Civilinė byla Nr. e2A-298-1097/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00131-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.9; 2.6.11.4.2; 2.6.11.4.5; 3.3.1.13

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės ,,Enila“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Enila“ ieškinį atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl restitucijos taikymo ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Enila“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“, pirkimo Nr. 711943 (toliau – ir pirkimas). 2024 m. kovo 29 d. raštu atsakovė informavo, kad pirkime yra sudaryta pasiūlymų eilė – pirmąją vietą užėmė trečiojo asmens?UAB „Enila“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymas, antrąją vietą užėmė ieškovės pasiūlymas. 2024 m. balandžio 3 d. atsakovė pateikė ieškovei susipažinti trečiojo asmens pasiūlymą. Susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymu, paaiškėjo, kad UAB „Enila“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes neatitiko pirkimo sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 eilutės, nustatančios, jog „tiekėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją turintį darbų vadovą, kuris vykdys sutartį, t. y. sutartį vykdantis darbų vadovas turi turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių patirtį (patirtis gali būti sumuojama) vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms)“ (toliau – ir kvalifikacijos reikalavimas), sąlygos.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-517-730/2024 ieškinį atmetė. 

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-497-933/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-517-730/2024 panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino: 1) panaikino atsakovės 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; 2) pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės ir trečiojo asmens 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-3 (toliau – ir sutartis); 3) bylos dalį dėl atsakovės ir trečiojo asmens 2024 m. balandžio 24 d. sudarytos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 4) priteisė ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis 6 896,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 5) priteisė ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis 4 838,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

5.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 eilutės, nustatančios, jog „tiekėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją turintį darbų vadovą, kuris vykdys sutartį, t. y. sutartį vykdantis darbų vadovas turi turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių patirtį (patirtis gali būti sumuojama) vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms)“ (toliau – ir kvalifikacijos reikalavimas), sąlygos. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė nustatęs, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino trečiojo asmens specialisto S. B. patirtį ir dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, o pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl laimėjusios tiekėjos pajėgumo (atitikties kvalifikaciniam reikalavimui). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aktualią kasacinio teismo praktiką, įvertinęs pirkimo objektą, sutarties sąlygas ir atsakovės veiklos specifiką, nekonstatavo egzistuojant viešąjį interesą, dėl kurio pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių ir dėl to būtų būtina išsaugoti šios sutarties padarinius bei taikyti alternatyvias sankcijas. 

6.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pripažinus niekine ir negaliojančia 2024 m. balandžio 24 d. Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, būtina spręsti restitucijos klausimą tarp buvusių sandorio šalių (atsakovės ir trečiojo asmens). Pirmosios instancijos teisme aplinkybės, kurios aktualios sprendžiant klausimą dėl restitucijos (ne)taikymo, nenagrinėtos, o (ne)taikant restituciją iš naujo būtina vertinti ir tikslinti faktines bylos aplinkybes, susijusias su jau atliktų darbų apimtimi, kuriuo metu darbai buvo atlikti, ar jie atlikti tinkamai, laikantis technologinių paslaugų aprašymo, ar restitucija šioje byloje apskritai galima ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo 84 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs niekine ir negaliojančia 2024 m. balandžio 24 d. Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-3, klausimą dėl restitucijos (ne)taikymo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo 85 punktas).

7.       Bylos dalį dėl atsakovės ir trečiojo asmens 2024 m. balandžio 24 d. sudarytos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, trečiasis asmuo UAB ,,Enila“ 2024 m. spalio 18 d. pareiškė ieškinį (dokumento registracijos Nr. CBP-293), prašydama taikyti restituciją ir priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės 22 152,19 Eur už suteiktas paslaugas (atliktus darbus) bei bylinėjimosi išlaidas.

8.       Trečiasis asmuo nurodė, kad, vykdydama sutartį, nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. UAB ,,Enila“ atliko kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų 8 359,631 kv. m dydžio teritorijoje už 22 152,18 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Atsakovė yra gavusi ir priėmusi trečiojo asmens atliktų darbų rezultatą, todėl, apeliacinės instancijos teismui pripažinus sutartį niekine ir negaliojančia, atsakovė turi sumokėti trečiajam asmeniui už tinkamai atliktus darbus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalis).

9.       Atsakovė su trečiojo asmens ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors atsakovė ir trečiasis asmuo sutartį sudarė 2024 m. balandžio 24 d., tačiau trečiasis asmuo nepateikė atsakovei sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos. Be to, pagal sutarties 6.3 papunktį paslaugų teikimo pradžia laikoma diena, kai tiekėjas (trečiasis asmuo) iš užsakovės (atsakovės) gauna darbų kiekių žiniaraštį, kuriame numatytos paslaugų teikimo apimtys, vietos ir terminai. Taigi, siekdamas pradėti vykdyti sutartį, trečiasis asmuo turėjo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją ir gauti iš atsakovės darbų kiekių žiniaraštį. Toks žiniaraštis pateiktas 2024 m. balandžio 29 d., todėl nepagrįsti trečiojo asmens teiginiai, jog jis vykdė sutartį nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. Atsakovės teigimu, UAB ,,Enila“ sutartį pradėjo vykdyti 2024 m. balandžio 25 d., nors nebuvo pateikta sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija, t. y. neįsigaliojus sutarčiai, ir negavusi iš atsakovės darbų kiekių žiniaraščių, kurie pagal sutarties nuostatas buvo pagrindine sąlyga paslaugų teikimo pagal sutartį pradžiai. Atsakovės teigimu, nesant galiojančios sutarties (sutarties įsigaliojimą patvirtinančio dokumento – vykdymo užtikrinimo garantijos), trečiojo asmens ir atsakovės teisiniai santykiai nelaikytini sutartiniais prievoliniais teisiniais santykiais, todėl trečiajam asmeniui imtis prievolinių teisinių santykių gynimo būdų prašant taikyti restituciją prieš atsakovę, nėra teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo prisiėmė riziką ir atsakomybę už neteisėtą sutarties vykdymą ir dėl to atsirandančias pasekmes.

10.       Ieškovė su trečiojo asmens ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo vykdė darbus neteisėtai, nes nepateikė atsakovei sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos (sutarties 4.1 papunktis) ir darbus atliko negavęs iš atsakovės darbų kiekio žiniaraščio (sutarties 5.1.2 papunktis). Dėl to trečiasis asmuo turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes, o restitucija neturėtų būti taikoma, nes tai reikštų trečiojo asmens vykdytų neteisėtų veiksmų įteisinimą. Trečiasis asmuo darbus atliko išimtinai savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti atsiskaityti už neteisėtai atliktus darbus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-270-460/2025 trečiojo asmens UAB ,,Enila“ ieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš trečiojo asmens 3 251,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12.       Teismas nustatė, kad pagal sutarties 6.1 papunktį, sutartis įsigalioja, kai abi šalys ją pasirašo ir tiekėjas pateikia sutarties 4.1 papunktyje numatytą sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Enila“ sutartį pasirašė 2024 m. balandžio 24 d., tačiau trečiasis asmuo (tiekėjas) sutartyje nustatytu terminu sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos nepateikė. Pagal sutarties 4.4 papunkčio nuostatas, jei per nustatytą terminą tiekėjas nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Trečiasis asmuo neginčija fakto, kad nepateikė sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sutartis neįsigaliojo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad sutartis buvo pakeista ir atsakovė nebereikalavo sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos. Neįsigaliojusi sutartis negali būti vykdoma. Trečiasis asmuo žinojo ir turėjo žinoti, jog jis darbus vykdo neteisėtai, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes – trečiasis asmuo darbus atliko savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti atsiskaityti už neteisėtai atliktus darbus.

13.       Teismas atmetė trečiojo asmens teiginius, jog ginčo sutartis laikytina statybos rangos sutartimi, ir kvalifikavo, kad trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė paslaugų sutartį, pritardamas atsakovės teiginiams, kad, jei būtų vykdomi statybos rangos darbai, pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo ir statybos techninių reglamentų (toliau – ir STR) nuostatas, turėjo būti parengtas techninis projektas, pagal kurį darbai turėtų būti vykdomi. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sutiko, kad atsakovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams taikytinos paslaugų sutarties, o ne rangos darbų, vykdymą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

14.       Teismas nustatė, kad pagal sutarties 5.1.2 papunktį tiekėjas įsipareigojo pradėti teikti paslaugas ar jų dalį nedelsiant, gavus iš užsakovės darbų kiekių žiniaraštį; pagal sutarties 6.3 papunktį paslaugų teikimo pradžia laikoma diena, kai tiekėjas iš užsakovo gauna darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose numatytos paslaugų teikimo apimtys, vietos ir terminai. Dėl to, teismo vertinimu, sutarties vykdymo data yra laikytina diena, kurią užsakovė (atsakovė) pateikė UAB ,,Enila“ darbų kiekių žiniaraščius, o paslaugos galėjo ir turėjo būti pradėtos tiekti tik po to, kai atsakovė pateikė trečiajam asmeniui darbų kiekių žiniaraštį, darbai galėjo būti atlikti tik atsakovės pateiktame žiniaraštyje nurodytose vietose.

15.       Teismas nustatė, kad žiniaraščiai buvo įforminti tik 2024 m. balandžio 29 d. 16.05 val., o teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdant sutarties vykdymą trečiasis asmuo gavo 2024 m. balandžio 29 d. 16.26 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad, jei trečiasis asmuo būtų pateikęs atsakovei sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją ir sutartis būtų įsigaliojusi, ji galėjo būti pradėta vykdyti tik nuo 2024 m. balandžio 29 d. 16.05 val.

16.       Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad sutartis buvo pakeista ir atsakovė nebereikalavo sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos, jog atsakovė savo veiksmais ne kartą pripažino sutarties įsigaliojimą, duodama nurodymą pradėti krantotvarkos darbus nepateikus sutarties vykdymo užtikrinimo. Teismas nurodė, kad šiuos teiginius trečiasis asmuo grindė 2024 m. balandžio 25 d. atsakovės elektroniniu laišku, tačiau, teismo nuomone, šis laiškas vertintinas kaip šalių rengimasis vykdyti sutartį, o ne kaip perkančiosios organizacijos reikalavimas pradėti vykdyti sutartį. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, 2024 m. balandžio 25 d. elektroniniu laišku trečiajam asmeniui pateikusi informaciją, kur ir kokie darbai turi būti padaryti, pateikdama nuorodą į žemėlapį su pažymėtomis krantotvarkos vietomis, būtų pakeitusi sutarties 5.1.2 papunktį ir leidusi darbus atlikti negavus iš atsakovės darbų kiekio žiniaraščio. Viešojo pirkimo sutartis negali būti pakeista konkliudentiniais veiksmais; galėjo būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, rašytinės formos sutarties pakeitimas turėjo būti įformintas raštu; šie reikalavimai yra imperatyvūs; be to, sutartyje aiškiai nustatyta jos keitimo tvarka. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, teikdamas paslaugas atsakovei nepateikus žiniaraščių, veikė pažeisdamas sutarties nuostatas, viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, todėl, remiantis viešųjų pirkimų teisės principais, bendrąja sutarčių teise, turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Tokios paslaugos negali būti laikomos tinkamomis, o atsakovė neturi teisinio pagrindo su trečiuoju asmeniu atsiskaityti.

17.       Teismas sprendė, kad, nors trečiasis asmuo 2024 m. spalio 7 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu trečiojo asmens pasirašytus paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, atliktų darbų kiekių žiniaraštį, antstolės 2024 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F24-12, už atliktus darbus išrašytą 2024 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija D Nr. 251, tačiau šie įrodymai negali patvirtinti, jog trečiojo asmens atliktos paslaugos atitinka pirkimo sąlygų techninės specifikacijos ir darbų kiekio žiniaraščiuose nurodytus reikalavimus ir kiekius, nes faktinių aplinkybių protokolo surašymo metu atliktų darbų kiekiai ir jų kokybė nebuvo vertinama.

18.       Atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį, kad trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, teismas ieškovei iš trečiojo asmens priteisė bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.  

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB ,,Enila“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismas nepagrįstai kvalifikavo atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį kaip paslaugų sutartį, o ne kaip statybos rangos sutartį. Sutarties dalyką sudarė: 1) kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais; 2) lentinių takų atnaujinimas; 3) laiptų atnaujinimas. Trečiasis asmuo darbus turėjo atlikti savo medžiagomis, naudojant savo techniką. Sutarties 3.10 papunktyje buvo nustatyta trečiojo asmens pareiga pasiekti sutartyje numatytą rezultatą, o sutarties 5.1.19 papunktyje įtvirtinta, kad trečiasis asmuo turi perleisti atsakovei nuosavybės teisę į sukurtą rezultatą. Sutarties dalykas atitinka CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.645 straipsnio 1–2 dalyse nurodytą rangos sutarties apibrėžimą. Be to, sutartis laikytina rangos sutartimi, nes Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-117 patvirtintos Pajūrio juostos tvarkymo programos 2023–2032 metams 15 punkte kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais įvardijamas kaip darbai (ne kaip paslaugos). Kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbai bei laiptų, takų atnaujinimo darbai priskirtini prie statybos rangos darbų pagal CK 6.681 straipsnį ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 90 dalį.

19.2.                      Teismas netinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes bei nepagrįstai nusprendė tiek dėl sutarties neįsigaliojimo, tiek dėl trečiojo asmens atliktų darbų neteisėtumo. Atsakovė 2024 m. balandžio 25 d. elektroniniu laišku trečiajam asmeniui nurodė pradėti darbus negavus iš atsakovės darbų kiekio žiniaraščio ir trečiajam asmeniui nepateikus sutarties vykdymo užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pakeitė sutartį, o trečiasis asmuo, siekdamas sėkmingai įvykdyti sutartį ir bendradarbiaudamas su atsakove, su tokiu pakeitimu sutiko. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sutarties įsigaliojimo momentas ir darbų atlikimo pradžia buvo 2024 m. balandžio 25 d., nesiejant nei su tuo, jog nebuvo pateiktas sutarties vykdymo užtikrinimas, nei su tuo, kad nebuvo pateiktas darbų kiekių žiniaraštis. Atsakovė pirma pradėjo sutarties vykdymą, o atsakovės 2024 m. balandžio 25 d. elektroninis laiškas vertintinas ne tik kaip patvirtinantis sutarties pakeitimą, tačiau ir kaip užsakovės (atsakovės) duotas tiekėjui privalomas nurodymas pagal sutartį. Teismas neįvertino ir to, kad atsakovė nurodytame elektroniniame laiške pateikė visą reikiamą informaciją ir duomenis dėl pagal sutartį turimų atlikti darbų. Trečiasis asmuo pagal šią informaciją ir nurodymą pradėjo ir atliko kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbus.  

19.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei 2024 m. balandžio 24 d. 15.38 val. buvo pranešta apie ieškovės pareikštą ieškinį dėl atsakovės sprendimų pirkime panaikinimo ir apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirkime. Atsakovė, būdama profesionalė, elgdamasi rūpestingai, atsargiai ir sąžiningai, turėjo neteikti trečiajam asmeniui 2024 m. balandžio 25 d. nurodymo pradėti darbus arba informuoti trečiąjį asmenį apie ieškovės pareikštą ieškinį. Tokiu atveju trečiasis asmuo prieš pradėdamas darbus pagal atsakovės nurodymą būtų palaukęs, kol bus išspręstas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19.4.                      Teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias CK nuostatas ir nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, kurio 84 punkte teismas aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas bei nurodė aplinkybes, kurias turi tirti teismas, t. y. trečiojo asmens atliktų darbų apimtį, darbų atlikimo laikotarpį bei ar trečiojo asmens darbai atlikti tinkamai, laikantis technologinių paslaugų aprašymo. Trečiojo asmens pateikti įrodymai byloje patvirtina šias reikšmingas aplinkybes ir, atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo atliko darbus, o atsakovė gavo ir naudojasi sutartyje numatytais trečiojo asmens atliktais krantotvarkos darbais, taikant restituciją trečiasis asmuo ir atsakovė turėjo būti grąžinti į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį (atkuriant turtinės padėties pusiausvyrą). Atsižvelgiant į tai, kad galimybė taikyti restituciją natūra objektyviai neįmanoma, turėjo būti taikoma restitucija pinigais, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisiant atliktų kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų vertę.

19.5.                      Teismas ne tik nepagrįstai peržengė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, tačiau dėl restitucijos netaikymo sprendė vadovaudamasis kitais teisės institutais (civilinės atsakomybės, piniginės prievolės vykdymo). Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo 84 punkte buvo aiškiai apibrėžtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos ir nebuvo nurodyta teismui tirti nei trečiojo asmens atliktų darbų vykdymo teisėtumo klausimo, nei sutarties įsigaliojimo, darbų kiekių žiniaraščių pateikimo klausimų. Tokie klausimai negali būti teisiškai aktualūs, nes pati sutartis apeliacine tvarka buvo pripažinta niekine ir negaliojančia, t. y. sutartis pripažinta neteisėta. Dėl to šios bylos nagrinėjimo dalyku yra restitucijos taikymas, o ne civilinės atsakomybės už tariamai netinkamą sutarties vykdymą taikymas bei ne atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus vertinimas.  

19.6.                      Teismas vertino tik trečiojo asmens veiksmus, susijusius su sutarties vykdymu, nepagrįstai ignoruodamas atsakovės veiksmus ir nesąžiningą elgesį. Teismas ignoravo, kad: 1) atsakovė pradėjo vykdyti sutartį, 2024 m. balandžio 25 d. elektroniniu laišku pateikdama visą ir detalią informaciją dėl pagal sutartį atliktinų darbų ir nurodydama pradėti darbus; 2) atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes 2024 m. balandžio 24 d. žinojo apie ieškovės pareikštą ieškinį ir prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apie tai trečiojo asmens neinformavo ir skubėjo pradėti sutarties vykdymą. Ignoruodamas šias aplinkybes ir atsakovės veiksmus, teismas nusprendė visas susiklosčiusios situacijos pasekmes nepagrįstai perkelti tik trečiajam asmeniui, todėl apskųstas sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

19.7.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė neturi materialinio ir procesinio suinteresuotumo byloje, kurioje sprendžiamas restitucijos klausimas, todėl teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 251,88 Eur) neturėjo priteisti iš trečiojo asmens.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo atmesti trečiojo asmens apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas, nustatęs, kad jau vykdant pirkimą, pirkimo dokumentuose buvo nurodytas pirkimo bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) kodas: 90700000-4-Aplinkosauginės paslaugos, padarė pagrįstą išvadą, jog pagal preliminarius paslaugų kiekius, kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais sudaro didžiausią sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis, sutartis laikytina paslaugų sutartimi, kurios dalykas – krantotvarkos paslaugų suteikimas. Teikiant pasiūlymus nė vienas tiekėjas nesikreipė į atsakovę dėl pirkimo sąlygų pakeitimo ar papildymo, nurodant, kad perkami rangos darbai. Trečiasis asmuo dėl sutarties pobūdžio pastabų neteikė, pasirašydamas sutartį jos sąlygų nekvestionavo, todėl sutarties sąlygos trečiajam asmeniui buvo aiškios ir priimtinos. Teismas pagrįstai vertino, kad jeigu būtų vykdomi statybos rangos darbai, pagal Statybų įstatymo ir STR nuostatas, šių darbų vykdymui turėtų būti parengtas techninis projektas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos paslaugų sutarties, o ne rangos darbų, vykdymą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

20.2.                      Teismas teisingai įvertino sutarties nuostatas, nurodydamas, kad pagal sutarties 6.1 papunktį sutartis įsigalioja, kai abi šalys ją pasirašo ir tiekėjas pateikia sutarties 4.1 papunktyje numatytą sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją. Teismas, įvertinęs sutarties nuostatas dėl sutarties vykdymo užtikrinimo sumokėjimo, nurodydamas sutarties 4.1, 4.2, 4.2.1, 4.3 papunkčius, padarė pagrįstą išvadą, kad sutartis pasirašyta 2024 m. balandžio 24 d., tačiau trečiasis asmuo sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos atsakovei nepateikė ir sutartis neįsigaliojo, todėl negalėjo būti vykdoma.

20.3.                      Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės 2024 m. balandžio 25 d. elektroninis laiškas trečiajam asmeniui buvo informacinio pobūdžio, rengiantis vykdyti sutartį, todėl nepagrįsti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė sutiko (pakeitė sutarties 6.5 papunktį), kad trečiasis asmuo darbus pradėtų vykdyti negavęs iš atsakovės darbų kiekio žiniaraščio ir nepateikęs sutarties vykdymo užtikrinimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog tiekėjas, jo nuomone, papildomus darbus įvykdo nelaukdamas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl jų ir nestabdydamas jų, tiek pagal CK, tiek pagal sutartyje įtvirtintas nuostatas leidžia teigti, jog tiekėjas veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti sumokėti šalių nesutartą atlyginimą už darbus, net jei būtų juos atlikęs.

20.4.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-933/2024 ir tinkamai taikė restituciją reglamentuojančias CK nuostatas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos dėl restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo 84 punkte nurodyta, kad nagrinėdamas restitucijos klausimą, teismas turėtų aiškintis, ar darbai atlikti ir atlikti tinkamai ir ar restitucija galima. Apeliacinės instancijos teismas pateikė nebaigtinį sąrašą aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis spręsdamas restitucijos taikymo klausimą. Vertindamas bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, teismas pagrįstai aiškinosi, ar darbų atlikimas yra teisėtas, ar turi teisinį pagrindą, ir sprendė klausimą, ar trečiasis asmuo turi teisę reikalauti atlygio už paslaugas, suteiktas pagal neįsigaliojusią sutartį.

20.5.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 37 straipsniu, byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Byloje nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, todėl ieškovė turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Raguvilė“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Trečiojo asmens ir atsakovės 2024 m. balandžio 24 d. sudaryta sutartis neįsigaliojo, nes trečiasis asmuo atsakovei per dešimt darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (sutarties 4.2.1 papunktis) nepateikė sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos (sutarties 4.1, 6.1 papunkčiai), todėl trečiasis asmuo savo veiksmais atsisakė sudaryti sutartį.

21.2.                      Atsakovė 2024 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške pranešė trečiajam asmeniui, kokie darbai turi būti atlikti 2024 m., tačiau elektroniniame laiške pateikta informacija negali būti prilyginama sutarties sąlygų keitimui. Pagal sutarties 5.1.2, 6.3, 6.5 papunkčius ir pirkimo sąlygų techninės specifikacijos I dalies „I. Kopagūbrio defliacinių formų bei šlaitų tvirtinimas ištisiniais šakų klojiniais“ 2 punktą, paslaugos galėjo būti pradėtos teikti tik po to, kai atsakovė pateiks darbų kiekių žiniaraščius. Tokie žiniaraščiai buvo pateikti tik 2024 m. balandžio 29 d. Trečiajam asmeniui negavus žiniaraščio paslaugos negalėjo būti teikiamos, o jeigu jos buvo teikiamos – tokios paslaugos laikytinos netinkamomis, neatitinkančiomis sutarties reikalavimų, todėl jos turi būti laikomos suteiktos tiekėjo rizika, o perkančioji organizacija neturėtų sumokėti už tokias paslaugas. Sutarčių vykdymo tvarka yra imperatyvi ir negali būti keičiama šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai tai daroma griežtai pagal VPĮ 89 straipsnį.

21.3.                      Nesant galiojančios sutarties, trečiojo asmens ir atsakovės teisiniai santykiai nelaikytini sutartiniais prievoliniais teisiniais santykiais, todėl restitucija neturi būti taikoma. Jeigu būtų nustatyta, kad trečiasis asmuo neteisėtai vykdė sutartį, arba jeigu trečiasis asmuo vykdė sutartį pažeisdamas sutarties nuostatas, restitucija taip pat neturėtų būti taikoma, nes tai pažeistų viešąjį interesą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 6.145, 6.146 straipsniai) (joks asmuo neturi tikėtis gauti atlygio už neteisėtai ar netinkamai vykdomą sutartį).

21.4.                      Trečiojo asmens ieškinys buvo pagrįstai atmestas, nes trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad paslaugas teikė ar darbus atliko nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. Trečiojo asmens pateikti įrodymai (darbo laiko apskaitos žiniaraštis, degalų nurašymo aktas, medienos perdavimo aktas, fotonuotraukos) nepatvirtina, kad trečiasis asmuo suteikė paslaugas atsakovei, nes įrodymai yra neobjektyvūs, galbūt susiję su kitu objektu, kuriame trečiasis asmuo atliko darbus.

21.5.                      Ieškovė yra suinteresuota tiek pačia bylos baigtimi, tiek sutarties pripažinimu negaliojančia. Sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių padarinių nustatymas yra iš esmės išvestinis klausimas iš sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovė turi būti laikoma turinčia materialinį suinteresuotumą ir dėl sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių pasekmių (padarinių).

22.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gegužės 12 d. gauti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Enila“ rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma patenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą. Paaiškinimuose argumentuojama, kad atsakovė ir ieškovė atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo neaktualią teisminę praktiką, susijusią su ginčo sutarties teisiniu kvalifikavimu, neteisingai interpretuoja ginčo faktines aplinkybes bei ignoruoja byloje esančius įrodymus, atsakovės veiksmus, kuriais atsakovė pripažino sutarties įsigaliojimą ir darbų vykdymo pradžią nuo 2024 m. balandžio 25 d. Taip pat nurodoma, kad ieškovės ir atsakovės atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstyti teiginiai prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl restitucijos taikymo, siekiant atkurti pripažintos negaliojančia viešojo pirkimo sutarties šalių turtinių interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas trečiojo asmens ieškinys dėl restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

25.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gegužės 12 d. gauti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Enila“ (apeliantės) rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma patenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą. 

26.       CPK 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis, todėl, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, būtina atsižvelgti ir į specialias apeliaciniam procesui taikomas taisykles, t. y. į CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314, 323 straipsniuose nustatytus ribojimus bei draudimus. Taigi, CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus apeliaciniame procese galima naudotis, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui.

27.       CPK 323 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-467/2025; 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-854/2025; kt.). Pažymėtina, kad analogišką išvadą dėl rašytinių paaiškinimų, kuriuose yra nurodomi atsikirtimai į priešingos šalies atsiliepimą, nepriėmimo kaip nenumatyto kasaciniame procese dokumento, ne kartą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, konstatuoja, kad juose apeliantė pateikia argumentus, papildančius jos apeliaciniame skunde nurodytą poziciją, nors, kaip minėta, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, civilinio proceso normos nenumato. Be to, apeliantė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėsto argumentus, kuriais atsikerta į atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, t. y. iš esmės pateikia atsiliepimą į atsiliepimus į apeliacinį skundą, nors tokio procesinio dokumento pateikimas apeliacinės instancijos teisme nėra numatytas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, bei į tai, kad apeliantės rašytiniai paaiškinimai pateikti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jų priėmimas pažeistų CPK 323 straipsnio nuostatas, todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

29.       Atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija vykdė viešąjį pirkimą „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“, pirkimo Nr. 711943. Pirkimo objektas – krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos (kopagūbrio defliacinių formų bei šlaitų tvirtinimas ištisiniais šakų klojiniais, lentinių takų atnaujinimas (remontas), laiptų atnaujinimas (remontas)) (pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1 papunktis).

30.       2024 m. kovo 29 d. perkančioji organizacija informavo, kad yra sudaryta pasiūlymų eilė: pirma vieta – UAB „Enila“; antra vieta – UAB „Raguvilė“. Perkančioji organizacija pranešė, kad UAB „Enila“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir buvo priimtas sprendimas sudaryti pirkimo sutartį.

31.       2024 m. balandžio 3 d. perkančioji organizacija pateikė susipažinti laimėjusio tiekėjo pasiūlymą tiekėjai (ieškovei UAB ,,Raguvilė“). 2024 m. balandžio 8 d. tiekėja UAB ,,Raguvilė“ (toliau – ieškovė, tiekėja) pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama: 1) panaikinti 2024 m. kovo 29 d. sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; 2) UAB „Enila“ pasiūlymą atmesti; 3) pasiūlymų eilę nustatyti iš naujo. 2024 m. balandžio 16 d. perkančioji organizacija informavo, kad tiekėjos pretenzija atmesta.

32.       2024 m. balandžio 23 d. 21 val. 57 min. ieškovė UAB ,,Raguvilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB ,,Enila“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta, sustabdyti tokios viešojo pirkimo sutarties vykdymą. 

33.       2024 m. balandžio 24 d. atsakovė (toliau – ir užsakovė) ir trečiasis asmuo UAB ,,Enila“ (toliau – ir tiekėjas, trečiasis asmuo, apeliantė) sudarė Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-3 (toliau – sutartis). 

34.       Pagal sutarties 4.1 papunktį, tiekėjas sutarties įvykdymą užtikrina (savo pasirinkimu): pateikdamas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto ir turinčio licenciją banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, numatytą šios sutarties 4.2 papunktyje, arba sumokėdamas užstatą į užsakovo sąskaitą, kaip numatyta sutarties 4.3 papunktyje. Pagal sutarties 4.4 papunktį, jeigu per nustatytą terminą tiekėjas nepateikia 4.2 papunktyje numatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo, ar neužtikrina sutarties vykdymo sutarties 4.3 papunktyje numatytu būdu, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Pagal sutarties 5.1.2 papunktį, tiekėjas įsipareigoja pradėti teikti paslaugas ar jų dalį nedelsiant, gavus iš užsakovo darbų kiekių žiniaraštį. Pagal sutarties 6.1 papunktį, sutartis įsigalioja, kai abi šalys pasirašo sutartį ir tiekėjas pateikia sutarties 4.1 papunktyje numatytą sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją, ir galioja iki visiško šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau negu iki 2024 m. lapkričio 27 d. Pagal sutarties 6.3 papunktį, paslaugos teikimo pradžia laikoma diena, kai tiekėjas iš užsakovo gauna darbų kiekių žiniaraštį (-ius), kuriame (-uose) numatytos paslaugų teikimo apimtys, vietos ir terminai. Tiekėjas, gavęs užsakovo pateiktus darbų kiekių žiniaraščius, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas privalo raštu informuoti užsakovą apie kiekvieną einamąjį mėnesį numatomas suteikti paslaugų apimtis. 

35.       2024 m. balandžio 25 d. 9 val. 34 min. atsakovės atstovas P. J. elektroniniu laišku trečiojo asmens atstovę G. L. informavo apie prievolę pateikti sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją. Trečiojo asmens atstovė 2024 m. balandžio 25 d. 9 val. 36 min. elektroniniu laišku atsakovės atstovui pranešė, kad sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją pageidautų sumokėti bankiniu pavedimu į atsakovės banko sąskaitą.

36.       2024 m. balandžio 25 d. 15 val. atsakovės atstovas P. J. elektroniniu laišku trečiojo asmens atstovui S. B. nurodė „<...> siunčiu ką turim padaryti šiemet, dar oficialiai viską surašysim į darbų kiekių žiniaraščius, bet pradėkim: čia nuoroda į žemėlapį, ten kiekvienas takas ir laiptai ir paspaudus rašo ką padaryti reikia: <...> o čia šių metų Remigijaus ir Žygio inventorizacija (pridėtas failas)“.

37.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal ieškovės UAB ,,Raguvilė“ ieškinį, sustabdė pirkimo procedūras, uždraudė sudarytį viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdė jos vykdymą.

38.       2024 m. balandžio 29 d. 11 val. 13 min. atsakovės atstovas P. J. elektroniniu laišku trečiojo asmens atstovei G. L. pranešė, kad atsakovei priimtina, jog trečiasis asmuo sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją sumokėtų bankiniu pavedimu į atsakovės banko sąskaitą. Taip pat atsakovės atstovas 2024 m. balandžio 29 d. 12 val. 37 min. elektroniniu laišku trečiojo asmens atstovei pranešė, kad laukia sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos.

39.       2024 m. balandžio 29 d. raštu (dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu 16 val. 05 min.) atsakovės direktorė L. D. pateikė trečiajam asmeniui darbų kiekių žiniaraščius.

40.       2024 m. balandžio 29 d. 16 val. 42 min. trečiojo asmens atstovė G. L. elektroniniu laišku pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad gavo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

41.       2024 m. balandžio 30 d. raštu atsakovė informavo trečiąjį asmenį, kad sustabdo sutarties vykdymą, nes atsakovė 2024 m. balandžio 29 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą gavo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pirkime.

42.       2024 m. gegužės 13 d. trečiojo asmens atstovė elektroniniu laišku pranešė atsakovės atstovui, kad trečiasis asmuo negali pateikti sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos, nes sutartis yra sustabdyta.

43.       Antstolė Greta Žutautė 2024 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F24-12 konstatavo, kad „2024-05-17 13:30 val. nuvykus į pareiškėjo nurodytą vietą Kuršių nerijos pajūrio juostoje, <...> Darbų atlikimo teritorijų perimetras buvo užfiksuotas geodezininko turimu prietaisu užfiksuojant geodezininko parinktų perimetro taškų GPS koordinates. Pagal šiuos taškus, programa sudarytos „Kuršių nerijos pajūrio juostos šakų klojinių schemos“, kurios pridedamos prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (priedas Nr. 2). Schemose matomi apskaičiuoti užfiksuotų atliktų darbų plotai: „Kuršių nerijos pajūrio juostos šakų klojinių schemos Nr. 1“ – 1013,779 m2 ir 377,039 m2 , „Kuršių nerijos pajūrio juostos šakų klojinių schemos Nr. 2“ – 4887,405 m2 , „Kuršių nerijos pajūrio juostos šakų klojinių schemos Nr. 3“ – 2081,408 m2. <...> Užfiksuoti trijų darbų atlikimo teritorijų perimetrai. Vienas Pervalkoje, kaip nurodė dalyvavę asmenys, 97 kvartale (nuotraukos Nr. 5-8 ir „Kuršių nerijos pajūrio juostos šakų klojinių schemos Nr. 3“) ir du Nidoje, 221 kvartale (nuotraukos Nr. 9-12 „Kuršių nerijos pajūrio juostos šakų klojinių schemos Nr. 2 ir Nr. 2“ ir 230 kvartale (nuotraukos Nr. 13-16 „Kuršių nerijos pajūrio juostos šakų klojinių schemos Nr. 1“).“

44.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-517-730/2024 atmetė ieškovės ieškinį dėl ginčo viešojo pirkimo.

45.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-497-933/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-517-730/2024 panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino: 1) panaikino atsakovės 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; 2) pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės ir trečiojo asmens UAB ,,Enila“ 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-3; 3) bylos dalį dėl atsakovės ir trečiojo asmens 2024 m. balandžio 24 d. sudarytos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 4) priteisė ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis 6 896,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 5) priteisė ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis 4 838,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

46.       2024 m. spalio 7 d. trečiojo asmens atstovė elektroniniu laišku pateikė atsakovei paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, atliktų darbų žiniaraštį bei PVM sąskaitą faktūrą (22 152,18 Eur su PVM) už atliktus darbus vykdant sutartį.

47.       2024 m. spalio 11 d. raštu atsakovė trečiajam asmeniui nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, neliko teisėto pagrindo atliktų kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymui. Taip pat nurodė, kad klausimai dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių ir dėl trečiojo asmens galbūt atliktų darbų teisėtumo bei pagrįstumo, bus nagrinėjami Klaipėdos apygardos teisme.

48.       2024 m. spalio 21 d. trečiasis asmuo UAB ,,Enila“ pareiškė savarankiškus reikalavimus byloje, ieškiniu dėl restitucijos taikymo, prašydamas taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovės 22 152,18 Eur atliktų darbų vertę. Argumentavo, kad su trečiuoju asmeniu nebuvo atsiskaityta už nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. (iki tol, kol trečiasis asmuo sužinojo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sutarties vykdymo sustabdymą) atliktus darbus, o atsakovė yra gavusi naudą – trečiojo asmens atliktų kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų 8 359,631 kv. m teritorijoje rezultatą. Galimybė taikyti restituciją natūra yra objektyviai neįmanoma, todėl taikytina vienašalė restitucija piniginiu ekvivalentu.

49.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-270-460/2025 ieškinį atmetė. Šioje byloje nagrinėjamas trečiojo asmens apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

50.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Raguvilė“ pareiškė ieškinį atsakovei perkančiajai organizacijai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl viešojo pirkimo. Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-517-730/2024 ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-497-933/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino: panaikino atsakovės 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės ir trečiojo asmens 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-3; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl 2024 m. balandžio 24 d. sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

51.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių, sprendimo 84 punkte nurodė, kad ,,pripažinus niekine ir negaliojančia 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-3 būtina spręsti ir restitucijos klausimą tarp buvusių sandorio šalių (Direkcijos ir trečiojo asmens). Pirmosios instancijos teisme aplinkybės, kurios aktualios sprendžiant klausimą dėl restitucijos (ne)taikymo, apskritai nenagrinėtos, o (ne)taikant restituciją iš naujo būtina vertinti ir tikslinti faktines bylos aplinkybes, susijusias su jau atliktų darbų apimtimi, kuriuo metu darbai buvo atlikti, ar jie atlikti tinkamai, laikantis technologinių paslaugų aprašymo, ar restitucija šioje byloje apskritai galima ir pan.“ Taigi, pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti perduota ne visa byla, o tik jos dalis – klausimas dėl 2024 m. balandžio 24 d. sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių. Tai yra esminė aplinkybė, apibrėžianti šios bylos nagrinėjimo ribas. 

52.       Bylos dalį dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, trečiasis asmuo 2024 m. spalio 18 d. pareiškė ieškinį, prašydamas taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės 22 152,18 Eur už suteiktas paslaugas (atliktus darbus) bei bylinėjimosi išlaidas.

53.       Byloje šalių ginčas kilo dėl 2024 m. balandžio 24 d. sutarties kvalifikavimo; sutarties pripažinimo (ne)sudaryta trečiajam asmeniui nesumokėjus garantijos pagal sutartį; trečiojo asmens teisės pradėti vykdyti sutartį negavus sutartyje nurodytų žiniaraščių (ne)buvimo ir iš to kylančių pasekmių; dėl to, ar sutartis (ne)buvo pakeista šalių konkliudentiniais veiksmais; dėl to, ar trečiasis asmuo sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų trečiajam asmeniui už pagal sutartį suteiktas paslaugas (atliktus darbus).

54.       Atsižvelgiant į prieš tai aptartas bylos nagrinėjimo ribas, pažymėtina, kad dalis šalių procesiniuose dokumentuose keliamų ir pirmosios instancijos teismo nagrinėtų klausimų – dėl sutarties pripažinimo (ne)sudaryta nesumokėjus garantijos, dėl trečiojo asmens teisės pradėti vykdyti sutartį negavus žiniaraščių (ne)buvimo, dėl sutarties (ne)pakeitimo konkliudentiniais šalių veiksmais ir kiti su sutarties sudarymu, įsigaliojimu ar vykdymu susiję klausimai – yra teisiškai reikšmingi tik tiek, kiek tam tikras faktines aplinkybes reikalinga vertinti sprendžiant dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia pasekmių. Byloje spręstinas sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu padarinių, o ne atsiskaitymo už atliktus darbus ir (ar) suteiktas paslaugas klausimas. Atitinkamai, šalių keliami klausimai dėl sutarties neįsigaliojimo sutarties (ne)pakeitimo, sutarties vykdymo iš apeliantės pusės (ne)teisėtumo ir su tuo susijusių pasekmių vertintini kaip antraeiliai.

55.       Įvertinus nurodytą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo ribas, vertins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu padarinių klausimus reglamentuojančias CK nuostatas, ar nenukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos reikšmingos praktikos nurodytu aspektu, ar pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo trečiojo asmens ir atsakovės sutartinius teisinius santykius ir pagrįstai priėmė sprendimą atmesti trečiojo asmens reikalavimus priteisti pinigais pagal negaliojančia pripažintą sutartį atliktų ir neįmanomų grąžinti natūra darbų vertę. Teisėjų kolegija taip pat pasisakys dėl ieškovės materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes šis klausimas reikšmingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste.

Dėl 2024 m. balandžio 24 d. sutarties kvalifikavimo

56.       Byloje kilo ginčas dėl 2024 m. balandžio 24 d. Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VPS-3 kvalifikavimo: teismo vertinimu, sudaryta paslaugų sutartis, apeliantės teigimu, sutartis turėjo būti kvalifikuota statybos rangos sutartimi.

57.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl rangos ir atlygintinų paslaugų sutarčių atribojimo yra išsami iš išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020 29 punktas). Svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020 29 punktas).

58.       Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, esminis skiriamasis aptariamų sutarčių bruožas yra susitarimo dalykas, teisinė sutarties kvalifikacija atliekama nustatant šalių susitarimo dalyką, įvertinant, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis) (CK 6.644–6.671 straipsniai), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (CK 6.716–6.724 straipsniai).

59.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, vykdydamas sutartį, turėjo atlikti šiuos krantotvarkos darbus: 1) kopagūbrio defliacinių formų bei šlaitų tvirtinimas ištisiniais šakų klojiniais; 2) lentinių takų atnaujinimas (remontas); 3) laiptų atnaujinimas (remontas). Pagal sutarties 3.10 papunktį tiekėjas privalo suteikti visas paslaugas, kurios yra būtinos sutartyje numatytam rezultatui pasiekti, už sutarties 3.1 papunktyje nurodytus fiksuotus paslaugų įkainius (laiku ir tinkamai suteikti paslaugas bei perduoti jas užsakovei), o pagal sutarties 5.1.19 papunktį trečiasis asmuo įsipareigojo po paslaugų suteikimo nedelsdamas perleisti atsakovei nuosavybės teisę į paslaugų suteikimo metu sukurtą rezultatą, jeigu toks buvo sukurtas. Už trečiojo asmens atliktą darbą buvo sutarti 1 kv. m įkainiai: 1) už kopagūbrio tvirtinimą šakų klojiniais – 2,65 Eur su PVM; 2) už lentinių takų atnaujinimą – 25,41 Eur su PVM; 3) už laiptų atnaujinimą – 135,52 Eur su PVM. Taigi, sutarties kaina buvo susieta su darbo rezultatu. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl konkretaus darbų rezultato sukūrimo. Tokio pobūdžio nuostatos atitinka rangos sutarties dalyką apibrėžiantį teisinį reglamentavimą, įtvirtintą CK 6.644, 6.645, 6.681 straipsniuose.

60.       Šiuo konkrečiu atveju krantotvarkos darbai dėl atliekamų darbų specifikos ir sutartimi sukuriamo darbų rezultato yra priskirtini statybos darbams (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis). Trečiasis asmuo ir atsakovė sutartimi susitarė dėl konkretaus krantotvarkos darbų rezultato ir nuosavybės teisių į sukurtą rezultatą perleidimo atsakovei (sutarties 5.1.19 papunktis), t. y., kad trečiasis asmuo šakų klojiniais tvirtins kopagūbrį, atnaujins lentinius takus ir laiptus. Darbai turėjo būti atliekami pagal atsakovės parengtus darbų kiekių žiniaraščius (sutarties 6.7–6.8 papunkčiai) ir pagal techninės specifikacijos reikalavimus, kurioje išsamiai nurodyta atliekamų darbų technologija ir naudojamos medžiagos. Atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio ar kitokios paslaugos, kurios nėra susijusios su materialaus objekto sukūrimu. Nors paslaugų teisinių santykių atveju gali būti susitarta dėl tam tikro rezultato (CK 6.718 straipsnio 5 dalis), tačiau paslaugų sutarties atveju nėra įsipareigojimo perduoti konkretų darbo rezultatą kitai sutarties šaliai. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad šalys susitarė dėl apibrėžto materialaus darbų rezultato bei šio rezultato kaip savarankiško objekto perdavimo atsakovei, pripažintina, jog ginčo sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Atitinkamai, nesutiktina su kitokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sutarties kvalifikavimo.

61.       Rangos sutarčių atveju darbai gali būti atliekami tiek iš rangovo (CK 6.647 straipsnis), tiek iš užsakovo (CK 6.648 straipsnis) medžiagų. Paslaugų sutarties atveju paslaugoms teikti reikalingomis medžiagomis įprastai pasirūpina paslaugos teikėjas. Vis dėlto, ši aplinkybė nėra kvalifikuojanti ginčo teisinius santykius, todėl nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius aiškų ginčo šalių susitarimo dalyką, yra teisiškai nereikšminga. 

Dėl darbų faktinio atlikimo vykdant ginčo sutartį aplinkybių vertinimo 

62.       Bylos medžiaga patvirtina, kad tam tikri darbai pagal ginčo sutartį, kuri vėliau teismo sprendimu pripažinta niekine ir negaliojančia, buvo apeliantės atlikti. Iš esmės to neginčija ir atsakovė.

63.       Nagrinėjamu atveju darbus atlikusi apeliantė 2024 m. spalio 7 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu apeliantės pasirašytus paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, atliktų darbų kiekių žiniaraštį, antstolės 2024 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F24-12 bei už atliktus darbus išrašytą 2024 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija D Nr. 251, tačiau atsakovė atsisakė už atliktus darbus mokėti, nurodydama, kad, teismui sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, neliko teisėto pagrindo atliktų kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymui, o klausimai dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių ir dėl apeliantės galbūt atliktų darbų teisėtumo bei pagrįstumo bus nagrinėjami teisme. Atsakovė, teisme prašydama atmesti apeliantės reikalavimą dėl atliktiems darbams ekvivalentiškų piniginių lėšų priteisimo, taip pat pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį apeliantės reikalavimą, argumentavo, kad apeliantė savavališkai vykdė neįsigaliojusią sutartį, veikė savo rizika, todėl nėra teisinio pagrindo mokėti už atliktus darbus; taip pat nurodė, jog apeliantės pateikti dokumentai nepatvirtina, kad atliktos paslaugos atitinka pirkimo sąlygų techninės specifikacijos ir darbų kiekio žiniaraščiuose nurodytus reikalavimus bei kiekius, nes faktinių aplinkybių protokolo surašymo metu atliktų darbų kiekiai ir jų kokybė nebuvo vertinama. 

64.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šiame sprendime apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas ir į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti bylos dalis dėl 2024 m. balandžio 24 d. sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, turėjęs spręsti pastarąjį klausimą, nukrypo nuo jo esmės, nurodytos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo 83–85 punktuose, todėl nepagrįstai gilinosi į niekine ir negaliojančia pripažintos sutarties įsigaliojimo, vykdymo pradžios momento, (ne)keitimo konkliudentiniais veiksmais aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendime pateikęs išaiškinimus dėl restitucijos taikymo taisyklių ir apibrėždamas grąžinamos nagrinėti iš naujo bylos dalies apimtį, nurodė, kad pripažinus niekine ir negaliojančia sutartį, būtina spręsti to padarinių klausimą ir nagrinėti aplinkybes, susijusias su jau atliktų darbų apimtimi, kuriuo metu darbai buvo atlikti, ar jie atlikti tinkamai, laikantis technologinių paslaugų aprašymo, ar restitucija šioje byloje apskritai galima ir pan. (sprendimo 84 punktas).  

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir proceso dalyvių procesinių dokumentų argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek teismas, tiek proceso dalyviai nepagrįstai iš dalies sutapatina ginčo sandorio faktinį bei teisinį aspektus – galimu sutarties vykdymo neteisėtumu grindžiamas jo neegzistavimas de facto. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinio teismo yra pasisakyta, kad VPĮ nuostatų taikymas, sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus (bei kitais atvejais), kvalifikuoja šalių santykius, leidžia įvertinti viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektų veiksmų teisėtumą, t. y. įpareigoja teismą spręsti šalių ginčą teisėtumo prasme, tačiau negali pakeisti faktinės realybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015.). Niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia ar gali sukelti tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes net ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti vykdyti, jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas ar, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju, atlikti darbai. Atitinkamai, sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, spręstinas to padarinių klausimas, nebevertinant kitų, šiam klausimam šalutinių, su sandorio įsigaliojimu, vykdymu, keitimu susijusių aplinkybių.

Dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių  

66.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiais iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023 63 punktą; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024).

67.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir apeliantės UAB ,,Enila“ 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VPS-3, o bylos dalį dėl šios sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento padarinių klausimą.   

68.       CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pripažinto negaliojančiu sandorio turtinės pasekmės, nustatant, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), todėl iš jo šalims negali kilti teisių ir pareigų. Dėl to CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad taikant restitucijos instituto nuostatas niekinio sandorio šalys grąžinamos į pradinę padėtį (buvusią prieš jo sudarymą de facto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015).

69.       CK 1.80 straipsnio 3 dalis nukreipia į restitucijos taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos normose. Bendrosios restitucijos taikymo nuostatos, kurios, be kita ko, taikomos ir sandorių, pagal kuriuos asmuo gavo turtą, pripažinimo negaliojančiais ab initio atvejais, yra įtvirtintos CK 6.145–6.153 straipsniuose. 

70.       Sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais padarinių pašalinimo klausimo, teismų praktikoje pažymima, kad restitucija – civilinės prievolių teisės, bet ne viešųjų pirkimų institutas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2A-497-933/2024) jau išaiškino, kad, sprendžiant ginčus dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo ir jų pagrindu sudarytų sutarčių negaliojimo, restitucija turi būti taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. Pagal CK 6.145 straipsnį, restitucija reiškia asmens prievolę grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, jog prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija – tiesioginis niekinio sandorio padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar jos netaikyti, jeigu ją taikant vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taigi, restitucija taikoma arba netaikoma kaip viešojo pirkimo sutarties panaikinimo padarinys. Restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024).

71.       Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais. Tokiu atveju iki teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas sutarties neteisėtumas, atsiradę sutarties vykdymo padariniai ir jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos išsaugomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024). Vis dėlto, kiekvienu konkrečiu atveju situacija vertintina individualizuotai, nes, pripažinus negaliojančia sutartį, turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu; asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021).

72.       Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių, nurodė, kad teismas turėtų įvertinti ir tikslinti faktines bylos aplinkybes, susijusias su jau atliktų darbų apimtimi, kuriuo metu darbai buvo atlikti, ar jie atlikti tinkamai, laikantis technologinių paslaugų aprašymo, ar restitucija šioje byloje apskritai galima ir pan.

73.       Byloje nustatyta, kad apeliantė atliko tam tikros apimties sutartyje numatytus ir atsakovės 2024 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške nurodytus bei patikslintus kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbus. Atliktų darbų faktas ir apimtis fiksuota byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Antstolės Gretos Žutautės 2024 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad trečiasis asmuo atliko kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbus Nidoje iš viso 8 359,631 kv. m teritorijoje, kuri sutampa su atsakovės 2024 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške pateikta teritorija, kurioje trečiasis asmuo turėjo atlikti darbus. Atsakovė darbų atlikimo fakto ir antstolės fiksuotos jų apimties neginčijo. Iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedų matyti, kad antstolei fiksuojant atliktų darbų faktą bei apimtis dalyvavo ir atsakovės atstovai.

74.       Aplinkybę, kad apeliantė kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbus atliko laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 29 d., patvirtina trečiojo asmens kartu su 2024 m. lapkričio 26 d. pareiškimu pateikti duomenys apie trečiojo asmens atliktų darbų eigą (9 t., b. l. 13–22): 1)  2024 m. balandžio 25 d. buvo pradėti kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų Nidos 221 kvartale ir 230 kvartale; 2) nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 27 d. buvo tęsiami šakų klojimo ant kopagūbrio darbai Nidoje 221 kvartale ir 230 kvartale; 3) 2024 m. balandžio 28 d. dalis darbuotojų baigė šakų klojimo ant kopagūbrio darbus Nidoje 221 kvartale ir 230 kvartale. 2024 m. balandžio 28 d. buvo pradėti vykdyti kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbai Pervalkoje 97 kvartale; 4) 2024 m. balandžio 29 d. buvo užbaigti šakų klojimo ant kopagūbrio darbai Pervalkoje 97 kvartale; 5) nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. darbus atliko trečiojo asmens pasitelkti 6 darbuotojai; 6) trečiasis asmuo darbų atlikimui naudojo sunkvežimį, ekskavatorių ir dvi medvežes. Trečiasis asmuo taip pat pateikė duomenis, kad darbų atlikimui pirko 684,46 erdmedtrių (239,56 kub. m) medienos, tačiau darbų atlikimui sunaudojo 640 erdmetrių medienos. Atsakovė, keldama abejones dėl darbų atlikimo laikotarpio ar lokacijos, trečiojo asmens pateiktų duomenų nepaneigė, priešingų aplinkybių neįrodė.

75.       Atsakovė nei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo metu, nei civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė prieštaravimų dėl antstolės 2024 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos trečiojo asmens nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. atliktų kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų apimties ir atliktų darbų kokybės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi trečiajam asmeniui pretenzijų dėl atliekamų darbų fakto, apimties ar kokybės darbų atlikimo metu, iš karto po jų atlikimo ar vėliau. Atsakovė, prieštaraudama trečiojo asmens reikalavimams dėl piniginio ekvivalento už faktiškai atliktus darbus priteisimo, rėmėsi abstrakčiais teiginiais, jog atsakovės atstovai, dalyvavę antstolei fiksuojant atliktų darbų faktą, situacijos (darbų apimties, kokybės ir pan.) nevertino.

76.       Šiame kontekste pažymėtina, kad trečiasis asmuo, siekdamas išspręsti sutarties pripažinimo niekine padarinių klausimą, 2024 m. spalio 7 d. pateikė atsakovei paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, atliktų darbų žiniaraštį bei PVM sąskaitą faktūrą (22 152,18 Eur su PVM) už atliktus darbus vykdant sutartį (7 t., b. l. 167). Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė (užsakovė), neginčydama darbų atlikimo fakto, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė aplinkybių dėl trečiojo asmens tinkamai atliktų darbų ir jų kiekio, kurie nurodyti 2024 m. spalio 7 d. paslaugų perdavimo–priėmimo akte, 2024 m. spalio 7 d. atliktų darbų žiniaraštyje bei 2024 m. spalio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Byloje nepaneigta rašytiniais įrodymais, nuotraukomis pagrįsta aplinkybė, kad atsakovė, kaip už krantotvarką Kuršių nerijoje atsakingas subjektas, gavo ir naudojosi trečiojo asmens pagal sutartį atliktais darbais.

77.       CK 6.146 straipsnyje numatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad, atsižvelgiant į trečiojo asmens pagal sutartį atliktų darbų pobūdį, objektyviai neįmanomas jų grąžinimas natūra, todėl pripažintini pagrįstais apeliantės teiginiai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinių sumokant apeliantei atliktų darbų ekvivalentą pinigais.

78.       CK 6.147 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Sprendžiant dėl šio piniginio ekvivalento dydžio, pažymėtina, kad atsiskaitymas pagal pripažintos niekine sutarties sąlygas negalimas, tačiau nustačius, jog darbai pagal sutartį faktiškai atlikti, nenuginčijus jų apimties bei atitikties kokybės reikalavimams, darbus atlikusiam trečiajam asmeniui už atliktus darbus mokėtinas ekvivalentas pinigais turėtų atitikti teisingą atlyginimą už tokio pobūdžio darbus tiek, kiek tokiomis aplinkybėmis būtų susitarę analogiški šalims protingi asmenys, tokių darbų vertė apskaičiuotina pagal analogiško sandorio vertės kriterijų.

79.       Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens prašoma priteisti suma atitinka darbų įvertinimą pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia priežastys nebuvo susijusios su kainos nustatymu, taip pat į tai, jog su kitu tiekėju vėliau sudaryta sutartis iš esmės tokiomis pačiomis kainomis (10 t., b. l. 4–23), nėra pagrindo abejoti, kad sutartyje pateiktas darbų įvertinimas pinigais atitinka teisingą atlyginimą ir analogiško sandorio vertės kriterijų. Šalys tokio įkainojimo taip pat neginčijo ir kitokios trečiojo asmens atliktų darbų vertės neįrodinėjo.

80.       Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės (perkančiosios organizacijos) piniginės prievolės apimties, sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, kad yra pagrindas priteisti trečiojo asmens reikalaujamą sumą – 22 152,18 Eur. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė realiai yra gavusi pagal sutartį atliktus darbus, restitucija natūra negali būti taikoma, nes nėra galimybės grąžinti tai, ką atliko trečiasis asmuo vykdydamas sutartį, t. y. trečiojo asmens panaudotų medžiagų, darbo jėgos. Įvertinusi tai, kad pagal niekiniu ir dėl to negaliojančiu pripažintą sutartį sukurtu darbų rezultatu atsakovė naudojasi, neginčija atliktų darbų fakto, apimties, neįrodė neatitikties kokybės reikalavimams, neįrodinėja prašomo priteisti darbų ekvivalento pinigais dydžio nepagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CK 6.146 straipsnyje įtvirtintą ekvivalento pinigais restitucijos būdą, kaip sutarties pripažinimo negaliojančia padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį restitucijos būdą byloje lemia susiklosčiusios konkrečios faktinės aplinkybės – trečiojo asmens krantotvarkos darbų atlikimas, jų kiekio ir kokybės nenuginčijimas, atsakovės faktinis naudojimasis darbų rezultatu, – kurios nesudaro pagrindo vadovautis CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi dėl restitucijos netaikymo.

81.       Šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad apeliantė, atsižvelgiant į sutarties sąlygas, turėjo žinoti, jog sutartis nelaikytina įsigaliojusia nesumokėjus garantijos, taip pat negalėjo pradėti darbų negavusi žiniaraščių, todėl, atlikdama darbus, veikė savo rizika ir turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

82.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija; jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; jei perkančiajai organizacijai, pažeidusiai VPĮ, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015). Dėl to, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių, vertintinas ir atsakovės (perkančiosios organizacijos) elgesys bei prisidėjimas prie faktinės situacijos dėl ginčo darbų pagal sutartį atlikimo.

83.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2024 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo. Kitą dieną, t. y. 2024 m. balandžio 24 d., atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė sutartį. Nors atsakovės atstovas 2024 m. balandžio 25 d. 9 val. 34 min. elektroniniu laišku trečiojo asmens atstovę informavo apie prievolę pateikti sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją, tačiau atsakovės atstovas 2024 m. balandžio 25 d. 15 val. elektroniniu laišku trečiojo asmens atstovui nurodė, kad trečiasis asmuo, pagal pateiktą nuorodą į žemėlapį, gali pradėti atlikti atsakovės nurodytus darbus, nors sutarties vykdymo garantija dar nebuvo pateikta ir atsakovės darbų kiekių žiniaraščiai pagal sutarties sąlygas atsakovės nebuvo perduoti. Toks atsakovės nurodymas galėjo suklaidinti trečiąjį asmenį. Aplinkybę, kad atsakovė buvo suinteresuota, jog trečiasis asmuo kaip įmanoma greičiau atliktų sutartus darbus, patvirtina ir tai, kad atsakovė 2024 m. balandžio 29 d. rašte Nr. S1-245 ir 2024 m. balandžio 25 d. rašte Nr. S1-246 (7 t., b. l. 154–165) nurodė, jog paslaugos (darbai) turi būti suteiktos iki birželio 30 d., taip pat atsakovės ne kartą procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija dėl ginčo darbų svarbos ir būtinybės juos atlikti iki atostogų sezono pradžios.

84.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, 2024 m. balandžio 8 d. gavusi ieškovės pretenziją dėl atsakovės 2024 m. kovo 29 d. sprendimų dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo panaikinimo ir 2024 m. balandžio 16 d. atmetusi ieškovės pretenziją, nelaukdama, kol ieškovei pasibaigs 10 dienų terminas pateikti ieškinį teismui dėl atsakovės priimto sprendimo atmesti pretenziją panaikinimo (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktas), 2024 m. balandžio 24 d. sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu ir kitą dieną (2024 m. balandžio 25 d.) elektroniniu laišku pateikė detalią informaciją apie atliktinus darbus bei pažymėjo, kad trečiasis asmuo turėtų pradėti darbus (,,pradėkim“). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į atsakovės komunikacijos turinį, trečiasis asmuo neturėjo pagrindo abejoti, jog, nepateikęs sutarties įvykdymo garantijos ir negavęs iš atsakovės darbų kiekių žiniaraščių, nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. darbus atliko savo rizika. Priešingai, trečiasis asmuo, įvertinęs atsakovės 2025 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške pateiktą informaciją, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį pradėti vykdyti sutartį. Taip pat pažymėtina, kad atsakovei turėjo būti žinoma apie trečiojo asmens atliekamus krantotvarkos darbus nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 29 d., tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog ji draudė trečiajam asmeniui pradėti vykdyti sutartį nepateikus garantijos ar negavus oficialių žiniaraščių pagal sutartį, todėl trečiasis asmuo neturėjo pagrindo abejoti atsakovės aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta valia pradėti darbus. Trečiajam asmeniui nepateikus sutarties įvykdymo garantijos, atsakovė, neišreikšdama aiškaus prieštaravimo, sutiko, kad trečiasis asmuo krantotvarkos darbus atliktų nepateikęs sutarties įvykdymo garantijos ir negavęs iš atsakovės darbų kiekių žiniaraščių, taip prisiimdama ir su tuo susijusias galimas rizikas. Klaidinantis atsakovės elgesys sudarė pagrindą apeliantei vykdyti darbus ir, atitinkami, dėl to atsiradusios pasekmės negali būti perkeltos išimtinai apeliantei.  

85.       Išvardintų teisinių ir faktinių argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių netaikymo panaikinti ir taikyti vienašalę restituciją, priteisiant trečiajam asmeniui iš atsakovės 22 152,18 Eur.

Dėl ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi

86.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes, apeliantės teigimu, ieškovė neturi materialinio ir procesinio suinteresuotumo byloje, kurioje sprendžiamas ginčo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių klausimas.

87.       Ieškovė ir atsakovė atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė yra suinteresuota tiek bylos baigtimi, tiek sutarties pripažinimu negaliojančia, o sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių padarinių nustatymas yra išvestinis klausimas iš sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl to ieškovė turi būti laikoma turinčia materialųjį suinteresuotumą ir dėl sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių pasekmių (padarinių).

88.       Nagrinėjamu atveju išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl viešojo pirkimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas – panaikini atsakovės sprendimai dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo, pripažinta niekine ir negaliojančia sutartis, o pirmosios instancijos teismui perduotas spręsti iš tokio procesinio rezultato išvestinis klausimas dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendime nenurodė, jog bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui turėtų būti pakeistos šalių procesinės padėtys, ar kad ieškovė byloje nebeturėtų dalyvauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuotinas ieškovės suinteresuotumas klausimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių padarinių išsprendimu, nes ieškovė pareikštu ieškiniu siekė, kad sutartis būtų pripažinta niekine ir negaliojančia ir, atitinkamai, ketino sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove dėl ginčo objekto (krantotvarkos darbų atlikimo Kuršių nerijoje). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2024 m. spalio 18 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl krantotvarkos darbų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad pripažinus, jog trečiasis asmuo atliko krantotvarkos darbų (kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais) už 22 152,18 Eur, tai gali turėti teisinių padarinių ieškovės teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais dėl to, jog ieškovė turėtų būti laikoma neturinčia teisinio suinteresuotumo byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

89.       Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai kvalifikavo trečiojo asmens ir atsakovės sutartinius teisinius santykius, nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu apibrėžtas perduoto spręsti klausimo dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių nagrinėjimo ribas, todėl neatsižvelgė į šių padarinių nustatymui reikšmingą teisinį reglamentavimą ir netinkamai jį pritaikė, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – nustatant 2024 m. balandžio 24 d. sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinius, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 22 152,18 Eur atliktų krantotvarkos darbų (kopagūbrio tvirtinimo ištisiniais šakų klojiniais) vertė piniginiu ekvivalentu.

90.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 

91.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

92.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

93.       Trečiojo asmens apeliacinį skundą iš esmės patenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

94.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama formuojamą teismų praktiką, į bylos išnagrinėjimo rezultatą, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, nusprendžia, kad, išsprendus sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių klausimą, trečiojo asmens reikalavimas iš esmės yra tenkinamas, todėl jam priteisiamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

95.       Trečiasis asmuo už ieškinį sumokėjo 499 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 14 475,96 Eur išlaidos teisinei pagalbai (už ieškinio, prašymų, rašytinių paaiškinimų parengimą, dokumentų analizes, komunikavimą su klientu, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje), taip pat 528,29 Eur kitos su byla susijusios būtinosios išlaidos (10 t., b. l. 100-116; 11 t., b. l. 1-7).

96.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 164 punktas).

97.       Atsižvelgiant į trečiojo asmens nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad trečiojo asmens 2025 m. vasario 17 d. teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos – prašymo pratęsti terminą rašytiniams paaiškinimams pateikti rengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas, atsakovės paaiškinimų, pateiktų dokumentų analizė, komunikacija su klientu dėl ginčui aktualių aplinkybių, atsiliepimų į trečiojo asmens ieškinį analizė, informacijos byloje dėl iš trečiojo asmens išreikalautų dokumentų rinkimas, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo rengimas, prašymo pratęsti terminą išreikalautiems duomenims pateikti rengimas, paaiškinimų dėl išreikalautų duomenų teikimo rengimas, pareiškimo dėl įrodymo teikimo rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas, paaiškinimų teismo posėdžiui rengimas, ataskaitos klientui dėl teismo posėdžio teikimas – nėra tiesiogiai susijusios byloje nagrinėjamu klausimu, todėl nepriteistinos. Taip pat nepriteistinos ir kitos su byla susijusios būtinosios išlaidos (528,29 Eur), kurių pagrįstumo trečiasis asmuo teismui 2025 m. sausio 20 d. ir 2025 m. vasario 17 d. pateiktuose prašymuose nepagrindė.

98.       Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiajam asmeniui yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą (3 996,63 Eur), pasirengimą 2025 m. sausio 19 d. teismo posėdžiui (544,50 Eur) ir pasirengimą bei atstovavimą 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdyje (968 Eur) (iš viso – 5 509,13 Eur), kurios atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovės ir ieškovės, t. y. po 2 754,56 Eur (5 509,13 Eur / 2 = 2 754,56 Eur).

99.       Trečiasis asmuo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 203 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisinėmis paslaugomis parengiant apeliacinį skundą, sumokėjo 499 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, taip pat patyrė 208,12 Eur kitas su byla susijusias būtinąsias išlaidas (DOK-2159). Kadangi trečiojo asmens prašoma priteisti 5 203 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, yra pagrindas trečiojo asmens 5 203 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės ir ieškovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo nepagrindė kitų su byla susijusių būtinųjų išlaidų (208,12 Eur) pagrįstumo, todėl nėra pagrindo jas priteisti.

100.       Trečiasis asmuo sumokėjo 499 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 499 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl bendra 998 Eur žyminio mokesčio suma trečiajam asmeniui priteisiama iš atsakovės ir ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso trečiajam asmeniui iš atsakovės ir ieškovės priteisiama po 5 855,06 Eur ((5 509,13 Eur + 5 203 Eur + 998 Eur) / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Enila“ ieškinį tenkinti.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Enila“ (juridinio asmens kodas 304289950) iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (juridinio asmens kodas 193064642) 22 152,18 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų ir aštuoniolikos centų) skolą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Enila“ (juridinio asmens kodas 304289950) iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (juridinio asmens kodas 193064642) 5 855,06 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Enila“ (juridinio asmens kodas 304289950) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ (juridinio asmens kodas 161735535) 5 855,06 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjos                                                Dalia Kačinskienė 

Rūta Latvelė

Vilija Mikuckienė