Administracinė byla Nr. A⁶³ – 1716/2008

Procesinio sprendimo kategorija 35.2

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. spalio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant  Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Algirdui Petrikiui,

atsakovo atstovei Irenai Aidukienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje skundą atsakovui Ignalinos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje (toliau – pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) prašymu (b. l. 2 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-15 „Dėl atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. balandžio 25 d. Ignalinos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-15 „Dėl atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą“ į Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – ir Savivaldybių asociacijos) suvažiavimą savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui išrinko 2 atstovus: Valstiečių liaudininkų partijos narį ir Krikščionių demokratų partijos narį. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nustatyta, kad asociaciją steigia savivaldybių, kurios nori būti asociacijos narėmis, steigiamasis atstovų suvažiavimas. Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat nuo likusios ne visos dešimties (daugiau kaip 5). Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Paaiškino, kad pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtus rinkimų rezultatus, daugiausia vietų Ignalinos rajono savivaldybės taryboje gavo Valstiečių liaudininkų partija, antroji pagal gautų vietų taryboje skaičių yra Lietuvos socialdemokratų partija (4 nariai). Pabrėžė, jog taikant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnyje nustatytą mandatų skirstymo kvotą kiekvienam kandidatų sąrašui, antrasis sąrašas po Valstiečių liaudininkų partijos, kuriai atitenka didžiausioji dalijimo liekana, yra Lietuvos socialdemokratų partijos. Manė, jog pagal įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio nuostatas į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą turėjo būti renkami Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos nariai. Pažymėjo, jog Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. T-15 prieštarauja įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio tai daliai, kurioje nustatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Nurodė, jog vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. teikimu Nr. 10-91(1.12.) buvo pasiūlyta artimiausiame tarybos posėdyje apsvarstyti 2007 m. balandžio 25 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-15 pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Artimiausias Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdis po 2007 m. rugpjūčio 21 d. teikimo Nr. 10-91(1.12.) įvyko 2007 m. rugpjūčio 29 d., tačiau teikimo svarstymas nebuvo įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę ir taryba dėl šio teikimo nepriėmė jokio sprendimo. Prašymo pratęsti teikimo svarstymo terminą pateikta nebuvo. Paaiškino, jog 2007 m. rugsėjo 3 d. gavo 2007 m. rugpjūčio 28 d. Ignalinos rajono savivaldybės mero raštą Nr. R2-1026-3.3, kuriuo pranešama, kad minimas sprendimas teisės aktams neprieštarauja, ir prašoma teikimą atšaukti. Akcentavo, jog šis atsakymas yra negaliojantis, kadangi pateiktas pažeidžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Pabrėžė, jog kadangi minėtoje įstatymo normoje įtvirtintas reikalavimas Vyriausybės atstovo teikimą svarstyti tarybos posėdyje, todėl nei meras, nei kitas asmuo vienasmeniškai negali nuspręsti tenkinti ar ne Vyriausybės atstovo teikimą. Nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, todėl apsvarsčius Vyriausybės atstovo teikimą turi būti priimtas tarybos sprendimas, o ne kitas dokumentas.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 17 – 18) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Lietuvos savivaldybių asociacijos įstatų (patvirtinti 2005 m. gegužės 24 d. asociacijos narių atstovų suvažiavime) 4.3 punkte numatyta, kad atstovavimo savivaldybei norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat vienas asmuo nuo likusios ne visos dešimties (daugiau kaip 5). Paaiškino, jog Ignalinos rajono savivaldybės taryboje yra 25 nariai. Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos sąrašas turi 14 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija 4 mandatus, o kitos partijos dar po mažiau mandatų. Pažymėjo, jog svarstant atstovų rinkimo į savivaldybių asociacijos suvažiavimą klausimą minėti teisės aktai nebuvo pažeisti, nes kandidatais į atstovus buvo pasiūlyti Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos sąrašo bei Lietuvos socialdemokratų partijų nariai. Nurodė, kad pagal balsavimo rezultatus daugiau balsų gavo Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos sąrašo atstovai. Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas gavo tik 7 balsus iš 24 dalyvavusių posėdyje. Kiti du kandidatai, atitinkamai 22 ir 17 balsų. Manė, kad dėl to priimtas sprendimas neprieštarauja teisės aktams, jis buvo priimtas remiantis Tarybos reglamentu.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l.      34 – 36) pareiškėjo prašymą tenkino.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, pažymėjo, jog turėjo būti renkami Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos nariai. Pažymėjo, jog kaip yra apskaičiuojama kvota renkant atstovus į Lietuvos savivaldybių asociaciją, minėtas įstatymas nenumato. Nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis numato, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atkreipė dėmesį, jog iš Savivaldybių rinkimų įstatymo nuostatų (83 str.) ir Seimo rinkimų įstatymo nuostatų (89 str.) matyti, kad Lietuvoje yra įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema. Šioje sistemoje yra dvi pagrindinės proporcinio atstovavimo balsų skaičiavimo sistemos: kvotų (gautų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skaičiaus ir gaunama rinkimų kvota, tada kiekvienos partijos gautas balsų skaičius dalijamas iš šios kvotos ir gaunamas mandatų skaičius parlamente) ir d’Hondto (kiekvienos partijos gautas balsų skaičius dalijamas iš 1, 2, 3 ir t. t., tada iš gautų dalmenų atrenkama tiek didžiausių, kiek yra mandatų, ir mandatai partijoms padalijami pagal didžiausių dalmenų skaičių). Pritaikęs minėtų įstatymų analogiją, teismas konstatavo, jog kvotos, renkant atstovus į savivaldybių asociacijos suvažiavimą, turi būti skaičiuojamos remiantis proporcinės rinkimų sistemos principu. Šiuo atveju vietų taryboje skaičius (25) dalijamas iš atstovų (2) skaičiaus, gauname, kad vienam mandatui tenka 12,5 vietos taryboje. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į proporcinės sistemos principą, mandatai turi būti paskirstyti tarp didžiausią skaičių vietų (atstovų skaičių) turėjusių partijų, įskaitant liekaną, kuri liko po pirmojo skaičiavimo etapo, pradedant didžiausia. Nurodė, jog didžiausią liekaną pagal atstovų taryboje skaičių turi Lietuvos socialdemokratų partija (4), o ne Lietuvos krikščionių demokratų (2), o tai reiškia, kad negali būti išrinktas kitos partijos narys, nes būtų pažeista proporcinė rinkimų sistema ir jis būtų išrinktas nesilaikant atstovavimo principo. Kiekvienas atstovas turi būti renkamas atskirai ir turi būti atsižvelgiama, kas turi teisę siūlyti delegatą, šiuo atveju Valstiečių liaudininkų partija ir Lietuvos socialdemokratų partija. Pabrėžė, jog tai nepaneigia tarybos teisės rinkti atstovą, kadangi neišrinkus vieno pasiūlyto atstovo gali būti renkamas kitas atstovas, bet tik iš tos partijos, kuriai pagal proporcijas tenka teisė siūlyti atstovą atstovauti savivaldybei savivaldybių asociacijoje. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog savivaldybės taryba, išrinkdama Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos narį, pažeidė įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms. Įvertinęs Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog į Vyriausybės atstovo teikimą tinkamai nebuvo atsakyta. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo prašymą panaikinti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-15 „Dėl atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą“ tenkino.

 

III.

 

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 43 – 44) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų partijų atstovai į Ignalinos rajono savivaldybės tarybą buvo išrinkti pagal šių partijų koalicijos priešrinkiminį jungtinį sąrašą. Jungtinis sąrašas pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 40 straipsnį laikomas vienu sąrašu ir prilygsta atskiros partijos sąrašui. Kadangi sprendime konstatuota, jog kvotos, renkant atstovus turėjo būti skaičiuojamos pagal atskiras partijas, įeinančias į jungtinį sąrašą, liekana pagal atstovų taryboje skaičių sprendime nurodyta neteisingai.

2. Koalicijos liekana pagal įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ nustatytą kvotą yra 4 (14 mandatų – 10 kvota). Todėl teismo teiginys, kad didžiausią liekaną turi Lietuvos socialdemokratų partija (4) neatitinka tikrovės. Koalicijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos liekanos yra lygios, todėl atstovų išrinkimo į Savivaldybių asociaciją rezultatus lėmė tarybos narių balsavimas. Proporcinė rinkimų sistemos ir atstovavimo principai pažeisti nebuvo. 

3. Savivaldybių atstovų į asociacijos suvažiavimą rinkimo kvota nustatyta įstatyme „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“, todėl taikyti mandatų paskirstymo metodiką atstovų rinkimui yra neteisinga.

4. Nepagrįstas teismo argumentas, jog mero atsakymas dėl Vyriausybės atstovo teikimo pateiktas pažeidžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą, nes sprendimą turėjo priimti taryba. Mero 2007 m. rugpjūčio 28 d. rašto nėra pagrindo laikyti sprendimu, nes jame tik prašoma atšaukti Vyriausybės atstovo 2007 m. rugpjūčio 21 d. teikimą. Galimybės pateikti teikimą svarstyti tarybos 2007 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje nebuvo, kadangi tarybos posėdžio sprendimo projektai ir kita medžiaga jau buvo parengta ir pateikta tarybos nariams prieš 7 dienas iki posėdžio Savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Svarstyti teikimą kitame posėdyje nebuvo prasmės, kadangi 2007 m. rugsėjo 11 d. Vyriausybės atstovas pateikė prašymą teismui.

5. Teismas, panaikinęs 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-15 pilna apimtimi, pripažino neteisėtu abiejų atstovų išrinkimą, kai tuo tarpu dėl Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos atstovo išrinkimo neteisėtumo nepateikiami jokie argumentai ar įrodymai.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 49 – 50) prašo apeliacinį skundą     atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra paremti teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis ginčo teisinį santykį, be to, atsakovas neteisingai nurodo, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 40 straipsnį jungtinis partijų sąrašas prilygsta atskiros partijos sąrašui. Pagal šią norma numatyta galimybė kelioms partijoms jungtis į vieną kandidatų sąrašą, bet tai nereiškia, kad šis sąrašas galėtų būti laikomas atskiros partijos sąrašu. 

2. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ normas, kvotos yra skirstomos ne jungtinių sąrašų gautoms vietoms tarybose, o rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose.

3. Nei vienos partijos tarybos narių skaičius neleidžia sudaryti sveiko dalmens skaičiaus, todėl mandatams paskirstyti naudojamos tik liekanos, kurios surašomos pradedant didžiausiąja: didžiausia liekana (12:13 = 0,92) tenka Valstiečių liaudininkų partijai, kita pagal dydį (4:13 = 0,31) tenka Lietuvos socialdemokratų partijai, todėl išrinkus kitos partijos narį yra pažeista proporcinė rinkimų sistema.

4. Atsakovo nurodomas atstovų rinkimo į Savivaldybių asociacijos suvažiavimą liekanų skaičiavimo būdas (metodas) nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

5. Sprendimą dėl Vyriausybės atstovo teikimo turėjo priimti savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje arba atsakovas turėjo galimybę prašyti Vyriausybės atstovą pratęsti svarstymo terminą, mero prašymas atšaukti teikimą nėra numatytas jokiuose teisės aktuose.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog Vyriausybės atstovas, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymo reikalavimo, motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje ( bet ne vėliaus kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai- per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja Vyriausybės atstovą per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos ( jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.

Aiškinant šią teisės normą būtina atsižvelgti į įstatymo leidėjo išreikštą šio įstatymo priėmimo tikslą ir į Vyriausybės atstovui juo suteikiamus įgalinimus.

 Minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, jog šio įstatymo paskirtis-suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimu ir jų įgyvendinimo tvarką.

Sisteminis ir teologinis šių teisės normų aiškinimas įgalina daryti išvadą, jog Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą negali būti griežtai siejama  tik su savivaldybės administravimo subjekto atsisakymu įvykdyti pareiškėjo reikalavimą, tai yra, su aktyviu veiksmu. Priešingu atveju, jei dėl visiškai pasyvaus atsakovo elgesio pareiškėjas neturėtų teisės kreiptis į teismą, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnyje išdėstyti tikslai negalėtų būti pasiekti.

Darytina išvada, kad Vyriausybės atstovui Įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą ne tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo reikalavimą atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikti, bet ir tuo atveju, kai Vyriausybės atstovas per Įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto teikimo  apsvarstymą ir priimtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas nevykdė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio reikalavimų, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl ginčijamo akto panaikinimo.

Atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą rinkimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Asociaciją steigia savivaldybių, kurios nori būti asociacijos narėmis, steigiamasis atstovų suvažiavimas. Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat nuo likusios nepilnos dešimties ( daugiau kaip 5). Šis straipsnis taip pat nustato, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose.

 Pirmos instancijos teismas, išanalizavęs teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, pagrįstai ginčą sprendė taikant įstatymo analogiją( ABTĮ 4 str. 6 d.), tai yra panašius teisinius santykius reglamentuojančius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo bei Seimo rinkimų įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų  5 straipsnyje nenumatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas   proporcingai rinkimus laimėjusių partijų koalicijų gautoms vietoms tarybose. Kolegija konstatuoja, kad plečiamai įstatymo aiškinti negalima. Todėl atsakovo teiginys, kad  svarstant  atstovų rinkimo į asociacijos suvažiavimą klausimą minėto įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, yra nepagrįstas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

 

Ignalinos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 metų lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                             Roma Sabina Alimienė

 

                                                                                                          Anatolijus Baranovas

 

                                                                                                          Stasys Gagys