Civilinė byla Nr. e3K-3-174-695/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04084-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.4.4.7; 2.6.10.2; 2.6.10.3; 3.1.14.1; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Truck Service Vilnius“ dėl transporto priemonės išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kings trans“, Estijoje registruota bendrovė „Negotiator OU“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus (daikto valdytojo) sulaikymo teisę ir jos pasibaigimo pagrindus, civilinės atsakomybės dėl neteisėto daikto sulaikymo pagrindus, bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo transporto priemonę – puspriekabę „Krone SDP27“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – puspriekabė); priteisti iš atsakovės 39 800 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.139, 4.95 straipsnių, 6.58 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Jis nurodė, kad 2017 m. birželio 15 d. iš bendrovės „Negotiator OU“ nusipirko puspriekabę, kurią pardavėja buvo įsigijusi iš UAB „Kings trans“. Ieškovas negali sandorio įregistruoti VĮ „Regitra“, nes ši transporto priemonė yra išregistruota, o vėl ją įregistruoti galima tik VĮ „Regitra“ pateikus transporto priemonę. To padaryti neįmanoma dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. 2017 m. birželio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovui buvo perleista ankstesnių puspriekabės savininkių teisė reikalauti iš atsakovės žalos, kurią atsakovė padarė dėl priverstinės puspriekabės prastovos, atlyginimo. Ieškovo įsigyta puspriekabė nuo 2013 m. liepos 24 d. yra sulaikyta atsakovės. Jei teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal UAB „Truck Service Vilnius“ ieškinį UAB „Kings trans“ dėl atlyginimo už remonto paslaugas priteisimo, konstatuos, jog UAB „Kings trans“ nėra skolinga atsakovei, puspriekabės sulaikymas bus vienareikšmiškai vertintinas kaip neteisėtas. Atsakovė neturi teisės piktnaudžiauti CK 6.69 straipsnyje nustatyta sulaikymo teise ir taikyti ją nesąžiningai bei neproporcingai. Ieškovas nėra įsipareigojęs mokėti atsakovei už puspriekabės remontą, taigi sulaikymas jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, atlyginimo už remonto paslaugas suma buvo mažesnė nei puspriekabės vertė jos sulaikymo metu. Dėl negautų pajamų ir turto nuvertėjimo susidarė gerokai didesnė žala nei atsakovės reikalavimo suma, taigi sulaikymas neproporcingas, nesąžiningas, neatitinka interesų pusiausvyros. Dėl neteisėto sulaikymo ieškovui buvo padaryta 39 800 Eur žalos (25 000 Eur – negautos pajamos, 14 800 Eur – puspriekabės nuvertėjimas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino, priteisė atsakovei iš ieškovo 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5.       Teismas nustatė, kad ginčo puspriekabę ieškovas 2017 m. birželio 15 d. nusipirko iš bendrovės „Negotiator OU“ už 5000 Eur. Pardavėja puspriekabę 2013 m. gruodžio 11 d. buvo įsigijusi iš UAB „Kings trans“. 2016 m. birželio 6 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi UAB „King trans“ perdavė bendrovei „Negotiator OU“ visas kreditoriaus teises ir reikalavimus skolininkei UAB „Truck Service Vilnius“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų, o 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi bendrovė „Negotiator OU“ perdavė ieškovui atitinkamas teises ir reikalavimus (įskaitant ir tuos, kuriuos teisių perleidėja buvo įgijusi iš UAB „Kings trans“). Ieškovo įsigyta priekaba nuo 2013 m. liepos 24 d. yra sulaikyta atsakovės teritorijoje Kenos k., Vilniaus r. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2166-809/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu tenkino UAB „Truck Service Vilnius“ ieškinį, priteisė iš UAB „Kings trans“ 8676,21 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2846,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-342-619/2017 pagal UAB „Kings trans“ apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

6.       Teismas nurodė, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą (CK 4.95 straipsnis), ieškovas privalo įrodyti faktinį tokio ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad nėra dviejų būtinų sąlygų vindikaciniam ieškiniui tenkinti: 1) nors 2017 m. birželio 15 d. sutartimi įsigijęs puspriekabę iš bendrovės „Negotiator OU“ ieškovas turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu, tačiau jis neturėjo šios teisės iki daiktą užvaldant atsakovei (puspriekabė priklausė UAB „Kings trans“), iš kurios reikalaujama grąžinti daiktą; 2) atsakovė daiktą valdo teisėtai.

7.       Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008 dėl daikto sulaikymo teisės atsiradimo ir įgyvendinimo. Dėl ieškovo argumentų, kad jis nėra įsipareigojęs atsakovei sumokėti už puspriekabės remontą, taigi atsakovės savigynos teisės naudojimas ieškovo atžvilgiu yra nesąžiningas, nepagrįstas ir neteisėtas, teismas nurodė, kad nors atsakovė neturi reikalavimo teisės į ieškovą, svarbios yra ir kitos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kurios suponuoja, kad puspriekabės perleidimas jau trečiam savininkui vertintinas kaip bandymas išvengti prievolės (sumokėti už atsakovės atliktą remontą) vykdymo, taigi savigynos naudojimas ieškovo atžvilgiu nelaikytinas nesąžiningu. Puspriekabės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas žinojo, kad puspriekabė yra sulaikyta dėl UAB „Kings trans“ neįvykdytų įsipareigojimų, tačiau prisiėmė visą su tuo susijusią riziką bei galinčias kilti neigiamas pasekmes. Atsakovė siūlė atsisakyti sulaikymo bei grąžinti puspriekabę su sąlyga, kad ji bus įkeista už UAB „Kings trans“ prievolių įvykdymą, tačiau bendrovė „Negotiator OU“ savo įsipareigojimų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintą atsakovės ir bendrovės „Negotiator OU“ taikos sutartį neįvykdė.

8.       Nurodęs, kad daikto sulaikymo teisė yra nedaloma, todėl kreditorius–teisėtas daikto valdytojas turi teisę sulaikyti visą valdomą daiktą (didesnės vertės nei turimas reikalavimas), teismas atmetė ieškovo argumentus dėl sulaikymo teisės neproporcingumo.

9.       Nustatęs, kad atsakovė turėjo teisę sulaikyti daiktą, teismas nekonstatavo atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų ir nepriteisė ieškovui žalos atlyginimo.

10.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą.

11.       Kolegija nurodė, kad byloje pagal UAB „Truck Service Vilnius“ ieškinį UAB „Kings Trans“ dėl skolos už puspriekabės remontą priteisimo (žr. šios nutarties 5 punktą) nustatytos nagrinėjamai bylai reikšmingos prejudicinės faktinės aplinkybės: 1) UAB „Truck Service Vilnius“ turi reikalavimo teisę į UAB „Kings trans“; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina, nes UAB „Kings trans“ atsiskaityti su UAB „Truck Service Vilnius“ turėjo pastarajai pabaigus puspriekabės remonto darbus (2013 m. liepos mėn.). Kolegija pažymėjo, kad puspriekabės sulaikymo metu atsakovė buvo teisėta daikto valdytoja – skolininkei neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, pasinaudojo daikto sulaikymo teise, ir konstatavo, jog egzistavo (egzistuoja) visos būtinos sąlygos, kad kreditorė UAB „Truck Service Vilnius“ skolininkės UAB „Kings trans“ prievolių įvykdymą užtikrintų, pasinaudodama daikto sulaikymo teise ir ją įgyvendindama, tokie atsakovės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

12.       Remdamasi CK 1.5 straipsnio 1 dalimi, kolegija pažymėjo, kad atsakovė, kaip trečiojo asmens UAB „Kings trans“ kreditorė, neturi nukentėti dėl nesąžiningų skolininko veiksmų. Puspriekabę UAB „Kings trans“ perleido bendrovei „Negotiator OU“, pažeisdama kreditorės interesus (žinodama, kad nėra atsiskaičiusi su atsakove už daikto remontą). Kolegija pažymėjo, kad įsigydamas puspriekabę iš bendrovės „Negotiator OU“ ieškovas jos net nematė ir žinojo su jos sulaikymu susijusias aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas vis tiek sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, kolegija sprendė, jog jis prisiėmė ir galimas neigiamas su tokio sandorio sudarymu susijusias pasekmes (galimą žalą (nuostolius)).

13.       Kolegija, remdamasi CK 4.229 straipsnio 1 dalies, 4.230 straipsnio nuostatomis, nurodžiusi, jog įstatymų leidėjas neteikia reikšmės kreditoriaus turimo reikalavimo dydžiui, todėl sulaikomo daikto vertė neturėtų būti lyginama su kreditoriaus reikalavimo dydžiu, konstatavo, kad atsakovės naudojimasis daikto sulaikymo teise ir jos įgyvendinimas nagrinėjamu atveju nėra nesąžiningas ir neproporcingas.

14.       Dėl ieškovo argumento, kad UAB „Kings trans“ iškelta bankroto byla, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl atsakovės reikalavimų pirmesnis patenkinimas būtų neteisėtas, pažeistų kitų kreditorių interesus, kolegija nurodė, kad UAB „Kings trans“ bankroto bylos iškėlimo metu (2018 m. rugsėjo 4 d.) puspriekabė teisiškai priklausė ieškovui (nuo 2017 m. birželio 15 d.), UAB „Kings trans“ ir bendrovei „Negotiator OU“, šios bendrovės ir I. V. sudarytos puspriekabės pirkimo–pardavimo sutartys nenuginčytos, todėl bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimai negali būti tenkinami iš šio bankrutuojančiai įmonei nepriklausančio turto. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidžia kitų kreditorių interesus. Ieškovo argumentą kolegija vertino taip, kad jis savęs nelaiko ginčo daikto savininku, dėl to darytina prielaida, jog procesinis ieškovo elgesys, pareiškiant atsakovei ieškinį dėl puspriekabės išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo, yra nesąžiningas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir         Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 226, 263 straipsnių normas, nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, padarę išvadą, kad ieškovas neturi teisės pasinaudoti savo, kaip daikto savininko, teise disponuoti juo, nes puspriekabės perleidimas vertintinas kaip bandymas išvengti prievolės sumokėti už jos remontą. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas sudarė nesąžiningą apsimestinį sandorį su buvusia puspriekabės savininke, o ši – su UAB „Kings trans“, siekiant išvengti prievolės bei taikos sutarties vykdymo, privalėjo ne vien atsikirsti atsiliepime į ieškinį, bet ir pareikšti priešieškinį, suformuluoti atitinkamą reikalavimą. Teismas neturėjo procesinio pagrindo spręsti tokio pobūdžio klausimo, suformuluoti priešieškinio dalyką už atsakovę. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad jis yra puspriekabės savininkas, yra sudaręs galiojantį, nenuginčytą sandorį, jis nėra skolingas atsakovei, nėra laidavęs už buvusio savininko prievoles jai, todėl turi teisę disponuoti daiktu.

15.2.                      Teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias daikto sulaikymą, – CK 6.69, 4.229–4.235 straipsnių nuostatas. Nors puspriekabės sulaikymo metu kreditorė (atsakovė) valdė skolininkui (trečiajam asmeniui – UAB „Kings trans“) priklausantį daiktą, tačiau ši aplinkybė išnyko 2013 m. gruodžio 11 d. (UAB „Kings trans“ puspriekabę pardavus bendrovei „Negotiator OU“). Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovė ir toliau disponuoja teise sulaikyti daiktą, nors jo perleidimo sandoriai yra galiojantys, atsakovės nenuginčyti ir yra išnykusi CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų sulaikymo teisės kriterijų visuma, daikto sulaikymas neteko esminės paskirties – skatinti skolininką įvykdyti prievolę kreditoriui.

15.3.                      Nepagrįsta teismų išvada, kad kreditorius gali sulaikyti bet kokios vertės daiktą, net ir esant aiškiai skolos ir sulaikomo daikto vertės bei jo teikiamų pajamų disproporcijai. Puspriekabės vertė jos sulaikymo metu kelis kartus viršijo atsakovės reikalavimo dydį; ji skirta naudoti pervežimų srityje gaunant pajamas iš to. Atsakovė neturi teisės piktnaudžiauti sulaikymo teise ir taikyti ją nesąžiningai bei neproporcingai. Nenaudojamos puspriekabės vertė kasmet mažėja. Dėl negautų pajamų ir turto nuvertėjimo susidariusi žala gerokai didesnė nei atsakovės, kaip kreditorės, reikalavimas, kurį ji įgyvendino kreipdamasi į teismą. Teismai nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą (CK 6.253 straipsnio 8 dalis).

15.4.                      UAB „Kings trans“ šios bylos nagrinėjimo procese tapo bankrutuojanti, taigi įmonės prievolės kreditoriams bus vykdomos bankroto įstatymo nustatyta tvarka, laikantis reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Daikto sulaikymas nebeturi įtakos bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui, o atsakovė – pirmenybės prieš kitus kreditorius. Atsakovė neturi pirmumo teisės nukreipti išieškojimą į puspriekabę, net jei ši priklausytų UAB „Kings trans“. Atsakovės teisių gynyba nebetaikytina skolininkės bankroto atveju. Nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą nutraukti daikto sulaikymą, kuris nebesusijęs su kreditoriaus teisių gynyba.

16.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.

16.1.                      Tariamieji sandoriai laikomi niekiniais, taigi suinteresuotai šaliai nereikia jų ginčyti, teismas savo iniciatyva pripažįsta juos niekiniais ir negaliojančiais. Bylos duomenys patvirtina, kad puspriekabės pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos tik dėl akių, neketinant sukurti įprastų teisinių pasekmių, o siekiant panaudoti jas prieš atsakovę. Be to, sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, taigi ieškovas negali prieš atsakovę panaudoti sandorio sudarymo fakto (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Puspriekabė ieškovui realiai nebuvo ir objektyviai negalėjo būti perduota, taigi formaliai sudaryta sutartis nepradėta vykdyti, nesukėlė teisinių pasekmių. Kadangi pardavėjas pats nevaldė daikto, tai ieškovui negalėjo perduoti daugiau teisių, nei turėjo. Pažymėtina, kad teismai nesprendė ir nepasisakė dėl puspriekabės pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo, taigi ieškovas nepagrįstai argumentuoja, jog buvo išeita už ieškinio ribų. Atsakovė savo atsikirtimus grindė, be kitų, argumentais dėl formalaus puspriekabės perleidimo tikslo, todėl teismai pagrįstai dėl to pasisakė. Ieškovo reikalavimai atmesti įvertinus neatsakingą elgesį ir prisiimtą riziką.

16.2.                      Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas veikė išvien su trečiaisiais asmenimis – atsakovės skolininkais, siekdamas išvengti jų prievolių atsakovei vykdymo, todėl argumentai dėl ieškovo neprisidėjimo prie UAB „Kings trans“ prievolių nevykdymo nepagrįsti.

16.3.                      Sulaikymo teisė būtų beprasmė, jei galėtų būti apeita sudarant sulaikyto daikto perleidimo sandorį. Sulaikymo teisė pasibaigia, esant CK 4.235 straipsnio 1–2 dalyse nustatytoms sąlygoms, tačiau šiuo atveju nė viena jų neegzistuoja.

16.4.                      Ieškovas nepagrįstai lygina vien atsakovei priteistos skolos už atliktus remonto darbus sumą (nes priteistos ir procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas) su puspriekabės verte jos sulaikymo metu, juolab kad vertė neįrodyta. Be to, atsakovė turi teisėtą ir pagrįstą reikalavimą UAB „Kings trans“, taigi nėra pagrindo teigti, jog negalėjo pasinaudoti sulaikymo teise. Ieškovas nėra tas subjektas, kuris galėtų kelti sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Neteisėtai elgdamiesi tretieji asmenys ir ieškovas patys sukėlė neigiamas pasekmes.

16.5.                      UAB „Kings trans“ iškelta bankroto byla neturi įtakos puspriekabės sulaikymui.

16.6.                      Išieškojimo veiksmus atliekantis antstolis areštavo puspriekabę ir atsakovę (išieškotoją) paskyrė areštuoto turto saugotoja. Taigi sulaikytas daiktas ieškovui negali būti perduotas dar ir dėl šios priežasties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17.       Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19.       Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; kt.).

20.       Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai.

21.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

23.       Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai pažeidė CPK 226, 263 straipsnių normas, nepagrįstai išėjo už šios bylos nagrinėjimo ribų, padarę išvadą, kad ieškovas neturi teisės pasinaudoti savo, kaip daikto savininko, teise disponuoti juo, nes puspriekabės perleidimas vertintinas kaip bandymas išvengti prievolės sumokėti už jos remontą. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas sudarė nesąžiningą apsimestinį sandorį su buvusiu puspriekabės savininku, o šis – su UAB „Kings trans“, privalėjo suformuluoti atitinkamą reikalavimą. Teismas neturėjo procesinio pagrindo spręsti tokio pobūdžio klausimo. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad jis yra puspriekabės savininkas, yra sudaręs galiojantį, nenuginčytą sandorį, jis nėra skolingas atsakovei, nėra laidavęs už buvusio savininko prievoles jai, todėl turi teisę disponuoti daiktu.

24.       Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas reiškė vindikacinį reikalavimą (CK 4.95 straipsnis) ir nurodė tokio reikalavimo faktinį pagrindą – kad 2017 m. birželio 15 d. iš bendrovės „Negotiator OU“ ieškovas nusipirko puspriekabę, kuri nuo 2013 m. liepos 24 d. yra sulaikyta atsakovės; ieškovas nėra įsipareigojęs mokėti atsakovei už puspriekabės remontą, taigi sulaikymas jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė teikė atitinkamus atsikirtimus, be kita ko, nurodė, kad ginčo puspriekabė ieškovui buvo perleista formaliai, kadangi jis žinojo, jog puspriekabė dėl UAB „Kings trans“ neįvykdytų įsipareigojimų yra sulaikyta; ieškovas nėra sąžiningas įgijėjas.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybė, ar ieškovas yra ginčo puspriekabės savininkas, įėjo į šios bylos šalių apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Daikto nuosavybės (valdymo) teisės turėjimas – tai teisiškai reikšminga aplinkybė ne tik sprendžiant dėl vindikacinio ieškinio pagrįstumo, bet ir daikto sulaikymo teisiniuose santykiuose. Taigi teisiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Teismai savo iniciatyva netyrė ir nemotyvavo dėl aplinkybių, faktų ar reikalavimų, kurie ieškiniu nebuvo pareikšti ar kurie nenurodyti atsakovės atsikirtimuose.

27.       Ieškovas kasaciniame skunde nepateikia išsamių teisinio pobūdžio argumentų (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas) dėl to, kad šios nutarties 23 punkte nurodytos teismų išvados (kad ieškovas neturi teisės pasinaudoti savo, kaip daikto savininko, teise disponuoti juo, nes puspriekabės perleidimas vertintinas kaip bandymas išvengti prievolės sumokėti už jos remontą) yra (ne)pagrįstos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo klausimu nėra suformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas, taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jo pasisakyti.

Dėl daikto sulaikymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

28.       Bendroji civilinių teisių gynimo įgyvendinimo taisyklė yra ta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka ir būdais gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos (CK 1.138 straipsnis). Tačiau įstatyme įtvirtinta ir teisė asmeniui ginant savo civilines teises panaudoti savigyną. Jos įgyvendinimą reglamentuojančio CK 1.139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savigyna leidžiama tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi savigyna yra įteisintas, t. y. įstatymu pagrįstas ir tik jo nustatytais atvejais taikomas, prievartinis savo teisės įgyvendinimas jėga. Viena iš civilinės teisės reglamentuojamų savigynos priemonių – tai daikto sulaikymo teisė.

29.       Dėl savo pobūdžio, kad ji įgyvendinama asmens valia ir nuožiūra, o tai kelia didesnę riziką pažeisti kitų asmenų teises, savigyna leidžiama ribotai. Viena, savigyna ir daikto sulaikymo teise galima pasinaudoti tik įstatymo nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad savavališka, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, savigyna nėra leidžiama. Antra, savigyna naudojamasi pagal įstatyme nustatytas sąlygas. Naudojimosi šia teise atvejus gali nustatyti prievolinės ir (ar) kitos teisės normos, o šios teisės turinį ir įgyvendinimo tvarką reglamentuoja daiktinės teisės normos. Dėl tokios prigimties ir reglamentavimo sulaikymo teisė kaip vienas iš savigynos teisinių būdų yra traktuojama ir kaip prievolinių teisių užtikrinimo priemonė, ir kaip daiktinė teisė. Tai reiškia, kad ji turi šių abiejų teisinių institutų bruožų.

30.       Prievoliniuose santykiuose kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą įtvirtinta CK 6.69 straipsnyje. Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę (nurodyto straipsnio 1 dalis). Sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos (šio straipsnio 2 dalis).

31.       CK 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas.

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33.       Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Daiktinės teisės atsiranda ir pasibaigia įstatyme nustatytais atvejais ir pagrindais. Sulaikymo teisės pabaigą reglamentuoja CK 4.235 straipsnis. Skolininkas, pateikęs adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, turi teisę reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam (CK 4.235 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas išnuomojamas arba įkeičiamas kitiems asmenims (nurodyto straipsnio 2 dalis).

34.       Daikto sulaikymui, kaip vienai iš daiktinių teisių, yra būdingi daiktinių teisių bruožai: absoliutumas, ryšys su daiktu, sekimas. Daiktinės teisės absoliutumas reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės niekas neturi teisės pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims. Daiktinės teisės yra susijusios su daiktu, ne su asmeniu. Šios teisės seka paskui (lydi) daiktą. Tai reiškia, kad, sekdama paskui daiktą, po savininko pasikeitimo ši teisė, kaip susieta su daiktu, nenustoja galios vien dėl savininko pasikeitimo, t. y. ji galioja ir naujajam savininkui, išskyrus atvejus, jeigu dėl konkretaus perleidimo pagrindo įstatymas reglamentuoja, kad sulaikymo teisė pasibaigia (pavyzdžiui, CPK 748 straipsnis). Ši teisė pasibaigia konkrečiais įstatyme nustatytais pagrindais.

35.       Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatas perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, kad jeigu perleidžiamas daiktas yra apsunkintas sulaikymo teise, tai ji kaip daikto suvaržymas pereina naujajam savininkui. Daikto sulaikymas nėra kliūtis perleisti daiktą, tai nėra turto areštas ar panašaus pobūdžio nuosavybės teisės ar disponavimo daiktu suvaržymas. Daikto pardavėjas turi informuoti pirkėją apie kitų asmenų teises ar pretenzijas į daiktą, pirkėjas turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su daiktu. Disponuodamas informacija apie daikto sulaikymą pirkėjas apsisprendžia, ar perka daiktą tokiomis sąlygomis, tačiau daikto sulaikymas nėra kliūtis disponuoti daiktu. Atitinkamai daikto sulaikymo teise prieš skolininką besinaudojantis teisėtas valdytojas šia teise gali naudotis prieš naująjį daikto savininką, kuris po daikto perleidimo yra daikto sulaikymo teisės suvaržymo perėmėjas. Jis neturi teisės apsiginti nuo daikto sulaikymo tuo, kad yra daikto savininkas ir neturi skolinių įsipareigojimų daikto valdytojui, t. y. sulaikiusiam daiktą asmeniui. Kreditorius turi teisėtą pagrindą naudotis daikto sulaikymo teise prieš naująjį daikto savininką, atsižvelgiant į teisių ir pareigų perėmimą ir sulaikymo teisės sekimą, jeigu daikto savininkas turėjo galiojantį skolinį įsipareigojimą kreditoriui, buvo kreditoriui perdavęs daiktą ir iki daikto perleidimo naujajam savininkui kreditorius jau buvo sulaikęs daiktą. Tai reikštų, kad daikto sulaikymo teisė atsirado ir buvo panaudota prieš skolininką, kuris buvo daikto savininkas. Dėl sekimo požymio, kaip minėta, daikto savininko pasikeitimas savaime nepanaikina šios daiktinės teisės, jeigu nėra įstatyme nustatyto daikto sulaikymo teisės pasibaigimo pagrindo, todėl daikto sulaikymas gali būti panaudotas prieš asmenį, kuris perėmė daiktą. Sulaikymo teisė tokiu atveju išlieka, iki atsiras įstatymo nustatytas pagrindas jai pasibaigti.

36.       Šią bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovės sulaikymo teisė yra galiojanti. Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai netinkamai aiškino daikto sulaikymą reglamentuojančias teisės normas. Nors puspriekabės sulaikymo metu atsakovė valdė UAB „Kings trans“ priklausantį daiktą, tačiau, ieškovo įsitikinimu, ši aplinkybė išnyko skolininkei puspriekabę pardavus bendrovei „Negotiator OU“, taigi teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovė ir toliau disponuoja teise sulaikyti daiktą.

37.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo puspriekabę ieškovas 2017 m. birželio 15 d. nusipirko iš bendrovės „Negotiator OU“, kuri ją 2013 m. gruodžio 11 d. buvo įsigijusi iš UAB „Kings trans“. Ieškovo įsigyta puspriekabė nuo 2013 m. liepos 24 d. yra sulaikyta atsakovės, taigi ieškovas neturėjo puspriekabės nuosavybės teisės iki daiktą užvaldant (sulaikant) atsakovei. Civilinėje byloje pagal UAB „Truck Service Vilnius“ ieškinį UAB „Kings trans“ dėl skolos už puspriekabės remontą priteisimo (žr. šios nutarties 5 punktą) nustatyta, kad UAB „Truck Service Vilnius“ (atsakovė šioje byloje) turi reikalavimo teisę į UAB „Kings trans“, ši teisė yra vykdytina, nes UAB „Kings trans“ atsiskaityti su UAB „Truck Service Vilnius“ turėjo pastarajai pabaigus puspriekabės remonto darbus (2013 m. liepos mėn.). Taigi, pagal šias faktines aplinkybes puspriekabės sulaikymo metu atsakovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę skolininkei ir teisėtai valdė skolininkės jai perduotą daiktą. Skolininkei nevykdant atsiskaitymo ir esant įstatyme nurodytam atvejui pasinaudoti daikto sulaikymu, atsakovė turėjo teisę sulaikyti šios skolininkės daiktą, kurį ji tuo metu valdė.

38.       Šios nutarties 37 punkte nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į daikto sulaikymo kaip daiktinės teisės savybę sekti paskui perleistą daiktą, suponuoja, kad 2013 m. gruodžio 11 d. ir 2017 m. birželio 15 d. sandoriai, kuriais puspriekabės nuosavybės teisė atitinkamai UAB „Truck Service Vilnius“ skolininkės buvo perleista bendrovei „Negotiator OU“, o šios bendrovės – ieškovui, neturėjo įtakos teisėtos daikto valdytojos sulaikymo teisės galiojimui. Minėta, kad pagal teisinį reguliavimą sulaikymo teisė pasibaigia, kai valdytojas praranda daikto valdymo teisę (kai išnyksta sulaikymo pagrindas). Atsakovės puspriekabės valdymo teisės praradimo faktas šiuo atveju nekonstatuotas. Taip pat nenustatyta aplinkybė, kad skolininkė (ar ginčo puspriekabės įgijėjos) būtų pateikusi atsakovei adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė siūlė atsisakyti sulaikymo bei grąžinti puspriekabę su sąlyga, kad ji bus įkeista už UAB „Kings trans“ prievolių įvykdymą, tačiau bendrovė „Negotiator OU“ savo įsipareigojimų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintą atsakovės ir bendrovės „Negotiator OU“ taikos sutartį neįvykdė. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl daikto savininko pasikeitimo po to, kai atsirado teisė į daikto sulaikymą, sulaikymo teisė kaip daiktinė teisė dėl sekimo požymio nenustojo galios, o perėjo paskui daiktą ir dėl to kreditoriaus galėjo būti taikoma naujojo daikto savininko valdomam daiktui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesant nustatyto įstatyme įtvirtinto pagrindo šiai teisei pasibaigti, teismų išvados dėl to, kad sulaikymo teisė galioja ir pagrįstai buvo taikoma ieškovui nuosavybės teise priklausančiam daiktui, laikytina teisiškai pagrįsta.

39.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagal nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes tinkamai taikė daikto sulaikymą reglamentuojančias teisės normas, o kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti.

40.       Kasaciniam teismui pateikti įrodymai dėl ginčo puspriekabės savininko pasikeitimo po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo – tai nauji faktiniai duomenys, kurie kasaciniame teisme netiriami, atitinkamai jie nesudaro pagrindo teisiškai kvalifikuoti naujas faktines aplinkybes. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl šių aplinkybių ir joms taikomų įstatymų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareigos atlyginti žalą, padarytą naudojantis daikto sulaikymo teise

41.       Ieškovas kasaciniame skunde kvestionuoja teismų išvadą, kad puspriekabės sulaikymo teise atsakovė šiuo atveju naudojasi sąžiningai, kad sulaikymas yra proporcingas. Ieškovas nurodo, kad atsakovė neturi teisės piktnaudžiauti sulaikymo teise ir taikyti ją nesąžiningai bei neproporcingai, akcentuoja, jog puspriekabės vertė jos sulaikymo metu kelis kartus viršijo atsakovės reikalavimo dydį, ji skirta naudoti pervežimų srityje gaunant pajamas iš to, taigi nenaudojamos puspriekabės vertė kasmet mažėja, dėl atsakovės veiksmų ieškovas patiria nuostolių.

42.       CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Kadangi daikto sulaikymas yra vienas iš savigynos būtų, tai ir sulaikymo teise turi būti naudojamasi teisėtai ir pagrįstai. Priešingu atveju gali būti atlyginama žala, kuri padaroma dėl neteisėto ir nepagrįsto naudojimosi šia teise.

43.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktą, turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013). Žala taip pat turi būti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesąžininga ar neprotinga (pvz., CK 6.58 straipsnio 7 dalis) arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais, kreipiantis į teismą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

44.       Žalos, padarytos dėl neteisėto ir nepagrįsto naudojimosi daikto sulaikymo teise, atlyginimas yra vienas iš civilinės atsakomybės atvejų. Tai deliktinė atsakomybė, kuriai taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

45.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) dėl daikto sulaikymo gali pasireikšti daikto savininko turto sumažėjimu dėl negautų pajamų, prarastos galimybės gauti pajamas, jeigu sulaikytas daiktas naudojamas pajamoms gauti, ar sukelti nuostolių dėl daikto neturėjimo ar galimybės juo naudotis netekimo, ar versti savininką patirti išlaidas (pavyzdžiui, pakaitiniams daiktams naudojimui ar verslui), pridaryti naudojimosi ar veiklos nepatogumų, suvaržymų ar netekimų, kurie gali būti įvertinti pinigais ir kompensuojami, ir kita. Jeigu dėl daikto sulaikymo yra sutrukdoma gauti jau numatytas gauti pajamas (sutrikdoma suplanuota ūkinė veikla, pavyzdžiui, lieka neįvykdyti užsakymai), tai, įrodžius visas sąlygas, gali būti priteisiamos negautos pajamos. Kitais atvejais nuostoliai gali pasireikšti kaip prarastos galimybės piniginė vertė. Tokie ekonomiškai neigiamo pobūdžio netekimai dėl neteisėto naudojimosi daikto sulaikymu gali būti vertinami kaip žala (nuostoliai). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi kreditorius (CPK 178 straipsnis).

46.       Neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės požiūriu bendriausia prasme yra suprantami kaip teisinės pareigos pažeidimas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip bendro pobūdžio reikalavimas, koreliuoja su kitu bendro pobūdžio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nepadarytum žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

47.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.263 straipsnyje suformuluotos pagrindinės deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi teisinės pareigos pažeidimas konstatuojamas remiantis dviem principais – rezultato neteisėtumo arba veiksmų neteisėtumo. Rezultato neteisėtumo principas įtvirtintas CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatose, kurios reiškia, kad įstatymas bet kuriam asmeniui draudžia atlikti veiksmus, kurie daro žalą. Kartu tai reiškia, kad bet kokiu atveju padaryta žala yra neteisėta, jeigu nėra nustatyta, kad asmuo turėjo teisę atlikti tam tikrus veiksmus, nors jie ir žalingi. Jeigu asmeniui yra suteikta teisė atlikti tam tikrus, nors ir galinčius daryti žalos veiksmus (apriboti teises, suvaržyti laisvę, naudoti fizinę jėgą prieš asmenį, taikyti sutramdymo priemones, daryti intervenciją į žmogaus kūną, išleisti tam tikrą kiekį teršalų, leisti darbuotojams dirbti pavojingų ar kenksmingų faktorių turinčioje aplinkoje ir pan.), tai jo veiksmų teisėtumas yra tikrinamas veiksmų teisėtumo principu. Tokiu atveju rezultato (žalos padarymo) neteisėtumo principas netaikomas. Veiksmų neteisėtumas reiškia, kad asmens veiksmai civilinės atsakomybės taikymo požiūriu yra neteisėti, jeigu asmens veiksmai neatitiko įstatymų ir kitų teisės aktų, atskirais atvejais etikos, profesinės veiklos nuostatų, paprotinių reikalavimų. Ar veiksmai atitiko nustatytus įstatymo ir kitus reikalavimus, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokios prigimties ir apimties yra suvaržomoji teisė (absoliuti fizinio asmens teisė, savininko teisė dėl nuosavybės, teisė į teisminę gynybą, prievolinė teisė ar kita), kokios buvo teisės aktais ar suteiktais leidimais nustatytos tam tikrų veiksmų atlikimo sąlygos, kokio turinio ir apimties leidimai apriboti teises buvo suteikti, kokiomis sąlygomis jie galiojo ir turėjo būti vykdomi.

48.       Kreditoriaus savigynai nuo jo teisės pažeidimo dėl neatsiskaitymo jam įstatymo yra suteikta daikto sulaikymo teisė. Nors ji gali sukelti neigiamų turtinių padarinių, vertintinų kaip žala ar nuostoliai, savaime naudojimasis šia teise nereiškia neteisėtų kreditoriaus veiksmų. Tai yra jo naudojimasis jam įstatymo suteikta teise. Pagal bendrąsias nuostatas įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Jei savo teise asmuo naudojasi teisėtai, tai savaime nereiškia, kad negali būti padaryta žala, tačiau tuomet žala yra sukeliama teisėtais veiksmais ir gali būti atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Taigi, vien dėl teisėto naudojimosi sulaikymo teise daroma žala nėra atlyginama, nes, kaip jau minėta (žr. šios nutarties 42 punktą), ji atlyginama, kai asmuo yra panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo.

49.       Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas už žalą dėl daikto sulaikymo pasireiškia neteisėtu ar nepagrįstu daikto sulaikymu. Ar šia teise buvo naudojamasi teisėtai ir pagrįstai, sprendžiama atsižvelgiant į reikalavimus teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys), laikytis reikalavimų naudojimuisi savigyna (CK 1.139 straipsnis), daikto sulaikymo turinio ir sąlygų reglamentavimo (CK 4.229–4.235 straipsniai) bei atskirais savigynos ar daikto sulaikymo atvejais nustatytų ypatumų (pavyzdžiui, rangovo teisės dėl sulaikymo pagal CK 6.656 straipsnį). Asmens pareiga savo teisėmis naudotis sąžiningai, be kita ko, reiškia, kad teise naudojamasi nepažeidžiant šios teisės esmės, pagal jos paskirtį. Daikto sulaikymas skirtas skolininko naudojimuisi daiktu apriboti, kad dėl tokio pobūdžio patiriamo suvaržymo, netgi nuostolių jam darymo, skolininkas imtųsi priemonių atsiskaityti ar kitaip užtikrinti atsiskaitymo prievolės įvykdymą. Neatitiktų šios teisės esmės daikto sulaikymas kitais tikslais, pavyzdžiui, perimti jo nuosavybę, pasinaudoti jo verte atsiskaitymui ir dar kitaip ne pagal sulaikymo teisės paskirtį. Draudžiamas kreditoriaus piktnaudžiavimas teise, kuris pasireiškia kaip nukrypimas nuo įgyvendinamos teisės esmės, paneigiant pačią teisę, todėl ir tokie veiksmai sudarytų pagrindą civilinei atsakomybei.

50.       Bendrieji savigynos naudojimo principai (CK 1.139 straipsnis) nurodo, kad savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų. Daikto sulaikymo atveju tai reiškia, kad daikto sulaikymas gali būti adekvačiai naudojamas kaip ekonominis spaudimas skolininkui dėl tokio ekonominio pobūdžio pažeidimo kaip neatsiskaitymas. Reikalavimą neperžengti savigynos ribų sudaro imperatyvai naudojant savigyną gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Dėl daikto sulaikymo teisėtumo naudojant savigyną kaip ekonominio spaudimo poveikį būtina įvertinti, ar atskiru atveju tuo nepadaroma nepateisinama įtaka žmogaus teisėms ir laisvėms (pavyzdžiui, ar nėra apribojami asmeniui gyvybiškai būtini ištekliai (maistas, vaistai, medicininės priemonės ar įranga ir kita), ar nėra nutraukiamas asmens orią būtį užtikrinantis tiekimas (šildymas, elektra, sanitarijos reikmenys ir kita), ar asmeniui nėra sudaromos kitos buitį ar veiklą iš esmės suvaržančios, žeminančios ar kitaip nepateisinamos sąlygos.

51.       CK 6.656 straipsnyje nustatyta rangovo teisė taikyti sulaikymą prieš užsakovą, jeigu šis nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą. Rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. Daikto sulaikymo teisė šiuo atveju apibrėžta kaip rangovo darbų rezultato neperdavimas užsakovui iki jo atsiskaitymo. Tai reiškia, kad įstatymas darbų rezultato sulaikymą iš esmės nustato kaip galimą, t. y. adekvačią ir galimą rangovo teisių gynimo priemonę. Ši norma suteikia rangovui teisę sulaikyti užsakovui perduotiną darbų rezultatą. Darbų rezultatas gali būti rangovo naujai sukurtas arba rangovui remontuoti perduotas užsakovo daiktas. Užsakovui neatsiskaitant su rangovu, šis turi teisę sulaikyti sutaisyto daikto perdavimą užsakovui, kol bus sumokėta už atliktus darbus. Vien tai, kad rangovui suteikta teisė sulaikyti sutaisytą užsakovo daiktą, nereiškia, kad atskirais atvejais yra teisėtas ir pagrįstas jo sulaikymas, kadangi ši priemonė turi būti taikoma proporcingai. Sprendžiant dėl daikto sulaikymo proporcingumo įvertinama daikto sulaikymo galimas poveikis dėl jo pobūdžio, sulaikomo daikto vertės, jo sulaikymu sukeliamų nuostolių, nepatogumų ir kitų padarinių, atsižvelgiant į skolininko padaryto pažeidimo pobūdį ir apimtį. Toks prievolės pažeidimas kaip neatsiskaitymas yra ekonominio pobūdžio ir, kaip minėta, pagal tai adekvatus poveikis daromas daikto sulaikymu kaip ekonominio spaudimo priemone. Tuo tarpu pagal pažeidimo apimtį, t. y. kokio dydžio atsiskaitymo prievolės nevykdo skolininkas, taip pat turi būti vertinama, ar daikto sulaikymas taikomas proporcingai.

52.       Daikto sulaikymu kaip spaudimu skolininkui atsiskaityti naudojamasi siekiant skatinti skolininką vykdyti prievolę, bet tai tiesiogiai nesiejama su sulaikomo daikto verte ir su pasinaudojimu šia verte įsiskolinimui padengti. Šia priemone skolininkas yra spaudžiamas atsiskaityti, bet kreditorius neturi teisės pasinaudoti sulaikyto daikto verte įsiskolinimui padengti, nes neturi teisės jo realizuoti ir vien dėl daikto sulaikymo neturi teisės nukreipti išieškojimą į jo vertę. Daikto sulaikymas taip pat nesuvaržo savininko teisės perleisti daiktą, taip pat nedraudžia jį realizuoti vykdant išieškojimą. Pažymėtina, kad naujam savininkui perleistas sulaikytas daiktas gali būti realizuotas išieškant už naujojo savininko skolas, kadangi tai yra naujojo skolininko turtas, o vien daikto sulaikymas nedraudžia išieškojimo. Siekiant išieškojimo iš jo vertės kreditoriui reikia imtis ieškinio ar teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių (pavyzdžiui, turto areštas). Dėl to sprendžiant dėl naudojimosi sulaikymo teise teisėtumo turi reikšmės visuma svarbių aplinkybių, ne vien sulaikomo daikto vertė ar jos santykinis palyginimas su skola. Tokiu atveju yra vertinamas susidariusios skolos dydis, sulaikomo daikto apimtis ir ypatumai (atskirais atvejais ar yra galimybė atidalyti ir sulaikyti daikto dalį), jo vertė, sulaikyto daikto vertės santykis su įsiskolinimu ir kitos svarbios aplinkybės. Kadangi tai laikina ekonominio spaudimo priemonė, kuri realiai nesukelia atsiskaitymo ar sulaikyto daikto praradimo padarinių, tai, sprendžiant dėl naudojimosi ja proporcingumo, vien ta aplinkybė, kad daikto vertė yra didesnė, net ir kelis kartus, nei skola, savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad sulaikymas yra neproporcingas. Daikto vertės ir skolos santykis sulaikymo neproporcingumui konstatuoti turi būti akivaizdus ir visiškai nepateisinamas, taip pat atsižvelgiant į suvaržymu sukeliamus padarinius, į kitas kreditoriaus turėtas savo reikalavimų užtikrinimo priemones ir kitas svarbias konkrečiu atveju aplinkybes.

53.       Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kur nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54.       Sprendžiant dėl to, ar nuostoliai (žala) atsirado dėl daikto suvaržymo, turi būti nustatyta, jog žala ar nuostoliai atsirado dėl to, kad daiktas buvo sulaikytas, kad nebuvo galimybių juo naudotis. Priežastinis ryšys pagal faktinį turinį šiuo atveju yra sudėtinis, kadangi žalos (nuostolių) susidarymą lemia ir skolininko, ir kreditoriaus veiksmai. Skolininkas pažeidžia prievolę atsiskaityti su kreditoriumi, o dėl to kreditorius pasinaudoja įstatymo suteikta teise ir sulaiko daiktą. Tuo tarpu daikto sulaikymas gali sukelti žalą (nuostolius). Kadangi civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos daikto neteisėtu sulaikymu, yra siejama su tuo asmeniu, kuris atliko neteisėtus veiksmus, tai žalos (nuostolių) susidarymo teisiškai reikšminga civilinei atsakomybei priežastis yra neteisėti skolininko veiksmai dėl neatsiskaitymo. Tuo tarpu teisėtas kreditoriaus elgesys pasinaudojant įstatymo suteikta savigynos priemone, nors ir yra faktinio priežastinio ryšio sudėtinė dalis (kitą dalį, minėta, sudaro neteisėtas daikto sulaikymą išprovokavęs skolininko atsiskaitymo prievolės nevykdymas), tačiau teisiškai jis nesudarytų pagrindo kreditoriaus atsakomybei.

55.       Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojama CK 6.248 straipsnyje. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (nurodyto straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis). Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (4 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 3 dalies norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56.       Šiuo atveju turi būti įvertinta, ar kreditorius apdairiai ir atidžiai įvertino daikto sulaikymo pagrindą (pavyzdžiui, ar įsiskolinimas nėra nereikšmingas) ir aplinkybes (daikto sulaikymu daromą poveikį skolininkui, jo asmeniui ar jo veiklai, galimus padarinius), ar atsižvelgė į skolininko siūlymus ar alternatyvias jo atsiskaitymo galimybes. Kreditoriaus kaltė dėl daikto sulaikymo gali pasireikšti kaip jo nerūpestingumas, neatidumas ar nepakankamas apdairumas, dėl kurio daikto sulaikymo teisei teisėtai įgyvendinti svarbios aplinkybės kreditoriaus nebuvo pastebėtos ar numatytos ir įvertintos, o dėl to pasinaudojimas daikto sulaikymo teise įvertintas kaip peržengiantis teisėtos savigynos ribas.

57.       Nagrinėjamu atveju teismai nekonstatavo, kad atsakovė puspriekabės sulaikymo teise ieškovo – daikto savininko – atžvilgiu naudotųsi nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, be kitų, aplinkybes, kad puspriekabės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas žinojo šio daikto sulaikymo dėl UAB „Kings trans“ neįvykdytų įsipareigojimų faktą, ir sprendė, kad ieškovas prisiėmė visą su tuo susijusią riziką bei galinčias kilti neigiamas pasekmes. Puspriekabės perleidimą, kreditorei (atsakovei) turint galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę (UAB „Kings trans“), teismas vertino kaip bandymą išvengti prievolės (sumokėti už remonto darbus) vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad atsakovė, kaip UAB „Kings trans“ kreditorė, neturi nukentėti dėl nesąžiningų skolininkės veiksmų. Teismas pažymėjo, kad puspriekabę, kurią skolininkė bendrovei „Negotiator OU“ perleido pažeisdama kreditorės interesus, ieškovas iš bendrovės „Negotiator OU“ įsigijo nematęs jos, nepaisydamas su puspriekabės sulaikymu susijusių aplinkybių, kurios ieškovui buvo žinomos.

58.       Atsižvelgdami į teisinį reguliavimą, pagal kurį daikto sulaikymo teisė yra nedaloma, todėl valdytojas gali sulaikyti visą valdomą daiktą, kol bus visiškai patenkintas jo reikalavimas (CK 4.230 straipsnis), teismai atsakovės naudojimąsi sulaikymo teise vertino kaip proporcingą. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad sulaikomo daikto vertė neturėtų būti lyginama su kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Ši išvada nevisiškai atitinka pateiktą išaiškinimą (žr. šios nutarties 52 punktą), kadangi sprendžiant dėl sulaikymo proporcingumo vertinama ir daikto vertė, ji lyginama su kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Tačiau šios aplinkybės yra tik dalis vertinamųjų aplinkybių sprendžiant dėl sulaikymo teisės proporcingumo. Šis klaidinantis motyvas nepaneigia iš esmės teisingos teismo išvados, kad daikto sulaikymas buvo proporcingas.

59.       Teisėjų kolegija nurodo, kad įsiskolinimas šiuo atveju už remonto darbus buvo reikšmingas, o ne smulkmeniškas, kadangi teismai atsakovei iš skolininkės UAB „Kings trans“ priteisė daugiau nei 8000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma pakankamai patvirtina būtinumą rangovei įstatymo suteiktomis teisėmis ginti savo reikšmingą ekonominį reikalavimą ir taikyti kelis kartus vertingesnio jai perduoto taisyti daikto sulaikymą. Byloje nenustatyta, kad kreditorė turėjo kitų savo interesų gynimo priemonių, kad taikytas sulaikymas sukėlė žymių, situacijai neadekvačių padarinių.

60.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus išaiškinimus dėl civilinės atsakomybės sąlygų atlyginant žalą, padarytą neteisėtais daikto sulaikymo veiksmais, daro išvadą, kad teismų išvados dėl daikto sulaikymo taikymo padarytos laikantis įstatymo reikalavimų. Teismai, tinkamai ištyrę aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad kreditorė teisėtai ir pagrįstai naudojosi daikto sulaikymo teise. Tokiu atveju nėra įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai, kaip pagrindas jos civilinei atsakomybei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai dėl pažeidimų sprendžiant dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

61.       Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad, UAB „Kings trans“ šios bylos nagrinėjimo procese tapus bankrutuojančia, atsakovės teisių gynyba nebetaikytina, taigi yra pagrindas nutraukti daikto sulaikymą.

62.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Toks reguliavimas lemia, jog kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-701/2018 32 punktą, 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

63.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties 61 punkte pateiktais argumentais dėl bankrutuojančios įmonės interesų nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro teisiniai argumentai, kurie susiję su kasatoriaus teisėmis, pareigomis ar jo interesais. Ieškovas nėra bankrutuojanti įmonė, todėl šie argumentai nesusiję su jo interesų gynimu, jis nėra įgaliotas ginti kito asmens, t. y. bankrutuojančios įmonės, interesų ar jai atstovauti. Kadangi nurodyti argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, tai jie nesudaro kasacijos dalyko ir teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

64.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Šią bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai aiškino ir taikė daikto sulaikymą reglamentuojančias teisės normas, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66.       Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos.

67.       Atsakovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius 907,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą parengimą. Šių išlaidų atlyginimas, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktais, atsakovei priteistinas iš ieškovo.

68.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 5,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Truck Service Vilnius“ (j. a. k. 300155690) iš ieškovo I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 907,50 Eur (devynis šimtus septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,54 Eur (penkis Eur 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Andžej Maciejevski

    Algis Norkūnas

                                                                                                                Vincas Verseckas