Civilinė byla Nr. 2A-363-340/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-13131-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.1; 45.4; 121.14; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už šilumos energiją, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 395,51 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 75,61 Lt materialių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 384,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2010-11-30 nepilnai mokėjo už patiektą šilumos energiją, todėl susidarė įsiskolinimas. Šilumos energijos kaina atsakovui buvo apskaičiuota pagal Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintą metodą Nr. 5, o už karštą vandenį – pagal skaitiklių parodymus. Nuo susidariusios skolos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-27 buvo skaičiuojamos 5 procentų palūkanos, remiantis CK 6.210 str. Atsakovui po ieškinio pateikimo padengus dalį skolos, ieškovas sumažino savo reikalavimus ir prašė priteisti 1 226,48 Lt, skolos už patiektą šilumos energiją, kitų reikalavimų nekeitė.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją neturi. Ieškovas nepagrįstai skaičiavo mokestį už šilumos energiją bendroms patalpoms šildyti. Šildymo prietaisai bendro naudojimo patalpose neįrengti, todėl, atsakovo teigimu, jis apmokėdamas gautas sąskaitas išskaičiuodavo mokėtiną sumą už bendrų patalpų šildymą. Atsakovo nuomone, kainos už patiektą šilumos energiją nustatymo Metodą Nr. 5, ieškovas turėtų taikyti tik butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o ne visiems daugiabučio namo butams. Pažymėjo, kad ieškovas tiekia šilumos energiją nesant sutarties ir sudaryti sutarties nesutiko. Atsikirtimus grindė pateiktais paskaičiavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-06-08 sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo V. K. 1226,48 Lt skolos, 75,61 Lt materialių mokėjimo palūkanų, 384,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 302,09 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo V. K. Lietuvos valstybei 11,14 Lt pašto siuntimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai yra prijungti prie ieškovo UAB „Vilniaus energija“ šilumos energijos perdavimo tinklų. Atsakovas iš esmės neneigia, kad ieškovas tiekė jam nuosavybės teise priklausančiam butui šilumos energiją ir neginčija ieškovo pažymose nurodyto namui patiekto bendro šilumos energijos kiekio, tačiau nesutinka su ieškovo pateiktose sąskaitose išskirtu mokesčiu „už bendro naudojimo patalpų šildymą“, todėl apmokėdamas teiktas sąskaitas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio šį mokestį išskaičiuodavo ir jo neapmokėdavo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis neprivalo mokėti už namo bendrų patalpų šildymą dėl to, kad bendrose patalpose nėra šildymo įrenginių (radiatorių). Atsakovo argumentai, kad šildant name esančias gyvenamąsias patalpas namo bendrose patalpose nėra suvartojama šilumos energija, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais; šilumos energija bendroms namo reikmėms gali būti suvartota bendro naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdžiuose namo rūsyje, stovuose). Teismas konstatavo, jog atsakovo pareiga apmokėti už namo bendro naudojimo patalpose sunaudotą šilumos energiją kyla iš CK 4.76 str. nuostatų. Iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo 2009-03-05 protokolo Nr. SSP-28 nustatyta, kad namo patalpų savininkai, kaip bendros nuosavybės objekto bendraturčiai, vienbalsiai nutarė taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 5. Toks bendratučių sprendimas atitinka CK 4.75 str. 1 d., 4.85 str. nuostatas, jis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ar pakeistas bylai aktualiu laikotarpiu. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2008-11-01 paskirstant mokesčius už namui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje patiektą šilumos energiją yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintas Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Bendro naudojimo reikmėms name suvartotos šilumos energijos atsakovui tenkanti dalis yra apskaičiuota proporcingai jo turimai nuosavybės daliai pagal naudingą gyvenamųjų patalpų plotą (81, 88 kv.m), t. y. taip kaip numato Metodo Nr. 5 5.1.1 punktas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad name (duomenys neskelbtini) šilumos energijai paskirstyti yra taikomas tik Metodas Nr. 5, kadangi kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, o taip pat pateiktų rašytinių įrodymų ir paskaičiavimų, namo (duomenys neskelbtini) vartotojams patiekta šilumos energija (atėmus pagal metodą Nr. 5 apskaičiuotą energijos kiekį, suvartotą bendroms namo patalpoms šildyti) yra paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. minėtas metodas yra taikomas kartu su Metodu Nr. 5. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neturėjo pagrindo taikyti metodą Nr. 5 iki kol daugiabučio namo savininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas taikyti šį metodą, t. y. iki 2009-03-05. Teismas konstatavo, kad ieškovas atsakovui tenkančią patiektos šilumos energijos dalį už bendro naudojimo patalpų šildymą nustatė laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nenustatė, kad taikyti šilumos paskirstymo metodai pažeistų atsakovo kaip vartotojo teises, todėl priteisė ieškovo paskaičiuotą įsiskolinimą, palūkanas bei procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-06-08 sprendimą. Apelianto teigimu, teismas neteisingai aiškino Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taikymą. Šis metodas gali būti taikomas esant jame nurodytoms sąlygoms. Name (duomenys neskelbtini), tik vienas butas teisėtai atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomas kitokiu būdu, todėl tik šiam butui ir turi būti taikomas Metodas Nr. 5, bet ne visam namui, nes tik tas butas atitinka metodo Nr. 5 1.4 dalies aprašymą. Apelianto teigimu, tokią jo nuomonę patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009-06-30 rašte Nr. R2-1050, taip pat ieškovo pateiktas 2008-11-25 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad butui, atsijungusiam nuo centrinio šildymo, perskaičiuoti mokesčius už sunaudotą šilumą karšto vandens palaikymui pagal 5 metodą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, jog sprendimas motyvuotas ir pagrįstas. Teismas iš susirinkimo 2009-03-05 protokolo pagrįstai konstatavo, kad namo savininkai, kaip bendros nuosavybės objekto bendraturčiai, vienbalsiai nutarė taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 5; toks bendraturčių sprendimas atitinka CK 4.75 str. 1 d., 4.85 str. nuostatas, nėra nuginčytas ar pakeistas bylai aktualiu laikotarpiu. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neturėjo pagrindo taikyti metodą Nr. 5 iki daugiabučio namo savininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl jo taikymo. Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, šilumos paskirstymo metodai buvo taikomi pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už šilumos energiją, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovas laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2010-11-30 nepilnai mokėjo už patiektą šilumos energiją (nemokėjo daugiabučio namo bendrųjų patalpų šildymui tenkančias išlaidų). Šilumos energijos kaina atsakovui buvo apskaičiuota pagal Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintą metodą Nr. 5, o už karštą vandenį – pagal skaitiklių parodymus.

Savo apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu priteisti skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kadangi teismas neteisingai išaiškino Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taikymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1 d.); vartotojo pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją įtvirtinta CK 6.385 str., Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių bei Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų nuostatose. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas ginčijo savo pareigą mokėti už šilumos energiją, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, tačiau apeliaciniame skunde akcentuoja netinkama šilumos energijos skirtos bendro naudojimo patalpoms šildyti apskaičiavimo tvarka, t. y. sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, kaip daugiabučio namo patalpų bendraturtis turi pareigą apmokėti už namo bendro naudojimosi patalpose sunaudotą šilumos energiją (CK 4.76 str.).

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatas, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime 2009-03-05 namo patalpų savininkai vienbalsiai nutarė taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, kuriuo nustatoma šilumos dalis tenkanti bendro naudojimo patalpoms. Apelianto argumentas, kad šis metodas taikomas neteisėtai, nes jis gali būti taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ir pan.) atmetamas. Daugiabutyje (duomenys neskelbtini) yra vienas teisėtai atjungtas nuo centrinio šildymo butas; apelianto nuomone, esant vienam atjungtam nuo centrinio šildymo butui, šis metodas gali būti taikomas tik atsijungusiam butui, bet ne visam namui, pagrįstas jo subjektyvia nuomone ir atmetamas. Atsijungusio nuo centrinio šildymo buto savininkas, būdamas daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų bendraturčiu, privalo mokėti šių patalpų tinkamo išlaikymo bei šildymo kaštus; apskaičiuojant jam tenkančią šių išlaidų dalį, būtina nustatyti šildymo išlaidų dalį, tenkančią namo bendro naudojimo patalpoms, tačiau toks apskaičiavimas galimas tik taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, t. y. šio metodo panaudojimas yra pagrįstas ir esant tik vienam teisėtai atsijungusiam nuo centrinio šildymo butui. Be to, bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 str. 1 d.), taigi, esant galiojančiam daugiabučio namo savininkų sprendimui taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, nėra pagrindo jo netaikyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas pagrįstai išdalina visą pastato apšiltinimui suvartojamą šilumos energiją pagal šilumos paskirstymo metodiką Nr. 4 – vieną iš metodikų, nustatytų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 Nr. 03-19 nutarimu „Dėl komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“, t. y. kai suvartotos šilumos energijos kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į vartotojui priklausančių patalpų naudingo ploto dydį.

Apelianto argumentas, kad jo nuomonę, jog šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 gali būti taikomas tik atsijungusiam butui, patvirtina Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija savo 2009-06-30 rašte Nr. R.2-1050 atmetamas, nes pagrįstas netinkamu paminėto dokumento aiškinimu. Šiuo raštu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siūlo pradėti taikyti naująją mokesčio už šilumą pranešimo formą bei apie tai nustatyta tvarka informuoti vartotojus; komisija pažymi, kad patalpų savininkams, pakeitusiems šildymo būdą, mokėjimo dydis už šildymą už bendro naudojimo patalpas mokėjimo pranešime būtų teikiamas atskira eilute; neatsijungusių butų ir kitų patalpų savininkams mokėjimo dydis už jiems priskirtą šilumos kiekį naudingo ploto, įskaitant bendrojo naudojimo patalpų šildymą (kaip ir bendroms reikmėms) mokėjimo pranešime turėtų būti teikiamas viena eilute (b.l. 56), t. y. rašte aptarta rekomenduojama mokesčio už šilumą pranešimo forma, rekomendacijų dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo jame nėra.

Dėl analogiškų motyvų atmetamas apelianto argumentas dėl 2008-11-25 „Vilniaus energijos“ tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta butui (duomenys neskelbtini), t. y. butui, atsijungusiam nuo centrinio šildymo, perskaičiuoti mokesčius už sunaudotą šilumą karšto vandens palaikymui pagal 5 metodą (b.l. 68); šio rašto turinys neįrodo, kad šilumos apskaičiavimo metodo Nr. 5 pritaikymas apskaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą neatsijungusių butų savininkams yra neteisėtas.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą buvo atidėtas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-06-27 nutartimi iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (b.l. 140). Atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis priteisiamas iš apelianto valstybei (CPK 93 str. 1, 3 d., 84 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. K. valstybei 34,25 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Teisėja                                                        Tatjana Žukauskienė