Administracinė byla Nr. A-1740-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01241-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto įtraukimo į 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 35);

2. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Al-1103 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį dėl valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Mažeikių m.);

3. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM.l-61-10 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste O. R., (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką 0,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.;

4. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 8 punkto dalį, kuria O. R. nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikšmės mišką 0,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.;

5. Panaikinti Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. Al-1073 „Dėl detaliojo plano žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinti į atskirus žemės sklypus, adresu: Mažeikių r. sav. Mažeikių m. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo“ dalį, kuria į 923 kv. m žemės sklypą pateko 0,03 ha valstybinės reikšmės miško, į 926 kv. m žemės sklypą pateko 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ir į 1151 kv. m žemės sklypą pateko 0,01 ha valstybinės reikšmės miško;

6. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 35SK-(14.35.2)-1015 dalį, kuria 0,0923 ha suformuotas žemės sklypas, esantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pateko į 0,03 ha valstybinės reikšmės mišką, 0,1151 ha suformuotas žemės sklypas, esantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pateko į 0,01 ha valstybinės reikšmės mišką, 0,0926 ha suformuotas žemės sklypas, esantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pateko į 0,04 ha valstybinės reikšmės mišką;

7. Pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2815, dalį, kuria O. R. perleido D. K. 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus;

8. Pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 9 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-3151, dalį, kuria D. K. perleido A. K. 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus;

9. Pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2814, dalį, kuria O. R. perleido D. B. 0,01 ha dalį 0,1151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus.

10. Pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2813, dalį, kuria O. R. perleido R. D. 0,04 ha dalį 0,0926 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus;

11. Taikyti restituciją natūra: įpareigoti A. K. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus; įpareigoti D. B. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,01 ha dalį 0,1151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus; įpareigoti R. D. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,04 ha dalį 0,0926 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus.

Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. kovo 20 d. gautas Tarnybos 2015 m. kovo 18 d. raštas Nr. lSD-836-(3.1.) dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai, taip pat ir O. R. vardu. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. R. į buvusios savininkės J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Mažeikių apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) k., teisėtumo pagal pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad O. R., 2008 m. spalio 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, kad O. R. senelė K. R. iki savo mirties Mažeikių apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise valdė 30 arų žemės sklypą ir, kad, mirus pareiškėjos senelei, po jos mirties 30 arų žemės sklypą paveldėjo jos duktė ir O. R. motina J. K., bei atnaujinus O. R. praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, 2008 m. lapkričio 12 d. pateikė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,3 ha žemės. Išnagrinėjus prašymą grąžinti žemę, buvo pripažinta O. R. teisė atkurti nuosavybės teises į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kurio grafinėje dalyje Nr. 35 suprojektuotas 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. 35 suteikė adresą – (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. Al-1103 patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,3000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, planą bei nurodė žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį. Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-10 O. R. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,3000 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste. Telšių apskrities viršininkas 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 8 punktu įsakė Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui atkurti O. R. nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, kurio nominali vertė 25 650 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM.1-61-10 ir 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos O. R. nuosavybės teisės į 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.

Administracijos direktorius 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. Al-1073 patvirtino žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinto į atskirus žemės sklypus detalųjį planą, kuriuo suformuoti trys žemės sklypai: Nr. 1 923 kv. m kitos paskirties žemės sklypas (urbanizacija miesto ribose); Nr. 2 926 kv. m kitos paskirties žemės sklypas (urbanizacija miesto ribose); 1 151 kv. m kitos paskirties žemės sklypas (urbanizacija miesto ribose). Administracijos direktorius 2012 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. Al-1172 923 kv. m žemės sklypui buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, 1151 kv. m žemės sklypui – (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, 926 kv. m žemės sklypui – (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 35SK-(14.35.2)-1015 patvirtinti trijų naujai suformuotų kitos paskirties žemės sklypų ribos ir duomenys. 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-10, 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 35SK-(14.35.2)-1015 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos O. R. nuosavybės teisės į šiuos sklypus, 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1M12-2815, padovanojo D. K. 0,0923 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. D. K. 2012 m. spalio 9 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1M12-3151, šį žemės sklypą perleido A. K.. 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1M12-2814, O. R. 0,1151 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., perleido D. B., o 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1M12-2813, 0,0926 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., perleido R. D..

Valstybinė miškų tarnyba 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. R2-397 informavo Tarnybą, kad Mažeikių mieste esantys kitos paskirties žemės sklypai, tarp jų ir žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Šios teritorijos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams, remiantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis. 2006 m. atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras) įregistruoti miškų plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp kurių ir žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šie miško plotai, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, tačiau šiuo metu tai padaryti nėra galimybės, nes miško žemėje buvo suformuoti kitos paskirties žemės sklypai ir perduoti privatiems asmenims. Valstybinė miškų tarnyba 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R6-493 informavo, kad į ginčo žemės sklypus patenkantys miškai, miško žemė buvo registruoti Kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 pagal 1998 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46400 apie grafinius Kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento matyti, kad į 0,0923 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), patenka 0,03 ha miško žemės plotai. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56947 apie grafinius Kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmento matyti, kad duomenys apie miškų statusą šiame žemės sklype nepakito. 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56946 apie tekstinius Kadastro duomenis nurodyta, kad šis žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, miško sklypas Nr. 26, kuriame yra 0,03 ha miško žemės. Pagal 2014 m. vasario 3 d. pažymą Nr. 46401 apie grafinius Kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą ir 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56951 apie grafinius Kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentą į 0,1151 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), patenka 0,01 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotas, patvirtintas Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Be to, šis plotas pateko į teritoriją, kuri Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 patikėjimo teise buvo perduota Mažeikių miškų urėdijai. 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56950 apie tekstinius Kadastro duomenis nurodyta, kad šis žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, miško sklypas Nr. 26, kuriame yra 0,01 ha miško žemės. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46402 apie grafinius Kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento matyti, kad į 0,0926 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenka valstybinės reikšmės miškų plotai ir miško žemės plotai. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, į žemės sklypą patenka 0,04 ha miško žemės, iš jo nutarimu patvirtintas 0,01 ha valstybinės reikšmės miško plotas, kuris Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 patikėjimo teise buvo perduotas Mažeikių miškų urėdijai. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. 56956 apie grafinius Kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmento matyti, kad duomenys apie miškų statusą žemės sklype nepakito. Pagal 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56955 apie tekstinius Kadastro duomenis, šis žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, miško sklypą Nr. 26, kuriame yra 0,04 ha miško.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir darė išvadą, kad miško žemės plotas, patekęs į 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės išperkamas, todėl nuosavybės teisės į jį O. R. negalėjo būti atkurtos. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 dalis, kuria į suprojektuotą 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 35) pateko valstybinės reikšmės miško; Administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Al-1103 dalis dėl valstybinės reikšmės miško, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.; Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-12 dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.; Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 8 punkto dalis, kuria O. R. nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti, kadangi prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 6 punktų, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 nuostatoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.). Todėl panaikinus administracinius aktus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, pareiškėjo vertinimu, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios administracinių aktų dalys bei pripažintos negaliojančiomis sandorių dalys. Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. Al-1073 dalis, kuria 923 kv. m kitos paskirties žemės sklypas pateko į 0,03 ha valstybinės reikšmės mišką, 926 kv. m kitos paskirties žemės sklypas pateko į 0,04 ha valstybinės reikšmės mišką ir 1151 kv. m kitos paskirties žemės sklypas pateko į 0,01 ha valstybinės reikšmės mišką; Tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 35SK-(14.35.2)-1015 dalis, kuria žemės sklypas, esantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pateko į 0,03 ha valstybinės reikšmės mišką, žemės sklypas, esantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pateko į 0,01 ha valstybinės reikšmės mišką, žemės sklypas, esantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pateko į 0,04 ha valstybinės reikšmės mišką, 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2815, kuria O. R. perleido D. K. 0,0923 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., dalis dėl 0,03 ha miško žemės perleidimo; 2012 m. spalio 9 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. IMI2-3151, kuria D. K. perleido A. K. 0,0923 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., dalis dėl 0,03 ha miško žemės perleidimo, 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2814, kuria O. R. perleido D. B. 0,1151 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., dalis dėl 0,01 ha miško žemės perleidimo; 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2813, kuria O. R. perleido R. D. 0,0926 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., dalis dėl 0,04 ha miško žemės perleidimo (Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d.), nes šių sandorių dalys (valstybinės reikšmės miškas nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, ir jis negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas) prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., 2 d., Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 ir 6 p., Žemės reformos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 ir 3 p., Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 nuostatoms). Pareiškėjas pabrėžė, kad šioje byloje viena restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.

II.

Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.

Atsakovai nurodė, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų tarybos 1985 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriame aprašomoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Vėliau, 1986 metais, šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas (duomenys neskelbtini) gyv. rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu. Sprendimo priėmimo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje pateikiamas bendrojo plano apibrėžimas, pagal kurį generalinį planą kitaip galima vadinti ir bendruoju planu. Mažeikių miesto generaliniame plane ginčo teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Rengiant šios teritorijos detalųjį planą atsakovai privalėjo atsižvelgti į generalinio plano sprendinius, ką ir padarė priimant 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“. Mažeikių miesto generaliniame plane ir Mažeikių miesto bendrajame plane ginčo teritorijoje niekada nebuvo pažymėtas miškas. Mažeikių miesto teritorijos bendrasis planas yra viešai paskelbtas savivaldybės tinklapyje. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-109 patvirtintas Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-os dalies 36 ha detalusis planas. Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektūra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 (kurį dabar prokuroras prašo panaikinti). Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Buvo įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, registruojami sklypai (įgyvendinamos Atkūrimo įstatymo nuostatos). Atliekant (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detaliojo plano viešojo svarstymo su visuomene procedūras dalyvavo Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovai, tačiau 2008 m. lapkričio 5 d. vykusio detaliųjų planų svarstymo su visuomene susirinkimo metu pastabų ar pretenzijų dėl rengiamų detaliųjų planų gauta nebuvo. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-94 patvirtino Mažeikių miesto teritorijos bendrąjį planą. Šiame plane ginčo teritorijoje taip pat numatyta gyvenamųjų namų statyba. Šį planą suderino ir Mažeikių miškų urėdijos atstovas, kas rodo, jog ir Mažeikių urėdija neturi informacijos apie tikslią miško buvimo vietą. Atsakovai darė išvadą, kad Taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 1 punktu patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kuriame buvo suprojektuotas 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresą. Atsakovai pažymėjo, kad Taryba sprendimą bei Administracijos direktorius įsakymą priėmė vadovaudamiesi turima informacija, t. y. turimi duomenys nepatvirtino, kad ginčo žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Atsakovams kilo pagrįstų abejonių, kad ginčo teritorijoje miškas iš tikrųjų yra registruotas Kadastre, kadangi pareiškime pateikta viena kitai prieštaraujanti informacija. Valstybinė miškų tarnyba teigia, kad miškų plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp kurių ir ginčo žemės sklypai, buvo registruoti Kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255. Kitur Valstybinė miškų tarnyba teigia, kad miškų plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp kurių ir ginčo žemės sklypai, buvo registruoti Kadastre 2007 m. atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją. Atsakovai nurodė, kad neaišku, kada iš tikrųjų buvo (jeigu buvo) registruoti miško plotai. Byloje nėra pateiktas svarbiausias įrodymas apie miško įregistravimą Kadastre – miško kadastro numeris. Atsakovai rėmėsi Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (tolau – ir Nuostatai) 18 punktu ir pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog ginčo teritorijoje yra įregistruotas miškas. Atsakovai pabrėžė, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais. Vieninteliai duomenys, įrašyti į viešą registrą, kurie pateikti byloje, yra ginčo žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Faktą, kad ginčo teritorijoje yra miškas, bandoma įrodyti tik grafiniais Kadastro duomenimis. Grafiniai Kadastro duomenys yra sukurti panaudojant ortofotonuotraukas, tačiau ortofotonuotraukos nėra pagrindas nustatyti tikslių žemės sklypo koordinačių, kadangi egzistuoja didelė paklaida. Darant ortofotonuotraukas į miško plotą gali patekti ne tik pats miškas, bet ir šešėliai, krentantys nuo medžių ar krūmų. Atsakovai rėmėsi Nuostatų 39 punktu, pažymėjo, kad VĮ Registrų centre ginčo teritorija iki šiol nėra įregistruota kaip valstybinės reikšmės miškas. Atsakovai rėmėsi Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 100 punktu, pažymėjo, kad ginčo žemės sklypų ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra jokių duomenų apie įregistruotą miško plotą šioje teritorijoje, ir darė išvadą, kad, neatlikus tikslios miškų plotų kartografijos, negalima daryti išvados, jog ginčo žemės sklypas patenka į miško plotą. Nors prokuroras nurodė, kad miško plotai, kurie patenka į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2003 m. buvo įregistruoti Kadastre, tačiau tai paneigia dar vienas faktas, jog 2010 m. Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypai buvo įregistruoti O. R. vardu. Atsakovai darė išvadą, kad tai rodo, jog Nekilnojamojo turto registras praėjus 7 metams nuo tariamo miško ploto registravimo Kadastre neturėjo jokios informacijos apie šiame sklype įregistruotą mišką, nors dar 2003 metais apie tai turėjo būti pranešta. Atsakovai nesutiko, kad ginčo teritorija Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 patikėjimo teise buvo perduota Mažeikių miškų urėdijai, kadangi šiuo Vyriausybės nutarimu valstybės įmonėms miškų urėdijoms buvo pavesta valstybinės reikšmės miškuose vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą – atkurti, prižiūrėti, saugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius ir prekiauti mediena bei miško ištekliais. Nutarimu apskričių viršininkams buvo pavesta iki 2007 m. liepos 1 d. suformuoti valstybinės reikšmės miškų valstybinės miško žemės sklypus ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Tik įvykdžius šį pavedimą apskričių viršininkai turėjo perduoti įregistruotus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu valstybinės reikšmės miškus (valstybinės miško žemės sklypus) patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti, pasirašant nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypo (-ų) perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms perdavimo ir priėmimo aktus. Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1280 Tarnybai buvo pavesta iki 2012 m. rugsėjo 30 d. suformuoti valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Tik įvykdžius šį pavedimą Tarnyba turėjo perduoti įregistruotus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu valstybinės reikšmės miškus (valstybinės miško žemės sklypus) patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog Telšių apskrities viršininkas ar Tarnyba būtų įregistravę ginčo teritoriją kaip valstybinės miško žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ginčo teritorija buvo perduota patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Atsakovai neginčijo fakto, jog 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 buvo patvirtinti tam tikri valstybinės reikšmės miškų plotai, tačiau iki šiol nėra atlikta šių miškų teisinė registracija. Atsakovai pažymėjo, kad nuo tada, kai 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, iki dabar galiojančios šio nutarimo redakcijos, Mažeikių rajono miškų plotai buvo koreguojami 8 kartus. Mažeikių rajono miškų plotas svyravo nuo 14,30 iki 19,68 tūkstančių hektarų. Vėliau, paaiškėjus, kad sprendimas prieštarauja teisei, pagal kurią perduota sklypo dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė ir ją paimant valstybės naudai, turi būti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų, kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Atsakovai nurodė, kad O. R. nuosavybės teisės buvo atkurtos Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-10, remiantis Atkūrimo įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo. Atsakovų manymu, ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Atsakovų teigimu, ginčas kilo todėl, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Atsakovų manymu, tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovams nebuvo žinomos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad O. R. galėjo pagrįstai numatyti, jog administracinis aktas yra neteisėtas, arba, kad ji veikė neteisėtai, teikdama viešojo administravimo subjektui neteisingą ar neišsamią informaciją, siekdama, kad ginčijamas sprendimas būtų priimtas. Esant šioms aplinkybėms, atsakovų vertinimu, nėra pagrindo panaikinti sprendimą formaliais akto negaliojimo pagrindais, numatytais ABTĮ 89 straipsnyje. Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą procesas vyksta pakankamai ilgą laiką ir panaikinus nuosavybės teises į ginčo plotą, tektų iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, tai sąlygotų ilgesnį nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą bei papildomų lėšų iš valstybės biudžeto panaudojimą, susijusį su naujo sprendimo priėmimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovai pažymėjo, kad žemės sklypo praradimas taip pat gali būti siejamas ir su turtinės žalos padarymu, kurią gali tekti atlyginti iš valstybės biudžeto, o papildomų valstybės biudžeto lėšų naudojimas taip pat priskirtinas viešojo intereso sferos reguliavimui. Šioje byloje patenkinus prokuroro skundą, viešasis interesas gali būti apgintas padarant didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms, o sąžiningam žemės įgijėjui bus sukurti papildomi jo teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai ir apribojimai. Atsakovų manymu, šiuo atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą, nėra adekvačios siekiamam tikslui, taip pat neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti.

Atsakovas nurodė aplinkybes, iš esmės tapačias pareiškėjo pareiškime išdėstytoms aplinkybėms, rėmėsi Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Atsižvelgęs į tai, kad atkuriant Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM.1-61-10 O. R. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos, atsakovas vertino, kad Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM.1-61-10 dalis, kuria O. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškams priskirtus miškų plotus, turėtų būti panaikinta. Taip pat turėtų būti panaikinta Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 8 punkto dalis, kuria O. R. nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – miestų miškų plotai, siekiant apginti viešąjį interesą ir grąžinti valstybės nuosavybėn priklausantį nekilnojamąjį turtą, Tarnyba sutiko su pareiškėjo reikalavimais ir pabrėžė, kad, panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriomis privačion nuosavybėn buvo perleisti valstybiniai miškų plotai, turi būti pripažintos negaliojančiomis ir sandorių dalys.

Atsakovė O. R. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atsakovė paaiškino, kad Telšių apskrityje Mažeikių mieste turėjo 30 arų žemės sklypą, parengė detalųjį planą, padalino į tris dalis broliui, seseriai ir dukrai. Atsakovė nurodė, kad neteko lengvatos į šildymą, kadangi turi žemės, o dabar sužinojo, kad ši žemė iš jos atimama. Atsakovė pabrėžė, kad ginčo žemėje nėra miško, ir prašė teismo atsižvelgti į tai, kad nebūtų daroma turtinė ir neturtinė žala.

Atsakovai D. K. ir A. K. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Atsakovai nurodė nesuprantantys, kaip sklypuose galėjo atsirasti 0,08 ha valstybės miško, kodėl rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus, atkuriant žemės nuosavybės teises, nebuvo atsižvelgta į tai, jog ten yra valstybinės miško žemės 0,08 ha. Šiuo metu jau yra įgyvendintas projektas „Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo gatvių nutiesimas“ Nr. VP2-4.4-SM-02-R-81-010. 2009 m. birželio 25 d. UAB „Eurometra“ atlikti matavimai suderinti su Telšių apskrities viršininko administracija. Atlikti projektavimo darbai. Visi sprendimai laiku nebuvo apskųsti. Atsakovai paaiškino, kad realiai ginčo žemėje yra brūzgynai ir krūmynai. Atsakovų nuomone, Mažeikių miškų urėdijos 2014 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 46400 ir 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56947 yra neatitikimų, vienoje pažymoje nurodomas plotas pažymėtas kaip valstybinės reikšmės miškų plotai, kitoje pažymoje tas pats plotas pažymėtas kaip miško žemė, o valstybinės reikšmės miško plotai nurodomi kaip kiti plotai, neįeinantys į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai teigė nemanantys, kad įvykdžius restituciją natūra ir grąžinus žemės sklypus Lietuvos Respublikai bus užtikrintas teisingumas ir sąžiningumas, nes prie šių sklypų jau yra įrengti privažiavimo keliai ir kitos komunikacijos pagal minėtą Europos Sąjungos projektą. Šiuose sklypuose nebebus galima vykdyti veiklos, susijusios su miškų plėtra, šie sklypai bus vėl padalinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovai nesutiko, kad būtų restitucija natūra ir reikėtų laukti, kol vėl Mažeikių rajono savivaldybė skirs priklausančius žemės sklypus kitoje Mažeikių miesto teritorijoje, vėl iš naujo vykdyti veiksmus, susijusius su sklypų įteisinimais, registravimais, notaro paslaugomis ir t. t., nes jau įteisinant ginčo žemės sklypus buvo patirtos didelės išlaidos, be to, yra sumokėti visi žemės mokesčiai iki pat 2015 metų. Atsakovai nurodė, kad, taikant restituciją natūra, patirs turtinę ir neturtinę žalą. Šiuo metu derinamas preliminarus vieno aukšto individualaus namo projektas ir ruošiamasi statyti gyvenamąjį namą.

Atsakovė D. B. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji yra teisėta sklypo savininkė, nes visi dokumentai sutvarkyti, reguliariai moka žemės mokesčius, jau užsakytas namo projektas.

Atsakovė R. D. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Atsakovė nurodė nesutinkanti grąžinti Lietuvos valstybei 0,04 ha dalies, esančios 0,0926 ha žemės sklype.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija atsiliepimu į pareiškimą su juo sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino. Teismas panaikino Tarnybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto įtraukimo į 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 35), Administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Al-1103 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį dėl valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Mažeikių m.), Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM.l-61-10 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste O. R., (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką 0,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 8 punkto dalį, kuria O. R. nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikšmės mišką 0,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Administracijos direktorius 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. Al-1073 „Dėl detaliojo plano žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinti į atskirus žemės sklypus, adresu: Mažeikių r. sav. Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), patvirtinimo“ dalį, kuria į 923 kv. m žemės sklypą pateko į 0,03 ha valstybinės reikšmės miško, į 926 kv. m žemės sklypą pateko 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ir į 1 151 kv. m žemės sklypą pateko 0,01 ha valstybinės reikšmės miško, Tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 35SK-(14.35.2)-1015 dalį, kuria 0,0923 ha suformuotas žemės sklypas, esantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pateko į 0,03 ha valstybinės reikšmės mišką, 0,1151 ha suformuotas žemės sklypas, esantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pateko į 0,01 ha valstybinės reikšmės mišką, 0,0926 ha suformuotas žemės sklypas, esantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pateko į 0,04 ha valstybinės reikšmės mišką.

Teismas pripažino negaliojančia 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2815, dalį, kuria O. R. perleido D. K. 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus, 2012 m. spalio 9 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-3151, dalį, kuria D. K. perleido A. K. 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus, 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2814, dalį, kuria O. R. perleido D. B. 0,01 ha dalį 0,1151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus, 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2813, dalį, kuria O. R. perleido R. D. 0,04 ha dalį 0,0926 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus.

Teismas taikė restituciją natūra – įpareigojo A. K. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus; įpareigojo D. B. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,01 ha dalį 0,1151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus; įpareigojo R. D. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,04 ha dalį 0,0926 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenkančią į valstybinės reikšmės miškus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškime nurodyta, jog Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. kovo 20 d. gautas Tarnybos 2015 m. kovo 18 d. raštas Nr. lSD-836-(3.1.) dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, jog galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai, tarp jų ir O. R. vardu. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nurodytu teiginiu, taip pat nurodė, kad byloje nepateikti tai paneigiantys įrodymai. Teismas nustatė, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2015 m. kovo 20 d. gavusi Tarnybos 2015 m. kovo 18 d. raštą Nr.1SD-836-(3.1). Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 7 d. rašto Nr. R6-493 teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė po Tarnybos 2015 m. kovo 18 d. rašto Nr. 1SD-836-(3.1) gavimo kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl papildomų duomenų suteikimo. Teismas darė išvadą, jog iki kreipimosi į Valstybinę miškų tarnybą Šiaulių apygardos prokuratūra neturėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pažeistas viešasis interesas, ir vertino, jog pareiškėjas operatyviai sprendė šį klausimą, realizavo teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais. Pareiškimas Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2015 m. balandžio 20 d., nepraleidus ABTĮ numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, šiuo atveju po duomenų gavimo 2015 m. balandžio 18 d. iš Valstybinės miškų tarnybos, todėl teismas konstatavo, kad vieno mėnesio terminas nebuvo praleistas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir prašomų pripažinti negaliojančiomis sutarčių neteisėtumas grindžiamas tuo, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,3000 ha žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas. Teismas rėmėsi Žemės įstatymo (nuo 2008 m. lapkričio 25 d. galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.), Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš turimų rašytinių įrodymų nustatė faktines bylos aplinkybes.

Teismas pažymėjo, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 pateiktus duomenis, galima matyti, jog žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 46400 nurodyta, jog valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,03 ha miško žemės plotai. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 46400 ginčo žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu ženklu (tamsiai žalia spalva) – valstybinės reikšmės miško plotai, tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu (šviesiai žalia spalva) – miško žemė, kuri yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56947 matyti, kad duomenys apie miškų statusą šiame žemės sklype iš esmės nepakito. Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56946 nurodyta, kad žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Mažeikių miškų urėdijos / Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, sklypas Nr. 26, kuriame yra 0,03 ha miško žemės. Taip pat pridėta taksoraščio ištrauka (miško sklypo detalus aprašymas).

Teismas pažymėjo, kad Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 46401 nurodyta, jog valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateka 0,01 ha miško žemės, iš jo Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintas 0,01 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 46401 ginčo žemės sklypo dalis pažymėta sutartiniu ženklu (tamsiai žalia spalva) – valstybinės reikšmės miško plotai ir kitu sutartiniu ženklu (šviesiai žalia spalva) – miško žemė, kuri yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Iš 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56951 matyti, kad duomenys apie miškų statusą šiame žemės sklype iš esmės nepakito. Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56950 nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Mažeikių miškų urėdijos / Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, sklypas Nr. 26, kuriame yra 0,01 ha miško žemės. Taip pat pridėta taksoraščio ištrauka (miško sklypo detalus aprašymas).

Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 46402 nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,04 ha miško žemės, iš jo Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintas 0,01 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 46402 ginčo žemės sklypo dalis pažymėta sutartiniu ženklu (tamsiai žalia spalva) – valstybinės reikšmės miško plotai ir kitu sutartiniu ženklu (šviesiai žalia spalva) – miško žemė, kuri yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56956 matyti, kad duomenys apie miškų statusą žemės sklype iš esmės nepakito. Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56955 nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Mažeikių miškų urėdijos / Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, sklypas Nr. 26, kuriame yra 0,04 ha miško žemės. Taip pat pridėta taksoraščio ištrauka (miško sklypo detalus aprašymas).

Pasisakydamas dėl atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytų argumentų, kad valstybės įmonėje Registrų centre ginčo teritorija nėra įregistruota, teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalys priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams jau Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, be to, Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. RG-493 nurodyta, kad į ginčo žemės sklypus patenkantys miškai, miško žemė buvo registruoti Kadastre 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 pagal 1998 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. R2-397 informuojama, kad 2006 metais atlikus valstybinę miškų inventorizaciją Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Kadastre miško plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp jų ginčo žemės sklypai. Teismas pabrėžė, kad minėtos faktinės aplinkybės egzistavo skundžiamų aktų priėmimo metu, ir neturėjo pagrindo netikėti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais Kadastro duomenimis bei grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams.

Įvertinęs rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą, teismas darė išvadą, kad ginčo žemės sklypai patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju 0,03 ha, 0,01 ha ir 0,04 ha miško plotai, perduoti privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir dislokacijos vietą (Mažeikių miestas) negali būti pripažinti mažareikšmiais, t. y. šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga.

Teismas darė išvadą, kad, panaikinus neteisėtus administracinius aktus, žemės sklypų suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažintos negaliojančiomis ginčo dovanojimo sutarčių dalys.

Pasisakydamas dėl prašymo taikyti restituciją, teismas rėmėsi ABTĮ 92 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, kad O. R. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų administracinių aktų (jų dalies) panaikinimas. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo pripažintos negaliojančiomis dovanojimo sutarčių dalys, teismas atkreipė dėmesį, kad sąžiningi asmenys, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, pagal Konstituciją ir kitus įstatymus (Civilinio kodekso 6.271 str.) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

IV.

Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Atsakovo vertinimu, teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės miškų tarnybos pateiktus miškų valstybės kadastro duomenis ir grafinę medžiagą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovas remiasi Nuostatų 18 punktu ir pažymi, kad Valstybinės miškų tarnybos pažymose, kuriomis vadovavosi teismas, nėra nei vieno kadastro objekto identifikavimo kodo. Atsakovas daro išvadą, kad šie objektai negali būti laikomi įregistruotais Kadastre. Atsakovas pabrėžia, kad objekto įrašymui į Kadastrą privalo būti atlikti visi Nuostatų 28 punkte nurodyti veiksmai. Atsakovas pabrėžia, kad byloje nebuvo pateiktas svarbiausias įrodymas apie miško įregistravimą Kadastre – kadastro objektų identifikacinis numeris. Atsakovas nurodo, kad grafiniai Kadastro duomenys yra sukurti panaudojant ortofotonuotraukas, tačiau jos nėra pagrindas nustatyti tikslių žemės sklypo koordinačių, nes egzistuoja didelė paklaida. Darant ortofotonuotraukas į miško plotą gali patekti ne tik pats miškas, bet ir šešėliai, krentantys nuo medžių ar krūmų. Atsakovas atkreipia dėmesį į prieštaringą bylos medžiagą, kadangi 2014 m. vasario 17 d. rašte Nr. R2-397 Valstybinė miškų tarnyba teigia, jog miškų plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp kurių ir ginčo žemės sklypai, buvo įregistruoti Kadastre 2007 m. atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją. Atsakovas pažymi, kad nenurodoma konkreti data. 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. R6-949 Valstybinė miškų tarnyba teigia, kad į žemės sklypą patenkantys miškai buvo įregistruoti Kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiame rašte nurodyta visiškai kitokia miško plotų įregistravimo data. Atsakovas pažymi, kad Valstybinė miškų tarnyba 2014 m. vasario 17 d. rašte Nr. R2-397 nurodo, jog „...šie plotai turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, tačiau šiuo metu tai padaryti nėra galimybės, nes miško žemėje buvo suformuoti kitos paskirties žemės sklypai ir perduoti privatiems asmenims“ Atsakovas daro išvadą, kad 2014 m. vasario 17 d. miško plotai, patenkantys į ginčo žemės sklypus, nėra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Atsakovas remiasi Nuostatų 39 punktu ir pažymi, kad 2010 metais Nekilnojamojo turto registre ginčo sklypas buvo įregistruotas O. R. vardu. Atsakovas daro išvadą, kad Nekilnojamojo turto registras neturėjo jokios informacijos apie šiame sklype įregistruotą mišką, nors dar 2003 arba 2007 metais apie tai turėjo būti pranešta. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo sklypų ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra jokių duomenų apie įregistruoto miško ribas šioje teritorijoje, daro išvadą, kad, neatlikus tikslios miškų plotų kartografijos (nežinant miško kadastro ribų) negalima daryti išvados, koks konkrečiai miško plotas patenka į ginčo teritoriją.

Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija taip pat pateikia prašymą prijungti prie bylos ir įvertinti naujus įrodymus. Atsakovas pažymi, kad Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo 26 taksacinis sklypas niekada nebuvo priskirtas valstybinės reikšmės plotams jokiais Vyriausybės nutarimais, nes Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 nurodyta, jog miško plotai, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Atsakovas pabrėžia, kad Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo 26 taksacinis sklypas negali būti priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Atsakovas atkreipia dėmesį į Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. kovo 24 d. raštą Nr. R6-1746, kuriame pažymėta, kad Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo 26 taksacinis sklypas yra priskirtas IIB miškų grupei „Rekreaciniai miškai“, 25 pogrupiui – „Miško parkai“. Atsakovas pažymi, kad miestų miškai ir miško parkai yra skirtingi miškų pogrupiai. Valstybinės reikšmės miškų plotams gali būti priskirti tik miestų miškai. 26 taksacinis sklypas nėra miesto miškas, todėl negali būti priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovai D. K. ir A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai pažymi, kad yra įgyvendintas projektas „Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo gatvių nutiesimas“, tačiau Valstybinė miškų tarnyba ir VĮ Mažeikių miškų urėdija nekėlė pretenzijų ir neginčijo Mažeikių rajono savivaldybės 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“. 2009 m. birželio 25 d. UAB „Eurometra“ buvo atlikti matavimai, suderinti su Telšių apskrities viršininko administracija, atlikti projektavimo darbai. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad visi šie sprendimai nebuvo laiku apskųsti. Be to, Mažeikių rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008 m. lapkričio 13 d. protokole Nr. 08/464 svarstant Mažeikių miesto teritorijos bendrąjį planą, šiame plane, ginčo teritorijoje, taip pat numatyta gyvenamųjų namų statyba. Šį planą pasirašė ir VĮ Mažeikių miškų urėdijos atstovas, kas patvirtina, kad ši urėdija neturi informacijos apie tikslią miško buvimo vietą. Atsakovų manymu, taksoraščio ištrauka neįrodo, kad ginčo žemės sklypuose auga 4-8 m aukščio medžiai, 7 cm skersmens, 13 metų medžiai. Realiai ginčo žemėje yra brūzgynai ir krūmynai. Mažeikių miškų urėdijos 2014 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 46400 ir 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56947 yra neatitikimų, nes vienoje pažymoje nurodomas plotas pažymėtas kaip valstybinės reikšmės miškų plotas, o kitoje tas pats plotas pažymėtas kaip miško žemė, valstybinės reikšmės miško plotais nurodant kitus plotus. Atsakovai pabrėžia nemanantys, kad įvykdžius restituciją natūra ir grąžinus žemės sklypus, bus užtikrintas teisingumas ir sąžiningumas, nes prie sklypų jau yra įrengti privažiavimo keliai ir kitos komunikacijos, šiuose sklypuose nebus vykdoma veikla, susijusi su miškų plėtra, o sklypai bus padalinti ir perleisti tretiesiems asmenims vykdyti kitos žemės paskirties, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Atsakovai nurodo nesutinkantys vykdyti restituciją natūra, nes nėra tikslių duomenų, kurioje sklypo dalyje yra ginčytina valstybinio miško teritorija, kadangi ji nėra įtraukta į kadastro duomenų bazę, nėra identifikavimo kodo, nėra miško masyvo ribos – ribų koordinatės. Atsakovai teigia nesutinkantys laukti, kol vėl Mažeikių rajono savivaldybė skirs jiems priklausančius žemės sklypus kitoje Mažeikių miesto teritorijoje, nurodo, jog įteisindami ginčo žemės sklypus patyrė dideles materialines išlaidas, sumokėjo žemės mokesčius, o vykdant restituciją natūra patirs materialinę ir moralinę žalą. Atsakovai pažymi, kad derina preliminarų vieno aukšto individualaus namo projektą ir ruošiasi statyti gyvenamą namą.

Atsakovės O. R., R. D. ir D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atsakovės pabrėžia, kad nuosavybė buvo teisėtai atkurta, sklypai įregistruoti, suformuoti atliekant geodezinius, kadastrinius matavimus, penkis metus mokėtas žemės mokestis, patyrė išlaidas 0,300 ha žemės sklypą dalijant į tris atskirus sklypus, iš naujo darant kadastrinius matavimus, detalųjį planą, mokant notarui, kitus mokesčius. O. R. nurodo netekusi lengvatos šildymui, karštam vandeniui.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat pabrėžia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog Valstybinės miškų tarnybos pateiktose pažymose nėra nei vieno kadastro objekto identifikavimo kodo, todėl jie negali būti laikomi įregistruotais Kadastre. Pareiškėjas remiasi Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, Nuostatais, pažymi, kad teismui pateikė įrodymus, jog ginčo žemės sklypuose yra miško žemė, pateikti duomenys atitinka Nuostatų 18.2-16.3.3 punktuose nurodytiems kadastro duomenims. Jais patvirtinama miško dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis, t. y. miškui apibrėžti būtini kriterijai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad nėra pagrindo nesivadovauti Kadastro duomenimis. Pareiškėjo manymu, Administracija veikia nesąžiningai, teigdama, kad Kadastro duomenys neturi nei vieno identifikavimo kodo. Pareiškėjas nurodo, kad iš masyvo taksoraščio išrašo matyti, jog ginčo žemės sklypai patenka į miško masyvą. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiu, kad grafiniai Kadastro duomenys sukurti tik panaudojant ortofotonuotraukas, ir remiasi Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, kurioje numatyta, kad sklypinė miškų inventorizacija vykdoma ir vietoje atliekant tam tikrus matavimus, fiksuojant tam tikrus duomenis ir pan. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek Kadastras, tiek kiti valstybės registrai veikia toje pačioje Lietuvos koordinačių sistemoje, todėl abejoti kaupiamų duomenų teisingumu nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo manymu, prieštaravimo tarp Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašto Nr. R2-397 ir 2015 m. balandžio 7 d. rašto Nr. R6-493 nėra, šiuose raštuose nurodyta informacija yra viena kitą papildanti, o ne paneigianti. Pareiškėjas remiasi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad apeliantas, manydamas, jog Kadastro duomenys yra netikslūs ir neteisingi, juos turėjo nuginčyti kaip tai numato teisės aktai. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiu, kad negalima remtis Kadastro duomenimis, nes jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymi, kad, tvarkant Kadastro duomenis, yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai savaime nereiškia, kad Kadastro duomenys yra neteisingi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., (toliau – ir ABTĮ) nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro viešojo intereso išsaugoti valstybinės reikšmės miškų plotų, esančių Mažeikių miesto teritorijoje, visos visuomenės reikmėms apsauga.

Pareiškėjas, gindamas tokį  viešąjį interesą, teisme užginčijo Mažeikių rajono savivaldybės, Telšių apskrities viršininko bei Nacionalinės žemės tarnybos individualius administracinius aktus, kuriais valstybinės reikšmės miško plotai buvo perleisti privačion nuosavybėn bei minėtų aktų pagrindu sudarytus civilinius sandorius.

Pirmosios instancijos teismas prokuroro prašymą tenkino ir, teikdamas pirmenybę viešajam interesui, panaikino skundžiamus administracinius aktus, iš jų kildinamus sandorius  bei taikė restituciją natūra.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, parkai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tokį šio nekilnojamojo turto statusą nulemia ypatinga miškų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikšmė, todėl valstybinės reikšmės miškams gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o miškų savininkams – tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Nurodyta konstitucinė nuostata perkelta į Miškų įstatymo 4 straipsnį, kuriame imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Byloje ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo metu ir sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, priskiriami ir miestų miškai, kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžė, kad miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas miškus privatizuoti, t. y. įgyti privačion nuosavybėn.

Iš paminėtų nuostatų seka, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi ne tik įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, bet ir ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą jis nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

Byloje esančiame Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 (t. I, b. l. 62) nurodyta, kad Mažeikių mieste esantys kitos paskirties žemės sklypai, be kita ko, žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Šios teritorijos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažyma Nr. 46400 (t. I, b. l. 69) rodo, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,03 ha miško žemės. Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymą Nr. 46401 (t. I, b. l. 73) į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į 0,01 ha miško žemės, iš jo Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintas 0,01 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Iš šios pažymos matyti, kad ginčo žemės dalis pažymėta sutartiniais ženklais – tamsiai žalia spalva, reiškiančia valstybinės reikšmės miško plotą, ir šviesiai žalia spalva, identifikuojančia miško žemę, kuri yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. 56951 (t. I, b. l. 72) patvirtina tapačius duomenis. Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56950 (t. I, b. l. 70) nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Mažeikių miškų urėdijos / Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, miško sklypas Nr. 26, jame yra 0,01 ha miško žemės.

Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46402 (t. I, b. l. 77) matyti, kad į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka valstybinės reikšmės miškų plotai ir miško žemės plotai. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, į žemės sklypą patenka 0,04 ha miško žemės, iš jo nutarimu patvirtintas 0,01 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Ginčo žemės sklypo dalis pažymėta sutartiniais ženklais – tamsiai žalia spalva, rodančia valstybinės reikšmės miško plotą, ir šviesiai žalia spalva, reiškiančia miško žemę, kuri yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. 56956 (t. I, b. l. 76) patvirtina, kad duomenys apie miškų statusą žemės sklype nepakito. Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56955 (t. I, b. l. 74) šis žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, miško sklypą Nr. 26, kuriame yra 0,04 ha miško.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypai buvo suformuoti Mažeikių miesto teritorijoje, kurioje esančios žemės sklypo dalys yra Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirtos miškui, bei 2006 metais atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją esantys miško ir miško žemės sklypai 2007 metais įtraukti į Lietuvos Respublikos miškų kadastrą (t. I, b. l. 62). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Kol miško žemė teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeista kitomis naudmenomis, jai taikytinas miško teisinis režimas, todėl nagrinėjamu atveju visa ginčo teritorija, laikytina valstybinės reikšmės mišku, išimtine nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai.

Aplinkybė, kad ginčo sklypas patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirtos valstybinės reikšmės miškams, yra atspindėta vienodai visuose apelianto nurodomuose dokumentuose. Esminių prieštaravimų tarp Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų, kurie galėtų būti pagrindas teismo sprendimo pakeitimui, teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl miško neįregistravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos reiškia, jog valstybinės reikšmės miško statusą nulemia pats jo augimo miesto teritorijoje faktas, todėl duomenų neįtraukimas į Nekilnojamojo turto registrą negali turėti įtakos miško teisiniam režimui. Pažymėtina, kad apeliantui detaliojo plano rengimo metu nebuvo kliūčių gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro, Valstybinėje miškų tarnyboje patikslinti teritorijoje esančių miško plotų bei žemės statusą. Teismui nėra pateikta duomenų, kurie paneigtų ginčo teritorijos įtraukimo į Lietuvos Respublikos miškų kadastrą pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pasisakydamas dėl miškų priskyrimo valstybinės reikšmės sklypams, konstatavo, jog nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti, inter alia, miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą), taigi, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą laikytini valstybinės reikšmės miškai. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-492/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, jog darant ortofotonuotraukas į miško plotą gali patekti ne tik pats miškas bet ir šešėliai, krentantys nuo medžių ar krūmų, tėra prielaidos, apeliantas nepateikė įrodymų, kad taip nutiko ginčo žemės sklypų atveju. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo ir miškų plotų schemos toje pat koordinačių sistemoje vienas kito atžvilgiu Valstybinės miškų tarnybos pateiktuose dokumentuose pavaizduoti neteisingai.

Apeliantas atkreipia dėmesį į Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. kovo 24 d. raštą Nr. R6-1746, kuriame pažymėta, jog Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo 26 taksacinis sklypas yra priskirtas IIB miškų grupei „Rekreaciniai miškai“, 25 pogrupiui „Miško parkai“. Apelianto manymu, tai rodo, kad toks miškas negali būti priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kadangi tai nėra miesto miškas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas patenka į valstybinės reikšmės miškus, 6 punkte nurodant, kad valstybinės reikšmės miškai yra ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Kaip matyti iš Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370, ginčo teritorijos priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. Įvertinus šias aplinkybes, apelianto nurodytas Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr. R6-1746 nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių apsaugos ir nuosavybės teisių ribojimo pagrįstumo (pateisinimo), teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika bylose dėl viešo intereso poreikių ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyros užtikrinimo taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatas (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją). EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačią vertinimo nuožiūros laisvę nustatyti, kokie yra viešo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iš valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.

Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Nuo skundžiamų aktų priėmimo iki prokuroro kreipimosi į teismą praėjo ne itin didelis laikotarpis, asmenys, kuriems buvo perleisti nuosavybėn žemės ir miško sklypai, didelių investicijų į juos nepadarė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisinių santykių stabilumui ir šių santykių subjektų teisėtiems lūkesčiams reikėtų teikti pirmenybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamus aktus bei sandorius ir taikė restituciją natūra.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju atitinkamai 0,03 ha, 0,01 ha ir 0,04 ha valstybinės reikšmės miško plotai, perduoti privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir jo dislokacijos vietą (Mažeikių miestas) negali būti pripažinti mažareikšmiais, t. y. šiuo atveju viešo intereso poreikio apsauga yra proporcinga priemonė, padaryta nustačius visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai išaiškinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei aktualią teismų praktiką, ginčijami administraciniai aktai panaikinti pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, todėl priimtas teismo sprendimas yra vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.