Civilinė byla Nr. e2-484-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00029-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.18; 3.4.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitonio statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Vitonio statyba“ bankroto bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. K., kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vitonio statyba“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-319-838/2024 ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-527-589/2024 LUAB ,,Laugina“ naudai iš atsakovės UAB „Vitonio statyba“ iš viso priteista 9 062,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė skolos negrąžina, nors buvo įspėta apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė yra nemoki, nes nevykdo veiklos, neatsiskaito su kreditoriais, jos turto vertė yra mažesnė už turimus įsipareigojimus kreditoriams, todėl atsakovei keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Vitonio statyba“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė J. Š., netenkino atsakovės UAB „Vitonio statyba“ prašymo skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisė LUAB „Laugina“ naudai iš atsakovės UAB „Vitonio statyba“ 934,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Teismas nenustatė pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nurodė, kad sudarė galimybes atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, gyvybingumą, paneigti pareiškėjos argumentus.
4. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės 2025 m. balandžio 7 d. balansą turto vertę sudarė 130 654 Eur trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos, iš kurių 988,91 Eur – pinigai banke, 120 602,73 Eur – pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį (užtikrinimo priemonių nėra; dėl skolos išieškojimo atliekami veiksmai) ir 9 062,90 Eur – preliminarioji sutartis dėl reikalavimo teisių perleidimo į bendrovės vadovo E. L. gautiną iš skolininkės LUAB „Laugina“, patvirtintą kaip dalis E. L. finansinio reikalavimo LUAB „Laugina“ bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad bendrovė nepateikė įrodymų, jog egzistuoja realios galimybės trumpalaikio turto lėšas (120 602,73 Eur ir 9 062,90 Eur) įskaityti į bendrovės turto sudėtį. 2025 m. balandžio 7 d. balanso duomenimis bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 10 963 Eur, iš kurių 9 062,90 Eur mokėjimas kreditorei LUAB „Laugina“ atidėtas bendrovės vadovo sprendimu, o 1 900 Eur mokėjimas advokatui D. D. nepradelstas. Bendrovės 2025 m. balandžio 7 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės pelnas ir pardavimo pajamos sudarė po 1 000 Eur.
5. Teismas konstatavo, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams (10 963 Eur) viršija jos turto vertę (988,81 Eur pinigai banke), todėl atsakovė yra nemoki. Teismas, įvertinęs atsakovės turto ir įsipareigojimų dinamiką 2023–2025 m., pažymėjo, kad nors 2025 m. turtas padidėjo, tačiau didžioji dalis turto yra per vienerius metus gautinos sumos, įsipareigojimai kreditoriams 2025 m. padidėjo, lyginant su 2023 m. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.
6. Teismas nustatė, kad bendrovė neturi skolų valstybės biudžetui, tačiau neatsiskaito su pareiškėja nuo 2024 m. gruodžio 18 d., nors pareiškėja buvo įspėjusi atsakovę grąžinti skolą iki 2025 m. sausio 24 d. Atsakovė skolą pareiškėjai pripažįsta, tačiau geranoriškai savo prievolės nevykdo, todėl, teismo vertinimu, atsakovė netinkamai vykdo prievoles kreditoriams.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų apie jos vykdomą veiklą, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės gyvybingumą. Bendrovės 2024 m. sausio 22 d. pelno (nuostolių) atskaitos duomenimis bendrovės pelnas sudarė 2 493 Eur, o 2025 m. balandžio 7 d. pelno (nuostolių) atskaitos duomenimis – 1 000 Eur. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nepatvirtina, kad tokia juridinio asmens būsena leis jam vykdyti savo prievoles ateityje, nes bendrovės pajamos ir turimas turtas nepadengia įsipareigojimų kreditoriams dydžio. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad bendrovė yra gyvybinga ir iš vykdomos veiklos ateityje gaus pakankamas pajamas, kurios padės mažinti įsiskolinimus kreditoriams.
8. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovė negauna pakankamai pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditore, nevykdo įsipareigojimų kreditorei, todėl UAB „Vitonio statyba“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
9. Teismas, remdamasis Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenimis, bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė J. Š. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad J. Š. negali būti paskirtas bendrovės nemokumo administratoriumi, kadangi atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atrinkto nemokumo administratoriaus negalėjimą eiti atsakovės bankroto byloje nemokumo administratoriaus pareigas.
10. Teismas nenustatė teisinio pagrindo skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pažymėjo, kad atsakovė, prašydama skirti baudą, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie jau buvo įvertinti 2025 m. kovo 14 d. nutartimi. Dėl kitų atsakovės argumentų, susijusių su pareiškėjos nemokumo administratoriaus atliekamais veiksmais LUAB „Laugina“ bankroto byloje, teismas nepasisakė ir jų nevertino, nes šie argumentai nėra susiję su pareiškimu dėl UAB „Vitonio statyba“ bankroto bylos iškėlimo.
11. Dėl atsakovės argumentų, kad pareiškėja gali imtis priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, o ne inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, teismas nurodė, jog pareiškėja yra likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo, todėl turimos lėšos turi būti naudojamos, siekiant kuo maksimaliau užtikrinti finansinių reikalavimų patenkinimą, o ne naudojamos, siekiant išieškoti skolą, kuri nėra grąžinama. Teismas nenustatė, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, taip pasielgė piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kitų piktnaudžiavimo požymių teismas nenustatė ir jų nenurodė atsakovė, todėl teismas atmetė atsakovės prašymą dėl baudos pareiškėjos nemokumo administratoriui skyrimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „Vitonio statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. 900 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovei, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 25 straipsnyje nustatytą terminą, nes pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2025 m. sausio 29 d., o skundžiama nutartis priimta 2025 m. balandžio 7 d.
12.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra nemoki ir jos mokumą įvertino formaliai. Teismo buvo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei teismui kiltų abejonių dėl bendrovės pateiktų dokumentų. Teismui kilo abejonės dėl bendrovės trumpalaikio turto realumo, tačiau teismas vis tiek nesudarė galimybės atsakyti į kilusius neaiškumus. Teismas konkrečiai nenurodė, kodėl debitoriniai įsiskolinimai negali būti įskaitomi į bendrovės turto sudėtį.
12.3. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėja nebandė skolos iš bendrovės išieškoti priverstine tvarka, o iš karto kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ankstesni teismų procesiniai sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo buvo sėkmingai įvykdomi. Bendrovė neturi kitų kreditorių, o pati pareiškėja neatsiskaito su kitais kreditoriais. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-384-407/2024 išaiškino, kad trumpas nerezultatyvus išieškojimas nėra pagrindas inicijuoti bankroto bylą. Atsakovė savo pažeistas teises dėl skolos pareiškėjai bandė ginti, kreipdamasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, o šiuo metu ruošia peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui.
12.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė yra negyvybinga. Teismui buvo paaiškinta, kad bendrovė tapo pareiškėjos nemokumo administratoriaus taikiniu, siekiant susidoroti su bendrovės vadovu. Kai bus išspręsti kompleksiniai ginčai tarp bendrovės vadovo ir pareiškėjos nemokumo administratoriaus bei bus atkurtas LUAB „Laugina“ mokumas, tai abi bendrovės galės netrukdomai tęsti savo ūkinę komercinę veiklą. Bendrovės vadovas laidavo už LUAB „Laugina“ prievoles, tačiau pareiškėjos nemokumo administratorius iki šiol netenkino LUAB „Laugina“ kreditorių finansinių reikalavimų ir neatlaisvino E. L. priklausančio turto. Nurodytos aplinkybės trukdo įvykdyti 2024 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Vitonio statyba“ turėtų gauti 9 062,90 Eur iš LUAB „Laugina“, tačiau pareiškėjos nemokumo administratorius siekia priešingo rezultato.
12.5. Teismas nepagrįstai bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė J. Š. 2025 m. vasario 27 d. nutartimi, kuri vėliau, teismui sutikus su bendrovės atskiruoju skundu, buvo panaikinta, tačiau nauja nemokumo administratoriaus atranka nebuvo paskelbta. Paskirtas nemokumo administratorius veikia Kaune, kaip ir pareiškėjos nemokumo administratorius. Iki tol kitose bylose J. Š. nesutiko administruoti juridinių asmenų dėl sveikatos būklės, tačiau apeliantę kažkodėl sutiko administruoti. Minėti sutapimai yra neatsitiktiniai, todėl bendrovės nemokumo administratoriumi negali būti paskirtas asmuo, susijęs su esamu ar buvusiais pareiškėjos nemokumo administratoriais. Be to, J. Š. po skundžiamos nutarties priėmimo pats pateikė prašymą dėl atstatydinimo iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų.
12.6. Teismas nepagrįstai neskyrė baudos pareiškėjos nemokumo administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl bauda skirtina apeliacinės instancijos teisme. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėjos nemokumo administratoriui bankroto bylos iškėlimą naudoja ne pagal paskirtį, nes skolos nebandė išieškoti priverstine tvarka, nemokumo institutą naudoja kaip spaudimo priemonę. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-384-407/2024 pažymėjo, kad pareiškėjos nemokumo administratorius, siekdamas iškelti UAB „Vitonio statyba“ bankroto bylą, procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja LUAB „Laugina“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Teismas pagrįstai nutarė iškelti bendrovei bankroto bylą, nes atsakovė yra nemoki, nevykdo veiklos, nepagrindė trumpalaikio turto realumo, neturi materialiojo turto ir neatsiskaito su pareiškėja. Pareiškėjos reikalavimas į atsakovę yra pagrįstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl reikalavimas yra vykdytinas ir be priverstinės vykdymo procedūros.
13.2. Teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes apeliantei buvo sudarytos visos galimybės pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, gyvybingumą, tačiau apeliantė to nepadarė.
13.3. Apeliantės argumentai dėl paskirto nemokumo administratoriaus kandidatūros yra nepagrįsti, juolab kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo spręs, įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai. Kiti apeliantės argumentai nėra susiję su byloje kilusiu ginču.
13.4. Teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo skirti pareiškėjos nemokumo administratoriui baudą, todėl nėra pagrindo skirti baudą apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė iš esmės bando apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dalį neskirti baudos, nors ši nutarties dalis neskundžiama. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-384-407/2024, nes minėtoje byloje pareiškėjos nemokumo administratoriui nebuvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pati apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes negrąžina skolos, nors ją pripažįsta.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl apeliacijos negalimumo (nemokumo administratoriaus paskyrimas ir baudos (ne)skyrimas)
15. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK numatytais atvejais ir tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas.
16. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
17. Aplinkybė, kad teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) negali būti apeliacijos objektu, reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis (ar jos dalis) yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra JANĮ, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.
19. Kasacinis teismas išaiškino, kad nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Tais atvejais, kai tam tikrų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).
20. Taigi, teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo klausimai sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jeigu specialiosios taisyklės JANĮ nėra, tuomet tikrinama, ar CPK normos įtvirtina tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės tiesiogiai neįtvirtino nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl konkrečios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų, laikoma, jog tokia nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas. Sprendžiant dėl teisės skųsti pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis nemokumo procese suderinamumo su veiksmingo nemokumo proceso tikslu, reikia atsižvelgti ir į konkrečius nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procedūros tikslus ir jų atlikimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paskirti bendrovės nemokumo administratoriumi J. Š. Sprendžiant šį klausimą, reikia nustatyti, ar teismo nutarties dalis, kuria atsakovės nemokumo administratoriumi paskirtas J. Š., yra apeliacinio apskundimo objektas.
22. JANĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nepaisant to, jog nemokumo administratorius yra atrenkamas naudojantis Nemokumo administratorių atrankos programa (JANĮ 2 straipsnio 16 dalis), tačiau, remiantis JANĮ 40 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę ir pareigą, kai to reikalauja atsakovas, svarstyti klausimą, ar yra pagrindas skirti nemokumo administratorių, atrinktą Nemokumo administratorių atrankos programa, t. y. teismas įpareigotas nustatyti, ar nėra JANĮ 37–38 straipsniuose nustatytų pagrindų. Tokia nutartis tuomet turi būti motyvuota, tačiau atskiruoju skundu yra skundžiama tik nutartis neskirti nemokumo administratoriaus (JANĮ 40 straipsnio 3, 5 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
23. Taigi, teismo nutarties dalis, kuria paskirtas nemokumo administratorius bankroto byloje, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliantės nurodyti argumentai nevertinami.
24. Apeliantė atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį neskirti pareiškėjos LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
25. Sprendžiant šį klausimą, taip pat reikia nustatyti, ar teismo nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovės prašymas paskirti pareiškėjos nemokumo administratoriui baudą, yra apeliacinio apskundimo objektas, t. y. ar tokios nutarties apskundimo galimybė yra nustatyta atitinkamoje CPK normoje, ar ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
26. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
27. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą (CPK 107 straipsnio 3 dalis).
28. Taigi, CPK nuostatose, reglamentuojančiose baudų civiliniame procese skyrimo, panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis, kuria dalyvaujančiam byloje asmeniui skiriama bauda arba atsisakoma ją skirti, yra skundžiama atskiruoju skundu. Nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą skirti kitai bylos šaliai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nutartis, kuria atsisakyta skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, taip pat nėra priskiriama prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Taigi, teismo nutartis (jos dalis), kuria panaikinama bauda ir (ar) atsisakoma skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą, nėra apeliacijos objektas. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1529/2013; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2014; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020; 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023).
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys paskirti bendrovės nemokumo administratorių ir netenkinti atsakovės prašymo skirti pareiškėjos nemokumo administratoriui baudą negali būti apeliacijos objektu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl šių nutarties dalių. Paaiškėjus šioms aplinkybėms bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalių paskirti atsakovės nemokumo administratorių ir atsisakyti paskirti pareiškėjos nemokumo administratoriui baudą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
31. Pareiškėja LUAB „Laugina“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė antstolio V. M. 2023 m. rugsėjo 29 d. ir 2024 m. lapkričio 22 d. patvarkymus dėl apeliantės vadovo E. L. lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto antstolio vykdomose vykdomosiose bylose.
32. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
33. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl pareiškėjos pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.
Dėl procesinio termino iškelti bankroto bylą (ne)pažeidimo
35. JANĮ nustato konkrečius terminus, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pagal JANĮ 25 straipsnio 1 dalį, teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Įstatymu reglamentuojant ir nustatant nemokumo bylos iškėlimo teisme terminus, siekiama apsaugoti teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir (arba) kiek įmanoma greičiau išspręsti bendrovės, kuriai siekiama iškelti nemokumo bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020).
36. Sisteminis JANĮ normų aiškinimas leidžia teigti, kad esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir veiksmingas (efektyvus) juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai operatyvus ir veiksmingas juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024).
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Vitonio statyba“ iškėlimo, įpareigojo atsakovės vadovą per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus, klausimui dėl nemokumo bylos iškėlimo išnagrinėti paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka 2025 m. vasario 27 d., 10 val. Atsakovės vadovas naudojasi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (toliau – EPP), todėl jam teismo 2025 m. vasario 10 d. siųsti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2025 m. vasario 11 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), tačiau atsakovė reikalaujamų dokumentų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Vitonio statyba“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė J. Š. UAB „Vitonio statyba“ 2025 m. kovo 12 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi panaikino 2025 m. vasario 27 d. nutartį, klausimą dėl bankroto bylos UAB „Vitonio statyba“ iškėlimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. balandžio 7 d., 14 val. rašytinio proceso tvarka, pratęsė 30 dienų terminą klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti UAB „Vitonio statyba“, įpareigojo atsakovės vadovą E. L. per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui dokumentus. Atsakovės atstovas advokatas D. D. naudojasi EPP, todėl jam teismo 2025 m. kovo 14 d. išsiųsta nutartis laikoma įteikta 2025 m. kovo 17 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Pažymėtina, kad UAB „Vitonio statyba“ turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus pateikė 2025 m. balandžio 7 d., t. y. rašytinio proceso tvarka paskirto teismo posėdžio dieną.
38. Taigi, pareiškimas iškelti bendrovei bankroto bylą pirmosios instancijos teisme priimtas 2025 m. vasario 7 d., todėl pagal JANĮ 25 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti turėjo būti išspręstas iki 2025 m. balandžio 8 d. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą priimta 2025 m. balandžio 7 d., t. y. nepažeidžiant JANĮ 25 straipsnyje nustatyto maksimalaus termino, todėl apeliantės argumentai dėl JANĮ 25 straipsnio nustatytų terminų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog bankroto bylos iškėlimo klausimas užsitęsė dėl pačios apeliantės neveikimo, t. y. reikalaujamų dokumentų nepateikimo, dėl to pirmą kartą pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovei iškėlė, vadovaudamasis pareiškėjos pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais duomenimis. Gavus apeliantės atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi panaikino 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir įpareigojo apeliantę per 5 darbo dienas pateikti bendrovės turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, tačiau apeliantė reikalaujamus dokumentus pateikė tik paskirto teismo posėdžio dieną, t. y. 2025 m. balandžio 7 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas ne tik nepažeidė JANĮ 25 straipsnio nuostatų, bet ir sudarė apeliantei realias galimybes pateikti bylai reikšmingus įrodymus.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
39. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
40. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
42. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
43. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
44. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.
46. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
47. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
48. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
50. Taigi, atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.
51. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 7 d. ir pakartotinai 2025 m. kovo 14 d. nutartimis nustatė 5 darbo dienų terminą pateikti finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; duomenis apie turimą turtą, nurodant turimo turto rūšis, jo įsigijimo kainą, įsigijimo datą, likutinę vertę ir taikomą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą; paaiškinamąjį raštą apie bendrovės turtinę padėtį, ūkinę veiklą, gyvybingumą; kitus bankroto bylai nagrinėti reikšmingus dokumentus
52. Tais atvejais, kai atsakovė, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtys tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
53. Taigi, pirmosios instancijos teismas sudarė atsakovei galimybes surinkti ir pateikti aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau atsakovė 2025 m. balandžio 7 d. pateikė tik dalį reikalaujamų dokumentų, t. y. 2025 m. balandžio 7 d. balansą, jo detalizaciją ir pelno (nuostolių) ataskaitą, antstolės V. P. 2025 m. kovo 18 d. atsakymą dėl vykdyto išieškojimo, sąskaitoje esančių lėšų dydį. Apeliantė pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė Juridinių asmenų registro išrašą apie LUAB „Laugina“ ir piniginių lėšų judėjimą jos sąskaitoje, nemokumo administratoriaus J. Š. prašymą dėl atstatydinimo likviduojamos dėl bankroto UAB „Abastas“ bankroto byloje.
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie realiai vykdomą ūkinę komercinę veiklą, gyvybingumą, debitorinių skolų atgavimo realumą ir pan. Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui išsamių duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjos ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Kaip minėta, apeliantė pateikė 2025 m. balandžio 7 d. sudarytą balansą, jo detalizaciją ir pelno (nuostolių) ataskaitą, tačiau sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadų apie juridinio asmens finansinę būklę.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2025 m. balandžio 7 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų už praėjusį (2024 m.) ir einamųjų metų (iki 2025 m. balandžio 7 d.) ataskaitinius laikotarpius galima spręsti, jog jau 2024 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes turėjo tik 11 746 Eur vertės trumpalaikio turto, 1 885 Eur skolų, patyrė 6 570 Eur nuostolių, pardavimo pajamos siekė 3 150 Eur. Nors 2025 m. balandžio 7 d. finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovės trumpalaikio turto vertė padidėjo iki 130 654 Eur ir bendrovė deklaravo 1 000 Eur pelną, tačiau skolos kreditoriams išaugo iki 10 963 Eur, o pardavimo pajamos siekė 1 000 Eur.
56. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo apeliantės realiai disponuojamo trumpalaikio turto verte, t. y. 120 602,73 Eur ir 9 062,90 Eur debitorinėmis skolomis.
57. Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024).
58. Preziumuotina, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024).
59. Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).
60. Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant jokių įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).
61. Apeliantės 2025 m. balandžio 7 d. balanso detalizacijoje nurodoma, kad 120 602,73 Eur bendrovei yra skolingas A. M. (A. M.), debitorinės skolos atsiradimo pagrindas – reikalavimo perleidimo sutartis Nr. AM2025. Minėtoje balanso detalizacijoje nurodoma, kad debitorinės skolos užtikrinimo priemonių nėra, dėl skolos išieškojimo atliekami veiksmai, tačiau apeliantė nepateikė nei reikalavimo perleidimo sutarties, nei įrodymų, jog apeliantė minėtam debitoriui yra pareiškusi reikalavimą dėl skolos grąžinimo, debitoriaus turtinė padėtis yra gera ir yra reali tikimybė artimiausiu metu atgauti skolą ar bent jos dalį.
62. Apeliacinės instancijos teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatė, kad iš bendrovės debitoriaus A. M. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-996-392/2021 bankrutuojančios UAB „Fruteka“ naudai priteisė 64 517,32 Eur ir solidariai su kitais asmenimis 213 689,47 Eur ir 395 583,41 Eur žalos atlyginimą. Sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2021 m. spalio 29 d., 2021 m. lapkričio 15 d. išduoti vykdomieji raštai, kurie iki šiol teismui negrąžinti. Be to, valstybės įmonės Registrų centro duomenimis A. M. 2022 m. gruodžio 6 d.–2027 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu apribotos teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliantės debitorius A. M. yra skolingas kitai kreditorei daugiau nei 0,5 mln. Eur, skola iki šiol neišieškota, jam apribotos teisės eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, apeliantė duomenų apie gerą debitoriaus turtinę padėtį ir debitorinės skolos išieškojimo veiksmus nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės mokumo klausimą, pagrįstai A. M. debitorinės skolos neįtraukė į bendrovės turto masę.
63. Apeliantės 2025 m. balandžio 7 d. balanso detalizacijoje kita debitorinė 9 062,90 Eur skola kildinama iš preliminariosios sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo į bendrovės vadovo E. L. gautiną sumą iš pareiškėjos LUAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė nei preliminariosios sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo į bendrovės vadovo iš LUAB „Laugina“ gautiną sumą, nei duomenų, jog egzistuoja reali galimybė atgauti minėtą sumą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės. LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi LUAB „Laugina“ bankroto byloje buvo patvirtintas apeliantės vadovo 9 498,52 Eur finansinis reikalavimas, kuris tenkintinas trečiąja eile. LUAB „Laugina“ bankroto procedūra vykdoma nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis iškelti LUAB „Laugina“ bankroto bylą. Iš viso LUAB „Laugina“ kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų dydis 2024 m. vasario 19 d. duomenimis sudaro 1 740 042,29 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, aplinkybė, kad apeliantė artimiausiu metu galėtų iš savo vadovo gauti 9 062,90 Eur, kurių bendrovės vadovas iki šiol daugiau nei metus laiko nuo finansinio reikalavimo patvirtinimo neatgavo iš beveik 9 metus bankroto procedūras vykdančios LUAB „Laugina“, yra neįrodyta.
64. Kaip minėta, apeliantė nepateikė nei preliminariosios sutarties, nei duomenų apie pagrindinės reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ateityje ir realią galimybę tokią sumą gauti, todėl vien preliminariosios 9 062,90 Eur debitorinės skolos įtraukimas į balansą, sprendžiant apeliantės mokumo klausimą, nepatvirtina, jog apeliantė artimiausiu metu galės disponuoti minėta suma.
65. Taigi, atsakovės didžiąją dalį turto sudaro debitorinės skolos, dėl kurių realios išieškojimo ir (ar) atgavimo galimybės atsakovė nepateikė įrodymais pagrįstų duomenų, todėl laikytina, jog atsakovės įsipareigojimai pareiškėjai (9 062,90 Eur) yra didesni už turimo turto vertę (988,81 Eur piniginės lėšos). Apeliantės balanse nurodyti debitoriniai įsiskolinimai negarantuoja, kad jie iš tiesų bus apeliantei sumokėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės debitorinių skolų neįtraukė į bendrovės turto masę.
66. Apeliantės deklaratyvaus pobūdžio argumentai nepagrindžia minėtų skolų atgavimo realumo, be to, nurodytų debitorinių skolų atgavimas yra neapibrėžtas tiek laike, tiek dėl nustatytų ypatumų, nes vienas debitorius yra skolingas didelę pinigų sumą kitai kreditorei, o kitas debitorius (bendrovės vadovas) iš esmės laikytinas potencialiu debitoriumi, kuris skolą galėtų sumokėti bendrovei tik atgavęs ją iš savo debitorės, kuri yra likviduojama dėl bankroto bendrovė. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, juridinio asmens mokumas ir sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos negali būti įrodinėjami vien tik trumpalaikio turto (nagrinėjamu atveju debitorinių skolų) egzistavimu, t. y. turi būti įrodytas faktinis bendrovės mokumas, gyvybingumas, veiklos vykdymas.
Dėl žodinio proceso (ne)paskyrimo pirmosios instancijos teisme
67. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl debitorinių skolų ar bendrovės turtinės padėties, turėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo procese teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui.
69. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
70. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rengti posėdžio žodinio proceso tvarka, nes nenustatė tam būtinumo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sudarė apeliantei visas galimybes pagrįsti savo turtinę padėtį, mokumą ir gyvybingumą. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė dalį reikalaujamų dokumentų, o kitų dokumentų ir (ar) duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Taigi, siekis tas pačias aplinkybes išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme.
71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog bendrovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, turi tik vieną darbuotoją ir skolą pareiškėjai pripažįsta, tačiau jos negrąžina dėl konfliktinių santykių su pareiškėjos nemokumo administratoriumi. Apeliantė taip pat nurodo, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai, nes pareiškimas iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą turėtų būti naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė, jei išieškoti tokios skolos vykdymo procese būtų neįmanoma.
72. Subjektinės kreditoriaus teisės inicijuoti skolininko nemokumo procesą reikalavimų nenustatymas JANĮ leidžia teigti, kad kreditorius laisvai sprendžia, ar pradėti priverstinį vykdymo procesą ir patirti vykdymo išlaidas, kada tokia teise naudotis, juolab kad byloje nekilo ginčo, jog pareiškėja bankroto bylos iškėlimą apeliantei inicijavo, laikydamasi JANĮ nustatytos tvarkos.
73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos reikalavimas į apeliantę yra pagrįstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-319-838/2024 ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-527-589/2024, kuriais LUAB ,,Laugina“ naudai iš atsakovės UAB „Vitonio statyba“ priteistas 9 062,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad viskas, kas yra nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
75. Taigi, pareiškėjos turimas reikalavimas į bendrovę yra pagrįstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl apeliantės argumentai, kad skola negrąžinama dėl konfliktinių santykių su pareiškėjos nemokumo administratoriumi, ji siekia revizuoti priteistą skolą, t. y. ketina kreiptis į kasacinį teismą, Europos Žmogaus Teisių Teismą, nepateisina skolos negrąžinimo, atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai yra privalomi apeliantei. Be to, iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja, prieš 2025 m. sausio 29 d. kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2024 m. gruodžio 18 d. ir pakartotinai 2025 m. sausio 2 d. ragino apeliantę skolą grąžinti iki 2025 m. sausio 24 d., tačiau apeliantė į pareiškėjos raginimą nereagavo. Taigi, apeliantei buvo suteikta galimybė skolą sumokėti geruoju, todėl apeliantės argumentai, kad pareiškėja bankroto bylos iškėlimo institutu naudojasi nesąžiningai ir turėjo inicijuoti skolos išieškojimą priverstine tvarka, yra nepagrįsti. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad apeliantės realiai turimo turto vertė sudaro tik 988,81 Eur, o skola pareiškėjai sudaro 9 062,90 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėja, kuri yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, neturėjo pareigos inicijuoti priverstinio vykdymo veiksmų, siekdama efektyviai naudoti pareiškėjos lėšas jos bankroto procese.
76. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-384-407/2024 buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjos pareiškimo iškelti apeliantei bankroto bylą. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepripažino, kad pareiškėja, prašydama iškelti apeliantei bankroto bylą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pareiškėjai bauda nebuvo paskirta. Be to, minėtoje byloje pareiškėja prašė iškelti apeliantei bankroto bylą, nes apeliantė nesumokėjo 261,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-12-555/2023. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos 9 062,90 Eur reikalavimo teisė į apeliantę grindžiama įsiskolinimu, priteistu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-384-407/2024 padarytos išvados dėl pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo tikslingumo bylinėjimosi išlaidų priteisimo aspektu nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės reikšmės ir nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto bylos iškėlimo institutu pasinaudojo ne pagal paskirtį.
77. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantė su pareiškėja neatsiskaito ne dėl minėtų priežasčių, o dėl to, jog apeliantė faktiškai yra nemoki ir negyvybinga bendrovė. Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog bendrovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės, pradelstos skolos kreditoriams yra mažesnės už turto vertę. Kaip minėta, sprendžiant dėl bendrovės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bendrovės nemokumo, negyvybingumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė įrodymų, kad bendrovė šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą. Pačios apeliantės 2025 m. balandžio 7 d. balanso detalizacijoje nurodoma, kad 2025 m. dėl ūkinės komercinės veiklos bus sprendžiama, patvirtinus ir pateikus Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės rinkinius. Bendrovės einamųjų metų balanse fiksuota 1 000 Eur pajamų suma patvirtina, kad bendrovė aktyvios ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir gaunamų pajamų akivaizdžiai nepakaks atsiskaityti su kreditore. Apeliantė nepagrindė, kad artimiausiu metu egzistuoja sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos (sudarinėjamos naujos sutartys su kontrahentais, bus gauta akcininko paskola veiklos vykdymui ar pan.).
78. Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo vykdo minėtus įsipareigojimus, stengiasi juos reikšmingai sumažinti. Byloje nekilo ginčo, kad apeliantė neturi skolų valstybės biudžetui, tačiau aplinkybė, jog apeliantė ilgą laiką neatsiskaito su pareiškėja ir faktiškai neturi turto bei nevykdo aktyvios veiklos, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su pareiškėja, o kartu ir bendrovės nemokumą. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikė duomenų, kaip ir kada įsiskolinimai, kurie viršija realiai turimo turto vertę, pareiškėjai bus dengiami.
79. Kaip minėta, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų gerą atsakovės turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas ir kitų reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės gyvybingumą ir galimybes atsiskaityti su pareiškėja (CPK 12, 178 straipsniai).
80. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė neatsiskaito su pareiškėja, o negalėjimas atsiskaityti su yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio bei nulemtas bendrovės sunkios turtinės padėties.
81. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie bendrovės gerą finansinę būklę, nors tokius duomenis turėjo pareigą pateikti pati bendrovė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, bendrovė nepagrindė, jog ji vykdo realią, aktyvią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su pareiškėja. Bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimas buvo nagrinėjamas nuo 2025 m. vasario mėn., tačiau iki šiol atsakovė nepateikė duomenų, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pakankamas pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditore. Taigi, atsisakymas iškelti bankroto bylą atsakovei gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorės teises bei teisėtus interesus.
82. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „Vitonio statyba“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, atsakovės skola pareiškėjai viršija turimo turto vertę ir atsakovė negali įvykdyti savo prievolės dėl blogos turtinės padėties, todėl konstatuotina, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną. Apeliantė neįrodė, kad ji su pareiškėja neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditorei, nes yra nemoki ir negyvybinga.
Dėl baudos (ne)skyrimo apeliacinės instancijos teisme
83. Apeliantė atskirajame skunde prašo skirti pareiškėjos nemokumo administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantės prašymas skirti baudą grindžiamas tuo, kad pareiškėja nepagrįstai inicijavo bankroto bylą apeliantei, pareiškėjos nemokumo administratoriaus veiksmais LUAB „Laugina“ bankroto byloje, konfliktiniais santykiais tarp nemokumo administratoriaus, apeliantės ir jos vadovo.
84. Kaip minėta, CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
85. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
86. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą padaryti išvadą, jog pareiškėjos nemokumo administratorius sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pareiškėjos vardu pareikšdamas pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, konstatavus apeliantės nemokumą, negyvybingumą ir negalėjimą atsiskaityti su pareiškėja. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apeliantės (ne)mokumo, o ne dėl pareiškėjos LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus atliekamų veiksmų bankroto byloje ir (ar) tarp nemokumo administratoriaus, apeliantės ir jos vadovo pareiškėjos LUAB „Laugina“ bankroto byloje kilusių konfliktinių santykių. Taigi, kitoje byloje susiklostę teisiniai santykiai nepatvirtina pareiškėjos LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje. Nenustačius pareiškėjos nemokumo administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
87. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „Vitonio statyba“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
88. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
89. Pareiškėja pateikė 2025 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2025 m. gegužės 7 d. lėšų pervedimo nurodymą, pagrindžiantį, kad pareiškėja už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatui 934,12 Eur. Bylinėjimosi išlaidos patirtos 2025 m. II ketvirtį.
90. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 934,36 Eur (0,4 x 2 335,90 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis nemažintinas. Taigi, pareiškėjai iš apeliantės priteisiamas 934,12 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
91. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331, 338 straipsniais,
n u t a r i a:
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalių paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Vitonio statyba“ nemokumo administratoriumi J. Š. ir atsisakyti paskirti pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. baudą.
Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovės „Vitonio statyba“ bankroto bylą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitonio statyba“ (juridinio asmens kodas 304434520) 934,12 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėja Neringa Švedienė