Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-02-24][nuasmeninta nutartis byloje][e2YT-2597-435-2021].docx
Bylos nr.: e2YT-2597-435/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Uždaroji akcinė bendrovė "Alsena" 133753017 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas

?

Civilinė byla Nr. e2YT-2597-435/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20522-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2; 3.4.5.12

(S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2021 m. vasario 24 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą dėl notarės M. Č. veiksmų, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja E. M. (toliau – pareiškėja) skundu dėl notaro veiksmų prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) notarės M. Č. (toliau – notarė) atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, išduodant papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, įpareigoti notarę išduoti papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į reikalavimo teisę 36 000,00 Eur sumai iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „duomenys neskelbtini“ (toliau – suinteresuotas asmuo).

Skunde pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuoką su R. M., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. M., (duomenys neskelbtini) – sūnaus D. M.. Pareiškėjos sutuoktinis R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties (duomenys neskelbtini) biure buvo pradėta paveldėjimo byla. Pareiškėjos sūnus savo paveldėjimo teises padovanojo pareiškėjai, o pareiškėjos dukra paveldėjimo atsisakė. Paveldėjimo sutartyje buvo sudarytas turto apyrašas, tačiau į apyrašą nebuvo įtraukta palikėjo reikalavimo teisė į suinteresuotą asmenį 36 000,00 Eur sumoje. Ši paskolos suma nebuvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą, nes notarei nepakako įrodymų apie tai, kad suinteresuotas asmuo yra skolingas R. M.: pareiškėja pateikė notarei suinteresuoto asmens pažymą dėl bendrovės skolos bei R. M. atliktų pavedimų kopijas. Notarė nurodė, kad pareiškėja privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad suinteresuotas asmuo yra skolingas R. M., kaip atskaitingam asmeniui, 36 000,00 Eur sumą. Pareiškėja, vykdydama notarės nurodymus, su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. 2020 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą (civilinės bylos Nr. e2YT-25528-921/2020). Tuomet pareiškėja dar kartą kreipėsi į notarę su prašymu, kad būtų išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas. 2020 m. gruodžio 1 d. notarė pateikė pareiškėjai atsisakymą Nr. 571/2020 atlikti notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad nors ir yra faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui (palikėjui), tačiau nėra pateikti visi dokumentai, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti, kad buvo sudaryta paskolos sutartis.

Notarė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, jog skundas nepagrįstas, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja nepateikė paskolos sutarties, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalį turėjo būti rašytinė, nes paskolos sutartį sudarė fizinis asmuo ir paskolos suma viršijo 600,00 Eur. Vien pinigų perdavimo fakto konstatuoti paskolos teisiniams santykiams nepakanka. Pareiškėja yra pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė (80 proc. akcijų), taip pat ji yra bendrovės kolegialaus organo – valdybos – narė bei pirmininkė, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus išduota pažyma turi būti vertinama kritiškai ir negali būti laikoma neginčytinu įrodymu, patvirtinančiu paskolos suteikimą. Notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimus vadovaudamasis jam pateiktais dokumentais, kurių visuma neginčijamai patvirtina tam tikrų faktų egzistavimą. Notaras nenustatinėja juridinę reikšmę turinčių faktų, o šiuo atveju pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakanka neginčijamai konstatuoti tarp šalių egzistavusius paskolos teisinius santykius.

Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, jog skundas yra pagrįstas, turi būti teismo patenkintas. Paaiškino, kad notarė turėjo nustatyti tikruosius sutarties šalių (R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) ketinimus, o ne vien formaliai vertinti sutarties formą. Atsisakydama išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, notarė netinkamai, remdamasi tik savo subjektyviu požiūriu, nustatė, kad jos atliekamas notarinis veiksmas prieštarauja įstatymams ir neatitinka jų reikalavimų, taip pat nepagrįstai nustatė, jog nesant rašytinės sutarties šalių teisiniai santykiai negali būti kvalifikuoti kaip paskolos teisiniai santykiai. Suinteresuotas asmuo atsiliepime pripažino, kad buvęs įmonės direktorius R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl trumpalaikės 36 000,00 Eur paskolos, todėl 2017 m. gegužės 10 d. R. M. atliko 9 000,00 Eur ir 27 000,00 Eur mokėjimo pavedimus. Šie pinigai bendrovėje buvo gauti ir apskaityti. Paskolos davėjo atlikti pavedimai, šių pinigų perdavimo bendrovei momentas (įvykdyta esminė ir pagrindinė paskolos sutarties sudarymo sąlyga) yra pakankami ir patikimi įrodymai, patvirtinantys, jog buvo sudaryta paskolos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mirusiojo R. M. (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Notarė nepagrįstai šiuos mokėjimo nurodymus pripažino neįrodančiais paskolos suteikimo, nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto patvirtinimo dėl skolos, taip pat visiškai nepagrįstai pripažino, kad nesant paskolos suteikimą patvirtinančios rašytinės paskolos sutarties, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas negalimas. Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančiu. Pabrėžtina tai, jog paskolos sandorio formą (CK 6.871 straipsnis) reglamentuojančios teisės normos nenustato, kad rašytinės formos nesilaikymas sandorį darytų negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo faktas, taigi ir paskolos teisiniai santykiai, yra įrodyti banko įvykdytais 2017 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymais, kuriuose įvardintas ir pervedimo pagrindas – „trumpalaikė paskola“. Taigi R. M. pinigų pervedimai į paskolos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą ir šių pinigų gavimas bendrovėje (pinigų gavimo faktas yra fiksuotas apyvartos žiniaraštyje) patvirtina šalių sudarytą susitarimą dėl paskolos ir dėl pinigų perdavimo.

Byla dėl notaro veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis R. M., jų sūnus D. M. su pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Pareiškėjos prašymu 2018 m. vasario 12 d. buvo sudarytas turto apyrašas. Mokėjimų pavedimų kopijos, pateiktos teismui, patvirtina, kad R. M. 2017 m. gegužės 10 d. iš akcinėje bendrovėje „SEB bankas“ esančios sąskaitos pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 000,00 Eur sumą (mokėjimo paskirtis – „trupalaike paskola“), tą pačią dieną iš savo sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, bendrovei pervedė 27 000,00 Eur (mokėjimo paskirtis – „trumpalaike paskola“). 2018 m. vasario 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė patvirtinimą dėl skolos atskaitingam asmeniui R. M., kurioje nurodė, kad bendrovė šiam asmeniui skolinga 36 000,00 Eur. 2020 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė analogišką pažymą dėl skolos atskaitingam asmeniui R. M.. Šios sumos kaip kreditas nurodytos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje. Pareiškėja pateikė nurodytus duomenis (duomenys neskelbtini) biurui, prašė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau jai buvo nurodyta, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola nebus įtraukta į paveldimo turto apyrašą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakyta priimti nurodant, kad toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o pareiškėja, nesutikdama su notarės atsisakymu įtraukti turtą į turto apyrašą, turi teisę šį notarės neveikimą apskųsti, o ne kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2020 m. lapkričio 25 d. pareiškėja notarei pateikė prašymą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjo turimą kreditorinį reikalavimą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavimo, notarė 2020 m. gruodžio 1 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą (atsisakymo Nr. 571/2020). Šį notarės atsisakymą pareiškėja skundžia teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo.

Teismų praktikoje dažni atvejai, kai pareiškėjai, skųsdami notaro veiksmus, reiškia ir kitą reikalavimą – įpareigoti notarą atlikti tam tikrus veiksmus, kartu pateikdami papildomus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius prašymo atlikti tam tikrą notarinį veiksmą pagrįstumą, t. y. papildomai įrodinėdami ir prašydami pripažinti, kad jie tam tikrą teisę turi ar tam tikras faktas egzistuoja. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad tokių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia du reikalavimus: panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti atlikti notarę ginčijamą notarinį veiksmą – išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą dėl reikalavimo teisės į 36 000,00 Eur skolą paveldėjimo.

Visų pirma paminėtina, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ginčo dėl palikėjo ir suinteresuotą asmenį siejusių teisinių santykių. Notarė nurodė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinės formos, jei paskolos suma viršija 600,00 Eur, tokios paskolos sutarties pareiškėja notarei nepateikė, todėl ši atsisakė išduoti prašomą liudijimą. Pareiškėja neginčijo ir pripažino, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tą patį patvirtino ir suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. CK 1.93 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. CK normose, reglamentuojančiose paskolos teisinius santykius, tokio įsakmaus nurodymo nėra. Pareiškėja notarei pateikė kitus įrodymus, pagrindžiančius paskolinių santykių egzistavimą tarp pareiškėjos mirusio sutuoktinio ir suinteresuoto asmens. Kaip nurodyta šioje nutartyje, notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Šiuo atveju nesutarimų tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nebuvo, o notarės nurodytos abejonės teismo vertintinos kaip subjektyvus notarės požiūris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

Nesutiktina ir su notarės atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nurodytu argumentu, kad mokėjimų nurodymų paskirtyse nurodyta „trumpalaikė paskola“ gali reikšti ne tik paskolos suteikimą, bet ir paskolos grąžinimą. Į bylą yra pateiktas suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 10 d. dviem pavedimais gauti 36 000,00 Eur yra įrašyti į įmonės kreditą, kas patvirtina, kad R. M. ne grąžino įmonei paskolą, bet galimai ją suteikė.

Atmestinas kaip nepagrįstas notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą argumentas, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-25528-921/2020, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) šis klausimas išnagrinėtas, todėl šioje byloje teismas plačiau dėl notarės argumentų nepasisako.

Notarė nurodė, kad pareiškėja nepateikė visų dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad mirusysis turėjo reikalavimo teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Teismas šiuo atveju sprendžia priešingai – pareiškėja pateikė visus turimus dokumentus, kurie neginčijamai patvirtina, kad R. M. suteikė paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nesant skolininkės prieštaravimų ir ginčo tarp šalių dėl paskolinių teisinių santykių egzistavimo, notarė neteisėtai atsisakė išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą dėl reikalavimo teisės į 36 000,00 Eur skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios abejotinos ar ginčijamos aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Dėl antrojo pareiškėjos reikalavimo įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą teismas, remdamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir išvada, kad pateikti dokumentai patvirtina R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejusius paskolinius teisinius santykius, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereiškia pareiškėjai pretenzijų, sutinka su pareiškėjos argumentais, kitaip tariant, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens ginčo dėl egzistuojančiuos prievolės nėra, pripažįsta, kad notarė turi išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į reikalavimo teisę 36 000,00 Eur sumai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinęs išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas sprendžia, jog pareiškėjos pateikti dokumentai yra pakankami papildomam paveldėjimo teisės liudijimui išduoti, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, notarės 2020 m. gruodžio 1 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą panaikintinas, notarė įpareigotina išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į reikalavimo teisę 36 000,00 Eur sumai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 511–513 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjos E. M. skundą dėl notarės veiksmų tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) notarės M. Č. 2020 m. gruodžio 1 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti (duomenys neskelbtini) notarę M. Č. išduoti papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į reikalavimo teisę 36 000,00 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių eurų 00 ct) sumai iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja

        Rūta Jankauskaitė-Jocė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • 3K-3-219/2011
  • 3K-3-643/2013
  • e3K-3-379-248/2018
  • CK5 5.57 str. Termino palikimui priimti pratęsimas
  • CK1 1.93 str. Sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese