Civilinė byla Nr. e2A-936-1012/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35634-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.9.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Komercinės patalpos“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Dasita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Komercinės patalpos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dasita“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 1SS-2097-(5.59E.), šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 49SJN2402-(14.49.136E.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                        Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Komercinės patalpos“ ir UAB „Dasita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 1SS-2097-(5.59 E.); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 49SJN-2402-(14.49.136 E.); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarant susitarimus prie šių valstybinės žemės nuomos sutarčių dėl nuomininko pakeitimo į UAB „Komercinės patalpos“, juridinio asmens kodas: 305552062; 1999 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/99-21106, pakeistą 2015 m. kovo 25 d. Susitarimu pakeisti sutartį Nr.49SŽN-103-(14.49.57.); 2002 m. gruodžio 5 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 643 N01/2002-26373 su visais priedais ir pakeitimais, kurių paskutinis 2014 m. liepos 28 d. Susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-246; 2006 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-931, pakeistą 2014 m. liepos 28 d. Susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-245; 2005 m. lapkričio 3 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-1262; 2009 m. balandžio 30 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 01/2009-89, pakeistą 2019 m. vasario 27 d. susitarimu Nr. 49SŽN-66-(14.49.57.), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje iš esmės nurodė, kad:

1.1.                      2020 m. birželio 1 d. ieškovei UAB „Dasita“ nuosavybės teise priklausė šios 2,7694 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), esančios patalpos: negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (4682/26192 patalpos) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); negyvenamoji patalpa – sandėlio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – gamybinė patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – autoservisas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pagrindu ieškovei UAB „Dasita“, kaip patalpų savininkei, buvo išnuomota dalis valstybei priklausančio žemės sklypo: - 1999 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/99-21106 ir 2015 m. kovo 25 d. Susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-103-(14.49.57.) išnuomota dalis žemės sklypo, sudaranti 0,0156 ha ploto; - 2002 m. gruodžio 5 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 643 N01/2002-26373 su visais priedais ir pakeitimais, kurių paskutinis 2014 m. liepos 28 d. Susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-246, išnuomota dalis žemės sklypo, sudaranti 0,1752 ha ploto; - 2006 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2006-931 ir 2014 m. liepos 28 d. Susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-245 išnuomota dalis žemės sklypo, sudaranti 0,1039 ha ploto; - 2005 m. lapkričio 3 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-1262 išnuomota dalis žemės sklypo, sudaranti 0,2436 ha ploto; - 2009 m. balandžio 30 d. Valstybinė žemės sklypo nuomos sutartimi Nr.01/2009-89 ir 2019 m. vasario 27 d. Susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-66-(14.49.57.) išnuomota dalis žemės sklypo, sudaranti 0,0546 ha ploto.

1.3.                      2019 m. lapkričio 27 d. ieškovės UAB „Dasita“ vienintelio akcininko sprendimo pagrindu 2019 m. gruodžio 11 d. buvo parengtos UAB „Dasita“ atskyrimo sąlygos, pagal kurias UAB „Dasita“ turto, teisių ir įsipareigojimų dalis atskiriama, ir atskirtos turto, teisių ir įsipareigojimų dalies pagrindu įkuriama nauja bendrovė. Vykdant UAB „Dasita“ atskyrimą 2020 m. gegužės 14 d. VĮ ,,Registrų centro“ juridinių asmenų registre įregistruota nauja bendrovė UAB „Komercinės patalpos“, kuriai 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Dasita“ ir UAB „Komercinės patalpos“ sudaryto turto, teisių ir pareigų priėmimo–perdavimo akto 8 punkto pagrindu ieškovė UAB „Dasita“ 2020 m. birželio 1 d. perdavė, o ieškovė UAB „Komercinės patalpos“ 2020 m. birželio 1 d. perėmė nuosavybės teise visas patalpas ir, kaip patalpų nauja savininkė, nuomos teises pagal visas nuomos sutartis.

1.4.                      UAB „Komercinės patalpos“ nuosavybės teisės į patalpas įgijimą patvirtina patalpų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašai. Ieškovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti nuomos sutartis, pakeičiant žemės sklypo nuomininką į UAB „Komercinės patalpos“.  Atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 34.3 p., 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 49SJN-2402-(14.49.136E.) informavo, kad ieškovių prašymas dėl žemės sklypo dalies nuomos bus nagrinėjamas tik pateikus minėto valstybinės žemės sklypo planą, parengtą pagal Taisyklių 8 punkto reikalavimus.

1.5.                      Ieškovės nesutiko su atsakovės atsakymu, todėl skundė jį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. Skundu jį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo prašė panaikinti atsakymą ir įpareigoti jį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių pakeisti esamas nuomos sutartis, nuomininke įrašant UAB „Komercinės patalpos“, t. y. pakeičiant sutarties šalį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 1SS-2097-(5.59 E.) ieškovių skundo netenkino.

2.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

2.1.                      Pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje 27694 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo byloje esančius dokumentus ir remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2021 m. sausio 6 d. duomenimis, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 947 kv. m dalis – (duomenys neskelbtini), 26747 kv. m dalis – Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos.

2.2.                      Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021 m. sausio 7 d. išrašo duomenimis, žemės sklype yra įregistruoti pastatai: 1. gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 2. gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 3. sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 4. autoremonto dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuriuos nuosavybės teise valdo fiziniai ir juridiniai asmenys.

2.3.                      Negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); gamybines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), autoservisą (Nr. (duomenys neskelbtini)), parduotuvę (Nr. (duomenys neskelbtini)), Sav(duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 1 d. nuosavybės teise valdė UAB „Dasita“. Šioms patalpoms eksploatuoti buvo su UAB „Dasita“ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys – 1999 m. birželio 15 d. sutartimi Nr. N01/99-21106 išnuomota 0,0156 ha ploto, 2002 m. gruodžio 5 d. sutartimi Nr. 64 N01/2002-26373 išnuomota 0,1752 ha ploto, 2006 m. liepos 18 d. sutartimi Nr. NO 1/2006-931 išnuomota 0,1039 ha ploto ir 2005 m. lapkričio 3 d. sutartimi Nr. N01/2005-1262 išnuomota 0,2436 ha ploto žemės sklypo dalis.

2.4.                      Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalių planas nebuvo parengtas, taip pat nebuvo išduotas valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl Žemės sklypo nuomos teisės perleidimo. Ieškovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių prašydamos su UAB „Dasita“ pasirašytas žemės sklypo nuomos sutartis pakeisti, jose nurodant žemės sklypo nuomininką į UAB „Komercinės patalpos“.

2.5.                      Vilniaus miesto skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 49SJN-2402-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė tenkinti ieškovų prašymą, nurodydamas, kad <...> prašymas dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos bus nagrinėjamas pateikus minėto valstybinės žemės sklypo planą, parengtą pagal Taisyklių 8 punkto reikalavimus <...>. Taip pat informavo, kad <...>UAB „Komercinės patalpos“ Skyriaus 2020 m. liepos 9 d raštu Nr. 49SJN-1767-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo informuota apie būtinybę parengti planą <...>.

2.6.                      Nacionalinė

2.7.                      Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalių planas nebuvo parengtas, taip pat nebuvo išduotas valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl žemės sklypo nuomos teisės perleidimo, nes pagal sudarytas žemės sklypo dalių valstybinės žemės nuomos sutartis nėra galimybės nustatyti žemės sklypo dalies, kuri reikalinga UAB „Komercinės patalpos“ turimoms patalpoms eksploatuoti, todėl turi būti parengtas žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, planas pagal Taisyklių nuostatas, kuris užtikrintų žemės sklypo savininkų, nuomininkų ir naudotojų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad vykdant UAB „Dasita“ atskyrimą 2020 m. gegužės 14 d. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruota nauja bendrovė - UAB „Komercinės patalpos“, kuriai 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Dasita“ ir UAB „Komercinės patalpos“ sudaryto Turto, teisių ir pareigų priėmimo–perdavimo akto (akto 8 p.) pagrindu UAB „Dasita“ 2020 m. birželio 1 d. perdavė, o UAB „Komercinės patalpos“ 2020 m. birželio 1 d. perėmė nuosavybės teise visas ginčo patalpas. Ieškovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu pakeisti nuomos sutartis, pakeičiant Žemės sklypo nuomininką į UAB „Komercinės patalpos“. NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 34.3 p., 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 49SJN-2402-(14.49.136E.), informavo, kad ieškovių prašymas dėl Žemės sklypo dalies nuomos bus nagrinėjamas tik pateikus minėto valstybinės žemės sklypo planą, parengtą pagal Taisyklių 8 punkto reikalavimus.

5.       Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad CK 6.547 straipsnio 3 dalis numato, jog prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Be to, naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 45 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2019-12-21 iki 2021-09-02) numatė, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).

6.       Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

7.       Byloje ginčo dėl to, kad  atsakovė yra valstybinės žemės patikėtinė, o valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 strapsnis), nebuvo, todėl vadovaujantis CK nuostatomis, prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis (CK 6.547 straipsnio 3 dalis). Taisyklių 45 punktas detaliai reglamentuoja, kokie yra keliami reikalavimai valstybinės žemės nuomos teisę į žemės sklypą ar jo dalį perleidžiant kitiems asmenims. Tokiu atveju yra būtina pateikti žemės sklypo planą, parengtą pagal taisyklių 8 punktą.

8.       Teismas sprendė, kad planą turi pateikti būtent ieškovės, o ne atsakovė, priešingas aiškinimas prieštarautų įstatyminiam reglamentavimui, kuriame aiškiai nurodyta, kad šiuos planus teikia nuomotojas (Taisyklių 45 punktas). Dėl ieškovių argumentų, kad tam tikrais atvejais atsakovė valstybinės žemės sklypo planų sudarant nuomos sutartis nereikalavo, teismas nurodė, kad tai, kad anksčiau atsakovė išnuomodavo valstybinę žemę pažeisdama įstatymų reikalavimus, nesudaro pagrindo leisti ir ieškovėms sudaryti naujas valstybinės žemės nuomos sutartis pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovių nuoroda į CK 6.558 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad jeigu žemės nuomininkas yra juridinis asmuo ir jis reorganizuojamas, tai pagal žemės nuomos sutartį turėtos teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui, todėl atsakovės reikalavimas pateikti papildomai valstybinės žemės sklypo planą yra perteklinis, yra neteisinga, nes šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos.

9.       Taip pat teismas sprendė, kad remiantis vien tik ta norma negalima teigti, jog nebūtinas žemės sklypo planas. Nes, kaip nustatyta byloje, ankstesnis nuomininkas UAB „Dasita“ (ieškovė) taip pat nebuvo sudariusi žemės sklypo planų, o tai prieštarauja CK 6.547 straipsnio 3 dalies bei Taisyklių 45 reikalavimams, todėl teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai pareikalavo iš atsakovės pateikti valstybinės žemės sklypo planą, parengtą pagal Taisyklių 8 punktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovės UAB ,,Dasita“ ir UAB ,,Komercinės patalpos“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-557-868/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dasita“ atskyrimo metu 2020 m. birželio 1 d. jau įvyko universalus teisių ir pareigų perleidimas UAB „Komercinės patalpos“, kurioms buvo perleistos patalpos ir nuomos teisė į žemės sklypo dalį, vadovaujantis CK 6.558 straipsnio 2 dalimi, atsakovė skundžiamais atsakymu bei NŽT sprendimu neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti pakeisti nuomos sutarčių, t. y. įforminti nuomininko UAB „Dasita“ pasikeitimą jo teisių ir pareigų perėmėja UAB „Komercinės patalpos“.

10.2.                      Kvalifikuodamas tarp šalių kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo prioritetą suteikti ne CK 6.558 straipsnio 2 daliai, o Taisyklėms (45 p.), kurios, kaip minėta, žemės nuomos sutartinių santykių reorganizavus nuomininką nereglamentuoja, ar CK 6.547 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad prie naujai sudaromos žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas.

10.3.                      Šiuo atveju byloje nėra ginčo (niekas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių nei teigė, nei įrodinėjo), kad prašomos pakeisti nuomos sutartys tarp UAB „Dasita“ ir atsakovės būtų buvusios sudarytos pažeidžiant CK 6.547 straipsnio 3 dalį, t. y. nepridėjus žemės sklypo plano, todėl CK 6.547 straipsnio 3 dalis ginčui apskritai nėra aktuli.

10.4.                      Privalėjo būti taikoma specialioji teisės norma – CK 6.558 straipsnio 2 dalis. CK 1.3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu Vyriausybės ar kitos institucijos teisės aktas prieštarauja CK ar kito įstatymo normoms, taikomos CK ar kito įstatymo normos. 

10.5.                      Šiuo atveju nėra ginčo, kad UAB „Dasita“ atskyrimo metu įkurta UAB „Komercinės patalpos“ perėmė iš UAB „Dasita“ visas nuomininko teises ir pareigas pagal atsakovės ir UAB „Dasita“ sudarytas žemės nuomos sutartis, t. y. įvyko universalus teisių ir pareigų perdavimas. Tad, keičiantis tik nuomos sutarčių subjektui, atsakovė turėjo pareigą atlikti formalų nuomos sutarčių pakeitimą, o ne kvestionuoti įstatyminiu pagrindu perleistų visų nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iš galiojančių nuomos sutarčių, apimtį - reikalaudama žemės sklypo dalių plano.

10.6.                      Teismo išvada apie neva naujų žemės nuomos teisinių santykių sukūrimą akivaizdžiai prieštarauja ir paties teismo apibrėžtam ginčo dalykui. Viena vertus, pats teismas pripažino, kad ginčas kilęs dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, tačiau, antra vertus, padarė priešingą išvadą, kad ieškovės negali pažeisdamos įstatymo reikalavimus sudaryti naujų žemės nuomos sutarčių.

10.7.                      Netgi vertinant prašymo atsakovei pateikimo metu galiojusį Taisyklių 45 p., kaip prioritetinę teisės normą (su kuo apeliantės kategoriškai nesutinka), jis nesuponuoja išvados, kad, norint pakeisti nuomininką pagal nuomos sutartis, ieškovės privalo pateikti atsakovei žemės sklypo dalių planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam statiniui eksploatuoti priskirtos žemės sklypo dalys.

10.8.                      Vertinant Taisyklių 45 p. sistemiškai, logiškai, lingvistiškai, darytina išvada, kad žemės sklypo dalių planas rengiamas, kai žemės sklypo dalis negali būti nustatyta; arba kai ankstesnis nuomininkas perleidžia nuomos teisę naujajam nuomininkui ne į visą ankstesniam nuomininkui išnuomotą žemės sklypo dalį, nes tik tokiu atveju reikia iš naujo nustatyti statiniams ir įrenginiams (jų dalimis) eksploatuoti reikalingas dalis pagal Taisyklių 7 ir 8 p. nuostatas.

10.9.                      Atsakovės ir teismo vertinimas akivaizdžiai neatitinka pačios teisės normos tikslo – identifikuoti nuomojamo žemės sklypo dalį pakeičiant žemės sklypo nuomos sutartis. Kaip minėta, šiuo atveju tokia dalis yra nustatyta, tai patvirtina tiek į bylą pateiktos nuomos sutartys, atsakovės sprendimai, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys, kur aiškiai nurodytas išnuomotas žemės sklypo dalies plotas, nustatytas pačios atsakovės.

10.10.                      Jau galiojant nurodytai Taisyklių 45 p. redakcijai su kitais žemės sklypo nuomininkais – V. J., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat ir su ieškove UAB „Dasita“ atsakovė sudarė žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimus (susitarimus) Taisyklių 45 p. pagrindu. Atliekant šiuos nuomos sutarčių pakeitimus nebuvo nei reikalaujamas, nei rengiamas žemės sklypo dalių planas. Tuo tarpu, nesant jokių Taisyklių pakeitimų, ieškovėms Taisyklių 45 p. pagrindu 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipusis į atsakovę dėl nuomos sutarčių pakeitimo, pakeičiant nuomininką dėl jo reorganizavimo atskyrimo būdu, šioje byloje ginčijamais sprendimais atsakovė kitaip pradėjo aiškinti Taisyklių 45 p. ir pradėjo reikalauti žemės sklypo dalių plano.

10.11.                      Dar ginčą nagrinėjant išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsakovė nurodė, kad pagal parengtą žemės sklypo dalių nustatymo planą visiems ginčo žemės sklypo nuomininkams bus perskaičiuotos jų nuosavybės teise valdomoms patalpoms eksploatuoti tenkančios žemės sklypo dalys ir turės būti pakeistos žemės nuomos sutartys. Tai rodo, kad atsakovė turi tikslą pakeisti visas (su visais nuomininkais) ginčo žemės sklypo nuomos sutartis ir tai padaryti jų sąskaita.

11.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad prašo jį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

11.1.                       Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Lietuvos Respublikos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

11.2.                       Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Taisyklės. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pgal Nekilnojamojo turo kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

11.3.                       Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

11.4.                       Tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia nuomininkai.

11.5.                       Vadovaujantis ginčo metu galiojančiu reglamentavimu, nuomotinus plotus, kaip minėta, nustatė valstybinės žemės patikėtinis, o tokį planą, vadovaujantis Taisyklių 7, 8, 45 punktais turi pateikti nuomininkas, o ne nuomotojas.

11.6.                       Atsakovė nesiekia apeliančių sąskaita pakeisti visų žemės sklypo nuomininkų nuomos sutarčių, be to, neginčija UAB ,,Komercinės patalpos“ teisės į žemės sklypo dalies nuomą. Atsakovei kilo abejonių dėl apeliantėms priklausančios žemės sklypo dalies dydžio nuomos ir kodėl apeliantės kategoriškai nesutinka pateikti žemės sklypo dalių plano.

11.7.                       Savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams turi būti išskiriamos valstybinio žemės sklypo dalys tuo atveju, kai yra ketinama perleisti žemės nuomos teisę į žemės sklypą ar jo dalį kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

11.8.                       Atsižvelgiant į tai, kad sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalių planas nebuvo parengtas, taip pat nebuvo išduotas ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, į tai, jog pagal sudarytas žemės sklupo dalių valstybinės žemės nuomos sutartis nėra galimybės nustatyti žemės sklypo dalies, kuri reikalinga UAB ,,Komercinės patalpos“ turimoms patalpoms eksploatuoti, turi būti parengtas žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, planas pagal Taisyklių nuostatas, kuris užtikrintų žemės sklypo savininkų, nuomininkų ir naudotojų, kurie dar nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, interesus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovių ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. - pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad:

14.1.                       VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2,7694 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 947 kv. m dalis – (duomenys neskelbtini), 26747 kv. m dalis – Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Nurodytame žemės sklype yra įregistruoti šie pastatai: - gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini);   - gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), - sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), - autoremonto dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuriuos nuosavybės teise valdo fiziniai ir juridiniai asmenys.

14.2.                      Negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); gamybines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), autoservisą (Nr. (duomenys neskelbtini)), parduotuvę (Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 1 d. nuosavybės teise valdė UAB „Dasita“.

14.3.                       Aukščiau minėtoms patalpoms eksploatuoti su UAB „Dasita“ buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys – 1999 m. birželio 15 d. sutartimi Nr. N01/99-21106 išnuomota 0,0156 ha ploto, 2002 m. gruodžio 5 d. sutartimi Nr. 64 N01/2002-26373 išnuomota 0,1752 ha ploto, 2006 m. liepos 18 d. sutartimi Nr. N01/2006-931 išnuomota 0,1039 ha ploto ir 2005 m. lapkričio 3 d. sutartimi Nr. N01/2005-1262 išnuomota 0,2436 ha ploto žemės sklypo dalis.

14.4.                       Pagal 2019 m. gruodžio 11 d. atskyrimo sąlygas UAB „Dasita“ turto, teisių ir įsipareigojimų dalis atskiriama ir atskirtos turto, teisių ir įsipareigojimų dalies pagrindų įkurta nauja UAB „Komercinės patalpos“.

14.5.                      Vykdant UAB „Dasita“ atskyrimą 2020 m. gegužės 14 d. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruota nauja bendrovė UAB „Komercinės patalpos“, kuriai 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Dasita“ ir UAB „Komercinės patalpos“ sudaryto Turto, teisių ir pareigų priėmimo–perdavimo akto (akto 8 p.) pagrindu UAB „Dasita“ 2020 m. birželio 1 d. perdavė, o UAB „Komercinės patalpos“ 2020 m. birželio 1 d. perėmė nuosavybės teise visas patalpas.

14.6.                      Ieškovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu pakeisti nuomos sutartis, pakeičiant žemės sklypo nuomininką į UAB „Komercinės patalpos“.

14.7.                      NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 34.3 p., 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 49SJN-2402-(14.49.136E.), informavo, kad ieškovių prašymas dėl žemės sklypo dalies nuomos bus nagrinėjamas tik pateikus minėto valstybinės žemės sklypo planą, parengtą pagal Taisyklių 8 punkto reikalavimus.

14.8.                      Ieškovės nesutiko su NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymu, todėl skundė jį NŽT vadovui. Skundu NŽT vadovo prašė panaikinti atsisakymą ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pakeisti esamas nuomos sutartis, nuomininke įrašant UAB „Komercinės patalpos“, t. y. pakeičiant sutarties šalį.

14.9.                       NŽT vadovas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr.1SS-2097-(5.59 E.) ieškovių skundo netenkino.

Dėl valstybinės žemės nuomos

15.       Apeliaciniame skunde atsakovės iš esmės teigia, kad vadovaujantis CK 6.558 straipsnio 2 dalimi žemės sklypo plano pateikti ieškovės neprivalo, o pirmosios instancijos teismas klaidingai suteikė prioritetą ne civilinio kodekso normoms, bet Taisyklėms, nors tai yra žemesnės galios teisės aktas. Be to, net ir Taisyklių 45 punktas nesuponuoja, kad šiuo atveju turi būti pateiktas naujas žemės sklypo dalių planas, o atsakovei norint pakeisti visas ginčo žemės sklypų sutartis, pareiga rengti žemės planus tenka būtent jai.

16.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

17.       Pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nurodytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546 straipsnis).

18.       CK 6.558 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės nuomininkas yra juridinis asmuo ir jis reorganizuojamas, tai jo pagal sutartį turėtos teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui.

19.       Kadangi valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tai, kalbant apie valstybinės žemės naudojimą, valdymą ir disponavimą, būtina pabrėžti, kad viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 24 punktas).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

21.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

22.       Įgyvendinant Žemės įstatymo nuostatas, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės). Šiam ginčui taikytinos šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos nuostatos, t. y. ginčo nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos nuostatos, nes nuomos sutartis dar vis nėra sudaryta tinkamai. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl CK ir Taisyklių taikymo, išnuomojant valstybinę žemę, o tiksliau – rengiant žemės sklypo naudojamų dalių planą.

23.       Mintėų Taisyklių 45 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga valstybinės žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši valstybinės žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).

24.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, pirmiausia, atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nuomojama žemė yra valstybinė, taigi, priešingai nei nuomojant privačių asmenų žemę, atitinkamai šiuo atveju taikomos papildomos taisyklės, reikalavimai, nustatyti siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Apeliančių argumentas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą Taisyklėms, atmestinas kaip nepagrįstas.

25.       Šiuo atveju vykdant UAB „Dasita“ atskyrimą 2020 m. gegužės 14 d. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruota nauja bendrovė UAB „Komercinės patalpos“, kuriai 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Dasita“ ir UAB „Komercinės patalpos“ sudaryto Turto, teisių ir pareigų priėmimo–perdavimo akto (akto 8 p.) pagrindu UAB „Dasita“ 2020 m. birželio 1 d. perdavė, o UAB „Komercinės patalpos“ 2020 m. birželio 1 d. perėmė nuosavybės teise visas patalpas. Byloje ginčo dėl to, kad šiuo atveju įvyko teisių perėmimas CK 6.558 straipsnio 2 dalies prasme, nėra, tačiau kaip minėta, valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai pasižymi specifika, todėl šalys privalo laikytis ne tik CK, bet ir kitų teisės aktų. Vienas jų būtent ir yra Taisyklės, kuriomis vadovaujantis išnuomojami valstybiniai žemės sklypai. Nesutiktina, kad minėtos Taisyklės prieštarauja CK, todėl turi būti išimtinai vadovaujamasi CK normomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Taisyklėmis, kaip įgyvendinamuoju aktu yra nustatomos tam tikros sąlygos, kurias įvykdžius, asmenims suteikiama teisė išsinuomoti valstybinį sklypą. Vien tai, kad CK prasme įvyko teisių ir pareigų perleidimas pagal nuomos sutartį, dar nesuponuoja, jog naujasis patalpų savininkas yra atleidžiamas nuo Taisyklėse nustatytų reikalavimų, t. y. šiuo atveju nuo pareigos parengti valstybės žemės nuomos sklypo naudojamų dalių planą. Kitaip tariant, CK ir Taisyklės privalo būti taikomos kartu, priešingu atveju, suteikus prioritetą išimtinai CK normoms ir nepaisant viešosios teisės normų, būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas ir viešasis interesas.

26.       Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, būtent atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, o jeigu žemės sklypas nuomojamas keliems vieno statinio bendraturčiams, tai jiems nuomojamos žemės sklypo dalys turi būti individualizuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019). Taigi, valstybinė institucija, neturėdama tinkamai parengto žemės sklypo plano, negali nustatyti naujajam savininkui išnuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies. Priešingai nei teigia apeliantės, tiek iš anksčiau minėtų Taisyklių 45 punkto, tiek iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog valstybinė institucija nustato žemės sklypo dydį, tačiau žemės sklypo planą įpareigotas pateikti būtent nuomininkas. Šiuo atveju atsakovei kilo abejonių dėl išnuomoto valstybinės žemės sklypo dydžio, t. y. iš ieškovių pateiktų duomenų NŽT negalėjo tiksliai nustatyti žemės sklypo dalies, todėl vadovaujantis Taisyklėmis, ieškovės turėjo pareigą pateikti žemės sklypo dalių planą. Be to, atsakovė iš esmės neginčija, kad UAB „Komercinės patalpos“ turi teisę nuomotis valstybinę žemę, tačiau pabrėžia, kad iki galo nėra aiški perleidžiama eksploatuoti reikalinga valstybinės žemės sklypo dalis.

27.       Apeliančių argumentai apie tai, kad žemės sklypo dalių planas nereikalingas, nes naudojama žemės sklypo dalis aiškiai matyti iš nuomos sutarčių ir NTR, laikytinas nepagrįstu. Kaip matyti iš byloje esančio NŽT sprendimo, valstybinės žemės patikėtinis konkrečios žemės sklypo dalies, kuri bus perleidžiama nuomos pagrindu, nustatyti vien iš nuomos sutarčių negalėjo, be to, vien tai, kad žemės sklypo dalys yra įregistruotos NTR, taip pat neįrodo faktinio žemės sklypų naudojimo. Vadovaujantis Taisyklėmis, gavus nuomininko prašymą perleisti žemės nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje įvertinti, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Vadinasi, NŽT, spręsdama dėl valstybinės žemės nuomos, vadovaujasi ne tik formaliais dokumentais, bet tikrina ir faktinį žemės sklypų naudojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nesant žemės sklypo dalių plano, atitinkančio įstatyme nustatytus reikalavimus, aplamai nėra teisinio pagrindo tinkamai įvertinti perleidžiamos nuomai žemės sklypo dalies, turint omenyje ir tai, jog prie daugiau nei prieš 10 metų su UAB „Dasita“ sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nėra parengto žemės sklypo dalių naudojimo plano, faktinė situacija dėl žemės nuomos praėjus daugiau kaip 10 metų, galėjo pasikeisti. Taigi, apeliantės šiuo atveju nepagrįstai siekia pasinaudoti CK 6.558 straipsnio 2 dalimi, nepaisydamos Taisyklėse nustatyto imperatyvaus reglamentavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

29.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

30.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nuspręsta apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

apeliančių apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                        Asta Jakutytė-Sungailienė                        

                                                                     Eglė Surgailienė

                                                                   Urmila Valiukienė