo ją ir G. A. B. siejusių teisinių santykių. Atsakovė įrodinėjo rentos, jungtinės veiklos ir atlygintinų paslaugų santykius. 
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad negalėtų būti pripažintas susitarimu kurti bendrąją nuosavybę susitarimas, jei šalis sietų kitokie santykiai. Tai gali būti, pavyzdžiui, dovanojimo (pinigų ar turto, reikalingo statybai vykdyti, neatlygintinas perdavimas, nepretenduojant į atitinkamą nuosavybės dalį), paskolos (lėšų perdavimo statytojui, nesusiję su nuosavybės ar jos dalies pripažinimu ir perdavimu ateityje), finansavimo ar kitokie santykiai, dėl kurių greta statytojo dalyvaujantis asmuo neįgytų statomo objekto ar jo dalies nuosavybės teise. Ar šalis siejo būtent toks susitarimas, kuris apėmė ir siekimą sukurti abiem dalyviams nuosavybės teisę, gali būti sprendžiama iš susitarimo turinio ir iš aplinkybių, kaip susitarimas dėl bendro objekto kūrimo įgyvendinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. O. Č. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-944/2003).
31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovę ir G. A. B. sieję santykiai panašūs į paslaugų, už kurias kaip ir buvo atlyginta, teikimą. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu daro išvadą, kad G.  S. ir G. A. B. buvo sudarę bendros banko sąskaitos sutartį šios sutarties nustatytu, o ne kokiu nors kitu, tikslu.
32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias banko sąskaitą, nuosavybės teisės įgijimą bei bendrąją dalinę nuosavybę, dėl to skundžiama nutartis yra naikinama. Kasatorė prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju tam nėra pagrindo, nes byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tarp atsakovės ir G. A. B. susiklosčiusius bendrosios dalinės nuosavybės teisės santykius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.   
33. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi gautą atsakovų I. S. ir S. S. prašymą neskelbti nutarties viešai, nurodo, kad teismas išskirtiniais atvejais gali nustatyti, kad nevieša yra bylos medžiaga ar jos dalis (CPK 10 straipsnis), bet bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai (Teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), tačiau nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų (Teismų įstatymo 39 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo, o dėl neteisėtai viešinamų asmens duomenų jie gali imtis kitų įstatymų nustatytų priemonių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Iš dalies patenkinus atsakovės kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: atsakovei – patenkintų, o ieškovei – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai, o kasacinis teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkino tik 50 procentų pareikšto ieškinio, atitinkamai turi būti atlygintos ir patirtos kasatorės bylinėjimosi išlaidos tiek apeliacinės instancijos, tiek kasaciniame teisme. Apeliacinėje instancijoje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 3233,04 Eur (573,80 Eur žyminis mokestis ir 2659,24 Eur išlaidos advokato pagalbai). Iš visų atsakovų, t. y. iš G. S., S. S. ir I. S., buvo priteista po 1113,22 Eur ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos nutartį panaikinus, šių išlaidų atlyginimas mažintinas perpus, t. y. po 556,61 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai už bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame teisme atsakovė nurodo turėjusi 1515,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (574 Eur žyminio mokesčio ir 941,38 Eur išlaidų advokato pagalbai), pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteistinas 757,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas kasaciniame teisme. Atlikus įskaitymą, darytina išvada, kad ieškovei E. S. priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš S. S. ir I. S. po 556,61 Eur, o G. S. iš E. S. – 201,08 Eur (757,69 - 556,61).      

35. Kasacinis teismas patyrė 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsakovės kasacinį skundą tenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstytinos perpus, t. y. iš abiejų šalių po 2,68 Eur, o kadangi ši išieškotina valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei E. S. (a. k. duomenys neskelbtini) iš atsakovų S. S. (a. k. duomenys neskelbtini) ir I. S. (a. k. duomenys neskelbtini) po 556,61 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei G. S. (a. k. duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 201,08 Eur (du šimtus vieną Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas