Pranešėjas P. Jaržemskis                                                           Civilinė byla Nr. 2S-683-56/2011

 Teisėja R. Vansevičienė                                                             Proc. sprendimo kategorijos:35.5.6;121.15;

                                                                                                121.18; 122.4;129.1;

                                                                           

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. balandžio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjos D. G. prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo atmestas, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, A. G..

            Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

            n u s t a t ė:

            I.Ginčo esmė

            Pareiškėja D. G. su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti skolininko A. G. turto dalį jam bendrąja jungtine nuosavybe su D. G. priklausančiame turte.

 Nurodo, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-14847 dėl 5 542, 47 Lt išieškojimo iš jos sutuoktinio A. G.. Antstolė 2010 m. kovo 22 dienos turto arešto aktu areštavo A. G. vardu registruotą automobilį Land Rover Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini) Kadangi šis turtas įgytas santuokos metu, pareiškėja prašo nustatyti, kad A. G. ir D. G. priklauso po ½ dalį 1996 metų gamybos automobilio Land Rover Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini) Pareiškėja su sutuoktiniu yra advokatai, kiekvienas turi atskirą savo veiklą, todėl A. G. skola laikytina asmenine prievole.

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjos prašymą, su juo sutiko.

            Nurodė, kad skola susidarė dėl mokesčių nepriemokos. Antstolė areštavo suinteresuoto asmens A. G. vardu registruotą transporto priemonę. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl laikytina, kad jam ir sutuoktinei D. G. priklauso po ½ dalį šio automobilio. Prašė areštą transporto priemonei panaikinti, kadangi taip yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės.

Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime prašė teismo skolininkui priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą padalinti, parenkant tokį turto padalijimo būdą, kad būtų galima išieškoti iš nustatytos skolininko dalies.

             Nurodė, kad vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi.  Išieškotojui buvo pasiūlyta kreiptis  teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Kadangi automobilis laikytinas nedaliu daiktu, todėl pareiškėjos prašymas padalinti transporto priemonę iš bendrosios jungtinės nuosavybės nustatant po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise neįmanomas, nes antstolė negalės nukreipti skolos išieškojimo į ½ dalį automobilio. Antstolė prašė nustatyti, kad automobilis priklauso suinteresuotam asmeniui A. G., o šis turi kompensuoti pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

            Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą, prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

Nurodė, kad automobilis yra įgytas santuokos metu. Sutuoktinių (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. G.), todėl atsakomybė pagal šį vykdomąjį dokumentą laikytina solidaria. Suinteresuoto asmens nuomone, tokiu atveju areštuoto automobilio padalijimas yra nereikalingas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d.  nutartimi pareiškėjos prašymas atmestas.

            Teismas pažymėjo, kad išieškojimas iš A. G. vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą dėl mokestinės nepriemokos, kuri susidarė kai pastarasis deklaravo, bet nesumokėjo arba sumokėjo ne laiku gyventojų pajamų mokestį pagal metines 2004-2008 pajamų mokesčio deklaracijas. Teismas įvertinęs  suinteresuoto asmens mokesčių administratoriui pateiktas pajamų deklaracijas padarė išvadą, kad išieškotina suma susidarė 2004-2008 metais pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui esant santuokoje, todėl konstatavo, kad pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl teismo vertinimu sutuoktiniams atsirado pareiga atsakyti kreditoriams pagal turines prievoles, atsiradusias iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Teismo vertinimu nepaisant tos aplinkybės, kad vienas sutuoktinis nurodytas kaip skolininkas vykdomajame dokumente, šioje byloje abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad kiekvienas iš sutuoktinių užsiima individualia veikla: t.y. abu yra savarankiški advokatai, tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškė, jog pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių individualios veiklos yra asmeninė kiekvieno jų nuosavybė LR CK 3.88 straipsnio prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad tiek sutuoktinių pajamos, tiek ginčo automobilis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kas teismo nuomone reiškė, jog sutuoktiniai gavę naudos iš bendrosios jungtinės nuosavybės, tuo pačiu įgijo ir pareigą atsakyti pagal prievoles, atsiradusias iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir pagal prievolės prigimtį Civilinio proceso kodekeso 667 straipsnyje nustatytos procedūros atlikti nereikėjo. Nurodytais argumentais pareiškėjos prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas (CK 3.88 str. 1 d.  3p., 5 p., 3.109 str., 3 d.,3.126 str. 1 d., CPK 666 str. 1 d., 667 str.).

            III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėja D. G. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą patenkinti.

             Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas  skolininkui priklausantį sumokėti gyventojų pajamų mokestį nepagrįstai sutapatino su bendra sutuoktinių prievole ir neįvertino aplinkybės, kad gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas yra asmeninė kiekvieno piliečio prievolė, todėl ji negali būti preziumuojama kaip bendra, solidarioji, sutuoktinių prievolė, nes remiantis Civilinio kodeso 3.109 straipsnio 3 dalimi solidarioji prievolė neatsiranda, nors pagal pobūdį tokia galėtų būti. Teismas neįvertino, kad tik nustačius bendruosius solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus numatytus Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje galėjo būti svarstomas klausimas apie solidarios prievolės atsiradimą. Pareiškėja vadovaudamasi antstolės 2010 m. balandžo 6 d. patvarkymu bei Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nuostatomis kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tačiau teismas netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį vykdomos ne turto dalybos, o atliekama skolininko turto dalies individualizacija bendrojoje nuosavybeje iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

            Antstolė  Virginija  Meškauskienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad  prievolė atsirado iš  bendrosios jungtinės nuosavybės, todėl ji yra solidari. Kadangi prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas, todėl skolininkei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o teismui nutartimi pripažinus, kad prievolė yra solidari, Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje nustatytos procedūros atlikti nereikia.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad išieškojimas atliekamas nustačius faktą, kad A. G. deklaravo, bet nesumokėjo arba sumokėjo ne laiku gyventojų pajamų mokestį pagal metines 2004-2008 pajamų mokesčio deklaracijas. Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai pripažintinos jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl vienos sutuoktinio gautos pajamos ir nauda iš individualios veiklos laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir abiems sutuoktiniams sukūtė prievolę atsakyti kreditoriams pagal turtines teises.

            Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

        Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias skolininko, fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą (CPK 667 str.), todėl skundžiamoji Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo  2010 m. spalio 11 d. nutartis, negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, todėl negražuinant nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui,  keistina (CPK 7 str., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).

        Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas priėmė sprendimą išieškoti  5542,47 Lt mokestinę nepriemoką už 2004-2008 metais skolininko A. G. nesumokėta gyventojų pajamų mokestį. Vykdomasis dokumentas 2010 m. kovo 10 d. antstolės Virginijos Meškauskienės patvarkymu buvo priimtas vykdymui. Antstolės 2010 m. kovo 22 d. patvarkymu įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie skolininkui bei jo sutuoktinei priklausantį turtą bei tos pačios dienos turto arešto aktu aprašė skolininko nurodytą automobilį Land Rover Range Rover v/n (duomenys neskelbtini) 1996 m., turto arešto mastas 6 766 Lt (su antstolės priskaičiuotomis vykdymo išlaidomis) (vykd. b.l. 3-4; 18-21; civ. b.l. 21-29). Skolininkas antstolei pateikė prašymą panaikinti areštą, nes areštuoto kilnojamojo turto automobilio Land Rover Range Rover v/n (duomenys neskelbtini) 1996 m., tik ½ dalis priklausė skolininkui. Antstolė 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymu  skolininko prašymo netenkino bei pasiūlė skolininkui ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies su kitais asmenimis nustatymo. Skolininko sutuoktinė pateikė teismui pareiškimą prašydama padalinti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausantį automobilį 1996 m. Land Rover Range Rover v/n (duomenys neskelbtini) po ½ dalį skolininkui A. G. ir D. G., bei nustatyti, kad išieškojimas nukreipiamas į ½ dalį automobilio priklausančio skolininkui A. G.. Pirmos instancijos teismas priimdamas 2010 m. spalio 11 d. nutartį prašymą atmetė.

           Nesutikdama su teismo nutartimi pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas   skolininkui priklausantį sumokėti gyventojų pajamų mokestį nepagrįstai sutapatino su bendra sutuoktinių prievole ir neįvertino aplinkybės, kad gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas yra asmeninė kiekvieno piliečio prievolė, todėl ji negali būti preziumuojama kaip bendra ar solidarioji, sutuoktinių prievolė. Tik nustatęs bendruosius solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus teismas galėjo svarstyti apie solidariosios prievolės atsiradimą. Taip pat remiasi aplinkybe, jog antstolei pasiūlius kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo, ji pareikškė pareiškimą prašydama individalizuoti skolininko dalį.

         Atmesdamas skolininkės prašymą pirmos instancijos teismas rėmėsi tuo, kad  išieškotina suma susidarė 2004-2008 metais pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui esant santuokoje, todėl konstatavo, kad pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl sprendė, kad sutuoktiniams atsirado pareiga atsakyti kreditoriams pagal turines prievoles, atsiradusias iš bendrosios jungtinės nuosavybės, kaip solidariems skolininkams. Nors teismas ir pripažino, jog skolininkai yra advokatai ir  kiekvienas atskirai verčiasi advokato praktika, tačiau teismo vertinimu, tai nereiškė, jog pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių individualios veiklos yra asmeninė kiekvieno jų nuosavybė  Civilinio kodekso 3.88 straipsnio prasme, todėl teismas padarė išvadą, jog prašomą padalinti automobilį įgijus santuokoje kaip bendrą jungtinę nuosavybę, pagrindo taikyti Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje numatytą procedūrą nėra teisinio pagrindo ir išieškojimas vykdytinas iš sutuoktinių bendrąja nuosavybe valdomo turto. Teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo išvadomis nesutinka.

          Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia  privalo identifikuoti ginčo santykį, kokio pobūdžio tai ginčas ar jis kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio ar tarp sutuoktinių. Nustačius, kad ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio, teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą, ar reikalavimas reiškiamas vienam ar abiems sutuoktiniams kaip bendraskoliams. Tuo atveju kai reikalavimas pareikštas vienam iš sutuoktinių  pats prievolės atsiradimo faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant  kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles.

          Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bendrąją jungtine nuosavybe laikomos sutuoktinių pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.  

          Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

          Iš bylos duomenų seka, kad skolininkas ir jo sutuoktinė (pareiškėja) vykdo advokatų profesinę veiklą (b.l. 58-59) ir už savo prievoles valstybei atsako tik asmeniškai. Automobilis, kurį prašoma padalinti po ½ dalį įsigytas skolininko vardu bei VĮ ,,Regitra“ įregistruotas 2008 m. gruodžio 1 d. (vykd. b.l. 13), šalims esant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.  Vykdomojoje byloje esantis Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, jog duomenų apie skolininko sudarytas vedybų sutartis, turto padalinimo faktus, partnerystės įregistravimą nėra (vykd. b.l. 10). Duomenų apie skolininko turimą ir asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, išskyrus santuokoje įgyta automobilį, nėra.

           Esant nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino skolininkais abu sutuoktinius, nes bylos medžiaga rodo, jog prievolė sumokėti Gyventojų pajamų mokestį už 2004-2008 metų laikotarpį kilo tik skolininkui A. G., todėl pripažintina jo asmenine prievole atsiradusia iš jo profesinės veiklos, o ne bendrąją sutuoktinių prievole. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog išieškojimas pagal asmenines prievoles galėjo būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrame turte tik po to, kai kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakaktų turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis), todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą svarstyti Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nuostatų taikymą šioje byloje. Tuo labiau byloje nenustatyta, kokioms reikmėms asmeninėms ar šeimos buvo panaudotos lėšos iš kurių turėjo būti atsiskaitoma su valstybe.

           Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o sutuoktinis Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio pagrindu paduodamas pareiškimą siekia ne turto padalinimo, o tik skolininko turto dalies individualizavimo, todėl kai skolininko dalis turi būti nustatoma dėl to, kad turi būti išieškoma tik iš sutuoktinio – skolininiko dalies  Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nuostatos taikytinos.

           Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus prievolę – mokestinę nepriemoką, asmeninę skolininko prievole, neturint duomenų apie skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą ir galiojant prezumcijai, kad turto dalys santuokoje yra lygios, bei įvertinus tai, kad pareiškėja prašo individualizuoti skolininko dalį bendrame turte, A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis automobilis Land Rover Range Rover v/n (duomenys neskelbtini) 1996 m.,  padalintinas po ½ dalį A. G. ir D. G.. Nustatytina, kad išieškojimas nukreipiamas į ½ dalį A. G. priklausančio automobilio Land Rover Range Rover v/n (duomenys neskelbtini) 1996 m.

            Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis keistina. Automobilis Land Rover Range Rover v/n (duomenys neskelbtini) 1996 m., padalintinas po ½ dalį A. G. ir D. G..

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., kolegija

            n u t a r ė:

           Pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą patenkinti.

           Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11620-734/2010 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. 

            Nustatyti, kad automobilis Land Rover Range Rover v/n (duomenys neskelbtini) 1996 m., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. G. a.k. (duomenys neskelbtini) padalinamas po ½ dalį A. G. ir D. G..

         

           Kolegijos pirmininkas                                                                             Petras Jaržemskis

 

Teisėjos                                                                                               Alma Urbanavičienė

 

                                                                                                                         Dalia Višinskienė