Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-16-761/2021
Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00163-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 22 d.
Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,
sekretoriaujant Virginijai Makarienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. (prisijungė per Zoom programą vaizdo konferencijos būdu), jo atstovui advokatui Mindaugui Andraikėnui (prisijungė per Zoom programą vaizdo konferencijos būdu),
pareiškėjo Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei (prisijungė per Zoom programą vaizdo konferencijos būdu),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. A. K. buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas (50 % akcijų), žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būseną t. y. kad bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki pareiškėjui pasikreipus į teismą dėl bankroto iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu t. y. iki 2020 m. balandžio 17 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsniu, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ teises.
2. Pareiškėjo Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ atstovė rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir šios bendrovės vadovu buvo nuo 2006-04-21 iki 2020-07-08, tai yra iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi pareiškėjas Meditacijos centras „Ojas“.
2.1. Nuo 2007 iki 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko Pareiškėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbus remiantis Pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos A. K., sudaryta 2007-06-07 Statybos rangos sutartimi Nr. 070601 ir jos priedais bei papildomais susitarimais, sudarytais 2007-2008 metais. Namo statyba truko nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. pagal Pareiškėjo užsakytą ir architekto A. K. padarytą projektą (toliau - Projektas) ir pateiktą vizualizaciją (pridedama). Namo statybos darbai buvo baigti 2009-12-04. Periodu nuo 2007-06-07 iki 2009-12-04 pagal Projektą darbai buvo numatomi, užsakomi, atliekami, priimami, nufotografuojami. Atlikti darbai buvo įforminami šalims pasirašant Atliktų darbų aktus. Jų paskutinis pasirašytas 2009-12-03. Pareiškėjas atsiskaitė už atliktus darbus.
2.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų trūkumai pradėjo aiškėti 2013 m. 2013 metų rudenį buvo pastebėta, jog į namo vidų po keturiais iš dvidešimt vieno stoglangiais pradėjo lašėti vanduo. Apie tai Pareiškėjas žodžiu informavo A. K., kuris apžiūrėjo ir suremontavo hidroizoliaciją aplink visus dvidešimt vieną stoglangį. 2015-12-23 buvo pastebėta, kad vėl per stogą į palėpę laša vanduo, šiuo atveju - pietinėje namo stogo pusėje. Apie tai iš karto Pareiškėjas informavo A. K. SMS žinute, tačiau į ją A. K. neatsakė.
2.3. 2016-03-15 Pareiškėjas A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu išsiuntė Pretenziją „Dėl vandenį praleidžiančio stogo“. A. K. 2016-05-24 atvyko, apžiūrėjo bei rado supjaustytas namo stogo hidroizoliacines plėveles. 2016-05-30 Pareiškėjo ir A. K. susitikimo metu buvo sprendžiama, kaip ištaisyti darbų trūkumus. Pokalbio metu A. K. iš esmės pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų trūkumus. Po 2016-05-30 susitikimo A. K. ėmė vengti darbų trūkumų šalinimo klausimo, o 2016¬06-07 el. laišku pasiūlė darbų trukumus taisyti, tačiau ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovui, atliekant defektų šalinimą savo sąskaita, o savo kaip fizinio asmens paslaugas už papildomą mokestį. Pareiškėjas su tuo nesutiko. 2017-10-18 Pareiškėjo atstovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siuntė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jokio atsakymo negavo. 2019-03-12 Pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų trūkumų. Pareiškėjo ieškinys buvo patenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2019-09-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019.
2.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019 ieškinys ir teismo pranešimas buvo siunčiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ penkis kartus: 2019-03-08 siųsta adresu (duomenys neskelbtini) - tai yra Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu; 2019-04-02 siųsta adresu (duomenys neskelbtini) - tai yra 2007-06-07 Statybos rangos sutartyje Nr. 07060 nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu korespondencijai; 2019-04-25 siųsta adresu (duomenys neskelbtini) - tai kitu Pareiškėjo žinomu UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu; 2019-05-07 siųsta adresu (duomenys neskelbtini) - tai yra Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo adresu; 2019-05-27 siųsta adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 str. 4 d.
2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.62 str. 3 d., juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). Juridinio asmens buveinė (adresas) yra vienas Juridinių asmenų registre privalomai nurodomų duomenų (CK 2.66 str. 1 d. 4 p.). Kai pasikeičia juridinio asmens buveinės adresas, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos (CK 2.66 str. 3 d.). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 str. 12 d. 10 p.). Pagal CK 2.49 str. 3 d. visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Šios juridiniam asmeniui ir jo vadovui nustatytos pareigos nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo vykdo veiklą ar ne. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, tyčia sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių ir pareigų.
2.6. Mano, kad vadovas A. K. žinojo apie skolą. Dokumentai buvo siųsti visais nurodytais adresais, kuriuos pareiškėjas žinojo. Yra byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai, kurie vyko 2016-2020 m. Klaipėdos apygardos teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimą jų pateikti dokumentai nekėlė abejonių. A. K. kaip įmonės vadovas turėjo domėtis, kad įmonė būtų pasiekiama. Buveinės adresu vadovas taip pat nesirūpino. Dar iki Vilniaus teismo sprendimo buvo bandoma dėl nuostolių atlyginimo eiti į teismą teismo įsakymu, kuris buvo teismo panaikintas, nes nebuvo galima įteikti teismo įsakymo. Teismas taip pat visais adresais siuntė procesinius dokumentus. Teisės aktai neįpareigoja atsakovo ieškoti telefonu. Teismas taip pat vadovaujasi nustatyta tvarka. Jei įmonė yra registruota, ji nėra likviduota. Telefonu jie A. K. neieškojo. Pretenzijos buvo siunčiamos ir elektroniniu paštu. Procesiniai dokumentai A. K. buvo įteikti CPK numatyta tvarka. A. K. neiniciavo proceso atnaujinimo kai sužinojo apie teismo sprendimą. A. K. buvo siunčiama elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patvirtinimas galbūt atėjo automatiniu būdu. Tai yra automatiškai sistemos sugeneruotas pranešimas. Buvo siunčiamas pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą. Papildomai buvo siunčiama ir registruotu paštu.
2.7. A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nuo pat bendrovės įsteigimo dienos (2006-04-21) iki bankroto iškėlimo bylos (2020-06-05) nebuvo pateikęs Juridinių asmenų registrui jokių pranešimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adreso pasikeitimo. Todėl laiko, jog susirašinėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, vyko tinkamai ir teisėtai. A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesudaręs sąlygų buveinės adresu priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ korespondenciją ir nepranešęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės pasikeitimą, pats sudarė situaciją, apsunkinančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavimą apie bet kokias su bendrovės veikla susijusias aplinkybes. Tai patvirtina, jog A. K. netinkamai vykdė savo, kaip vadovo, pareigas. Todėl A. K. nurodoma aplinkybė, jog jis nežinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimą, neatleidžia jo nuo teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo, nes tai lėmė jo paties, kaip vadovo, pareigų nevykdymas.
2.8. 2021-02-23 Pareiškėjo atstovė kreipėsi į antstolę Santą Selezniovienę su prašymu (pridedamas) pateikti informaciją, kada ir kokiu būdu (registruotu paštu, el. paštu) iš antstolės Santos Selezniovienės buvo siunčiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti dokumentai (pranešimai, aktai ir kiti) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo metu. 2021-02-25 atsakyme antstolė nurodė, jog visi procesiniai dokumentai skolininkei vykdomojoje byloje buvo siųsti registruota pašto siunta. 2019-11-27 procesiniai dokumentai/korespondencija UAB "(duomenys neskelbtini)" įteikti įmonės direktoriui, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su atsakymu buvo pateikta informacija apie dokumentų įteikimą, remiantis kuria padaryta išvada, jog 2019-11-27 A. K. buvo įteiktas Raginimas įvykdyti sprendimą. Taigi laikytina, jog nuo 2019-11-27 A. K. buvo žinoma tiek apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12757-600-2019, tiek apie jo pagrindu pradėtą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
2.9. 2020-03-13 Pareiškėjas registruotu paštu ir elektroniniu paštu išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)” pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą, prašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti Pareiškėjai 7.247,72 EUR. Pranešimas elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)” įteiktas 2020-03-13. Pranešimas registruotu paštu buveinės adresu UAB „(duomenys neskelbtini)” įteiktas 2020-04-01. Per pranešime nustatytą terminą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo skolos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė neginčijamos prievolės Pareiškėjui, todėl 2020-04-17 Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2.10. Pareiškėja negali pasakyti kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, nes bankroto administratoriui iš esmės nebuvo perduoti jokie dokumentai už laikotarpį nuo 2009 iki 2020 metų. Antstolė Santa Selezniovienė 2020-02-20 išdavė Pareiškėjui Išieškojimo negalimumo aktą kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą. Taigi 2020-02-20 Pareiškėjui, kaip kreditoriui, tapo aišku, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Tačiau įmonės vadovui, kuris pagal teisės aktus organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 37 str. 8 d.), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 str. 12 d. 2 ir 3 p.), buhalterinės apskaitos organizavimą (BAĮ 21 str. 1 ir 2 d.), geriausiai žinoma bendrovės tikroji finansinė padėtis. Faktiškai jau 2016-05-24 A. K., pats atlikęs namo stogo apžiūrą, žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai atlikti su trūkumais, Pareiškėjui padaryta žala ir jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pareigą ištaisyti nustatytus trūkumus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019 įsiteisėjo ir tapo vykdytinu 2019-10-31. Nuo tada egzistavo neginčijama UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė Pareiškėjui, apie kurią A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, turėjo būti žinoma. Jei 2019-10-31 bendrovė neturėjo turto ir pajamų teismo priteistai sumai padengti, A. K., kaip bendrovės vadovas, privalėjo imtis veiksmų bendrovės mokumui atkurti arba inicijuoti bendrovės bankroto procesą.
2.11. Vertinant VĮ „Registrų centras“ pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2007 metus matyti, kad įmonė mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (77468 Eur) viršijo pusę į jos balanso įrašyto turto vertės (102944 Eur /2 =51472 Eur). Todėl mano jog yra tikimybė, jog jau 2007 metais įmonė buvo nemoki ir A. K., kaip įmonės vadovas privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
2.12. A. K. teigia, jog nuo 2008/2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokios veiklos nevykdė, tačiau įmonės nelikvidavo. Pagal CK 2.106 str. 1 p. juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą yra vienas iš juridinio asmens likvidavimo pagrindų. Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridinių asmenų dalyvių kvalifikuota balsų dauguma (CK 2.107 str. 1 d.). Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 25 p. visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šis sprendimas priimamas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (ABĮ 28 str. 1 d. 17 p.). Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę (ABĮ 73 str. 3 d.). Jei bendrovė tapo nemoki arba yra žinoma, kad taps nemoki, turi būti sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 24 str. 2 d. 6 p.) ir atitinkamai vadovaujamasi juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiais teisės aktais. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka priėmę sprendimo likviduoti bendrovės ir nebuvo inicijuotos bendrovės bankroto procedūros. A. K., kaip bendrovės vadovas, neturėjo teisės nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. A. K. elgesys netinkamai vykdant vadovo pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, savavališkas įmonės veiklos nutraukimu, jos buhalterinės apskaitos neorganizavimu, finansinių ataskaitų nerengimu ir neteikimu Juridinių asmenų registrui, nesidomėjimasis įmonės finansine padėtimi, ir įmonei tapus nemokia neinicijavimas bankroto procedūros, sukėlė žalą bendrovės kreditoriams, nes dėl A. K. neteisėtų veiksmų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas tapo neįmanomas.
3. A. K. kaltu neprisipažino.
3.1. A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad bankroto bylos iniciavimui reikia žinoti, kad esi nemokus. Jis negavo jokių dokumentų nei iš teismo nei iš antstolio. Kad yra skola sužinojo tik iš bankroto administratoriaus gavęs pranešimus, kuriuos atsiuntė elektroniniu laišku 2020 m. birželio mėnesį. 2021-01-22 Klaipėdos apygardos teismas siuntė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos išieškojimo negalimumo aktą. Iš antstolio jis nieko negavo jokios informacijos ir apie vykdomą išieškojimą iki bankroto bylos iškėlimo nieko nežinojo. Jis dirba komandiruotėse. Šeima tuo metu gyveno Vilniuje su juo, tačiau jis ir šeimos nariai jokio laiško iš antstolio negavo. Gal įteikė kokiam kaimynui. Jis į asmeninį paštą jokių pranešimų negavo.
3.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė veiklos nuo 2009 m. pabaigos. Pareiškėjas tai puikiai žinojo. Sustabdė veiklą, sumokėjo visus mokesčius, neturėjo jokių skolų. Įmonės adresas buvo (duomenys neskelbtini). Jis buvo nurodęs ir savo gyvenamą vietą, kad būtų galima susisiekti su juo. Apie ieškinį jokių dokumentų negavo. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą gavo kai buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui, pateikė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Jei būtų žinojęs, tai būtų dalyvavęs teisme ir gynęsis.
3.3. Dėl trūkumų bendravo su pareiškėju, važiavo ne kartą, pats lipo ant stogo, sakė, kad prisižiūrėtų stogą. Visada su jais bendravo ir ne vienus metus. Paskui buvau išvykęs metams į (duomenys neskelbtini), po to buvo (duomenys neskelbtini). Atvažiuodavo jau ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, bet kaip fizinis asmuo.
4. A. K. atstovas advokatas Mindaugas Andraikėnas rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdžio metu prašė Religinės bendruomenės pateiktą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. A. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 120 str. 1 d. nutraukti.
4.1. A. K. atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2006-04-21. Steigėjais ir akcininkais buvo A. K., ir N. E., kuriems priklausė po 50 vnt. akcijų. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo, akcininkai ir akcininkų turimų akcijų skaičius nekito. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo, vadovu buvo paskirtas A. K..
4.2. 2007-06-07 tarp Religinės bendruomenės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 070601. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) remonto darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai ir laiku atliko visus sutartyje numatytus darbus ir Religinei bendruomenei neturėjo absoliučiai jokių prievolių.
4.3. 2008/2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kt.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtą turtą didžiąją dalimi sudarė statybinės medžiagos, bei smulkūs statybiniai įrankiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mažai užsakymų smulkių statybos remonto darbų atlikimui, statybos remonto veikla buvo mažai pelninga, todėl nusprendė faktiškai nutraukti vykdomą statybos remonto veiklą.
4.4. 2008/2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė visas sudarytas darbo sutartis, taip pat darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. K. ir apie tai informavo SODRĄ. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždarė visas turėtas banko sąskaitas. Nuo 2008/2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nutraukė savo veiklą ir daugiau absoliučiai jokios veiklos nebevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008/2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo absoliučiai jokių skolų, todėl buvo moki, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neturėjo prievolės kreiptis ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo.
4.5. Religinė bendruomenė su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nuostolių, susijusių su 2007/2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais stogo hidroizoliacinės plėvelės įrengimo darbais, atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau nei 12 metų po šių darbų atlikimo. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei A. K. nežinojo apie civilinės bylos iškėlimą Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal Religinės bendruomenės pareikštą ieškinį. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei A. K. negavo teismo pranešimo apie šios bylos negarinėjimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ / A. K. nežinodami apie bylos nagrinėjimą, šios bylos nagrinėjime nedalyvavo ir nuo Religinės bendruomenės pareikštų nepagrįstų reikalavimų nesigynė. Pagal Religinės bendruomenės pareikštą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta c. b. Nr. e2-12757-600/2019 buvo išnagrinėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovui A. K. nedalyvaujant. Vilniaus miesto apylinkės teismo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis LR CPK 123 str. 4 d. numatyta tvarka.
4.6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nebuvo pradelsti (UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo absoliučiai jokių pradelstų įsipareigojimų). Taigi, pasibaigus 2007 veiklos metams UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki ir net nebuvo absoliučiai jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo požymių. Nuo 2008 iki 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant mokiai (neturint jokių skolų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. neturėjo pareigos kreiptis ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini). Šiuo atveju LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nebuvo pažeista.
4.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K., nežinojo, kad 2019-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismas c.b. Nr. e2-12757-600/2019 priėmė sprendimą, kuriuo Religinės bendruomenės naudai priteisė nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas, procesines palūkanas, Valstybinei mokesčių inspekcijai priteisė pašto išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2019-10-20. A. K. taip pat nežinojo, kad antstolė Santa Selizniovienė vykdė skolos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad 2020-02-20 išdavė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S1e-6003, nuo kurio išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikoma nemokia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020-02-20 tapo nemokia, negalėjo kreiptis ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
4.8. 2020-04-17, praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimo nemokia, kreditorius Religinė bendruomenė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020-06-05 Klaipėdos apygardos teismas c.b. Nr. eB2-869-538/2020 priimta nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Tik Klaipėdos apygardos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, A. K. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tapusi nemokia.
4.9. Antstolė pateikė duomenis, kad A. K. buvo 2019-11-27 įteiktas vienas registruotas laiškas. Jų prašymu pateikti duomenis apie įteikimą antstolė pateikė pašto duomenis, kad dokumentai nėra išsaugoti. Paštas pridėjo pranešimą kur nurodyta, kad laišką priėmė kitas asmuo, tačiau tas kitas asmuo nėra nurodytas nėra nurodytas ir A. K. Antstolės dokumentai yra įteikiami pasirašytinai. Nėra nei vieno dokumento kuris įrodytų jog A. K. buvo įteikti dokumentai. 2019-11-25 iki 2019 m. lapkričio 27 d. A. K. darbdavio UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) miestą. Todėl antstolės dokumentai K. negalėjo būti įteikti. Pareiškėjas teigia, kad buvo išsiųstas pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo registruotu laišku (duomenys neskelbtini). Iš registrų išrašo matosi, kad šis namas priklauso fiziniam asmeniui J. E.. A. K. šio pranešimo negavo.
4.10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. negalėjo suvokti ir nesuvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir jis turi pareigą vadovaujantis LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 str. informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo atkūrimo klausimą, inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo). Todėl A. K. veiksmuose nėra LR ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėties elemento – kaltės.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
5. Pagal ANK 2 str. 3 d. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais). Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą).
7. Byloje nustatyta, kad pagal 2007-06-07 tarp Religinės bendruomenės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 070601, 2007/2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus (taip pat stogo hidroizoliacinės plėvelės įrengimo darbus). Namo statyba truko nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. 2013 m. pradėjo aiškėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų trūkumai. A. K. trūkumus pašalino. Tačiau 2015-12-23 buvo pastebėta, kad vėl per stogą į palėpę laša vanduo, šiuo atveju - pietinėje namo stogo pusėje. Apie tai iš karto Pareiškėjas informavo A. K. SMS žinute, tačiau į ją A. K. neatsakė. Pareiškus pretenziją A. K. vengė ir atsisakė pastebėtus trūkumus šalinti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūkumus.
8. 2019-03-12 Pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų trūkumų. 2019-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019 Pareiškėjo ieškinys patenkintas.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019 ieškinys ir teismo pranešimas buvo siunčiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ penkis kartus: 2019-03-08 siųsta adresu (duomenys neskelbtini) - tai yra Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu; 2019-04-02 siųsta adresu (duomenys neskelbtini) - tai yra 2007-06-07 Statybos rangos sutartyje Nr. 07060 nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu korespondencijai; 2019-04-25 siųsta adresu (duomenys neskelbtini) - tai kitu Pareiškėjo žinomu UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu; 2019-05-07 siųsta adresu (duomenys neskelbtini) - tai yra Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo adresu; 2019-05-27 siųsta adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 str. 4 d., tai yra „Kai <...> procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo“.
10. Pareiškėjas laiko, kad A. K. žinojo apie skolą, nes dokumentai buvo siųsti visais nurodytais adresais, kuriuos pareiškėjas žinojo. Taip pat A. K. dokumentai antstolės buvo siunčiama ir elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas remiasi atitinkamomis CK ir CPK nuostatomis (žiūr. 2.4 - 2.5 punktai), kurios įpareigoja A. K. kaip įmonės vadovą kad įmonė būtų pasiekiama. Kadangi A. K. žinodamas apie jam tenkančią įstatymo nustatytą pareigą atskleisti duomenis apie savo įmonės buveinę juridinių asmenų registrui bei pasirūpinti, kad buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti korespondenciją ir procesinius dokumentus. Todėl nežinodamas apie 2019-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, neatleidžia jo nuo teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo. Pažymėtina, kad šios pareigos yra reikšmingos ir pareiškėjo nurodyti dokumentų įteikimo būdai kai dokumentai nėra įteikiami tiesiogiai yra pritaikyti sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus.
11. 2010-09-16 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1433/2010 išaiškino: „Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimu; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės <... >. Pažymėtina tai, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems atsakovo įsipareigojimams, kuriuos būtina nustatyti siekiant tinkamai įvertinti įmonės mokumo klausimą (ĮBĮ 2 str. 8 d.). <...> svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius“.
12. Iš bylos duomenų matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 iki 2019 m. neturėjo jokių skolų ar pradelstų įsipareigojimų. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. neturėjo pareigos remiantis ĮBĮ 8 str. 1 d. kreiptis ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini). Iš pateiktų susirašinėjimų tarp pareiškėjo ir A. K. jo ir pareikėjo atstovės paaiškinimų matosi, kad A. K. nepripažino ginčijo trūkumus, kurie buvo nustatyti po darbų atlikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga atlyginti žalą atsirado 2019-10-31 įsiteisėjus 2019-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, kuriuo Religinei bendruomenei Meditacijos centrui „Ojas“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 6000 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 785 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat į valstybės biudžetą priteista 15,81 Eur teismo patirtų pašto išlaidų.
13. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019 išduotą vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolei Santai Selizniovienei. 2020-02-20 antstolė Santa Selizniovienė surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S1e-6003. 2020-02-20 antstolė išduodama išieškojimo negalimumo aktą, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi registruoto turto, banko sąskaitų ir skola negali būti išieškota. Todėl, nuo 2020-02-20 išieškojimo negalimumo akto Nr. išdavimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikoma nemokia.
14. Pagal LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 str. „Juridinio asmens vadovo pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiam“ numato „Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą“.
15. Pareiškėjas laiko, kad apie 2019-03-30 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą A. K. buvo informuotas ir sprendimo vykdymo metu. Tai yra iš antstolės Santos Selezniovienės gauta informacija, kad A. K. procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019-11-27, įmonės direktoriui adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 94-97). Antstolės pateiktame sistemos išraše matosi, kad siųsti dokumentai įteikti įmonės direktoriui A. K.. Tačiau pašto pranešime apie siuntos įteikimą nurodyta, kad siunta 2019-11-27 įteikta kitam asmeniui. Iš pašto informacijos elektroniniame laiške matosi, kad pasirašyto dokumento pateikti neturi, nes nėra saugomas tokį ilgą laiką. A. K. neigia gavęs šią korespondenciją, pateikė įrodymus, kad tuo metu buvo komandiruotėje ir gauti pašto siuntos negalėjo. Kadangi nėra galimybės nustatyti asmens kam buvo įteikta A. K. adresuota siunta ir nėra duomenų ar siunta buvo perduota A. K., šios aplinkybės aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl laikytina, kad A. K. antstolės siųsta informacija ir procesiniai dokumentai 2019-11-27 nebuvo įteikti.
16. Pareiškėjo atstovė taip pat nurodė, kad A. K. apie nemokumo iniciavimą 2020-03-13 išsiuntė A. K. pranešimą elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 71-79). Iš pateiktų duomenų matosi, kad dokumentai A. K. išsiųsti elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš elektroninio pašto pristatymo sistemos duomenų matosi, kad pranešimas išsiųstas 2020-03-13 pristatytas adresu (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 76-77). Pranešimas perskaitytas 2020-03-13 14.05 (t. 2, b. l. 78-79). Taigi A. K. tinkamai informuotas apie nemokumo proceso iniciavimą, nurodant ir skolos atsiradimo teisinį pagrindą.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 9 straipsnio 1 dalį, kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal JANĮ 9 str. 2 d. pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui.
18. Pareiškėjo 2020-03-13 elektroniniu laišku išsiųstas pranešimas apie nemokumo iniciavimą nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti Pareiškėjai 7.247,72 Eur. Pranešimas atitinka JANĮ reikalavimus. Per pranešime nustatytą terminą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo skolos, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė neginčijamos prievolės Pareiškėjui, todėl 2020-04-17 Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
19. Pagal JANĮ 5 straipsnio 5 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal JANĮ 6 straipsnio 3 punktą juridinio asmens vadovas privalo per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. A. K. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki nevykdė JANĮ 5 ir 6 straipsnių reikalavimus, pagal kompetenciją nesiėmė priemonių žalai atlyginti, įmonės mokumui atkurti, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
20. Atsižvelgiant į teismo nustatytas ir aptartas aplinkybes teismas tikslina pareiškėjo pateiktame pareiškimu ir 2020-12-30 teismo nutartimi pradėtos administracinio nusižengimo bylos A. K. suformuluota kaltinimą, ir pripažįsta nustatyta, kad A. K. buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas (50 % akcijų), žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būseną t. y. kad bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki pareiškėjui pasikreipus į teismą dėl bankroto iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu t. y. iki 2020 m. balandžio 17 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 ir 6 straipsniais, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ teises. Tokia A. K. veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
21. Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nusižengusio asmens asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. A. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į A. K. asmenybę, tai kad įmonė faktiškai veiklos nevykdė jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
22. Religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“ pateikė prašymą priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ir pridėtų sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2011242, 2021-01-13 mokėjimo nurodymo matosi, kad Pareiškėjas už advokato padėjėjos atstovavimą šioje byloje sumokėjo advokatų kontorai „Goštautas ir partneriai“ 380 Eur (t. 1, b. l. 51-54). Pagal ANK 666 straipsnio nuostatas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikomos Baudžiamojo proceso nuostatos (toliau BPK). Todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstyta, pripažįsta Religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“ turėtas 380 eurų išlaidas už teisines paslaugas proceso išlaidomis ir priteisia jas iš nubaustojo A. K. (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1400 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 20122941550.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Priteisti iš A. K. 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) Religinės bendruomenės Meditacijos centrui „Ojas“, juridinio asmens kodas 300104386, bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.
Teisėjas Osvaldas Briedis