Civilinė byla Nr. 2A-56-390/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17646-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.4.3.5.6; 3.4.3.11

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 23d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje  apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2017m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. L. ir A. K. patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui A. M., tretiesiems asmenims D. L., A. L. ir B. L., išvadą teikiančiai institucijai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui ir atsakovo A. M. patikslintą priešieškinį ieškovams R. L. ir A. K., atsakovams pagal priešieškinį D. L., A. L. ir B. L., išvadą teikiančiai institucijai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui dėl pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalinti negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančią (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2017 m. UAB „Romos projektas“ parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbų projektą – negyvenamos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo“ projektinį pasiūlymą, kuriuo pastogė atidalijama į tris atskirus turtinius vienetus: R. L. paskiriant patalpas, projekte pažymėtas indeksais 5-3/56,12 kv. m ploto, 5-2/8,05 kv. m ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto; A. K. paskiriant patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-4/50,87 kv. m ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto; atsakovui A. M. paskiriant patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-5/73,48 kv. m ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto; 2) priteisti ieškovų naudai iš atsakovo A. M. visas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 87–91).
2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: nustatyti bendraturčiams priklausančios palėpės (taip nurodyta dokumente) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Kauno m., naudojimosi tvarką tokiu būdu: „A“ dalį su bendro naudojimo ploto „C“ dalimi (1/3 iš 3,90 kv. m), kas sudaro 1,30 kv. m – iš viso 74,39 kv. m, priskirti naudotis A. M.; „B“ dalį su bendro naudojimo „C“ dalimi (2/3 iš 3,90 kv. m), kas sudaro 2,60 kv. m – iš viso 116,37 kv. m, priskirti naudotis R. L. ir A. K.; leisti atsakovui A. M. be bendraturčių R. L. ir A. K. sutikimo pagal gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav., darbų tvarkybos projektinių pasiūlymų, parengtų architektės M. Š. sprendinius, rengti gyvenamojo namo stogo darbų tvarkybos projektą; atmesti ieškovų R. L. ir A. K. patikslintą ieškinį; priteisti atsakovui A. M. iš ieškovų R. L. ir A. K. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 117–123).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai.

Atidalino negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2017 m. UAB „Romos projektas“ parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbų projektą – negyvenamos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastojo remonto ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo“ projektinį pasiūlymą, kuriuo pastogė atidalijama į tris atskirus turtinius vienetus sekančiai: R. L. paskirti patalpas, projekte pažymėtas indeksais 5-3/56,12 kv. m ploto, 5-2/8,05 kv. m ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto; A. K. paskirti patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-4/50,87 kv. m ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto; atsakovui A. M. paskirti patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-5/73,48 kv. m ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m ploto. Patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. M. bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, bylos ginčo objektas – negyvenama ir neįrengta gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), pastogė. Ši pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams R. L. – 17/50 dalių, A. K. – 27/100 dalys, atsakovui A. M. – 39/100 dalys, R. L. tame name neturi buto. Atsakovams pagal priešieškinį A., B. ir D. L. ginčo pastogė nepriklauso, tačiau kaip namo bendraturčiai jie yra atsakingi už bendro naudojimo objektų, jų tarpe stogo, priežiūrą bei privalo padengti su tuo susijusias išlaidas, todėl bylos nagrinėjimo procese jie buvo įtraukti į bylą. L. nesutiko su atsakovo A. M. reikalavimu dėl stogo konstrukcijos keitimo projekto ruošimo ir teismas sudarė galimybes abiems šalims tikslinti reikalavimus, tačiau patikslintame priešieškinyje joks reikalavimas jiems nebuvo pareikštas.
5. Teismas sprendė, kad šalims nepavykus susitarti dėl jų turimos bendrosios dalinės nuosavybės – pastogės naudojimo ir valdymo, ieškovai nori palėpės atidalijimo, o atsakovas – nustatyti naudojimosi palėpe tvarką bei rengti projektą stogo konstrukcijos pakeitimui, kurį atlikus ginčo palėpės apskritai neliks.
6. Šalys pateikė į bylą savo siūlomus variantus – ieškovai pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą, suformuojant 3 atskirus turtinius vienetus, o atsakovas A. M. naudojimosi tvarkos ginčo pastoge planą (3 t., b. l. 99, 1 t., b. l. 124), visi bendraturčiai nori vienos nedidelės bendros patalpos, iš kurios būtų galima patekti į jiems skirtinas pastogės dalis.
7. Teismas konstatavo, jog ieškovų siūlomos realiosios dalys atitinka kiekvieno bendraturčio pastogėje turimas idealiąsias nuosavybės dalis (3 t., b. l. 99), visiems bendraturčiams tenka konkretaus, paprasto ir aiškaus išplanavimo, konkrečiai nurodytų matmenų patalpos, kuriose atsakovo A. M. ir ieškovo A. K. dalis skiria trumpa bendra siena, o paliekama bendra patalpa yra labai minimalaus ploto, kiekvienas bendraturtis iš bendros patalpos galės netrukdomai patekti į jam skiriamą pastogės dalį, taip pat numatytas patekimas į aukštesniąją pastogės dalį, kuri skiriama ieškovui R. L. ir kurios atsakovas A. M. nepageidavo.
8. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktą planą, nurodė, kad jame nenumatyta kiekvienam ieškovui skiriama dalis, nenurodyta kaip ieškovai galės patekti kiekvienas į savo nuosavybės dalį, taip pat į aukštesniąją pastogės dalį; šalims skiriamos pastogės dalys nepažymėtos tiksliai (nurodyti tik jų plotai, nenurodant dalis skiriančių sienų matmenų); šalių bendram naudojimui paliekama patalpa daugiau nei dvigubai didesnė (4,84 kv. m ploto) už ieškovų siūlomą (2,35 kv. m) bendrą patalpą ir ji akivaizdžiai suformuota tokio ploto, kad pateisintų atsakovui A. M. skiriamos pastogės dalies konfigūraciją; nenumatytas protingas patekimas į aukštesniąją pastogės dalį, o atsakovo A. M. siūlymas kitiems bendraturčiams (ieškovams), kuriems jis siūlo skirti plotą aukštesniojoje pastogės dalyje, laipioti pristatomomis kopėčiomis laikytinas neprotingu, neracionaliu ir nesąžiningu jų atžvilgiu, beveik visa pastogės dalis, kurioje bendraturčių teigimu yra langai su vaizdu į senamiestį, skiriama tik atsakovui, todėl pažeidžiamas bendraturčių lygiateisiškumo principas.
9. Teismas atsakovo argumentus dėl ieškovų siūlomo pastogės atidalijimo plano ydingumo atmetė. Nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl jo gyvenimo kokybės bloginimo, nes  pastogėje įrengus butus kils triukšmavimo ar buto užliejimo grėsmė, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje reikalavimai dėl pastogės patalpų paskirties pakeitimo (iš negyvenamųjų į gyvenamąsias) ar rekonstrukcijos (papildomų gyvenamojo namo aukštų statymo) nereiškiami.
10. Teismas konstatavo, jog racionalesnis (patogesnis), protingesnis, teisingesnis, sąžiningesnis, geriau užtikrinantis visų pastogės bendraturčių interesus ir išlaikantis jų pusiausvyrą yra ieškovų pasiūlytas projektas. Pagal ieškovų projektą visiems bendraturčiams realiai tenka lygiavertės pagal savo naudingąsias savybes pastogės dalys, mažinamos ginčų kilimo sąlygos, nepadaroma žala prašomam padalinti nekilnojamajam turtui, nekeičiama pirminė šių patalpų paskirtis.
11. Teismas nurodė, kad atsakovas nori rengti projektą gyvenamojo namo stogo konstrukcijos pakeitimui iš šlaitinės į plokščią, tačiau  statybos specialistų patvirtinimų ar kitų įrodymų dėl stogo konstrukcijos keitimo būtinumo ar privalomumo arba blogos stogo būklės nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Nei vienas bendraturtis tokios iniciatyvos nekėlė, iš viso jos nepalaiko ir tam kategoriškai prieštarauja. Atsakovas  nenurodė kas atlygins bendraturčiams jų prarandamos nuosavybės vertę,  kas sumokės už šiuo metu nebūtinus stogo konstrukcijos pakeitimus, o vienas pats padengti šias išlaidas atsakovas nesutiko. 
12. Teismas, patenkinęs  ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo A. M..

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M., kurio interesams atstovauja advokatas Gintaras Černiauskas, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti, tenkinti patikslintą priešieškinį visiškai ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nusprendė atidalinti pastogę iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Projektinį pasiūlymą, nepaisydamas, kad jame yra akivaizdžių klaidų. Projektiniame pasiūlyme prie sutartinių žymėjimų yra klaidingai nurodytos ir apskaičiuotos tenkančios turto dalys. Projektiniame pasiūlyme nurodyta, jog „R. L. priklausanti pastogės dalis 7.94 kv. m. + 56.12 kv. m. + 0.8 kv. m. - viso 64.84 kv. m." nors iš tiesų sudėjus visus skaičius iš viso gaunama 64.86 kv. m ploto. Be to, nurodyta, jog „A. M. priklausanti pastogės dalis 50.87 kv. m. + 0.92 kv. m. - viso 74.40 kv. m." nors A. M. be 0.92 kv. m bendro naudojimo patalpos ploto tektų patalpa 73.48 kv. m.
2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl pastogės paskirties keitimo. Ieškovai planuoja pastogėje įrengti gyvenamąsias patalpas, todėl neišvengiamai bus pakeičiama jos paskirtis. Pagal ieškovų pateiktą projektinį pasiūlymą nėra parengtas nei projektas, nei išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai, nei gauti statybą leidžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas ar toks teismo sprendimas apskritai galės būti vykdomas.
3. Teismo išvada, kad rekonstruojant stogą, sugrąžinant jam autentišką konstrukciją būtų bereikalingai švaistomos namo bendraturčių lėšos ir iškiltų šių darbų apmokėjimo pasiskirstymo klausimas, yra nepagrįsta, nes stogo konstrukcijos remontas ateityje bus neišvengiamas. Be to, namą projektavo žymus architektas, todėl darytina  išvada, jog namas buvo pagrįstai ir apgalvotai suprojektuotas su sutapdintu, o ne šlaitiniu stogu.
4. Teismui priėmus skundžiamą sprendimą, liko neišspręstas atitikimo viešajam kultūros objektų apsaugos interesui klausimas, todėl negalima teigti, kad toks pastogės atidalijimo būdas nepažeidžia nei vieno pastogės bendraturčio interesų ir nemažina daikto vertės.
5. Teismas neįvertino visų svarbių bylai faktinių aplinkybių, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai R. L. ir A. K., kurių interesams atstovauja advokatė Sonata Žukauskienė, prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo pastebėjimai dėl projektinio pasiūlymo „Sutartiniai ženklai“ dalyje padarytų minimalių aritmetinių klaidų neturi jokios reikšmės ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui bei projektinio pasiūlymo ydingumui. Projektiniame pasiūlyme padaryta aritmetinė klaida tik sudedant  R. L., atitenkančias pastogės dalis, t. y. vietoje 64,97 kv. m., klaidingai nurodoma 64,84 kv. m. Iš esmės pačiame projekte nurodytos teisingos pastogės dalys ir plotai.
2. Byloje ieškovai nėra pareiškę reikalavimo dėl pastogės paskirties pakeitimo iš negyvenamųjų i gyvenamąsias, todėl atsakovas sąmoningai klaidina teismą.
3. Teismas vertindamas ieškovų pateiktą projektinį pasiūlymą atsižvelgė ne tik į tai, kad juo nesiekiama pakeisti pastogės paskirties, o atidalinimas nepakenks daiktui, tačiau įvertino ir eilę kitų aplinkybių patvirtinančių ieškovų projektinio pasiūlymo teisingumą ir pagrįstumą.
4. Teismas konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinumo keisti ginčo gyvenamojo namo stogo, visiškai teisingai pažymėjo ir įvertino bylos aplinkybes.
5. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno argumento, paneigiančio  sprendimo dalį, kuria atmestas jo priešieškinio reikalavimas dėl Pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo, nors prašo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai pateikė ir naują įrodymą – ieškovų pateikto į bylą UAB „Romos projektas“ parengto projektinio pasiūlymo planą su dalyje „Sutartiniai žymėjimai“ ištaisytomis aritmetinėmis klaidomis. CPK 314 straipsnis įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik atsakovui pateikus apeliacinį skundą, juo grindžiami apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima.
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad bylos ginčo objektas – negyvenama ir neįrengta gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), pastogė. Ši pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovams R. L. – 17/50 dalių, A. K. – 27/100 dalys, atsakovui A. M. – 39/100 dalys. Ieškovai patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant išvengti konfliktų su atsakovu, o atsakovas A. M. patikslintu priešieškiniu - nustatyti pastogės naudojimosi tvarką, taip pat dėl ginčo gyvenamojo namo stogo darbų tvarkybos projekto rengimo be bendraturčių sutikimo, kurį įvykdžius būtų panaikintas šlaitinis stogas ir ginčo palėpės neliktų. Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu, nes, apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes ir situaciją, netinkamai įvertino įrodymus.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatos, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus.
19. Apeliantas nurodo, kad pagal ieškovų pateiktą projektinį pasiūlymą ginčo  pastogės atidalinimas nebuvo galimas, nes projektiniame pasiūlyme yra esminių klaidų. Pagal ieškovų pateiktą projektinį pasiūlymą matyti, kad siūloma pastogę atidalinti į tris atskirus turtinius vienetus: R. L. - patalpas, projekte pažymėtas indeksais 5-3/56,12 kv. m. ploto, 5-2/8,05kv. m. ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant patalpą 5-1/2,35 kv. m.; A. K. – patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-4/50,87 kv. m. ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m.; A. M. - patalpą, projekte pažymėtą indeksu 5-5/73,48 kv. m. ploto, bendrai su kitais bendraturčiais paliekant naudotis patalpą 5-1/2,35 kv. m. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje taip ir nurodė padalindamas ginčo palėpę šalims.  Sutiktina su apeliantu, kad projekto dalyje „Sutartiniai žymėjimai“ yra padaryti rašymo apsirikimai, tačiau iš esmės projekte nustatytos kiekvienam bendraturčiui atitenkančios realiosios pastogės dalys sutampa su  VĮ Registrų centre nurodytomis idealiosiomis pastogės nuosavybės dalimis. Teisėjų kolegijos vertinimu,  nesant kitų projektinio pasiūlymo esminių trūkumų, rašymo apsirikimai padaryti projektinio pasiūlymo dalyje „Sutartiniai žymėjai“, yra neesminiai, nes jie  neįtakoja  projektinio pasiūlymo teisėtumo iš esmės.
20. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl pastogės paskirties keitimo, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad byloje ieškovai nereiškė reikalavimo dėl pastogės paskirties pakeitimo iš negyvenamųjų į gyvenamąsias ir nei jų projektiniame pasiūlyme, nei iš viso byloje nėra jokio sprendinio dėl pastogės paskirties keitimo ar jos rekonstrukcijos. Apylinkės teismas  vertindamas ieškovų pateiktą projektinį pasiūlymą atsižvelgė į tai, kad juo nesiekiama pakeisti pastogės paskirties ir atidalinimas nepakenks daiktui. Taip pat atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad skundžiamas teismo  sprendimas negalės būti vykdomas, kadangi pagal ieškovų  projektinį pasiūlymą nėra parengti ir gauti statybą leidžiantys dokumentai.
21. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog pastogės stogo būklė šiai dienai pakankamai gera, nes į bylą pateiktas 2016 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11 įrodo priešingai. Apeliantas nurodo, kad ginčo pastogės stogo konstrukcijos remontas ateityje bus neišvengiamas, o atsižvelgiant į tai, kad namą projektavo žymus to meto architektas, darytina pagrįsta išvada, jog namas buvo pagrįstai ir apgalvotai suprojektuotas ne su šlaitiniu stogu. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apelianto argumentais ir laiko pagrįstais apylinkės teismo motyvus atsakovo priešieškinio atmetimo dalyje.
22. Apeliantas kelia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kaip matyti iš ginčijamo teismo sprendimo turinio, kad apylinkės teismas sprendime vertino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus raštus atsakovui, atsakovo pateiktus architektės M. Š. 2015 m. lapkričio mėnesį sudarytus projekto brėžinius, pastogės planus, stogo nuolydžių planus kaip darbų tvarkybos projektinį pasiūlymą, gyvenamojo namo šiltinamo stogo detalių brėžinius, kuriais grindė reikalavimą dėl stogo tvarkybos darbų projekto rengimo, 2016 m. balandžio 7 d. antstolės S. Vaicekauskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11, 2016 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius nurodymus ir  sprendė, kad atsakovas A. M. neįrodė būtinumo keisti ginčo gyvenamojo namo stogo konstrukciją, todėl šį atsakovo reikalavimą vertino neįrodytu, nepagrįstu bei atmetė (CPK 177, 178, 185 straipsniai ).Taigi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tyrė ir vertino tiek atskirai kiekvieną įrodymą, tiek jų visumą, išsamiai motyvavo, todėl teismo išvados pagrįstos įrodymais, ir apelianto samprotavimai jų nepaneigia.
23. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos tinkamai sprendė, kad prioritetas turi būti teikiamas visiškam daikto atidalijimui, kad įmanoma atidalinti  pastogę be neproporcingos žalos jos paskirčiai atsižvelgiant į bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros, ir įvertinęs bylos įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, jog racionalesnis (patogesnis), protingesnis, teisingesnis, sąžiningesnis, geriau užtikrinantis visų pastogės bendraturčių interesus ir išlaikantis jų pusiausvyrą yra ieškovų siūlymas, pagal kurį ir atidalino šalims ginčo pastogę.
24. Teisėjų kolegija apelianto argumentą, jog byloje neišspręstas atitikimo viešajam kultūros objektų apsaugos interesui klausimas, atmeta kaip neįrodytą, nes apeliantas nenurodė jokių aplinkybių savo argumentui pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovams R. L. ir A. K. iš atsakovo A. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme –  po 300 Eur kiekvienam už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis).

           Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

              Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Algimantas Kukalis

                                                                      Rūta Palubinskaitė

                                                                      Arūnas Rudzinskas