Baudžiamoji byla Nr. 2K-191-507/2016 nuasmeninta

                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00066-2012-4

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

                                                                    2.1.7.4

                                                                    (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 10 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

              sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

              dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

              teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virginijaus Kulikausko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio.

              Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: I. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

              Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

1. I. G. kaltintas tuo, kad žinodamas, jog iš V. B. ir R. B. pinigai (ne mažiau kaip 22 000 Lt (6371,64 Eur) darbams atlikti ir medžiagoms įsigyti pagal rangos sutartis yra gauti, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: būdamas individualiosios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį atsakingas už ūkio subjekto apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei pagal 10 straipsnio 6 dalies nuostatas pats tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2010 m. birželio 1 d. atlikdamas namo statybos darbus Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. spalio 21 d. rangos sutartį Nr. 09/004 ir 2009 m. lapkričio 23 d. rangos sutartį Nr. 09/005 medžiagų nurašymo aktais nenurašė įmonės vardu įsigytų medžiagų, sunaudotoms medžiagoms neišrašė pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, iš užsakovų V. B. ir R. B. gautų pinigų neįformino kasos pajamų orderiais, gautų piniginių įplaukų neįtraukė į įmonės apskaitą ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, todėl negalima nustatyti, ar už sunaudotas medžiagas bei suteiktas paslaugas V. B. atsiskaitė visiškai ir negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Virginijus Kulikauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nes padaryta esminių BPK pažeidimų. Teismas, pažeisdamas BPK 329 straipsnio 1 punktą, 331 straipsnio 2 dalį, 324 straipsnio 6 dalį, 20 straipsnio 5 dalį, savo sprendimą grindė tik specialistės V. Balandienės, nepateikusios išvados, tačiau apklaustos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, parodymais, šiam įrodymų šaltiniui suteikdamas prioritetinę reikšmę. Teismas nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimų tarp specialisto išvados duomenų, specialisčių I. Kizienės ir V. Balandienės parodymų.

Specialisto išvadoje buvo teigiama, kad, I. G. manymu, V. B. statomam namui buvo naudojamos įmonės vardu įsigytos medžiagos, bet jų, pagal pateiktų dokumentų duomenis, išteisintasis nenurašė medžiagų nurašymo aktais, sunaudotoms medžiagoms neišrašė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, iš V. B. ar jo žmonos R. B. gautų pinigų neįformino kasos pajamų orderiais, piniginių įplaukų neįtraukė į įmonės apskaitą ir taip nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo atitinkamų nuostatų, dėl to nebuvo galima nustatyti, ar V. B. už sunaudotas jo namo statybai medžiagas bei suteiktas paslaugas atsiskaitė visiškai ir nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Specialistė I. Kizienė savo išvadas patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (kadangi I. G. yra įkūręs įmonę, jos vardu yra sudarytos sutartys, jis, kaip fizinis asmuo, pirkti medžiagų negali, gali tik forminti dokumentus įmonės vardu. Įmonė yra PVM mokėtoja, už pirktas medžiagas gauna PVM atskaitą, o kadangi nerodo pardavimų, neįformina PVM sąskaitų faktūrų – nesumoka valstybei PVM. Tam, kad būtų nuslėpta dalis mokesčių, I. G. galėjo savo pinigais pirkti medžiagas įmonei, todėl iš dokumentų matyti, kad įmonė jam skolinga daugiau nei 66 000 Lt (19 114,92 Eur). Medžiagos buvo pirktos įmonės vardu; neaišku, kuri dalis buvo panaudota V. B. namo statybai, nes tuo metu įmonė turėjo ne vieną objektą. Jeigu I. G. pirko medžiagas kaip fizinis asmuo, tai turėjo atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, nes įstatymas numato, kad kiekviena ūkinė operacija iškart turi būti įforminama dokumentais. Neaišku, kokias medžiagas I. G. pirko įmonės vardu ir kokias panaudojo namo statybai). Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme specialistė V. Balandienė patvirtino specialisto išvados teisingumą, rėmėsi tiek V. B. parodymais, kad jis pinigus mokėjo, tačiau negavo dokumento, kad sumokėjo, tiek paties I. G. parodymais, kad V. B. yra pinigus sumokėjęs, tačiau to nepatvirtina įmonės dokumentai. Apklausta apeliacinės instancijos teisme specialistė V. Balandienė pateikė priešingą paaiškinimą: jei I. G. pirko medžiagas iš savo asmeninių lėšų, bet ne įmonės vardu, tuomet neturėjo pareigos pildyti jokių dokumentų. Anot prokuroro, nėra galimybės teisiškai įvertinti I. G. veikos, esant prieštaringiems duomenims byloje. Prokuroras pabrėžia, kad tai, jog I. G. įmonėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, patvirtina ir kiti duomenys: nors I. G. teigia, kad jo įmonė V. B. name atliko tik rangos sutartyse numatytus darbus (pamatų betonavimas, mūro darbai, perdangos betonavimas), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši įmonė, nesudariusi sutarčių su V. B., jam statomame name atliko ir daugiau darbų. Kasatorius pabrėžia, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Nesudarius galimybės apeliacinės instancijos teisme apklausti specialistę I. Kizienę, nebuvo sudaryta galimybė spręsti dėl ekspertizės skyrimo šiame teisme.

              3. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virginijaus Kulikausko kasacinis skundas atmestinas.

              Dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų

              4. Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką baudžiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Tam, kad asmuo atsakytų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, privalo būti nustatyti šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai. Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad BK 222 straipsnyje numatyti padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-334-677/2015, 2K-7-124-648/2015 ir kt.). BPK 90 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas specialisto išvados turinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant specialisto išvadą, kaip įrodymą, turi būti atsižvelgiama atitinkamai ne tik į specialisto nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus ir kt.

              4.1. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės I. Kizienės specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ji patvirtino apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, matyti, kad atsakant į vieną iš esminių klausimų (Ar I. G. įmonėje (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma nepažeidžiant įstatymų ir kt. norminių aktų reikalavimų, o jei pažeidžiant, ir dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tai konkrečiai kokie, kada ir kieno padaryti pažeidimai tam turėjo įtakos), buvo remiamasi ne tik įmonės dokumentais, bet ir I. G. parodymais byloje. Tačiau I. G. parodymai traktuoti iškreipiant jų turinį ir esmę (specialisto išvadoje pažymėta, kad „I. G. teigimu, V. B. statomam namui buvo įmonės vardu įsigytos medžiagos, tačiau jis jų nenurašė medžiagų nurašymo aktais, sunaudotoms medžiagoms neišrašė pardavimų PVM sąskaitų faktūrų, iš V. B. ar jo žmonos R. B. gautų pinigų neįformino kasos pajamų orderiais, gautų pinigų neįformino ir neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymą, taigi nebuvo galima nustatyti, ar V. B. už sunaudotas jo namo statybai medžiagas bei sutartas paslaugas atsiskaitė visiškai ir nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už kaltinime nurodytą laikotarpį“. Tačiau I. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai – kad kaltinime minimas medžiagas pirko savo, o ne įmonės lėšomis). Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad vadovaudamasis BPK 242 straipsniu tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus, t. y. apklausė tiek I. G., tiek liudytojus, išklausė specialisto išvadą pateikusios specialistės I. Kizienės ir specialistės V. Balandienės paaiškinimus, paskelbė bylai reikšmingus duomenis, iš jų – ir minėtą specialisto išvadą, priimdamas savo procesinį sprendimą, šio prieštaravimo nepastebėjo.

              4.2. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą gali atlikti ne tik proceso dalyvių prašymu, bet ir savo iniciatyva, esant pagrindui, ne tik gali, bet ir privalo tai padaryti. Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas atliekamas tada, kai yra pagrindas manyti, jog pirmosios instancijos teismas netyrė teisingam bylos išsprendimui svarbių duomenų arba juos tyrė neišsamiai, pažeisdamas BPK reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2010, 2K-55/2006 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant pagal tuo metu nuteistojo procesinį statusą turėjusio I. G. apeliacinį skundą, nei prokuroras, nei I. G. ar jo gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimo; apeliacinės instancijos teismas tai atliko savo iniciatyva ir apklausė nuteistąjį bei specialistę V. Balandienę, kuri kategoriškai paaiškino tai, jog jei I. G. pirko medžiagas už savo asmenines lėšas (o ši jo versija byloje nepaneigta), neprivalėjo nei pateikti jų pirkimo dokumentų, nei apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo įvertinta kartu su kitais įrodymais byloje (specialisčių paaiškinimais, išteisintojo I. G. parodymais viso proceso metu, taip pat liudytojų R. B., R. A., V. B. parodymais, dokumentais).

              4.3. Esant neteisingai vienai prielaidai (išteisintojo I. G. priešingų, nei jis teigė viso proceso metu, parodymų, pateikiant specialisto išvadą, panaudojimui), neteisinga ir pati specialisto išvada, ją pateikusios specialistės I. Kizienės paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju prokuroro kasaciniame skunde nurodomas apeliacinės instancijos teismo neva padarytas BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimas susijęs su jo prašymo apklausti specialistę I. Kizienę teisme netenkinimu. Apeliacinės instancijos teismo prokuroro prašymas buvo motyvuotai atmestas; prokuroras išreiškė prašymą apklausti šios instancijos teisme specialistę I. Kizienę, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad naujų klausimų užduoti jai neturi. Specialistės apklausa apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsiaiškinti galimą ekspertizės poreikį, kaip tai pabrėžiama kasaciniame skunde, nelogiška. Ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo būtina skirti ekspertizę ar apklausti dar kartą specialisto išvadą pateikusią specialistę, nes nėra pagrindo manyti, kad byloje taip būtų gauta naujų duomenų, duodančių pagrindą kvestionuoti apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu gautų duomenų pagrįstumą ir teisingumą.

5. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad neįrodyta, jog I. G. veikoje yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais kitaip įvertino pirmosios instancijos teisme vertintus įrodymus, atnaujinęs įrodymų tyrimą BPK 324 straipsnio 6 dalies pagrindu, visus įrodymus vertino kaip visumą ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas savo procesiniame sprendime. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virginijaus Kulikausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                           Jonas Prapiestis

                                                                                          Aurelijus Gutauskas

                                                                                          Gintaras Goda