Baudžiamoji byla Nr. 2K-53-1073/2019

Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00139-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, 

dalyvaujant prokurorui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko),

nuteistojo D. S. (D. S.) gynėjui advokatui Ričardui Užolui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio nuteistojo D. S. baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2017 m. spalio 30 d. (dvi dienas), nustatyta bausmė – 196 MGL (7381,36 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš D. S. konfiskuota 250 000 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl 250 000 Eur konfiskavimo iš D. S. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 250 000 Eur, įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinę sąskaitą, grąžinti teisėtam savininkui D. S..

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, 

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       D. S. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, t. y. pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, taip pat pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2017 m. spalio 28 d. apie 17.10 val., vykdamas automobiliu (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepateikęs muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį Mačiuliškių 7, Lavoriškės, Vilniaus r., privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 250 000 Eur grynųjų pinigų.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu nuspręsta iš nuteistojo D. S. konfiskuoti jo nusikaltimo dalyką – kontrabanda per valstybės sieną gabentus grynuosius pinigus – 250 000 Eur. Teismas konstatavo, kad D. S. siekė pažeisti Baltarusijos Respublikos įstatymus, išvengti vežtos pinigų sumos pagarsinimo, nedeklaravus pinigų Lietuvos Respublikoje, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos; kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

II.        Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti D. S. išteisinamąjį nuosprendį, netaikant turto konfiskavimo, konstatavo, kad D. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, tačiau teismas D. S. netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistajam D. S. paskirta bausmė 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą.

III. Kasacinio skundo argumentai

4.       Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Boiko prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimą, ir tai sutrukdė šiam teismui priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

4.2.                      Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones ir iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių. Nusikalstamos veikos dalykas, kaip savarankiška konfiskuotino turto rūšis, BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenurodytas, todėl gali būti konfiskuojamas, jeigu atitinka kitų šiame straipsnyje nurodytų konfiskuotino turto rūšių požymius. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos šiame straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

4.3.                      Privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimas yra kriminalizuotas ne be tikslo. Šia veika yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną tvarka, valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įneštus ar per jos teritoriją įneštus ir toliau gabenamus pinigus bei kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Reikalavimas deklaruoti gabenamas grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 000 Eur, įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas, todėl tokie pinigai konfiskuotini. Ši priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą kovoti su sunkiomis nusikalstamomis veikomis, kurios gali būti susijusios su piniginių srautų judėjimu per sienas.

4.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą netaikyti D. S. turto konfiskavimo, nepagrįstai kaip precedentu vadovavosi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, nes šios bylos faktinės aplinkybės, nors iš dalies panašios, nėra tapačios minėtoje byloje nustatytosioms.

4.5.                      Nuteistasis D. S. nurodė, kad siekė pažeisti Baltarusijos Respublikos įstatymus, išvengti vežtos sumos pagarsinimo, apie vežamą 250 000 Eur sumą nutylėjo ir Lietuvos Respublikos pareigūnams, žodžiu nurodydamas tik tai, kad turi 7700 Eur, o jo žmona – 2500 Eur grynųjų pinigų. Nuteistojo gabenama nedeklaruota 250 000 Eur suma buvo supakuota į paketus, kurie buvo apvynioti celofanu ir aprišti gumele, paketai automobilyje buvo slepiami po automobilio trečios eilės nuleistomis sėdynėmis, kur jų nesimatė, ir, bagažinėje esant kitiems daiktams, buvo apsunkintas jų suradimas. Tai rodo, kad D. S. iš anksto ruošėsi pinigų kontrabandai. Nuteistojo pateikti pinigų įsigijimą neva patvirtinantys dokumentai nei patvirtina, nei paneigia, kad būtent ši automobilyje rasta didelė grynųjų pinigų suma buvo įgyta minėtų dokumentų pagrindu.

4.6.                      Nuteistajam D. S. pagal BPK 199 straipsnio 1 dalį buvo paskirta švelniausia galima bausmės rūšis – bauda ir iš esmės minimalus galimas jos dydis. Procentinis santykis tarp nuteistajam paskirtos 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudos ir jo gabentos 250 000 Eur grynųjų pinigų sumos sudaro tik 3,01 procento. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai neįžvelgė, kad nusikaltimo dalyko konfiskavimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam D. S. paskirta bausmė jau pati savaime yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas yra neproporcinga. Tačiau šis teismas net nesvarstė dalinio turto konfiskavimo galimybės, siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir proporcingumo principo taikymą tarp bausmės ir jos poveikio priemonės.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Boiko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

6.       Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo iš D. S., argumentuodamas tuo, jog nuteistojo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti ir muitinės kontrolei nepateikti grynieji pinigai, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, yra kontrabandos dalykas ir turėjo būti konfiskuoti.

7.       Šioje byloje teismai nustatė, kad D. S., nesilaikydamas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad grynųjų pinigų sumos deklaruojamos, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje (t. y. ne mažesnė kaip 10 000 Eur), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas 250 000 Eur grynųjų pinigų, nepateikė jų muitinės kontrolei, taip padarė nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. 

8.       Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

9.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).

10.       Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta ir daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Nors grynųjų pinigų slaptas gabenimas per valstybės sieną nelemia jokių mokestinių prievolių išvengimo, tačiau 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, įpareigojantis deklaruoti įvežamą ar išvežamą sumą, kuri viršija 10 000 Eur, pagrįstas būtent siekiu užkirti kelią pinigų plovimui, t. y. pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimui į finansų sistemą ir jų investavimui (preambulės 2 punktas), nes vienas iš grynųjų pinigų judėjimo tarp valstybių kontrolės instrumentų yra ir pareiga juos deklaruoti. Kartu šis teisės aktas nurodo, kad sankcijos už prievolės deklaruoti grynuosius pinigus nevykdymą turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

11.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis ir atitinka bendrąjį visuomenės interesą. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Tačiau, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, kontrabandos ir kitose baudžiamosiose bylose taikant BK 72 straipsnio nuostatas, be daiktų pripažinimo konfiskuotinu turtu, turi būti vertinamas ir tokio turto konfiskavimo proporcingumas.

12.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). 

13.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, sprendžiant šioje byloje BK 72 straipsnio nuostatų D. S. taikymo klausimą, būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl jų aiškinimo.

14.       EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT praktikoje proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

15.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.

16.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nusprendė konfiskuoti iš D. S. visus jo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentus ir nedeklaruotus pinigus – 250 000 Eur, motyvuodamas tuo, kad šie pinigai yra kontrabandos dalykas. Šis teismas nenustatė, kad minėtų pinigų konfiskavimas iš D. S. prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis taikė netinkamai. Šis teismas padarė išvadą, kad nuteistajam D. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą.

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo išvada dėl visų D. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų ir nedeklaruotų pinigų – 250 000 Eur iš jo konfiskavimo, tiek apeliacinės instancijos teismo išvada dėl turto konfiskavimo šioje byloje taikymo neproporcingumo, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisingos, todėl šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomos tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. 

19.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad D. S., vykdamas automobiliu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nepateikęs muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 250 000 Eur grynųjų pinigų. Apeliacinės instancijos teismas, nors iš esmės pripažino, kad D. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas, vertindamas minėtų pinigų konfiskavimo iš D. S. proporcingumą, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog D. S. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės; kad byloje nepaneigta, jog nuteistasis gabeno savo asmeninius, teisėtos kilmės pinigus; kad nenustatyta, jog D. S. pinigus gabeno turėdamas tikslą juos panaudoti neteisėtai veiklai, priešingai, bylos duomenimis, nuteistojo gabenti pinigai buvo skirti Lietuvoje veikiančiai įmonei, su kuria jis turėjo bendrų verslo reikalų ir iš kurios ketino įsigyti asmeniniam naudojimui valtį; kad D. S. anksčiau neteistas, Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas, byloje nėra duomenų apie jo teistumą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijos Respublikos ar kitų jį neigiamai apibūdinančių duomenų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tokias svarbias aplinkybes, kad nuteistasis D. S. nurodė, jog jis siekė pažeisti Baltarusijos Respublikos įstatymus, išvengti vežtos sumos pagarsinimo; kad apie vežamą 250 000 Eur sumą jis nutylėjo ir jį tikrinusiems pareigūnams, žodžiu nurodydamas tik tai, kad turi 7700 Eur, o jo žmona – 2500 Eur grynųjų pinigų; kad D. S. gabenta nedeklaruota 250 000 Eur suma buvo supakuota į paketus, kurie buvo apvynioti celofanu, aprišti gumele ir padėti po automobilio trečios eilės nuleistomis sėdynėmis, kur jų nesimatė ir, automobilio bagažinėje esant daiktams, pinigų suradimas buvo apsunkintas; į pačią nedeklaruotų pinigų sumą. Šios aplinkybės neabejotinai yra reikšmingos sprendžiant dėl turto konfiskavimo iš D. S. proporcingumo.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl D. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų ir nedeklaruotų pinigų kilmės, jų gabenimo tikslo, sutiktina su apeliacinės instancijos teismas išvada, jog visų nuteistojo gabentų grynųjų pinigų – 250 000 Eur iš jo konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė. Kita vertus, atsižvelgdami į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pinigų gabenimo per valstybės sieną būdą (slepiant nuo muitinio tikrinimo), nuteistojo elgesį muitinio tikrinimo metu, nagrinėjamoje byloje teismai turėjo pagrindą svarstyti, bet nesvarstė klausimo dėl šio turto dalies konfiskavimo, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą (proporcingumą) tarp teisės pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės.

21.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

22.       Pirmosios instancijos teismas D. S. už BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyto sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė 200 MGL dydžio baudą, t. y. švelnesnę iš dviejų alternatyvių šio straipsnio sankcijoje nurodytų bausmės rūšių ir artimą minimaliam (150 MGL, BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas) jos dydį. Skirdamas bausmę D. S. teismas atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas), nuteistojo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), kaltininko asmenybę (neteistas, Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, tris vaikus), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į D. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabentų pinigų sumą (250 000 Eur) ir šioje byloje jam pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšį ir dydį (7532 Eur dydžio bauda), sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistajam D. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra pakankamai efektyvi ir baudžianti ir kad nedeklaruotų pinigų konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) nuteistojo padarytam teisės pažeidimui poveikio priemonė, todėl šiuo atveju ji jam netaikytina, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas visa apimtimi panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo iš D. S., neatsižvelgė į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes bei į EŽTT praktikoje suformuotą principą, kad asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės turi būti adekvačiai griežtos ir pakankamos nubaudimo tikslų įgyvendinimui konkrečios bylos aplinkybių požiūriu, todėl šiuo konkrečiu atveju pateikė neteisingus sprendimo netaikyti D. S. BK 72 straipsnio nuostatų motyvus. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo iš D. S., naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais: iš D. S. konfiskuotino turto dydis mažintinas iki 65 000 Eur. Toks dalies turto konfiskavimas iš D. S. šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 11 d. nuosprendį.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl 250 000 Eur konfiskavimo iš D. S., ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendį su pakeitimais.

Iš D. S., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotino turto dydį sumažinti iki 65 000 Eur.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                  Alvydas Pikelis

                                                                  Artūras Ridikas

                                                                  Gabrielė Juodkaitė-Granskienė