Civilinė byla Nr. e2-642-1060/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01480-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.1.7.6; 3.4.1.9

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „STATMAX“, uždarajai akcinei bendrovei HSC Statyba, išvadą byloje duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HSC Baltic“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) CPO LT (toliau – ir atsakovė) 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, apie kurį atsakovė pranešė CVP IS pranešimu Nr. 447263, priimtą viešajame pirkime „Pastatų, esančių S. Nėries g. 3, Klaipėdoje, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai su techninio darbo projekto parengimu“, pirkimo ID 4578712, ir sugrąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią Pirkimo procedūrų padėtį, įpareigojant atsakovę grįžti į trečiojo asmens UAB „STATMAX“ pasiūlymo vertinimo etapą ir atlikti pakartotinį trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą pagal ieškinyje nurodytus esminius pažeidimus; įpareigoti atsakovę pateikti teismui viešojo pirkimo komisijos protokolą arba jo išrašą, kuriame spręsta dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės 4.4 punkte nustatyto pašalinimo pagrindo taikymo trečiajam asmeniui UAB „STATMAX“ atžvilgiu; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (registracijos Nr. CBP-1473).

2.                      Ieškovė procesiniuose dokumentuose (registracijos Nr. CBP-1473, DOK-1693) nurodo, kad atsakovė, naudodamasi CVP IS priemonėmis, vykdo viešąjį Pirkimą „Pastatų, esančių S. Nėries g. 3, Klaipėdoje, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai su techninio darbo projekto parengimu“, pirkimo ID 4578712, atviro konkurso (supaprastinto pirkimo) būdu. Atsakovė Pirkimą atlieka kitai perkančiajai organizacijai, t. y. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės naudai. Pirkimo procedūros yra vykdomos remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir VPĮ) ir CVP IS paskelbtais Pirkimo dokumentais, jų paaiškinimais bei patikslinimais. Pirkimo objektą sudaro gydymo paskirties pastato ir maisto bloko su gydymo ir administracinės paskirties patalpomis rekonstravimo darbai, taip pat patanatominio pastato kapitalinio remonto darbai, parengiant techninio darbo projektą. Pagal skelbimą apie Pirkimą pasiūlymų priėmimo terminas buvo nustatytas 2025 m. lapkričio 4 d. 11.00 val., o susipažinimo su pasiūlymais data ir laikas buvo nustatyti 2025 m. lapkričio 4 d. 11.30 val. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas pagal kainą, todėl laimėtoju pripažįstamas tiekėjas, pateikęs mažiausios kainos pasiūlymą. 2025 m. spalio 22 d. ieškovė kartu su partneriu UAB „HSC Statyba“ sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS-25-10/22. Sutartimi šalys susitarė pateikti bendrą pasiūlymą Pirkime ir, laimėjus Pirkimą, bendrai vykdyti Pirkimo sutartį. Vadovaujančiu partneriu yra paskirta ieškovė. 2025 m. lapkričio 25 d.  atsakovė CVP IS pranešimu Nr. 447263 informavo Pirkimo dalyvius apie ginčijamą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir Pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens UAB „STATMAX“ pasiūlymą. Atsakovė ginčijamu sprendimu, remiantis Pirkimo dokumentuose nustatytu mažiausios kainos kriterijumi, nustatė šią pasiūlymų eilę ir pasiūlymų kainas: 1 vieta – trečiojo asmens pasiūlymas – 3 864 080,56 Eur su PVM, 3 193 455,01 Eur be PVM; 2 vieta – ieškovės pasiūlymas – 4 790 825,60 Eur su PVM, 3 959 360,00 Eur be PVM; 3 vieta – UAB „Eika Construction“ pasiūlymas – 5 483 444,73 Eur su PVM, 4 531 772,50 Eur be PVM; 4 vieta – UAB „NORD Via“ pasiūlymas – 6 553 965,00 Eur su PVM, 5 416 500,00 Eur be PVM. Nesutikdama su sprendimu, ieškovė 2025 m. gruodžio 3 d. CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei ikiteisminę pretenziją dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Pretenzijoje ieškovė prašė panaikinti sprendimą, atmesti trečiojo asmens pasiūlymą arba grįžti į pakartotinį trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą. 2025 m. gruodžio 11 d. atsakovė CVP IS priemonėmis pateikė ieškovei atsakymą Nr. 1S-1257/2025 į pretenziją, kuriuo informavo, kad pretenziją išnagrinėjo ir priėmė sprendimą jos netenkinti.

3.                      Ieškovės vertinimu ginčijamas atsakovės sprendimas, kuriuo trečiasis asmuo pripažintas pirkimo laimėtoju ir jo pasiūlymas nustatytas pirmoje vietoje, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jo pasiūlymas neatitiko VPĮ ir pirkimo dokumentų reikalavimų. Atsakovė neįvertino trečiojo asmens pasiūlytos kainos neįprastai mažos kainos aspektu, nors tam egzistavo objektyvus pagrindas. Trečiojo asmens pasiūlyta 3 193 455,01 Eur be PVM kaina buvo apie 25,31 proc. mažesnė už pasiūlymų aritmetinį vidurkį, apie 21,64 proc. mažesnė už ieškovės rangos darbų kainą, o 1 m² kaina – apie 31 proc. mažesnė už rinkos vidurkį. Be to, pirkimo sutarties vertė sudaro apie 29 proc. trečiojo asmens metinės apyvartos, o jis tuo pačiu metu vykdo ir kitus didelės vertės projektus, todėl kyla reali rizika dėl tinkamo ir savalaikio sutarties įvykdymo. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad egzistavo objektyvios abejonės dėl kainos realumo ir pagrįstumo, nepaisant to, jog VPĮ 57 straipsnyje įtvirtinta 30 proc. prezumpcija formaliai nebuvo peržengta. Perkančioji organizacija negali apsiriboti vien matematiniu ribos vertinimu – ji privalo įvertinti ir kainos struktūrą, sąnaudų pagrįstumą, prisiimamų įsipareigojimų mastą bei rizikų paskirstymą. Atsakovė nepareikalavo detalaus sąnaudų išskaidymo, neanalizavo, ar pasiūlyta kaina leidžia padengti darbo užmokesčio, medžiagų, energijos, projektavimo ir kitų privalomų išlaidų kaštus, taip pat nevertino, ar tokia kaina suderinama su galiojančiais teisės aktų reikalavimais dėl minimalių darbo sąlygų ir kokybės standartų. Tokiu būdu buvo pažeisti skaidrumo, proporcingumo ir racionalaus lėšų panaudojimo principai, nes sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviu ekonominiu vertinimu.

4.                      Antra, atsakovė nepagrįstai netaikė tiekėjo pašalinimo pagrindo dėl melagingos ar klaidinančios informacijos pateikimo. Trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti kvalifikacijos atitiktį, pateikė atliktų darbų sąrašą, į kurį buvo įtraukta ir sutartis su UAB „Lidl Lietuva“, tačiau vėliau šiuos duomenis tikslino ir prašė šios sutarties nebevertinti. Toks pozicijos keitimas rodo, kad pirminiai duomenys buvo netikslūs arba nepagrįsti. Nepaisant to, tiekėjas nepateikė užsakovo pažymos ar kitų lygiaverčių dokumentų, patvirtinančių deklaruotų duomenų teisingumą, o atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų šiems duomenims patikrinti. Vien tiekėjo paaiškinimas ar savideklaracija negali būti laikomi pakankamais įrodymais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl informacijos tikrumo. Tokie prieštaringi ir objektyviais įrodymais nepagrįsti duomenys sudaro pagrindą taikyti melagingos informacijos prezumpciją, kurią paneigti privalo pats tiekėjas. Be to, net jei kvalifikacijos reikalavimas formaliai būtų atitiktas ir be ginčijamos sutarties, klaidinančios informacijos pateikimas savaime pažeidžia tiekėjų sąžiningos konkurencijos principą, nes sudaro nelygias sąlygas kitų tiekėjų atžvilgiu ir iškreipia vertinimo procesą. Todėl atsakovė turėjo pareikalauti patvirtinančių dokumentų ir, jų nepateikus ar esant nepakankamiems, pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo procedūrų.

5.                      Trečia, atsakovė netinkamai įvertino trečiojo asmens kvalifikaciją „savo jėgomis“ atliktų darbų apimtyje. Pirkimo sąlygos aiškiai reikalavo nurodyti, kokią dalį darbų tiekėjas atliko savo jėgomis, identifikuoti subtiekėjus ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau pateikti duomenys apie sandėliavimo ir prekybos paskirties pastatų projektus neleidžia objektyviai patikrinti, kokia deklaruotos vertės dalis faktiškai tenka trečiojo asmens atliktiems darbams, ypač kai nenurodyti reikšmingą darbų dalį sudarę tyrimai, projektavimo, inžinerinių tinklų ar specialiųjų darbų elementai. Nesant aiškaus darbų paskirstymo, neįmanoma nustatyti, ar tiekėjas iš tiesų turi reikalaujamą techninę ir profesinę patirtį būtent tokios apimties, kokios reikalauta pirkimo sąlygose. Atsakovė nepatikrino, ar subtiekėjų pasitelkimas neviršijo leistinos ribos ir ar kvalifikacija nėra grindžiama kitų ūkio subjektų pajėgumais nesilaikant nustatytų procedūrų. Toks formalus vertinimas paneigia kvalifikacijos instituto tikslą – užtikrinti, kad sutartį vykdys realiai reikiamus pajėgumus turintis subjektas.

6.                      Ketvirta, atsakovės atsakymas į pretenziją yra formalus ir nepaneigia sprendimo neteisėtumo. Jame netinkamai aiškinamas VPĮ 57 straipsnis, nepagrįstai teigiama, kad pareiga vertinti kainos pagrįstumą kyla tik esant 30 proc. prezumpcijai, ignoruojami rinkos duomenys ir tiekėjo pajėgumo rodikliai, o melagingos informacijos klausimas redukuojamas į formalią pasiūlymo tikslinimo procedūrą. Atsakovė nepateikė jokios detalios analizės, kaip buvo vertinti pateikti paaiškinimai, kokiais kriterijais remtasi sprendžiant dėl jų pakankamumo ir kodėl konstatuota, kad abejonių nebeliko. Sprendimo motyvai nėra konkretūs ir patikrinami, todėl neužtikrina veiksmingos teismo kontrolės galimybės. Be to, atsisakymas pateikti viešojo pirkimo komisijos protokolą riboja ieškovės teisę į gynybą ir pažeidžia skaidrumo principą, nes be šių dokumentų neįmanoma įvertinti, ar komisija iš tiesų analizavo visas reikšmingas aplinkybes. Esant tokiam motyvavimo trūkumui ir nepašalintoms abejonėms dėl pasiūlymo atitikties, ginčijamas sprendimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinu.

II.       Atsakovės argumentai

7.                      Atsakovė viešoji įstaiga CPO LT prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo procesiniuose dokumentuose (registracijos Nr. DOK-886, DOK-2492) atsakovė nurodo šiuos nesutikimo su ieškiniu argumentus:

1.1.                      Perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža ir todėl neprivalėjo reikalauti jos papildomo pagrindimo. Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį pareiga kreiptis dėl kainos pagrindimo kyla tik tada, kai taikoma neįprastai mažos kainos prezumpcija, t. y. kai pasiūlyta kaina yra 30 proc. ar daugiau mažesnė už neatmestų pasiūlymų aritmetinį vidurkį. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens kaina buvo apie 25,31 proc. mažesnė už vidurkį, todėl prezumpcija netaikytina, o Perkančioji organizacija turėjo diskreciją, bet ne pareigą, vertinti kainos pagrįstumą. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad vien kainų skirtumas ar nukrypimas nuo vidurkio savaime nereiškia neįprastai mažos kainos ir nesuponuoja automatinės pareigos pradėti papildomą vertinimo procedūrą. Neįprastai mažos kainos institutas nėra skirtas riboti teisėtą kainų konkurenciją ar saugoti kitų tiekėjų komercinius interesus – jo tikslas yra užtikrinti, kad sutartis būtų tinkamai įvykdyta ir nebūtų pažeistas viešasis interesas. Todėl, nesant įstatyme nustatytos prezumpcijos, pareiga pagrįsti kainą gali kilti tik tada, kai egzistuoja objektyvūs, konkrečiais duomenimis pagrįsti abejonių signalai. Ieškovės argumentai grindžiami abstrakčiais statistiniais palyginimais (pvz., 1 m² kainos vidurkiais), tačiau neatsižvelgiama į konkretaus projekto techninius sprendinius, darbų apimtį, organizavimo modelį, naudojamas technologijas, tiekėjo turimus resursus ar masto ekonomijos efektą. Statybos darbų kaina yra kompleksinis dydis, priklausantis nuo daugelio individualių veiksnių, todėl jos vertinimas vien tik per aritmetinio vidurkio ar bendro rinkos rodiklio prizmę yra metodologiškai nepagrįstas. Be to, pati aplinkybė, kad tiekėjas pasiūlo ekonomiškai naudingesnę kainą dėl efektyvesnės veiklos struktūros, ilgametės patirties ar konkurencinės strategijos, negali būti vertinama kaip neigiamas reiškinys. Trečiasis asmuo yra rinkoje veikiantis, patirties turintis ūkio subjektas, neturintis nepatikimumo požymių, o jo finansiniai rodikliai bei ankstesnių sutarčių vykdymo istorija nesudarė pagrindo abejoti gebėjimu tinkamai įvykdyti sutartį. Tiekėjas, siūlydamas konkrečią kainą, prisiima visą komercinę riziką dėl galimų sąnaudų svyravimų ar pelningumo sumažėjimo, todėl vien mažesnė pelno marža ar agresyvesnė kainodara savaime nereiškia sutarties neįvykdymo grėsmės. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra ekonomiškai nepagrįsta ar akivaizdžiai nepadengianti būtinųjų sąnaudų.

1.2.                      Trečiojo asmens veiksmai, tikslinant informaciją apie vieną iš sutarčių (Lidl sutartį), nelaikytini melagingos informacijos pateikimu. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą tiekėjas šalinamas tik nustačius, kad jis sąmoningai nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją ir turėjo tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją. Teismų praktikoje išaiškinta, kad melagingumui konstatuoti būtini du elementai: objektyvus duomenų neatitikimas tikrovei ir subjektyvus nesąžiningumo (intencijos suklaidinti) elementas. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, gavęs Perkančiosios organizacijos paklausimą, operatyviai pateikė paaiškinimus, patikslino faktiškai atliktų darbų vertę, aiškiai nurodė subrangovų dalyvavimą ir pats pasiūlė nevertinti tos sutarties dalies, dėl kurios negalėjo pateikti papildomos pažymos. Tokie veiksmai yra aktyvus bendradarbiavimas ir sąžiningas duomenų tikslinimas, o ne bandymas klaidinti. Priešingai, jeigu tiekėjas būtų siekęs suklaidinti, jis nebūtų iniciatyviai atskleidęs papildomos informacijos ar atsisakęs remtis ginčijama sutartimi. Be to, net ir visiškai eliminuojant Lidl sutartį iš kvalifikacijos vertinimo, likusių duomenų pakako nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti. Pareiga įrodyti melagingos informacijos faktą bei tiekėjo nesąžiningą ketinimą tenka šiuos teiginius reiškiančiai šaliai; vien prielaidos ar abejonės tokio pagrindo nesudaro.

1.3.                      Ieškovės argumentai dėl netinkamo kvalifikacijos vertinimo grindžiami plečiamuoju Pirkimo sąlygų aiškinimu ir bandymu sukurti papildomus, dokumentuose nenumatytus reikalavimus. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatyta, kad atitiktis pagrindžiama atliktų darbų sąrašu ir užsakovo pažymomis ar lygiaverčiais dokumentais, o būtent tokie dokumentai ir buvo pateikti. Nei Pirkimo sąlygose, nei VPĮ nuostatose nebuvo įtvirtinta pareiga detaliai išskaidyti kiekvieną techninį sprendinį ar atskirai pagrįsti kiekvienos darbų rūšies procentinę dalį, jei bendras atliktų darbų mastas ir pobūdis atitiko nustatytą kriterijų. Viešųjų pirkimų teisėje galioja aiškumo ir išankstinio nustatymo principai – kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir negali būti aiškinami plečiamai tiekėjų nenaudai. Perkančioji organizacija negali nei griežtinti, nei modifikuoti reikalavimų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Todėl ieškovės pozicija, kuria siekiama papildomai reikalauti to, kas nebuvo įtvirtinta Pirkimo dokumentuose, prieštarauja lygiateisiškumo ir skaidrumo principams, nes faktiškai reikštų naujų kriterijų taikymą.

1.4.                      Atsakymas į pretenziją buvo pakankamai motyvuotas ir išsamus. Perkančioji organizacija nurodė faktines aplinkybes, taikytas VPĮ nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, įvertino kiekvieną ieškovės argumentą ir aiškiai paaiškino, kodėl jie nelaikytini pagrįstais. Motyvavimo pareiga nereiškia pareigos detaliai paneigti kiekvieną subjektyvią abejonę ar pakartoti visą vertinimo medžiagą, jei tiekėjui suteikta pakankamai informacijos suprasti sprendimo esmę ir apskųsti jį teismui. Ieškovei buvo pateikti laimėtojo pasiūlymo dokumentai bei kita reikšminga informacija, leidusi realizuoti teisę į veiksmingą gynybą. Tuo tarpu Viešojo pirkimo komisijos protokolai yra vidiniai darbo dokumentai, atspindintys sprendimo priėmimo procesą, ir jų neteikimas savaime nereiškia teisės į informaciją pažeidimo, jei sprendimo motyvai yra aiškiai išdėstyti atskirame atsakyme.

III.       Kitų byloje dalyvaujančiu asmenų argumentai

8.                      Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (registracijos Nr. DOK-2881), kurioje nurodė, kad: 

1.1.                      VPĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo reikalauti tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą ar sąnaudas, jei jos atrodo neįprastai mažos. Visais atvejais kaina laikoma neįprastai maža, jei ji yra 30 ar daugiau procentų mažesnė už kitų neatmestų ir pirkimui skirtų lėšų neviršijančių pasiūlymų aritmetinį vidurkį. Tačiau net ir nesant šios prezumpcijos, perkančiajai organizacijai paliekama diskrecija spręsti, ar konkreti kaina atrodo ekonomiškai nepagrįsta. Nustačius galimai neįprastai mažą kainą, privaloma kreiptis į tiekėją dėl paaiškinimų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina neatitiko 30 proc. ribos, todėl ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos vertinant kainos pagrįstumą. Kadangi pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta papildomų kriterijų, o atsakovė pagrindė, jog kaina jai neatrodė ekonomiškai nepagrįsta, nėra pagrindo konstatuoti VPĮ 57 straipsnio pažeidimo.

1.2.                      Pasiūlymo atmetimas dėl kvalifikacijos neatitikties ir dėl melagingos informacijos yra savarankiški pagrindai. Net jei dalis pateiktų sutarčių neatitiktų reikalavimų, tačiau kitų pakaktų kvalifikacijai pagrįsti, pasiūlymas negalėtų būti atmestas vien dėl perteklinių duomenų. Šalių argumentai grindžiami skirtinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: vienoje byloje (civilinė byla Nr. e3K-3-65-381/2024) konstatuota melaginga informacija dėl nutylėtų esminių aplinkybių, kitoje (civilinė byla Nr. e3K-3-177-781/2024) pabrėžta būtinybė nustatyti tiekėjo intenciją suklaidinti. Nagrinėjamo ginčo aplinkybės artimesnės pastarajai situacijai, nes trečiasis asmuo, paprašytas paaiškinimų, pateikė teisingą informaciją, o duomenų apie tyčinį klaidinimą ar itin didelį nerūpestingumą nenustatyta, todėl informacija nelaikytina melaginga.

1.3.                      Pagal VPĮ 47 straipsnį perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, tačiau jie turi būti aiškūs ir proporcingi. Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus turi būti atlikęs statybos darbus už ne mažesnę kaip 1 200 000,00 Eur be PVM sumą ir pateikti užsakovų pažymas, patvirtinančias tinkamą darbų įvykdymą. Kadangi byloje pateiktose pažymose aiškiai išskirta trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų vertė ir nėra įrodymų, jog jos neteisingos, jos pakankamos kvalifikacijai pagrįsti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmetamas.

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.                      Atsakovė VšĮ CPO LT vykdo supaprastintą atviro konkurso būdu viešąjį pirkimą „Pastatų, esančių S. Nėries g. 3, Klaipėdoje, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai su techninio darbo projekto parengimu“ (pirkimo Nr. 4578712). Pirkimo objektas – gydymo paskirties pastato, maisto bloko su gydymo ir administracinės paskirties patalpomis rekonstravimo, patanatominio pastato kapitalinio remonto darbų su techninio darbo projekto parengimu įsigijimas (el. b. t. 1, l. 13-32). 

10.                      Atsakovės 2025 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo, pagal kurį kainos didėjimo tvarka pasiūlymų eilė nustatyta: UAB „Statmax“ 3 864 080,56 Eur; Jungtinės veiklos partneriai UAB „HSC Baltic“ ir UAB „HSC Statyba“ 4 790 825,60 Eur; UAB „Eika Construction“ 5 483 444,73 Eur; UAB „Nord Via“ 6 553 965,00 Eur (el. b. t. 1, l. 12).

11.                      2025 m. gruodžio 3 d. ieškovė pateikė pretenziją, kurioje prašė pateikti viešojo pirkimo komisijos protokolus dėl UAB „Statmax“ pasiūlymo vertinimo, tame tarpe dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo nustatymo; panaikinti eilės sprendimą; sugrįžti į pakartotinį UAB „Statmax“ pasiūlymo vertinimą pagal pretenzijoje nurodytus pagrindus bei UAB „Statmax“ nepateikus – nepagrindus ginčytinų klausimų, pasiūlymą atmesti ar pašalinti. Pretenzija teikiama dėl to, kad Perkančioji organizacija neįsitikino dalyvio UAB „Statmax“ pasiūlymo kainos pagrįstumu, kuri yra laikytina neįprastai mažai; nėra pagrindo taikyti apsivalymo procedūros; pateikta melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams (el. b. t. 1, l. 154-161).

12.                      2025 m. gruodžio 10 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. 1S-1257/2025 netenkinti pretenzijos dėl jos nepagrįstumo (el. b. t. 1, l. 162-168). 

Dėl ginčo esmės

13.                      Byloje keliami klausimai dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos apimties vertinat ar pasiūlymas (ne)atitinka neįprastai mažos kainos požymius; melagingos informacijos apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams (ne)kvalifikavimo ir pašalinimo pagrindo (ne)taikymo; trečiojo asmens pateiktų sutarčių kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti (ne)tinkamo vertinimo.

14.                      VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į šios dalies 1 – 5 punkte išdėstytas sąlygas. Perkančioji organizacija pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, privalo atmesti bet kuriuo iš šių atvejų: 1) dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų; 2) pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų (3 dalis).

15.                      Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta neįprastai mažos kainos prezumpcija. Kai nurodyta aukščiau, ieškovė laikosi pozicijos, kad perkančioji organizacija turėjo įgyvendinti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecijos teisę ir prašyti tiekėjo pagrįsti pasiūlytą kainą.

16.                      Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad VPĮ, be 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos, taip pat įtvirtina galimybę pačiai perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju spręsti, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020 53 punktas).

17.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023 35 punktas). Visgi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad perkančiosios organizacijos diskrecija prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą nėra neribota. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko (lot. rationae temporis) prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Taigi perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos diskrecijos teisę spręsti, ar pasiūlyta kaina (ar jos dalis) neįprastai maža, tai turi daryti remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 570-469/2016 24, 25 punktus).

18.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-137-790/2025 pateikė išaiškinimą, kad, kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą, jeigu pirkimo dalyvis, kuriam nėra draudžiama dalyvauti pirkime ir kuris atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, pagrįstai nurodo, jog turi abejonių dėl neįprastai mažos laimėjusio pasiūlymo kainos, išskyrus atvejus, kai pirkimo dalyvio argumentai yra nereikšmingi ar nemotyvuoti, perkančioji organizacija privalo: pirma, atlikti išsamią laimėjusio pasiūlymo analizę, kad nustatytų, jog jame nurodyta kaina iš tikrųjų nėra neįprastai maža, be kita ko, suteikti laimėjusiam pirkimą dalyviui galimybę nurodyti priežastis, dėl kurių jis mano, kad jo pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža; antra, pranešti savo išvadas nelaimėjusiam pirkimo dalyviui, kuris to aiškiai prašė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptarti Teisingumo Teismo išaiškinimai koreliuoja su neįprastai mažos kainos instituto tikslu – realiai, o ne formaliai įsitikinti tiekėjo pasirengimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, taip pat su aiškinimu, kad perkančioji organizacija, įgyvendindama diskrecijos teisę vertinti, ar pasiūlyta kaina (ar jos dalis) neįprastai maža, ir prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą, turi remtis objektyviais ir skaidriais kriterijais, nepažeisti viešųjų pirkimų principų.

19.                      Nustatyta, kad pasiūlymų eilė sudaryta ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarka: UAB „Statmax“ – 3 864 080,56 Eur; Jungtinės veiklos partneriai UAB „HSC Baltic“ ir UAB „HSC Statyba“ 4 790 825,60 Eur; UAB „Eika Construction“ 5 483 444,73 Eur; UAB „Nord Via“ 6 553 965,00 Eur (el. b. t. 1, l. 12).

20.                      Ieškovė pateikė argumentus dėl neįprastai mažos kainos: trečiojo asmens pasiūlyta kaina (3 193 455,01 Eur be PVM) yra apie 25,31 proc. mažesnė už pirkime į pasiūlymų eilę įtrauktų pasiūlymų aritmetinį vidurkį (4 275 271,88 Eur be PVM); trečiojo asmens pasiūlyta rangos darbų kaina (2 882 955,01 Eur be PVM) yra apie 21,64 proc. mažesnė už ieškovės rangos darbų kainą (3 679 360,00 Eur be PVM), kitų dalyvių atžvilgiu rangos darbų kainų disproporcija, vertinant turimus duomenis, galimai viršija 30 proc.; trečiojo asmens siūloma 1 m² kaina (2 443,91 Eur be PVM/m²) yra apie 31 proc. mažesnė už nurodytą vidutinę panašių objektų rinkos kainą (apie 3 544,71 Eur be PVM/m²); trečiajam asmeniui tenkanti pirkimo sutarties vertė yra reikšminga, ji sudaro apie 29 proc. jo 2024 m. apyvartos, be to, trečiasis asmuo jau vykdo kelias reikšmingos vertės sutartis, įskaitant 2 499 894,68 Eur, 3 013 847,13 Eur ir 3 893 602,55 Eur vertės sutartis, todėl objektyviai kyla pagrįstų abejonių dėl sutarties tinkamo ir savalaikio įvykdymo už pasiūlytą kainą.

21.                      Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad visų pasiūlymų eilėje esančių tiekėjų pasiūlymų kainos viršijo Pirkimui skirtą biudžetą, kuris buvo nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos parengtuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, todėl jų skaičiuoti, vertinant ar pirkime yra pasiūlyta neįprastai maža, CPO LT neturėjo teisinio pagrindo; VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad pirkimui skirtų lėšų suma, kuri buvo nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos dokumentuose iki pirkimo procedūrų pradžios, gali būti keičiama, jeigu ši suma nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, o ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme pateikta kaina yra priimtina ir jos priimtinumą bei atitiktį racionalaus lėšų naudojimo principui perkančioji organizacija gali pagrįsti; vien tai, kad Pirkime buvo pateikti pasiūlymai, kurių kainos didesnės nei galimo laimėtojo, savaime neindikuoja, kad tai gali turėti įtakos tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių; CPO LT laikosi prezumpcijos, kad viešojo pirkimo dalyviai pirkimo procedūroje, teikdami savo kainos pasiūlymus elgiasi apdairiai bei rūpestingai, įsivertina visas pirkimo sąlygose nurodomas pirkimo sutarties vykdymo aplinkybes ir jas įskaičiuoja į savo pasiūlymų kainą; tiekėjas pateikė tik bendro pobūdžio argumentus, matematinį pirkimo pasiūlymų eilėje esančių tiekėjų kainų ir vidutinės vieno kvadratinio metro statybos kainos palyginimą; tiekėjas visiškai nevertino konkrečių darbų pobūdžio, technologinės apimties, reikalingų resursų, darbų sudėtingumo ir jų kiekių; tiekėjas rėmėsi tik skaitiniais dydžiais ir bendru statomų ar rekonstruojamų statinių plotu.

22.                      Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgus į ieškovės pretenzijoje pateiktus argumentus dėl neįprastai mažos trečiojo asmens pasiūlytos kainos, atsakovė turėjo paprašyti trečiojo asmens pagrįsti pasiūlytą kainą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su perkančiosios organizacijos sprendimu nevertinti trečiojo asmens pasiūlymo neįprastai mažos kainos aspektu ir nereikalauti iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo neįprastai mažos kainos pagrindimo pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį.

23.                      Visų pirma, ieškovės argumentas, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra apie 25,31 proc. mažesnė už pirkime į pasiūlymų eilę įtrauktų pasiūlymų aritmetinį vidurkį, yra netiesiogiai siejama su VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtina neįprastai mažos kainos prezumpcija. Trečiojo asmens pasiūlyta kaina nesiekia 30 proc. visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinio vidurkio. Ieškovei nepateikus jokių papildomų duomenų, t. y. motyvuotų argumentų, prima facie (lot. „iš pirmo žvilgsnio“) vertinimu nėra pagrindo įtarimams, jog būtina atlikti išsamų pasiūlyme nurodytų darbų ar jų sudedamųjų dalių kainų arba sąnaudų tyrimą.

24.                      Antra, ieškovės argumentas, kad trečiojo asmens pasiūlyta rangos darbų kaina yra apie 21,64 proc. mažesnė už ieškovės rangos darbų kainą, o kitų dalyvių atžvilgiu rangos darbų kainų disproporcija, vertinant turimus duomenis, galimai viršija 30 proc., taip pat nesudaro pagrindo įtarimams, jog būtina atlikti išsamų pasiūlyme nurodytų kainų arba sąnaudų tyrimą. Ieškovės kitas argumentas yra konstruojamas taip: techninio darbo projekto parengimo kaina ir rangos darbų kaina išskaidoma ir lyginama tik rangos darbų kainos procentinė dalis. Trečiojo asmens pasiūlymo kainą sudaro: 310 500,00 Eur be PVM techninio darbo projekto parengimas ir 2 882 955,01 Eur be PVM rangos darbai, o ieškovės – 280 000,00 Eur be PVM techninio darbo projekto parengimas ir 3 679 360,00 Eur be PVM rangos darbai (3 959 360,00 – 3 679 360,00). Toliau ieškovė išdėsto teiginius, kad kitų tiekėjų kainos yra didesnės, dėl to kitų dalyvių rangos darbų kainų disproporcija irgi bus didesnė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu ieškovės teiginiu, nes matematiškai tai yra objektyvi prognozė. Teismo vertinimu, šis ieškovės argumentas yra analogiškas pirmajam ieškovės argumentui apskaičiavimo prasme, tik dėmenys yra skirtingi. Atkreipiamas dėmesys, kad ši ieškovės 21,64 proc. apskaičiavimo pozicija ženkliai tolsta nuo 30 proc. ribos. Be to, ieškovės techninio darbo projekto parengimo kaina yra mažesnė už trečiojo asmens techninio darbo projekto parengimo kainą, o rangos darbų pasiūlymų kaina yra priešinga – trečiojo asmens mažesnė, o ieškovės didesnė. Taigi, toks ieškovės pateiktas apskaičiavimas yra pakankamas susidaryti nuomonei, kad nėra neįprastai mažos kainos požymių.

25.                      Trečia, ieškovės argumentas, kad trečiojo asmens siūloma 2 443,91 Eur be PVM už 1 m² kaina yra apie 31 proc. mažesnė už nurodytą vidutinę panašių objektų rinkos kainą – 3 544,71 Eur be PVM už 1 m², yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad panašių objektų vidutinė rinkos kaina yra būtent tokia. Teismo vertinimu, šis apskaičiavimas artimas tiekėjų, kurie užėmė 2 – 4 vietas, pasiūlymų kainų be PVM aritmetiniam vidurkiui – 3 547,77 Eur ((3 959 360,00 + 4 531 772,50 + 5 416 500,00)/3) (žr. pretenzijos turinį, el. b. t. 1, l. 156). Ieškovė apskaičiuoja 1 m² kainą pagal statomą ir rekonstruojamą 1 306,7 m2 plotą, tačiau techninio darbo projekto parengimo kainos neatima iš šios sumos ir visą sumą lygina su panašių objektų rinkos kaina. Tokio argumento pirminis vertinimas nesudaro pagrindo įtarti riziką dėl neįprastai mažos kainos požymių.

26.                      Ketvirta, ieškovės argumentas, kad trečiajam asmeniui tenkanti pirkimo sutarties vertė yra 29 proc. jo 2024 m. apyvartos, kad trečiasis asmuo jau vykdo kelias reikšmingos vertės sutartis, todėl yra pagrįstų abejonių dėl sutarties tinkamo įvykdymo už pasiūlytą kainą, taip pat yra nepagrįsta. Ieškovė nepateikė jokių rodymų, kokiu faktiniu pagrindu keliamos abejonės. Ieškovė nepateikė nei trečiojo asmens finansinės apskaitos dokumentų, nei kitų vykdomų sutarčių, analizės, o tik nurodė pavienius skaičius. Pastarieji duomenys, o būtent tai, kad sutarties vertė sudaro 29 proc. įmonės metinių pajamų, nerodo rizikos, kad sutartis galėtų būti neįvykdoma dėl neįprastai mažos kainos pasiūlymo.

27.                      Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai yra nereikšmingi ir nemotyvuoti, nekeliantys abejonių dėl neįprastai mažos laimėjusio pasiūlymo kainos, ir dėl to perkančioji organizacija neturėjo pareigos atlikti išsamią laimėjusio pasiūlymo analizę, kad nustatytų, jog jame nurodyta kaina iš tikrųjų nėra neįprastai maža. Šiuo klausimu perkančioji organizacija priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

28.                      Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti atitiktį Pirkimo sąlygų 5 priede nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, pateikė atliktų darbų sąrašą, kuriame nurodė tris sutartis, įskaitant sutartį su užsakovu UAB „Lidl Lietuva“. 2025 m. lapkričio 17 d. trečiasis asmuo pateikė pasiūlymo paaiškinimą, kuriuo patikslino atliktų darbų sąrašo duomenis ir prašė atsakovės Lidl sutarties nebevertinti. Po šio patikslinimo atliktų darbų sąraše liko dvi sutartys. 2025 m. lapkričio 19 d. trečiasis asmuo pateikė papildomą paaiškinimą ir patikslintus duomenis dėl Lidl sutarties. Trečiasis asmuo pateikė tik patikslintą atliktų darbų sąrašą, nepateikdamas užsakovo UAB „Lidl Lietuva“ patvirtintos pažymos, darbų priėmimo-perdavimo aktų ar kitų lygiaverčių objektyvių dokumentų, patvirtinančių deklaruotų duomenų teisingumą. Ieškovės vertinimu, tokie prieštaringi, vėliau koreguoti ir VPĮ 50 straipsnyje bei Pirkimo dokumentuose nustatytais atitiktį patvirtinančiais dokumentais nepagrįsti duomenys sudaro pagrindą laikyti, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją ir taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą pašalinimo pagrindą.

29.                      Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo priešingai, kad Perkančioji organizacija turėjo teisę nevertinti informacijos apie Lidl sutartį kaip melagingos, nes trečiasis asmuo savalaikiai, t. y. Perkančiajai organizacijai pasikreipus, pripažino klaidą, ištaisė trūkumus (nurodė tiek savo darbų vertę, tiek subrangovus), paaiškino, dėl kokių priežasčių tiek įsivėlė klaida, tiek ir kodėl negali pateikti atnaujintos UAB „Lidl Lietuva“ pažymos. Ieškovės požiūris nepagrįstai dokumento nepateikimą sutapatina su melagingos ar klaidinančios informacijos pateikimu. Trečiasis asmuo veikė sąžiningai ir skaidriai – informavo, kad dėl objektyvių priežasčių negavo atnaujintos UAB „Lidl Lietuva“ užsakovo pažymos, todėl paprašė šios sutarties nevertinti kvalifikacijai pagrįsti.

30.                      VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Analogiškos įstatymo normoms nuostatos numatytos Pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės 4.4 punkte.

31.                      Pirkimo sąlygų 5 priedo lentelės 4 punkte nustatyta, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 5 metus) iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos dienos pagal vieną ar daugiau įvykdytų ar tebevykdomų sutarčių yra tinkamai atlikęs statybos darbų (naujos statybos ir/arba rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto) ypatingųjų ir/arba neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių grupėje gyvenamieji ir/arba negyvenamieji pastatai, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 1 200 000,00 (vienas milijonas du šimtai tūkstančių) Eur be PVM.

32.                      Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti pateikiama: per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 5 metus) iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos dienos atliktų darbų sąrašas (Specialiųjų pirkimo sąlygų 5 priedo 2 priedas) kartu su užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymomis, apie tai, kad darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Jei sutartys dar vykdomos – tarpinių rezultatų tinkamą įvykdymą pagrindžiantys dokumentai. Užsakovų pažymose turi būti nurodomas atliktų darbų pavadinimas, statinio kategorija, pastato tipas, darbų rūšis, darbų atlikimo per nurodytą laikotarpį vertė, tikslios darbų atlikimo datos (metai, mėnuo) ar jie buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų vykdymą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti.

33.                      Nustatyta, kad trečiasis asmuo 2025 m. spalio 22 d. pateikė atliktų darbų sąrašą, kuriame nurodė sutartis: Prekybos paskirties pastato Lidl statybos darbai, savo jėgomis atliktų panašių darbų vertė – 4 333 864,20 Eur, užsakovo pavadinimas – UAB „Lidl Lietuva“; Sandėliavimo paskirties pastato nauja statyba, savo jėgomis atliktų panašių darbų vertė – 4 505 664,57 Eur, užsakovo pavadinimas – UAB „HRX“; Prekybos pastato nauja statyba, savo jėgomis atliktų panašių darbų vertė – 4 500 467,74 Eur, užsakovo pavadinimas –AB „Baltic shopping centers“. Atliktų darbų sąraše neužpildyta eilutė pavadinimu „Ar rangovas sutartį vykdė vienas?“ (el. b. t. 1, l. 121-123).

34.                      Perkančioji organizacija 2025 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl reikalavimus pagrindžiančiuose dokumentuose nustatytų neaiškumų pašalinimo, nurodydama: „1. siekdamas patvirtinti kvalifikacijos reikalavimų 4 punkto atitikimą, trečiasis asmuo pateikė užpildytą darbų sąrašą, tačiau jame neužpildė eilutės atsakant, ar rangovas sutartį vykdė vienas (jei sutartį vykdė ne vienas, tiekėjas turi nurodyti subtiekėjų pavadinimus ir nurodyti savo jėgomis atliktų panašių darbų vertę; 2) pateiktame aplinkos apsaugos vadybos standarto pažymėjime nenurodytos sertifikuojamos statybos darbų sritys. Trečiasis asmuo turėtų pateikti sertifikavimo įstaigos išduotą pažymą ar kitą dokumentą, kuriame būtų patvirtinamos sertifikuojamos darbų sritys“ (el. b. t. 2, l. 19-20).

35.                      Trečiasis asmuo 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė raštą dėl patikslinimo, kuriame nurodė, kad atitiktį kvalifikacijos reikalavimams įrodo patikslintame atliktų darbų sąraše nurodytos UAB „Statmax“ įvykdytos sutartys ir užsakovų UAB „HRX“ ir AB „Baltic shopping centers“ pažymos, kuriose nurodytos UAB „Statmax“ savo jėgomis atliktų darbų vertės. Papildomai pažymėta, kad duomenys apie UAB „Statmax“ įvykdytą 2023 m. spalio 2 d. sutartį, kurios objektas prekybos paskirties pastato Lidl statybos darbai, kvalifikuotina kaip perteklinė UAB „Statmax“ pasiūlymo informacija, todėl UAB „Statmax“ prašo nevertintini šios sutarties (el. b. t. 1, l. 151).

36.                      Perkančioji organizacija 2025 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama pateikti informacijos teisingumą pagrindžiančius dokumentus bei informaciją apie patikslintas savo jėgomis įvykdytų darbų vertes, kadangi komisija siekia išsklaidyti komisijai kilusias abejones dėl pateiktos galimai melagingos informacijos (el. b. t. 2, l. 21-22).

37.                      Trečiasis asmuo 2025 m. lapkričio 19 rašte Nr. 11.19 paaiškino, kad UAB „Statmax“ prašė nevertintini duomenų apie užsakovui UAB „Lidl Lietuva“ įvykdytą sutartį, kurios objektas prekybos paskirties pastato Lidl statybos darbai, nes negalėjo gauti patikslintos pažymos iš užsakovo UAB „Lidl Lietuva“. Užsakovas UAB „Lidl Lietuva“ išdavė 2024 m. gruodžio 2 d. Pažymą Nr. IM 24/12/2985//23-12-4737, kurioje teisingai nurodyta bendra pagal sutartį atliktų darbų vertė, tačiau užsakovas UAB „Lidl Lietuva“ pažymos patikslinimų neteikia, todėl UAB „Statmax“ patikslintos užsakovo pažymos negalėjo pateikti. Dėl kitų sutarčių trečiasis asmuo nurodė, kad dėl netinkamai suprasto kvalifikacinio reikalavimo buvo nepilnai užpildyta Specialiųjų pirkimo sąlygų 5 priedo 2 priedo lentelė, t. y. neatsakyta į klausimą „Ar rangovas sutartį vykdė vienas?“. UAB „Statmax“ pasiūlymą rengęs darbuotojas vyr. sąmatininkas S. L., nurodydamas bendras sutarčių vertes eurais be PVM, neturėjo tikslo suklaidinti ar apgauti CPO komisiją dėl UAB „Statmax“ atitikties nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Klaida UAB „Statmax“ pasiūlyme buvo padaryta dėl netinkamo kvalifikacinio reikalavimo turinio suvokimo (el. b. t. 1, l. 117-118).

38.                      Trečiasis asmuo pateikė vyr. sąmatininko S. L. paaiškinimą (el. b. t. 1, l. 115), darbų sąrašą apie atliktas arba atliekamas sutartis, kuriame nurodyta: Prekybos paskirties pastato Lidl statybos darbai, nurodyti ūkio subjektai su kuriais buvo vykdoma sutartis, savo jėgomis atliktų panašių darbų vertė – 1 133 433,84 Eur, užsakovo pavadinimas – UAB „Lidl Lietuva“ (el. b. t. 1, l. 116). Perkančioji organizacija vertino, kad ši sutartis neatitinka nustatytų reikalavimų, ir pripažino trečiojo asmens kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimus pagal kitas dvi sutartis.

39.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal VPĮ informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo. Negali būti vertinama kaip melaginga informacija tiekėjo nuomonė dėl jo atitikties kvalifikacijos reikalavimams, nustatytiems teisės aktų normose, kurių turiniui atskleisti būtinas papildomas aiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017).

40.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 išaiškinta, kad dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą).

41.                      Vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 80 punktas).

42.                      Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo pateikė atliktų darbų sąrašą, kuriame nurodyta atliktų darbų vertė – 4 333 864,20 Eur ir neužpildyta eilutė pavadinimu „Ar rangovas sutartį vykdė vienas?“, o prie sąrašo pateiktame UAB „Lidl Lietuva“ 2024 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. IM 24/12/2985//23-12-4737 nurodyta visų darbų vertė – apie 4 000 00,00 Eur, (el. b. t. 1, l. 126-127). Savo turiniu šie dokumentai pagal reikalaujamą pateikti informaciją buvo akivaizdžiai su trūkumais, t. y. neaiškūs. Matoma, kad atliktų darbų sąraše buvo atskleista visa sutarties vertė, neišskiriant savo jėgomis atliktų panašių darbų vertės. Perkančioji organizacija pasinaudojo pasiūlymo patikslinimo institutu ir trečiasis asmuo pateikė savo paaiškinimus, kad dėl netinkamo kvalifikacinio reikalavimo turinio suvokimo nebuvo išskaidyti duomenys apie savo jėgomis ir ne savo jėgomis atliktų darbų vertę. Trečiasis asmuo patikslino atliktų darbų sąrašą dėl Lidl sutarties ir nurodė, kad negali pateikti užsakovo patikslintos pažymos, kadangi UAB „Lidl Lietuva“ jos neteikia.

43.                      Duomenys apie tai, kad trečiasis asmuo vykdė Lidl sutartį su kitais ūkio subjektais, kurios vertė apie 4 000 00,00 Eur, yra duomenys teisingi objektyviai – realiai egzistuojantis faktas. Šios informacijos trečiasis asmuo ir nepateikė kaip duomenų, atspindinčių savo jėgomis atliktų darbų vertę. Informacijos apie savo jėgomis atliktų panašių darbų vertę – 1 133 433,84 Eur nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju iškilo informacijos pagrindimo klausimas, t. y. informacijos trūkumo klausimas dėl to, kad UAB „Lidl Lietuva“ tokios informacijos neteikia. Šiuo atveju perkančioji organizacija nebūtų galėjusi įrodyti teisėtomis priemonėmis, kad informacija dėl savo jėgomis atliktų panašių darbų vertės – 1 133 433,84 Eur yra melaginga (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Trečiasis asmuo aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių negali nurodyti informacijos. Taigi, nėra jokių objektyvių prielaidų, leidžiančių spręsti apie ieškovės ketinimą apgauti ar suklaidinti perkančiąją organizaciją, dėl to tokia informacija negali būti pripažinta melaginga. 

44.                      Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė neturėjo pagrindo kvalifikuoti trečiojo asmens Pirkime pateiktą informaciją kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme ir taikyti pašalinimo pagrindą.

45.                      Ieškovė nurodo, kad vertinant objektą „Sandėliavimo paskirties pastato, Vilniaus r. sav., nauja statyba“, trečiasis asmuo nenurodė subtiekėjų, atlikusių geodezinius ir geologinius tyrimus, taip pat konstrukcijų gamybos bei šildymo ir vėdinimo sistemų montavimo darbus, nors šie tyrimai ir darbai sudaro reikšmingą tokio objekto darbų apimties dalį. Dėl to nėra aiški trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų apimtis ir jai priskirta vertė pagal nurodytą sutartį. Analogiški esminiai trūkumai nustatyti ir objekte „Prekybos paskirties pastato, Islandijos pl. 30, Kaunas, nauja statyba“, todėl ir šiuo atveju nėra galimybės objektyviai patikrinti, kokia deklaruotų darbų vertės dalis faktiškai tenka trečiojo asmens savo jėgomis atliktiems darbams.

46.                      Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus, pažymėjo, kad akivaizdžiai nepagrįsti yra ieškovės teiginiai dėl geodezinių bei geologinių tyrimų ir konstrukcijų gamybos bei šildymo ir vėdinimo sistemų montavimo darbų. Nei pateiktoje darbų sąrašo formoje, nei užsakovų pažymose nėra jokios nuostatos, leidžiančios teigti, kad geodeziniai ir geologiniai tyrimai ar gamybos ir montavimo darbai būtų trečiojo asmens atsakomybė, jo atlikti darbai ar privalomas kvalifikacijai pagrįsti elementas. Ieškovė nepateikė ir nė vienos Pirkimo dokumentų nuostatos, kuri įpareigotų trečiąjį asmenį šiuos darbus vykdyti, deklaruoti ar įtraukti jų vertę į savo atliktų darbų apimtį, ar ją išskirti atskirai. Tokiu būdu ieškovė faktiškai konstruoja neegzistuojančią pareigą ir ja bando pagrįsti tariamą kvalifikacijos neatitiktį.

47.                      VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

48.                      VPĮ 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis.

49.                      Kasacinio teismo praktikoje tiekėjo kvalifikacija yra aiškinama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 54 punktą). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 167 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad tiekėjams buvo keliami reikalavimai: savo jėgomis atliktų panašių darbų (statinių kategorija – ypatingieji ir / arba neypatingieji statiniai; pastatų tipas – negyvenamieji ir (ar) gyvenamieji pastatai; statybos rūšys: nauja statyba ir / arba rekonstravimas ir / arba kapitalinis remontas), ne mažesnė kaip 1 200 000,00 Eur be PVM vertė. Šiems reikalavimams pagrįsti buvo reikalaujama dokumentų: atliktų darbų sąrašo kartu su užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymomis, apie tai, kad darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Užsakovų pažymose turėjo būti nurodyta atliktų darbų pavadinimas, statinio kategorija, pastato tipas, darbų rūšis, darbų atlikimo per nurodytą laikotarpį vertė, tikslios darbų atlikimo datos (metai, mėnuo) ar jie buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų vykdymą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti (Šio sprendimo 31 ir 32 punktai).

51.                      Trečiasis asmuo 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė darbų sąrašą apie atliktas arba atliekamas sutartis, kuriame nurodyta: sutarties objektas – Sandėliavimo paskirties pastato nauja statyba; ūkio subjektai, su kuriais buvo vykdoma sutartis; statinio kategorija, statinio grupė, statybos rūšis – ypatingas statinys, negyvenamasis pastatas, nauja statyba; savo jėgomis atliktų panašių darbų (statinio kategorija – ypatingieji ir / arba neypatingieji statiniai; pastatų tipas – negyvenamieji ir (ar) gyvenamieji pastatai; statybos rūšys: nauja statyba ir / arba rekonstravimas ir / arba kapitalinis remontas), vertė Eur be PVM – 1 055 759,56 Eur; užsakovas UAB „HRX“ (el. b. t. 1, l. 124).

52.                      Užsakovo UAB „HRX“ 2025 m. spalio 20 d. pažymoje nurodyta, kad rangovas atliko sandėliavimo paskirties pastato statybos darbus savo jėgomis už 1 055 759,56 Eur be PVM. Darbai atlikti laiku ir kokybiškai pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą reikalavimus ir tinkamai užbaigti (el. b. t. 1, l. 131).

53.                      Trečiasis asmuo 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė darbų sąrašą apie atliktas arba atliekamas sutartis, kuriame nurodyta: sutarties objektas – Prekybos paskirties pastato nauja statyba; ūkio subjektai, su kuriais buvo vykdoma sutartis; statinio kategorija, statinio grupė, statybos rūšis – ypatingas statinys, negyvenamasis pastatas, nauja statyba; savo jėgomis atliktų panašių darbų (statinio kategorija – ypatingieji ir / arba neypatingieji statiniai; pastatų tipas – negyvenamieji ir (ar) gyvenamieji pastatai; statybos rūšys: nauja statyba ir / arba rekonstravimas ir / arba kapitalinis remontas), vertė Eur be PVM – 2 115 429,97 Eur; užsakovas AB „Baltic shopping centers“ (el. b. t. 1, l. 125).

54.                      Užsakovo AB „Baltic shopping centers“ pažymoje nurodyta, kad rangovas atliko prekybos paskirties pastato svarbiausiuosius statybos darbus (pastato konstrukcijų statybos darbai, lauko ir vidaus apdailos darbai) savo jėgomis už 2 115 429,97 Eur be PVM. Darbai atlikti laiku ir kokybiškai pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą reikalavimus ir tinkamai užbaigti (el. b. t. 1, l. 152).

55.                      Apibendrindamas aukščiau išdėstytas teisės akto nuostatas, Pirkimo sąlygas ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Pirkimo sąlygos nenustatė ieškovės siūlomų darbų išskyrimo kaip reikalavimų kvalifikacijai pagrįsti. Teismo vertinimu, Perkančioji organizacija aiškiai apibrėžė pirkimo sąlygų kvalifikacinių reikalavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų turinį, kurio vėliau negalima aiškinti plečiamai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nesant įtvirtintam reikalavimui išskirti atskirus darbus (kaip pvz. geodezinius ir geologinius tyrimus, konstrukcijų gamybos bei šildymo ir vėdinimo sistemų montavimo darbus) ir kartu pateikti tokių atliktų darbų vertę pagrindžiančius įrodymus, atsakovė turėjo pareigą laikytis savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų. Teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo pateikė Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančius dokumentus kvalifikacijai pagrįsti ir pagal juose užfiksuotus duomenis atitiko kvalifikacijai keliamus reikalavimus.

56.                      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad remiantis ieškovės nurodytais argumentais bei byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo atsakovės priimto sprendimo panaikinti (CPK 178, 185 straipsniai).

57.                      Kiti procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant perkančiosios organizacijos 2025 m. lapkričio 25 d. priimtą sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai, 270 straipsnio 4 dalis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.                      CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59.                      Atsakovė pateikė prašymą priteisti 9 686,05 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 2, l. 95 – 99). Bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius dydžius (maksimalus dydis – 9 710,50 Eur; 8.2 punktas, 2 427,60 Eur × 2,5 = 6 069,10 Eur pagal 2026 m. vasario 19 d. išrašytą sąskaitą Nr. TGSLT2600254); tripliko parengimą – 3 641,40 Eur (8.3 punktas, 2 427,60 Eur × 1,5 = 3 641,40 Eur pagal 2026 m. vasario 19 d. išrašytą sąskaitą Nr. TGSLT2600254). Iš ieškovės atsakovei priteisiamos 9 686,05 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnių, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai CPO LT, juridinio asmens kodas 302913276, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“, juridinio asmens kodas 300130281, 9 686,05 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir penkių centų) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Agnė Vyliaudaitė