Civilinė byla Nr. N2-108-794/2011
(Proceso Nr.2-06-3-11795-2010-7)
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 99.5.; 99.7.; 104.9.; 113.1.; 116.1.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovei J. P., ieškovės atstovei advokatei Natalijai Fočenkovai, išvadą byloje teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui F. J. De J. F. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo F. J. J. F. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. F., gim. 2008-04-17, po 1 300 frankų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, 2 600 frankų išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. F. įsiskolinimą nuo 2010-07-01 iki ieškinio pareiškimo dienos 2010-08-30; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Šveicarijoje susipažino su atsakovu ir jie kartu gyveno nesudarę santuokos. Gyvendama su atsakovu, ieškovė pastojo, tačiau dėl kalbos sunkumų nusprendė gimdyti Lietuvoje, 2008-04-17 gimė sūnus A. F., atsakovas tėvystę pripažino. Po vaiko gimimo, ieškovė kartu su sūnumi grįžo į Šveicariją pas atsakovą, tačiau kurį laiką pagyvenus kartu, abu sutarė, jog dėl sunkių aplinkybių užsienyje ieškovė grįš į Lietuvą auginti sūnaus iki 3 metų, o po to grįš į Šveicariją ir įteisins savo santykius su atsakovu. Atsakovas pažadėjo visapusiškai rūpintis savo sūnumi bei ieškove, kol jie bus Lietuvoje. Nuo vaiko gimimo iki 2010-06-29 atsakovas kiekvieną mėnesį, išskyrus 2010 m. vasario mėnesį, pervesdavo į ieškovės sąskaitą po 1 300 frankų, atskaičius banko išlaidas, gaudavosi 1 293 frankai. Atsižvelgiant į nuolat kintantį franko kursą, litais vaiko išlaikymo suma atitinkamai sudarydavo nuo 2 715,30 Lt iki 3 232,50 Lt per mėnesį. Nuo 2010 m. liepos mėn. dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių atsakovas nustojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Ieškovė viena neišgali išlaikyti sūnaus, kadangi šiuo metu yra motinystės atostogose, dar augina nepilnametę dukrą iš ankstesnės santuokos K. P., gim. 1995-05-29, kartu su vaikais gyvena viename kambaryje dviejų kamabarių bute, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos broliams, gauna socialinę išmoką sūnui, kitų pajamų neturi. Jos žiniomis atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, pajėgiantis teikti išlaikymą savo sūnui. Duomenų apie atsakovo turimą turtą ir jo gaunamas pajamas ieškovė negali pateikti.
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad šiuo metu jai materialiai padeda brolis, močiutė ir draugas, kuris gyvena Šveicarijoje. Ji važinėja pas draugą į Šveicariją, siekia ten įsidarbinti ir planuoja ten persikelti gyventi su vaiku. Jai per mėnesį vaiko išlaikymui reikia apie 3 500 Lt, nes 500 Lt tenka buto išlaikymui, 450 Lt maistui, 400 Lt rūbams, 500 Lt močiutei už vaiko priežiūrą. Jos dukrai tėvas išlaikymo niekada neteikė, dukra turi problemų su sveikata, todėl ieškovė vaistams išleidžia apie 100 Lt per mėnesį. Šiuo metu už buto komunalinius mokesčius yra susidariusi skola. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad atsakovas už sūnų Šveicarijoje per mėnesį gauna 200 frankų išmoką.
Atsakovas gyvena Šveicarijoje, procesiniai dokumentai jam įteikti pagal 1965 m. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse bylose įteikimo reikalavimus (b. l. 34-47). Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė. Taip pat neįvykdė teismo 2010-09-13 nutarties – nepaskyrė įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, nors tai privalėjo padaryti remiantis LR CPK 805 straipsnio nuostatomis. Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Vadovaujantis CPK 805 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad teismo šaukimas atsakovui yra įteiktas, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė byloje pateikė išvadą, kad iš dalies palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, mano, kad nepilnamečio Guilherme A. F. poreikiams per mėnesį pakanka 1 000 Lt. Esant galimybėms, vaiko tėvas gali gera valia skirti ir didesnę sumą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyveno nesudarę santuokos, turi nepilnametį sūnų A. F., gim. 2008-04-17 (b. l. 10). Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo iki trejų metų atostogose (b. l. 66, 75), siekia įsidarbinti Šveicarijoje, 2010 m. už sūnų gaudavo apie 50 Lt dydžio mėnesinę išmoką, nuo 2011-01-01 jokių išmokų nebegauna, be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymu yra įpareigota grąžinti išmokos vaikui permoką (b.l. 76, 86, 87). Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalį buto, esančio I. S. g. 1-49, Klaipėda (b. l. 78-80). Minėtame bute ieškovė gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais – sūnumi A. F., taip pat dukra iš ankstesnės santuokos K. P., gim. 1995-05-29 (b. l. 15, 21). Ieškovės dukros tėvas išlaikymo neteikia, ieškovė dukrą išlaiko viena pati. Ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 77). Atsakovas nuo sūnaus gimimo iki 2010-06-29 į ieškovės sąskaitą kas mėnesį pervesdavo po 1 300 Šveicarijos frankų (b. l. 11-14). Atsakovas yra užsienio valstybės pilietis, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą turtą ir gaunamas pajamas. Ieškovės paskaičiavimu, nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį iš viso reikia 3 400 Lt, iš jų 700 Lt išlaidos būstui, 450 Lt maistui, 400 Lt rūbams, 50 Lt higienos priemonėms, 200 Lt gydymui, vaistams ir vitaminams, 500 Lt auklei, 100 Lt žaislams, laisvalaikiui, 800 Lt išvykimui į Šveicariją du kartus per metus, 200 Lt kaupti lėšas mokslui (b. l. 74).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2009-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-596/2009).
Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Byloje nenustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas turi kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų. Nustatant priteisiamo išlaikymo dydį, atsižvelgtina į tai, jog nepilnametis A. F. yra trijų metų amžiaus berniukas, neturintis jokių specialių poreikių, kuriems patenkinti būtinos papildomos išlaidos, todėl laikytina, kad jo minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka apie 1 000 Lt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Preziumuojama, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus. Vertinant kiekvienos iš šalių turtinę padėtį, atsižvelgiama į jų gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis bei turimą registruotiną turtą. Nors byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šioje byloje yra pasyvus, t. y. nedalyvauja bylos nagrinėjime ir neteikia jokių atsikirtimų į ieškovės reikalavimus, nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis ir turimą turtą, nepranešė apie nedalyvavimo byloje priežastis, teismas remiasi ieškovės paaiškinimais ir daro išvadą, kad abu vaiko tėvai yra sveiki ir darbingi. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, turi nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalį buto, esančio I. S., Klaipėda, tačiau tai yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje kartu su ieškove gyvena ir jos nepilnamečiai vaikai. Jokio kito registruotino turto ieškovė neturi. Ieškovė taip pat išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką iš ankstesnės santuokos, duomenų apie atsakovo kitus išlaikomus asmenis byloje nėra.
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. F. periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į vaikui priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, iš dalies tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – iš atsakovo atitinkamai priteistina 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovės rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 000 Lt išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 24, 56), 400 Lt išlaidos už dokumentų vertimą (b. l. 23) ir 21,00 Lt išlaidos už registro pažymų išdavimą (b. l. 77, 81), iš viso 2 421 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6, 8 p.). Atsižvelgiant į ieškovės reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį Šveicarijos frankų valiuta bei į teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir Šveicarijos franko valiutų kursą, laikytina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 27 proc., o atmestų reikalavimų dalis – 73 proc. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimo išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 653,67 Lt (CPK 93 str. 2 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 420 Lt dydžio žyminis mokestis (1 000 Lt × 12 mėn. = 12 000 Lt + 2 000 Lt = 14 000 Lt × 3 proc. = 420 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 420 Lt žyminio mokesčio.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 268, 270, 271, 279, 282 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo F. J. J. F. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. F., periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-09-02 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo F. J. J. F. 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui Guilherme A. F., už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Paskirti ieškovę J. P. vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo F. J. De J. F. 653,67 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. P..
Priteisti iš atsakovo F. J. De J. F. 420 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti šalims, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaclovas Paulikas