Civilinė byla Nr. e2A-93-790/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01040-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baumista“ ieškinius atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Arbora LT“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Deforta“ (toliau – ir ieškovė 1) civilinėje byloje Nr. e2-2923-1187/2025 padavė ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Amber Grid“ (toliau – ir atsakovė, perkantysis subjektas) 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą nutraukti „Magistralinių dujotiekių trasų valymas nuo augmenijos“ (Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) Nr. 336061) pirkimo (toliau – Pirkimas) procedūras (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę.
2. Ieškovė 1 nurodė, kad atsakovė skelbiamų derybų būdu paskelbė ir vykdė ankstesnį pirkimą „(VVP-2707) Magistralinių dujotiekių trasų valymas nuo augmenijos 2023–2025 m.“ (pirkimo Nr. 642996), kuriame dalyvavo ieškovė 1. Šio pirkimo laimėtoja buvo pripažinta UAB „Elektra sau“, o antroje vietoje liko ieškovės 1 pasiūlymas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2599-855/2023 sutrumpino atsakovės ir UAB „Elektra sau“ 2023 m. gegužės 9 d. sudarytos sutarties trukmę iki 2024 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-231-370/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2599-855/2023 paliko iš esmės nepakeistą, sutrumpindamas sutarties trukmę iki 2024 m. gegužės 9 d.
3. Atsakovė skelbiamų derybų būdu paskelbė naują Pirkimą. Ieškovė 1 pateikė pasiūlymą, kuris 2025 m. birželio 27 d. sprendimu sudarytoje pasiūlymų eilėje užėmė trečią vietą, o laimėtoju pripažintas UAB „Baumista“ (toliau – ir ieškovė 2) pasiūlymas.
4. Ieškovė 1 2025 m. liepos 7 d. pateikė pretenziją, prašydama panaikinti 2025 m. birželio 27 d. sprendimą, atmesti UAB „Baumista“ pasiūlymą ir nesudaryti su ja Pirkimo sutarties, iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. Atsakovė 2025 m. liepos 15 d. atsakymu ieškovės 1 pretenziją patenkino iš dalies: grįžo į pasiūlymų vertinimo procedūrą, kad pakartotinai įvertintų laimėjusio dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimą.
5. Ieškovė 1 2025 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriuo prašė iš naujo vertinant tiekėjų pasiūlymus ir sudarant pasiūlymų eilę atsižvelgti į šiame prašyme išdėstytus argumentus bei UAB „Baumista“ pasiūlymą atmesti. Atsakovė 2025 m. liepos 25 d. pateikė argumentus, kodėl, iš naujo įvertinusi visų dalyvių pasiūlymus, UAB „Baumista“ pasiūlymą pripažino tinkamu. Tą pačią dieną atsakovė nauju sprendimu patvirtino galutinę pasiūlymų eilę, laimėjusiu dalyviu pripažino UAB „Baumista“.
6. Ieškovė 1 2025 m. liepos 31 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti atsakovės 2025 m. liepos 25 d. sprendimą, atmesti UAB „Baumista“ pasiūlymą, nesudaryti Pirkimo sutarties su UAB „Baumista“ ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. Nurodė, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis su pasiūlymu nepateikė siūlomos technikos registracijos dokumentų, nors to reikalavo Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį „tiekėjas sutarties vykdymui turi pasiūlyti bent 1 (vieną) apdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu specializuotą vikšrinę techniką, kurios svoris į gruntą kartu su įranga skirtą medžių, krūmų, jų šakų, pjovimui ir smulkinimui būtų ne didesnis kaip 350 g/cm2 (minkštam gruntui, pelkėtoms vietovėms).“ Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte nurodyta, kad „su paraiška pateikiamas tik Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas. Perkančiajam subjektui pareikalavus, tiekėjas pateikia: 1) siūlomos technikos specifikaciją ir galiojančius technikos registracijos dokumentus. Jeigu technika Tiekėjui nepriklauso, pateikiamos nuomos, panaudos sutartys ar kiti teisę naudotis įrodantys dokumentai; 2) specializuotos vikšrinės technikos oficialią gamintojo brošiūrą/pažymą, kurioje nurodytas maksimalus svoris į gruntą g/cm2; 3) technikos civilinės atsakomybės draudimo polisą ir dokumentą įrodantį poliso apmokėjimą.“.
7. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 19 d. atsakymu ieškovės 1 pretenziją patenkino iš dalies: pripažino, kad Pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimų 3 punkto reikalavimas suprastinas taip, kad kartu su siūlomos technikos nuosavybės teisę įrodančiais dokumentais tiekėjai turi pateikti ir registracijos dokumentus. Atsakovė nusprendė Pirkimo procedūras nutraukti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 41 straipsnio 3 dalimi. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 19 d. raštu „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo“ per CVP IS visus tiekėjus informavo, kad Pirkimo procedūros yra nutraukiamos, kadangi papildomas privalomas technikos registracijos reikalavimas, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, jog transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama, ir technikos naudojimo specifiką, yra neproporcingas ir ribojantis konkurenciją.
8. Ieškovė 1 su atsakovės 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu nesutiko ir 2025 m. rugpjūčio 27 d. pateikė pretenziją. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 3 d. atsakymu atmetė ieškovės 1 pretenziją, nurodydama, kad atsakovei pagal PĮ 41 straipsnio 3 dalį atsirado pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, kai tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, nebūtų užtikrinama sąžininga Pirkimo dalyvių konkurencija. Atsakymu atsakovė patvirtino, kad neskelbiamos apklausos būdu sudarė žodinę mažos vertės sutartį su UAB „Baumista“.
9. Ieškovės 1 teigimu, atsakovė nepateikė objektyvių priežasčių, dėl kurių Pirkimas buvo nutrauktas, o priežastys dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, perteklinio reikalavimo yra abstrakčios ir fiktyvios. Atsakovė neturėjo ir neturi objektyvių kliūčių toliau tęsti Pirkimo procedūras iš jų pašalinant favorizuojamą UAB „Baumista“. Be to, Pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimų 3 punktas yra aiškus, t. y. siūloma technika privalo būti užregistruota ir perkančiajam subjektui privalo būti pateikiami jos teisinės registracijos dokumentai.
10. Ieškovė UAB „Baumista“ (toliau – ir ieškovė 2) civilinėje byloje Nr. e2-2932-855/2025 padavė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Sprendimą.
11. Procesiniuose dokumentuose ieškovė 2 nurodė, kad ji pateikė atsakovei Pirkimo sąlygas atitinkančią paraišką, pirminį ir galutinį pasiūlymą. Atsakovei paprašius pagrįsti kvalifikaciją, ieškovė 2 pateikė siūlomos vikšrinės technikos PT-300 specifikaciją, paaiškino, kad ji nėra registruota, pateikė technikos draudimo polisą ir jo apmokėjimo dokumentą. 2025 m. birželio 26 d. įvyko technikos apžiūra ir jos metu atsakovės atstovai įsitikino, kad ieškovė 2 turi pasiūlytą techniką. Atsakovės 2025 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovės 2 galutinis pasiūlymas buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi papildomas privalomas registracijos reikalavimas yra neproporcingas ir ribojantis konkurenciją.
12. Ieškovė 2 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikė pretenziją dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras, kurioje įrodinėjo, kad kvalifikacijos reikalavimas yra aiškus ir nereikalavo technikos priemonių registracijos. Ieškovės 2 vertinimu, kvalifikacijos reikalavime nurodyta atsakovės teisė reikalauti technikos registracijos dokumentų nereiškia, kad Pirkime gali dalyvauti tik registruotą techniką turintys tiekėjai, o tik reiškia, jog atsakovė reikalaus tiekėjo registracijos dokumentais pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui (technikos turėjimą), tačiau tiekėjas galės atitiktį įrodyti ir kitais būdais.
13. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2932-855/2025 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2923-1187/2025.
14. Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. spalio 6 d. pateikė išvadą civilinėje byloje Nr. e2-2923-1187/2025, kurioje nurodė, kad Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl technikos registracijos dokumento pateikimo galėjo turėti esminės reikšmės tiek pasiūlymų eilės sudarymui, tiek Pirkimo laimėtojo nustatymui, kadangi tokiu būdu buvo sudarytos nevienodos sąlygos tiekėjams. Tiekėjai, pateikę registracijos dokumentus pagal perteklinį kvalifikacijos reikalavimą, buvo objektyviai privilegijuotoje padėtyje, palyginti su tiekėjais, kurie technikos neregistravo, kadangi tokia pareiga nėra imperatyviai nustatyta teisės aktuose. Neregistravę technikos tiekėjai, įvertinę nepagrįstai sugriežtintas sąlygas, galėjo pagrįstai apsispręsti nedalyvauti Pirkime, nors minėti reikalavimai neturi esminės reikšmės tinkamam sutarties vykdymui. Tokia situacija kelia pagrįstų abejonių dėl šių Pirkimo sąlygų proporcingumo, sąžiningos konkurencijos ir jų atitikties viešųjų pirkimų tikslams bei principams. Todėl atsakovės Sprendimas nutraukti Pirkimą galėtų būti vertinamas kaip pagrįstas ir objektyviai pateisinamas.
15. Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. lapkričio 3 d. pateikė išvadą civilinėje byloje Nr. e2-2923-1187/2025, kurioje iš esmės palaikė 2025 m. spalio 6 d. išvadoje nurodytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovių UAB „Deforta“ ir UAB „Baumista“ ieškinius atmetė.
17. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė 1 dalyvavo Pirkime, pateikė pasiūlymą, šis užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, padarė išvadą, jog ieškovė 1 yra tinkamas subjektas ginčyti perkančiojo subjekto Sprendimą. Ieškovė 1 ginčija ne sprendimą atmesti jos pasiūlymą, kuris pasiūlymų eilėje užėmė trečią vietą, o Sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. Teismo vertinimu, ieškovė 1 teisinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimą neprarado, nes jos tikslas yra sudaryti sandorį su atsakove – ginčo Pirkime arba naujame pirkime.
18. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, ieškovių pretenzijų turinį, pažymėjo, kad Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte suformuluotos kvalifikacijos reikalavimo nuostatos dėl technikos registracijos Pirkimo dalyvių yra vertinamos nevienareikšmiškai. Teismo nuomone, skirtingą Pirkimo dalyvių poziciją dėl Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte suformuluoto kvalifikacijos reikalavimo nulėmė atsakovės neaiškiai išreikšta pozicija ir (ar) jos nenuoseklumas, o tai sudarė galimybę eliminuoti tiekėjus ne dėl objektyvios kvalifikacijos stokos, bet dėl neatitikties formaliam kriterijui.
19. Teismas nurodė, kad atsakovei Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo turinys nėra aiškus, todėl dviprasmiška ir neaiški formuluotė galėjo apsunkinti tiekėjų galimybę varžytis, dalyvauti Pirkime, dirbtinai apriboti konkurenciją, nes nebuvo aišku, pagal kokius kriterijus gali būti įvertinta, ar technikos registracija yra reikalinga.
20. Teismas sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad kvalifikacijos reikalavimas dėl technikos registracijos dokumento pateikimo galėjo turėti esminės reikšmės tiek pasiūlymų eilės sudarymui, tiek Pirkimo laimėtojo nustatymui, neatitiko proporcingumo, sąžiningos konkurencijos ir atitikties viešųjų pirkimų tikslams bei principams, nes buvo sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos, todėl atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Ieškovė UAB „Deforta“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovės 1 ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai įvertino Pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimo turėti viešame registre registruotą techniką teisėtumą. Teismas neturėjo pagrindo vertinti kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo, o galėjo tik įvertinti, ar atsakovė tinkamai šį reikalavimą pritaikė Pirkimo dalyviams. Teisės aktai neriboja perkančiųjų subjektų diskrecijos nustatant kvalifikacijos reikalavimus, jeigu jie nėra griežtesni nei teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Šiuo atveju atsakovė turėjo teisę nustatyti kvalifikacijos reikalavimą dėl technikos registracijos, tai turi aiškią praktinę naudą. Kvalifikacijos reikalavimų Pirkimo dalyviai neginčijo.
21.2. Teismas nepagrįstai įvertino, kad tiekėjai turėjo savarankiškai nuspręsti, ar turimos technikos priemonės turi būti registruojamos. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad technikos registracijos dokumentų bus reikalaujama (tą patvirtino ir teismas apskųstame sprendime). Tiekėjai neturėjo teisės kitaip nuspręsti dėl šio reikalavimo, o galėjo tik apsispręsti dalyvauti Pirkime esant šiam reikalavimui, ar ne.
21.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė PĮ 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas turėjo įvertinti atsakovės galimybes ir pastangas išsaugoti Pirkimo teisinius santykius, tačiau nenustatė objektyvaus viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir vadovavosi prielaidomis. Teismas konkrečių faktų, kad Pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimas dėl technikos teisinės registracijos pažeidžia viešųjų pirkimų principus, nenustatė.
21.4. Teismas objektyviai neįvertino, kad technikos teisinė registracija suteikia papildomų saugiklių dėl technikos, jos valdymo pagrindo, techninės būklės ir sutarties vykdymo tinkamumo, nes teisinė registracija, be kita ko, patvirtina šios technikos nuosavybės ar naudojimo teisę bei pagrindą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20.2.3 papunktis), techninius duomenis ir techninę atitiktį (Taisyklių 20.2.6 papunktis), technikos apdraudimą (Taisyklių 20.2.7 papunktis). Pirkimo objektui esant padidintos rizikos ir susietam su asmenų bei aplinkos saugumu, perkamų darbų technikos reikalavimai turi būti maksimaliai aukšti, o tai geriausiai užtikrina technikos teisinė registracija.
21.5. Teismas, nenurodęs motyvų, vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Nėra aišku, kokia bylos medžiaga rėmėsi teismas, patvirtindamas Viešųjų pirkimų tarnybos prielaidas, todėl tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
21.6. Apskųstas sprendimas galbūt surašytas ne bylą išnagrinėjusio teisėjo. Iš apskųsto sprendimo metaduomenų matyti, kad jo autorius nėra bylą išnagrinėjęs teisėjas. Tokia situacija sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Atsakovė AB „Amber Grid“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
22.1. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas nevertino Pirkimo sąlygų reikalavimo turėti registruotą techniką pagrįstumo ir teisėtumo, o vertino Pirkimo dokumentų turinį ir jų faktinį poveikį konkurencijai bei vykdė pareigą patikrinti, ar buvo teisėtos prielaidos nutraukti pirkimą ex post (po įvykio).
22.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei pagal PĮ 41 straipsnio 3 dalį atsirado pareiga nutraukti Pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, kai tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, nebūtų užtikrinama sąžininga Pirkimo dalyvių konkurencija. Teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas. Apeliantė siekia paneigti ne pavienius pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, bet pačią PĮ 41 straipsnio 3 dalies taikymo logiką, tačiau nepateikia nei teisinių, nei faktinių prielaidų, kurios leistų daryti priešingą išvadą nei padarė teismas.
22.3. Šiuo atveju nėra apeliantės nurodomo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Pagal CPK 270 straipsnį teismo sprendimą priima ir pasirašo teisėjas, išnagrinėjęs bylą. Dokumento metaduomenys apie jo autorių (technine prasme) nesuponuoja sprendimo negaliojimo, jei sprendimą pasirašė bylą išnagrinėjęs teisėjas. Šiuo atveju teismo sprendimą pasirašė bylą išnagrinėjusi teisėja.
23. Ieškovė UAB „Baumista“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
23.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teisės aktai nenumato, jog kvalifikacijos reikalavime nurodytas savybes atitinkanti technika privalo būti registruota. Pagal galiojančius teisės aktus perkami darbai gali būti teisėtai atliekami tiek su registruotomis, tiek su neregistruotomis technikos priemonėmis. Perkantysis subjektas neturėjo pagrindo reikalauti, kad perkamus darbus vykdytų tik registruotos technikos priemonės. Pirkimu perkamų darbų atlikimas registruota technikos priemone neturėtų įtakos sutarties vykdymo tinkamumui, kokybei ir nesuteiktų papildomų pranašumų ar saugiklių.
23.2. Teismas, nustatęs, kad kvalifikacijos reikalavime buvo reikalaujama turėti registruotas technikos priemones, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog toks kvalifikacijos reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją, todėl perkantysis subjektas pagrįstai ir teisėtai nutraukė Pirkimo procedūras. Tokia pozicija atitiko ir byloje pateiktą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (dėl sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, nebuvimo teisėjų kolegija pasisakys šios nutarties 40–46 punktuose), taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
26. Atsakovės AB „Amber Grid“ 2023 m. kovo 22 d. paskelbtame pirkime „(VPP-2707) Magistralinių dujotiekių trasų valdymas nuo augmenijos 2023–2025 m.“ UAB „Elektra sau“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, apeliantės UAB „Deforta“ pasiūlymas užėmė antrą vietą (elektroninės bylos t. 1, b. l. 15).
27. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo sutrumpino tarp atsakovės ir UAB „Elektra sau“ 2023 m. gegužės 9 d. sudarytos paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties trukmę iki 8 mėnesių, t. y. iki 2024 m. sausio 9 d. (elektroninės bylos t. 1, b. l. 16–33). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą ir taikė alternatyvią sankciją – sutrumpino atsakovės ir UAB „Elektra sau“ sudarytos 2023 m. gegužės 9 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties trukmę iki 12 mėnesių, t. y. iki 2024 m. gegužės 9 d. (elektroninės bylos t. 1, b. l. 35–53).
28. Atsakovė 2024 m. gruodžio 13 d. paskelbė apie Pirkimą. Techninės specifikacijos (elektroninės bylos t. 1, b. l. 57–60) 2 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektas – medžių, krūmų, jų kelmų, šaknų ir invazinių augalų šalinimo virš magistralinių dujotiekių vamzdynų trasų valymo darbai.
29. Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte buvo suformuluotas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams (toliau – ir kvalifikacijos reikalavimas): „tiekėjas sutarties vykdymui turi pasiūlyti bent 1 (vieną) apdraustą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu specializuotą vikšrinę techniką, kurios svoris į gruntą kartu su įranga skirtą medžių, krūmų, jų šakų, pjovimui ir smulkinimui būtų ne didesnis kaip 350 g/cm2 (minkštam gruntui, pelkėtoms vietovėms).“ Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte nurodyta, kad „su paraiška pateikiamas tik Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas. Perkančiajam subjektui pareikalavus, tiekėjas pateikia: 1) siūlomos technikos specifikaciją ir galiojančius technikos registracijos dokumentus. Jeigu technika Tiekėjui nepriklauso, pateikiamos nuomos, panaudos sutartys ar kiti teisę naudotis įrodantys dokumentai; 2) specializuotos vikšrinės technikos oficialią gamintojo brošiūrą / pažymą, kurioje nurodytas maksimalus svoris į gruntą g/cm2; 3) technikos civilinės atsakomybės draudimo polisą ir dokumentą įrodantį poliso apmokėjimą.“ (elektroninės bylos t. 1, b. l. 90).
30. Atsakovė, atsakydama į tiekėjų paklausimą, ar tuo atveju, jeigu siūloma technika tiekėjui nepriklauso, perkantysis subjektas technikos registracijos dokumentų nereikalaus, paaiškino, kad šiuo atveju atsakovė registracijos dokumentų reikalaus (elektroninės bylos t. 1, b. l. 284).
31. Atsakovės 2025 m. birželio 27 d. sprendimu sudarytoje pasiūlymų eilėje pirmą vietą užėmė ieškovės 2 pasiūlymas, antrą vietą – UAB „Arbora LT“, trečią vietą – ieškovės 1 pasiūlymas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 180).
32. Ieškovė 1 2025 m. liepos 7 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 2025 m. birželio 27 d. sprendimo, kuria prašė šį sprendimą panaikinti, atmesti ieškovės 2 pasiūlymą ir nesudaryti su ja Pirkimo sutarties, iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę (elektroninės bylos t. 1, b. l. 182–187). Atsakovė 2025 m. liepos 15 d. atsakymu ieškovės 1 pretenziją patenkino iš dalies ir grįžo į pasiūlymų vertinimo procedūrą (elektroninės bylos t. 1, b. l. 216–220).
33. Ieškovė 1 2025 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei prašymą atmesti ieškovės 2 pasiūlymą, pateikti visą ieškovės 2 pasiūlymą, įskaitant susirašinėjimą su atsakove, taip pat pateikti įrodymus, kada buvo gauta ieškovės 2 turimo modelio specializuotos vikšrinės technikos gamintojo brošiūra ir ieškovės 2 sertifikatas ISO 14001:2025 (elektroninės bylos t. 1, b. l. 239–243).
34. Atsakovė 2025 m. liepos 25 d. pateikė atsakymą į ieškovės 1 prašymą, kuriame pateikė prašytą informaciją, taip pat argumentus, kodėl, iš naujo įvertinusi visų dalyvių pasiūlymus, ieškovės 2 pasiūlymą pripažino tinkamu (elektroninės bylos t. 1, b. l. 245–246).
35. Atsakovės 2025 m. liepos 25 d. sprendimu laimėjusiu pasiūlymu pripažintas ieškovės 2 pasiūlymas, o ieškovės 1 pasiūlymas užėmė trečią vietą (elektroninės bylos t. 1, b. l. 247). Ieškovė 1 2025 m. liepos 31 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 2025 m. liepos 25 d. sprendimo, kuria reikalavo sprendimą panaikinti, atmesti ieškovės 2 pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacijos reikalavimo, nes ieškovė 2 nepateikė galiojančių technikos registracijos dokumentų (elektroninės bylos t. 1, b. l. 249–258).
36. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsakymą į ieškovės 1 pretenziją, kuriuo pretenziją patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimų 3 punkto reikalavimas suprantamas taip, kad kartu su siūlomos technikos nuosavybės teisę įrodančiais dokumentais tiekėjai turėjo pateikti ir registracijos dokumentus. Tačiau privalomas registracijos reikalavimas, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, kad transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama, yra neproporcingas ir ribojantis konkurenciją, todėl Pirkimo procedūros nutraukiamos (elektroninės bylos t. 1, b. l. 289–297).
37. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 19 d. priėmė Sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi privalomas registracijos reikalavimas, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, kad transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama, ir technikos naudojimo specifiką, yra neproporcingas bei ribojantis konkurenciją (elektroninės bylos t. 1, b. l. 298).
38. Ieškovė 1 2025 m. rugpjūčio 27 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti Sprendimą, nurodė, kad kvalifikacijos reikalavimas turėti registruotas technikos priemones yra proporcingas ir neribojantis konkurencijos (elektroninės bylos t. 1, b. l. 299–304). Atsakovė 2025 m. rugsėjo 3 d. pateikė atsakymą į ieškovės 1 pretenziją, kuriuo ją atmetė (elektroninės bylos t. 1, b. l. 305–313).
39. Tiek ieškovė 1, tiek ieškovė 2 kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovės Sprendimą. Pirmosios instancijos teismui apskųstu sprendimu atmetus ieškinius, apeliacinį skundą padavė apeliantė (ieškovė 1), teigdama, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas ir nepagrįstai vertino Pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo teisėtumą, be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė PĮ 41 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nemotyvuotai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, o apskųstą sprendimą galimai surašė ne bylą išnagrinėjęs teisėjas, t. y. egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose.
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimų pagrindų nebuvimo
40. Apeliantė nurodo, kad iš apskųsto teismo sprendimo dokumento metaduomenų matyti, jog jo autorius nėra bylą išnagrinėjęs teisėjas, todėl tokia situacija sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
41. CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstą teismo sprendimą ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, konstatuoja, kad, priešingai nei bando įrodyti apeliantė, apskųstas teismo sprendimas yra priimtas ir pasirašytas šią bylą išnagrinėjusios teisėjos. Teismo sprendimas 2025 m. gruodžio 1 d. 12.33 val. yra pasirašytas teisėjos elektroniniu kvalifikuotu parašu, o tai, remiantis Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtinto Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacine ir elektroninių ryšių technologija tvarkos aprašo 17 punktu, reiškia, jog ši teisėja yra apskųsto teismo sprendimo sudarytoja.
43. Aplinkybė, kad apskųsto teismo sprendimo dokumento metaduomenų skiltyje ,,autorius“ nurodytas kitas asmuo, nekeičia teisinio situacijos įvertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad elektroninio dokumento metaduomenyse autoriumi nurodomas (užfiksuojamas) asmuo, pirmą kartą sukūręs šį dokumentą, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog šis dokumentas (jo turinys) parengtas ir pasirašytas šio asmens. Nėra pagrįsta elektroninio teismo procesinio dokumento metaduomenyse nurodyto autoriaus tapatinti su tokį teismo procesinį dokumentą parengusiu ir priėmusiu (jį surašiusiu ir pasirašiusiu) subjektu. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be motyvų pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos išvadose nurodytai pozicijai, perrašė šios institucijos prielaidas kaip savo išvadas, nors pati Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, jog dėl Pirkimo objekto specifiškumo ji nėra kompetentinga įvertinti konkurencinę aplinką ir pateikti vienareikšmiško atsakymo. Apeliantė nurodo, kad tai yra absoliutus pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
45. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 43 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas).
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius ieškovių iškeltus faktinius ir teisinius klausimus dėl atsakovės Sprendimo nutraukti Pirkimą teisėtumo. Priešingai nei teigia apeliantė, apskųsto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas atliko savarankišką bylos aplinkybių įvertinimą ir neperrašė Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų. Vien ta aplinkybė, kad apskųsto sprendimo 58 punkte pirmosios instancijos teismas pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos išvados argumentams, jog Pirkimo sąlygų reikalavimas galėjo turėti esminės reikšmės Pirkimo procedūroms ir sudarė nevienodas konkurencines sąlygas tiekėjams, nesudaro pagrindo pripažinti CPK pažeidimo ar panaikinti sprendimą dėl motyvų nebuvimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl ginčo ribų neperžengimo ir atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumo
47. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas ir nepagrįstai vertino Pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo teisėtumą. Apeliantė teigia, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką tiekėjams taikomas draudimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą remdamasi šiomis sąlygomis. Apeliantės teigimu, šiuo atveju Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl privalomos technikos registracijos buvo išviešintas, tačiau nė vienas dalyvis neteikė pretenzijos, dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
48. Ieškovė teisingai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
49. Tačiau apeliantė, remdamasi kasacinio teismo praktika, neatsižvelgia į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pobūdį. Šiuo atveju tiekėjai neginčijo Pirkimo sąlygų teisėtumo, tačiau pats perkantysis subjektas, nustatęs šių sąlygų ydingumą, remdamasi PĮ 41 straipsnio 3 dalimi, priėmė Sprendimą nutraukti Pirkimą. Šio Sprendimo teisėtumą ieškovės ginčijo nagrinėjamoje byloje. Atsakovė, nutraukdama Pirkimą, rėmėsi aplinkybėmis, kad privalomas technikos registracijos reikalavimas, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, kad transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama, ir technikos naudojimo specifiką, yra neproporcingas ir ribojantis konkurenciją (žr. šios teismo nutarties 37 punktą). Taigi, nagrinėjamo ginčo dėl Sprendimo teisėtumo ribas sudarė tai, ar atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas yra proporcingas ir neriboja konkurencijos bei ar nustačius šį reikalavimą nebuvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo proporcingumą ir poveikį konkurencijai, ginčo ribų neperžengė bei nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.
50. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė PĮ 41 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino PĮ 41 straipsnio 3 dalies išimtinio pobūdžio, atsakovės galimybių ir pastangų išsaugoti Pirkimo teisinius santykius. Apeliantės vertinimu, teismas nenustatė objektyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktų ir vadovavosi prielaidomis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kvalifikacijos reikalavimas nėra perteklinis ir nemažina tiekėjų konkurencijos. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
51. Apeliantė teisingai nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo teismas pirmiausia turėtų atsižvelgti į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 40 punktas). Tačiau apeliantė, remdamasi šiais kasacinio teismo išaiškinimais, nepagrindžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė ir netinkamai įvertino atsakovės Sprendimo teisėtumą.
52. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiojo subjekto pareiga užtikrinti, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. PĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
53. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 88 punktas).
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas prievolę perkančiajai organizacijai savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nustatė atsižvelgdamas į tai, jog praktikoje gali susidaryti situacija, kai perkančioji organizacija pati nustato, kad konkretaus viešojo pirkimo metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties neįmanoma ištaisyti. Kasacinis teismas, atsižvelgęs į viešųjų pirkimų principų imperatyvų pobūdį ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą (identišką PĮ 41 straipsnio 3 daliai), padarė išvadą, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 39, 43 punktai).
55. Nagrinėjamu atveju Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte buvo suformuluotas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams pasiūlyti bent 1 (vieną) apdraustą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu specializuotą vikšrinę techniką, atitinkančią tam tikrus techninius reikalavimus. Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte buvo nurodyta, kad, perkančiajam subjektui pareikalavus, tiekėjas pateikia galiojančius technikos registracijos dokumentus. Reikalavimas pateikti technikos registracijos dokumentus buvo pakartotas atsakovės atsakyme į tiekėjų paklausimą (žr. šios nutarties 29–30 punktus). Tai reiškia, kad Pirkime buvo pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti bent 1 (vieną) apdraustą ir viešame registre įregistruotą specializuotą vikšrinę techniką.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal PĮ 59 straipsnio 1 dalį nustatytų kvalifikacijos reikalavimų (šiuo atveju – techninio pajėgumo) tikslas – išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutarties sąlygas. Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, tačiau pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Kita vertus, nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Šiame kontekste kasacinio teismo yra išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs viešojo pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018, 29 punktas). Konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 54 punktas).
57. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vadovaujantis Taisyklių 8 punktu transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Šiuo atveju Pirkimo objektas – medžių, krūmų, jų kelmų, šaknų ir invazinių augalų šalinimo virš magistralinių dujotiekių vamzdynų trasų valymo darbai, t. y. darbai, kuriuos atliekant specializuota vikšrinė technika neturi dalyvauti viešajame eisme (ginčo dėl šios aplinkybės nėra). Tai reiškia, kad tiekėjai, kurie turi viešame registre neįregistruotą specializuotą vikšrinę techniką, taip pat galėtų atlikti atsakovės perkamus darbus, tačiau Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas šią galimybę apriboja.
58. Apeliantė teigia, kad perkantysis subjektas turi diskreciją nustatydamas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju technikos registracijos reikalavimas turi aiškią praktinę naudą, nes suteikia papildomų saugiklių dėl technikos, jos valdymo pagrindo, techninės būklės ir sutarties vykdymo tinkamumo. Apeliantė nurodo, kad teisinė registracija patvirtina technikos nuosavybės ar naudojimo teisę bei pagrindą (Taisyklių 20.2.3 papunktis), techninius duomenis ir techninę atitiktį (Taisyklių 20.2.6 papunktis), technikos apdraudimą (Taisyklių 20.2.7 papunktis). Apeliantės nuomone, Pirkimo objektas yra padidintos rizikos, susietas su asmenų bei aplinkos saugumu, todėl perkamų darbų technikos reikalavimai turi būti maksimaliai aukšti, o tai geriausiai užtikrina technikos teisinė registracija. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
59. Iš Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkto turinio matyti, kad tiekėjai perkančiajam subjektui pareikalavus turėjo pateikti teisę naudotis technika patvirtinančius dokumentus (nuomos, panaudos sutartis ar kitus dokumentus). Taigi, technikos nuosavybės ar naudojimo teisę bei pagrindą atsakovė numatė patikrinti pati ir šiam tikslui pasiekti technikos teisinė registracija nebuvo būtina. Be to, Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte buvo suformuluoti perkančiajam subjektui reikšmingi techniniai reikalavimai, kuriuos turėjo atitikti technika, o šiems reikalavimams pagrįsti tiekėjai perkančiajam subjektui pareikalavus turėjo pateikti technikos gamintojo oficialius dokumentus. Todėl technikos registracija viešame registre nebuvo būtina techninei atitikčiai pagrįsti. Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte buvo numatytas reikalavimas pasiūlyti apdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu techniką. Tiekėjai perkančiajam subjektui pareikalavus turėjo pateikti technikos civilinės atsakomybės draudimo polisą ir dokumentą, įrodantį poliso apmokėjimą. Vadinasi, technikos apdraudimui patikrinti jos registracija viešame registre taip pat nebuvo būtina. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, technikos teisinės registracijos reikalavimas buvo formalaus pobūdžio ir neužtikrino tiekėjų pajėgumo tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį. Kaip buvo minėta šioje nutartyje, Pirkimo objektas – medžių, krūmų, jų kelmų, šaknų ir invazinių augalų šalinimo virš magistralinių dujotiekių vamzdynų trasų valymo darbai, kuriuos atliekant technika neturi dalyvauti viešajame eisme, todėl tiekėjai, kurie turi viešame registre neįregistruotą specializuotą vikšrinę techniką, taip pat galėtų atlikti atsakovės perkamus darbus. Vadinasi, apeliantės argumentai, kad tik technikos teisinė registracija geriausiai užtikrintų perkamų darbų technikos reikalavimus, yra nepagrįsti.
60. Aptarti argumentai patvirtina, kad kvalifikacijos reikalavimu apribota galinčių atlikti darbus tiekėjų galimybė dalyvauti Pirkime, t. y. kvalifikacijos reikalavimas vertinamas kaip pernelyg aukštas ir neadekvatus viešojo pirkimo pobūdžiui. Tai sudaro objektyvų ir faktais, o ne prielaidomis, pagrįstą viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad priimant byloje ginčijamą atsakovės Sprendimą egzistavo PĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga – Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkte įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus.
61. PĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta perkančiojo subjekto pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūrą siejama ne tik su PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimu, bet ir su sąlyga, kad dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti. PĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis. Teisės doktrinoje (Biliūnaitė, Ž., ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020), p. 341) ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 44 punktas) laikomasi aiškinimo, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais: pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų; antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, jog viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius.
62. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure (pagal teisę), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių. Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 37 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 143, 152 punktai).
63. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Pirkimo sąlygose nenustačius kvalifikacijos reikalavimo tiekėjui turėti viešame registre įregistruotą techniką, Pirkime galėjo būti didesnė tiekėjų konkurencija pirkimo rezultatui pasiekti. Neatmestina, kad tie tiekėjai, kurie turi viešame registre neįregistruotą specializuotą vikšrinę techniką, susipažinę su Pirkimo sąlygomis, galėjo apsispręsti nedalyvauti Pirkime. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime ir Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą pateiktose išvadose pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kvalifikacijos reikalavimas dėl technikos registracijos galėjo turėti esminės reikšmės jau vykstančių Pirkimo procedūrų eigai (tiek pasiūlymų eilės sudarymui, tiek Pirkimo laimėtojo nustatymui), nes tiekėjai, pateikę technikos registracijos dokumentus pagal perteklinį (per griežtą) kvalifikacijos reikalavimą, buvo objektyviai privilegijuotoje padėtyje, palyginti su tiekėjais, kurie technikos neregistravo, kadangi tokia pareiga nėra imperatyviai nustatyta teisės aktuose. Šiuo atveju ieškovės 2 pasiūlymas Pirkime pagal perteklinį kvalifikacijos reikalavimą turėjo būti atmestas, nes ši tiekėja nepasiūlė viešame registre įregistruotos technikos, nors, kaip minėta, perkančiojo subjekto poreikiai Pirkimo objektu galėtų būti patenkinti ir tiekėjui turint viešame registre neįregistruotą techniką.
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad dėl PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimo susidariusios situacijos nebuvo galima ištaisyti išsaugant Pirkimo teisinius santykius ir nenutraukus Pirkimo procedūrų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo antroji PĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – dėl padaryto pažeidimo susidariusios atitinkamos padėties ištaisymo negalimumas. Atsakovei priėmus Sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras dėl perteklinio kvalifikacijos reikalavimo ir paskelbus naują viešąjį pirkimą, jame galės dalyvauti visi tiekėjai, galintys patenkinti atsakovės poreikį Pirkimo objektu. Tokiu būdu bus užtikrinta tiekėjų konkurencija, lygiateisiškumas ir efektyvus viešųjų lėšų panaudojimas.
65. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovei pagal PĮ 41 straipsnio 3 dalį atsirado pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, kai tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, nebūtų užtikrinama sąžininga Pirkimo dalyvių konkurencija. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė PĮ 41 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
66. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Pirkime priimti ieškovei 2 palankūs sprendimai, jų eiliškumas patvirtina, jog atsakovė siekia ne viešųjų pirkimų principų laikymosi, o favorizuoja ieškovę 2. Apeliantės teigimu, ieškovės 2 pasiūlymas neatitiko aiškaus Pirkimo sąlygų reikalavimo, tačiau jis nebuvo atmestas, o buvo priimtas Sprendimas nutraukti Pirkimą, tokiu būdu neteisėtai siekiant sudaryti išimtines sąlygas ieškovei 2 dalyvauti ir laimėti naują pirkimą. Be to, apeliantės nuomone, atsakovė ignoravo faktą, kad ieškovė 2 atitinka pašalinimo pagrindus, nes laiku nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 ir 2024 metus. Po to, kai ieškovė 1 2025 m. liepos 7 d. pateikė pretenziją, atsakovė, tikėtina, neoficialiai informavo ieškovę 2, nes finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas 2025 m. liepos 10 d. Atsakovė sudarė išskirtines galimybes trūkumą ištaisyti, nes ji iš dalies patenkino ieškovės 1 pretenziją ir grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją bei ieškovės 2 pasiūlymą vėl pripažino tinkamu ir laimėjusiu. Apeliantės teigimu, atsakovė ignoravo ieškovės 2 sąsajas su UAB „Elektra sau“. Apeliantė nurodo ir tai, kad nesibaigus Pirkimo procedūroms atsakovė pradėjo naują analogiškų darbų pirkimo procedūrą ir sudarė žodinę mažos vertės sutartį su ieškove 2.
67. Dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamas ginčas yra dėl atsakovės Sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumo. Teisėjų kolegija jau nustatė, kad šis atsakovės Sprendimas buvo teisėtas, nes pagal PĮ 41 straipsnio 3 dalį atsakovei kilo pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, priešingu atveju nebūtų užtikrinama sąžininga Pirkimo dalyvių konkurencija. Taigi, atsakovės Sprendimo priėmimas negali būti vertinamas kaip atsakovės nepagrįstas palankumas ieškovei 2. Nors apeliantė nurodo ir kitus atsakovės sprendimus, kurie, jos teigimu, patvirtina nepagrįstą atsakovės palankumą ieškovei 2 (sprendimus leisti pateikti finansinių ataskaitų rinkinius, neatsižvelgti į galimus ieškovės 2 ryšius su kita bendrove, mažos vertės sutarties sudarymą), tačiau pats savaime tokių sprendimų priėmimas, neatlikus išsamios jų teisėtumo įvertinimo analizės (o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), nepagrindžia nepagrįsto atsakovės palankumo ieškovės 2 atžvilgiu ir nesudaro pagrindo panaikinti byloje ginčijamą Sprendimą.
68. Apeliantės argumentai, kad kiti perkantieji subjektai taiko analogišką reikalavimą dėl technikos registracijos tokių pat darbų pirkime, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti byloje ginčijamą Sprendimą. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas – konkretus atsakovės Sprendimas. Kitų perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų sąlygų teisėtumo analizė išeina iš nagrinėjamo ginčo ribų. Kita vertus, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis tik apie vieno pirkimo sąlygas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 318–329), tačiau nėra matyti, kad šio pirkimo objektas pobūdžiu, teritorija, kurioje darbai turi būti atliekami, kitomis sąlygomis identiškas nagrinėjamam Pirkimui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
69. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė PĮ 41 straipsnio 3 dalį, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, nepadarė CPK normų pažeidimų. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo apskųstą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
70. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikoma ir paskirstant šalių išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).
71. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.
72. Atmetus ieškovės 1 apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Atsakovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės teisme. Ieškovė 2 pateikė sąskaitas faktūras, išrašytas už byloje suteiktas advokato atstovavimo paslaugas – 968 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 193,60 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Kadangi ieškovė 2 laikėsi priešingos pozicijos nei apeliantė, atmetus apeliacinį skundą ieškovė 2 įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
73. Ieškovė 2 nepateikė sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, tačiau nurodė, kad teisinių paslaugų sutarties tarp UAB „Baumista“ ir Advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai 4 punktas suteikia klientui teisę už teisines paslaugas atsiskaityti vėliau.
74. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).
75. Nagrinėjamu atveju ieškovės 2 į bylą pateikta teisinių paslaugų sutartis patvirtina susitarimą su Advokatų profesine bendrija Magnusson ir partneriai dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ateityje, todėl ieškovės 2 pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos atstovavimo išlaidos, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, gali būti paskirstomos. Vis dėlto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas yra daugiau techninio pobūdžio veiksmas, jo parengimas iš atstovo nepareikalavo reikšmingų darbo ir laiko sąnaudų, todėl už šią paslaugą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atskirai nėra priteisiamas. Kitos ieškovės 2 prašomos priteisti 968 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį apskaičiuotos maksimalios priteistinos sumos, todėl jos ieškovei 2 priteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baumista“, juridinio asmens kodas 302500822, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Deforta“, juridinio asmens kodas 302429492, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Jadvyga Mardosevič
Aldona Tilindienė