Administracinė byla Nr. I-3474-629/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-02627-2010-3)
Procesinio sprendimo kategorija 33.3, 26.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės,
sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,
dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Račkytei, ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Sigitai Aurelijai Vaičiūnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (skundą padavęs asmuo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo,
n u s t a t ė:
atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su skundu (b. l. 1-3, abi lapo pusės) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R-177(2010/04-4R-230) dalį, kurioje Agentūra buvo įpareigota dar kartą nagrinėti pareiškėjos paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, ir priimti naują sprendimą t. y. pripažinti, kad Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. BR6-1368254 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalis, kurioje pareiškėjai pritaikytos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą yra teisėta ir tinkama.
Skunde atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog pareiškėja Agentūrai 2009 m. birželio 5 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Paraiška). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151, bei Paramos už energetinius augalus, skirtus biokuro gamybai, administravimo ir kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-223.
Atsakovės teigimu, 2009 m. spalio 29 d. Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. (V. S.) (toliau – ir Tikrintojas) atliko patikrą vietoje (Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikros ataskaita)). Patikros vietoje metu nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas – 4,97 ha ((5GP-1) Ganyklos (pievos) (iki 5 m.)) nebuvo laikomasi geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB reikalavimai), 1.2 p. nustatyto reikalavimo, kad soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų. Taip pat šiame lauke nebuvo laikomasi ir GAAB 1.5 p. nustatyto reikalavimo. Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas GAAB 1.5 reikalavimo pažeidimu. Tikrintojas taip pat užfiksavo, kad nesilaikoma GAAB 1.5 reikalavimo ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1.
Nurodė, jog apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 2476 „Pranešimas apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, kuriame buvo nurodyta apskundimo tvarka, tačiau, pasak atsakovės, pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjos deklaruotame kontroliniame žemė sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 4 dalyje (6,00 ha) buvo nustatyta, kad ir kitas asmuo deklaravo tą patį plotą, todėl Agentūra 2010 m. vasario 25 d. išsiuntė pareiškėjai užklausimą Nr. 1312894 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, prašydama pateikti žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) ir žemės ūkio veiklą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja pranešime, kurį Agentūra gavo 2010 m. balandžio 19 d., nurodė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. 4 plotą sumažina iki 1,69 ha, t. y. lauko plotas sumažėjo 6,00 ha. Tad, pasak atsakovės, atsižvelgiant į tai, Paraiška buvo suadministruota pagal byloje esančius, patikros metu nustatytus ir Paraiškoje nurodytus duomenis.
Pažymėjo, kad pareiškėjos deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginių išmokų daliai gauti yra 401,66 ha, o faktiškai nustatytas – 395,66 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis pareiškėjai sumažinta dviguba nustatyto skirtumo dalimi, ši sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 41.1.1 p. Apie tai pareiškėja buvo informuota Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. BR6-1368254 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.
Be kita ko, atsakovė nurodė, jog pareiškėjos deklaruotas plotas susietai su gamyba papildomai tiesioginių išmokų daliai gauti yra 275,23 ha, o faktiškai nustatytas – 269,23 ha, todėl išmokos dalis buvo sumažinta už 12 ha. Ši sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 42.1 p. Taip pat pareiškėjos deklaruotas plotas paramai už energetinius augalus gauti yra 51,13 ha, o faktiškai nustatytas – 45,83 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis buvo sumažinta už 12 ha. Ši sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 41.1.1 p. Be to, anot atsakovės, pareiškėja nesilaikė GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.5 p. nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjai buvo pritaikyta 21 proc. sankcija, vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika). Pažymėjo, jog, nustatydama konkrečiam pareiškėjui taikytinų sankcijų dydį, Agentūra atsižvelgia į Metodikos 1 priede nustatytą reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą. Pabrėžė, kad, pateikdama Paraišką pareiškėja savo parašu patvirtino, jog įsipareigoja laikytis GAAB reikalavimų.
Atsakovės manymu, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 3R-177(2010/04-4R-230) turėtų būti panaikintas, kadangi Komisija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str., todėl turi būti panaikintas.
Atsakovė nurodė, jog Taisyklių 41.2 p. numatyta, kad dėl GAAB reikalavimų ir valdymo reikalavimų pažeidimo sankcijos taikomos atskiro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo nustatyta tvarka, t. y. šiuo atveju sankcijų skyrimo tvarką reglamentuoja Metodika, iš kurios nuostatų matyti, kad GAAB reikalavimų pažeidimai yra skirstomi į tyčinius ir netyčinius.
Atsakovė nesutinka su Komisijos nuomone, jog Agentūra konstatavo, kad pareiškėja GAAB reikalavimų nuostatų nesilaikė daugiau nei pusėje faktinio laukų, kuriuose nustatyti šių reikalavimų nesilaikymo atvejai, plote bei šio teiginio Agentūra nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (nepateikė reikalavimų nesilaikymo ploto matavimų), šios aplinkybės nenurodytos ir 2009 m. spalio 29 d. Patikros ataskaitoje. Taip pat nesutinka su Komisijos teiginiu, kad tokie patikros vietoje metu nustatyti faktai (t. y. nenurodant tikslios pažeidimų ploto dalies) neleidžia spręsti apie tai, kad pažeidimų plotas nagrinėjamu atveju sudarė daugiau nei pusę faktinio laukų ploto.
Pažymėjo, kad Metodikos 13 p. apibrėžiami atvejai, kurie yra priskiriami tyčiniams reikalavimų pažeidimams. Atsižvelgiant į tai matyti, kad, kai pareiškėjos valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie jau yra automatiškai priskiriami tyčiniams ir nesvarbu kokiame plote jie nustatyti. Plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas. Be to, pažymėjo, kad Patikros ataskaitoje buvo užfiksuota, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas – 4,97 ha ((5GP-1) Ganyklos (pievos) (iki 5 m.)) nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.2 p. ir GAAB 1.5 p. nustatytų reikalavimų. Taip pat užfiksuota, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nesilaikoma GAAB 1.5 reikalavimo. Taigi pasak atsakovės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos valdoje buvo nustatyti GAAB 1.2 ir 1.5 reikalavimų pažeidimai, t. y. nustatytas tyčinis reikalavimų pažeidimas, vadinasi, Komisija neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes ir dėl to priėmė neobjektyvų ir netinkamą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime (b. l. 21-23) į atsakovės skundą, prašė Agentūros skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 3R-177(2010/04-4R-230).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendime neteisingai nurodė, jog įvertinus Metodikos nuostatas matyti, jog Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimų plotu, o reikalavimų pažeidimo plotu yra laikoma paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis (Metodikos 2 p.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius nėra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimo plotu. Metodikos 2 p. yra numatyta, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas – atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba aktyviais veiksmais sąmoningai daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 proc. ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Netyčiniu reikalavimų pažeidimu laikomi pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Metodikos 4 p. nustatyta, kad patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Taip pat pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Tokia pat tvarka nustatyta ir 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16) (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 73/2009). Be to, pažymėjo, jog Metodikos 13 p. yra numatyti atvejai, kurie yra priskiriami prie tyčinių reikalavimų pažeidimų, t. y. Metodikos 1 priedo 4, 5, 6, 8 p. nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai. Atkreipė dėmesį, jog su lauko plotu yra siejamas tik 1 Metodikos priedo 2 p. nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (metodikos 7.3, 13.2 ir 13.3 p.). Visi kiti Metodikos 1 priede nurodomi GAAB reikalavimų pažeidimai, įvertinant juos kaip tyčinius arba netyčinius, su plotu nesiejami.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad Metodikoje aiškiai nustatyta ir teisės normomis apibrėžta, koks GAAB reikalavimų pažeidimas laikomas tyčiniu ar netyčiniu, o sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo, poveikio ir trukmės kriterijus pagal Metodikos 1 priedą. Tad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos manymu, Agentūra taikė Metodikos nuostatas teisėtai ir pagrįstai.
Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Rasa Račkytė prašė patenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (b. l. 33-35).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė Sigita Aurelija Vaičiūnaitė prašė patenkinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, atsiliepime nurodytais argumentais (b. l. 33-35).
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta (b. l. 30).
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. Š. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. birželio 5 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, toliau – ir Komisijos, byla, T. I, b. l. 116-133).
Paraiška buvo vertinama Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188.
Taisyklių 9 p. yra nustatyta, jog žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (Žin., 2007, Nr. 78-3157) (toliau – GAAB reikalavimai).
Byloje taip pat nustatyta, kad Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. (V. S.) 2009 m. spalio 29 d. atliko patikrą vietoje (Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, T. I, b. l. 106-111). Patikros vietoje metu kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nustatyti GAAB2 ir GAAB5 reikalavimų pažeidimai, t. y. kad ganyklos arba pievos, daugiametės ganyklos arba pievos bent kartą per metus turi būti nuganytos arba nušienautos iki tam tikro termino bei jose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išsibarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). Taip pat užfiksuota, jog nesilaikoma GAAB5 reikalavimo ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kadangi laukas ganytas, tačiau likusios sustabarėjusios piktžolės.
Agentūra 2009 m. lapkričio 2 d. pranešimu Nr. 2476 A. Š. pranešė apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus (Komisijos byla, T. I, b. l. 95).
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Deltuvos seniūnijos 2009 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. (2.3)-6-445 „Dėl UAB „Atkočių agroservisas“ žemės dirbimo“ nurodyta, jog UAB „Atkočių agroservisas“ dirbą žemę kontroliniuose žemės sklypuose, tarp kurių nurodytas ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, T. II, b. l. 19). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Deltuvos seniūnijos 2010 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (2.3)-6-145 „Dėl A. Š. žemės dirbimo“ nurodyta, jog A. Š. dirba žemę bloke Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, T. I, b. l. 61).
2010 m. vasario 25 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyrius pranešimu Nr. 1312894 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ informavo pareiškėją, kad du pareiškėjai deklaravo analogiškus laukus bei prašė pateikti kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 4, o taip pat kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 9 žemės valdymo (nuosavybės, nuomos) ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo planą (Komisijos byla, T. I, b. l. 60).
2010 m. balandžio 19 d. A. Š. prašymu „Dėl duomenų tikslinimo“ Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyriui nurodė, jog iš lauko Nr. 4 bloke Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 7,69 ha ploto, atsisako 6,00 ha (Komisijos byla, T. I, b. l. 59).
Agentūra 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. BR6-1368254 informavo pareiškėją A. Š., kad pagal Paraiškoje reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktus duomenis yra skiriama 170 581,19 Lt dydžio galutinė paramos suma, kadangi buvo pritaikyta 45 123,57 Lt sankcija (Komisijos byla, T. I, b. l. 5-6, abi lapo pusės). Nurodė, kad deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 401,66 ha, faktiškai nustatytas – 395,66 ha, todėl pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188, 41.1.1 p. apskaičiuota pagal faktinį plotą išmokos pagrindinė dalis sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Sprendime taip pat nurodė, jog pareiškėjos deklaruotas plotas susietai su gamyba papildomai tiesioginių išmokų daliai gauti yra 275,23 ha, o faktiškai nustatytas – 269,23 ha, todėl išmokos dalis, sumažinama už 12,00 ha ir vadovaujantis Taisyklių 42.1 p., apskaičiuota pagal faktinį susietomis išmokomis remiamos grupės plotą papildoma išmokos dalis sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Be to, pažymėta, jog pareiškėjos valdoje nustatytas tyčinis GAAB reikalavimo (ų) – „Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgelių ir kt.)“ nesilaikymo atvejis, todėl parama buvo sumažinta 21 proc., sankcija pritaikyta pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306.
Pareiškėja A. Š. 2010 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos taikytų sankcijų panaikinimo ir prašė panaikinti Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. BR6-1368254 bei įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą išmokėti išmokas (Komisijos byla, T. I, b. l. 1-4). Skunde pareiškėja nurodė, kad nesutinka su skirtomis sankcijomis, kadangi Agentūros sprendime nurodytų pažeidimų nepadarė. 2010 m. balandžio 19 d. ji sužinojo, jog UAB „Atkočių agroservisas“ deklaravo tą patį lauką Nr. 4 kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarp jų kilo ginčas dėl sklypų valdymo teisėtumo. Ji teisingai deklaravo žemės plotus išmokoms gauti ir ne dėl pareiškėjos kaltės įvyko dvigubas dviejų pareiškėjų žemės plotų deklaravimas, o dėl UAB „Atkočių agroservisas“ kaltės.
Skunde pareiškėja taip pat nurodė, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuganytas ir sklype buvo tik pavienės sustabarėjusios piktžolės, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) patikros metu ganė gyvulius. Minėtus žemės sklypus 2009 m. lapkritį sulėkščiavusi ir iškultivavusi. Pareiškėjos manymu, minėtų abiejų laukų patikros per 15 min., kaip numatyta Patikros ataskaitoje, atlikti neįmanoma, kadangi žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skiria gilus melioracijos griovys ir tankiai apaugę medžiai bei krūmai. Pareiškėjos teigimu, patikros metu nebuvo tinkamai išsiaiškinta žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) faktinė būklė, todėl Agentūros sprendimas skirti jai sankcijas yra nepagrįstas ir naikintinas.
2010 m. rugpjūčio 16 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą Nr. 3R-177(2010/04-4R-230), kuriuo pareiškėjos A. Š. skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. BR6-1368254 dalyje dėl 38 574,99 Lt kompleksinio paramos susiejimo sankcijos skyrimo pareiškėjai įpareigojo Agentūrą dar kartą nagrinėti A. Š. paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, likusioje dalyje skundą atmetė (b. l. 7-12).
Komisija sprendime nurodė, jog paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2009 m. reglamentuoja Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 ir cituoja Taisyklių 26.1 p. - 26.3 p., 30 p., 32 p., 34.11 p., 34.14 p., 38 p., 39 p. Pažymėjo, jog Agentūrai nustačius neteisingo deklaravimo faktą (neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas (Taisyklių 4 p.), pareiškėjams taikomos sankcijos pagal Taisyklių 41 p. – 42 p. nuostatas.
Komisija nustatė, jog pagal byloje esančią medžiagą Agentūra dvigubą deklaravimo faktą nustatė dviejuose pareiškėjos plotuose: lauke Nr. 4 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) bei lauke Nr. 9 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl pastarojo A. Š. Agentūrai pateikė valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančius dokumentus, todėl Agentūra pretenzijų dėl jo pareiškėjai neturėjo. Tuo tarpu dėl lauke Nr. 4 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyto 6,00 ha dvigubai deklaruoto ploto, pareiškėja yra pateikusi tik valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (2009 m. sausio 3 d. nuomos sutartis), t. y. Agentūrai nepateikė įrodymų dėl šio žemės ūkio naudmenų ploto dirbimo, o 2010 m. balandžio 19 d. prašymu pareiškėja nurodė minėto 6,00 ha ploto atsisakanti ir prašė 6,00 ha plotą išbraukti iš Paraiškoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto išmokoms gauti. Taip pat Komisijos sprendime nurodyta, jog A. Š. motyvuoja, kad Agentūros 2010 m. vasario 25 d. pranešimą dėl dvigubo deklaravimo gavo tik 2010 m. balandžio 22 d., tačiau nepagrindė jokiais įrodymais, o be to, iš nustatytų faktinių bei skunde Komisijai pareiškėjos dėstomų aplinkybių matyti, jog ji apie Agentūros pastebėtą dvigubo deklaravimo atvejį sužinojo 2010 m. balandžio 12 d. telefonu ir, šią informaciją pasitikslino 2010 m. balandžio 19 d. nuvykusi į Agentūrą. Todėl Komisijos teigimu, laikytina, jog 2010 m. balandžio 19 d. A. Š. prašymas buvo surašytas atsižvelgiant į Agentūros nustatytus Paraiškos duomenų neatitikimus.
Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad A. Š. Agentūrai nepateikė dokumentų, liudijančių žemės dirbimą 6,00 ha plote, taip pat į tai, kad pareiškėja pati atsisakė išmokų už minėtą žemės plotą, Agentūra neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjai skaičiuoti ir išmokėti paramą už visą Paraiškoje nurodytą plotą. Konstatavo, kad Agentūra pagrįstai ir motyvuotai pareiškėjai išdėstė skundžiamame sprendime, todėl Komisija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą naikinti Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl sankcijų už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą, plotų susietai išmokai bei išmokai už energetinių augalų plotus gauti neteisingą deklaravimą.
Pažymėjo, kad Taisyklių 9 p., Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 5.4 p., numatyta, jog žemės ūkio naudmenose, už kurias prašo išmokų, pareiškėjai privalo laikytis GAAB reikalavimų, kurie detalizuoti GAAB reikalavimuose, konkrečiai nagrinėjamu atveju 1.2 ir 1.5 p. Tuo tarpu sankcijos už GAAB reikalavimų pažeidimus pareiškėjams taikomos remiantis Metodika, kurioje numatyta, kad Agentūros apskaičiuotu sankcijos procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, tame tarpe – pagal priemones: „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“; Tiesioginės išmokos už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas; Parama už energetinius augalus, skirtus biokuro gamybai (5.2, 5.7 ir 5.8 p.). Tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau nei pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 bei 14 Metodikos p. nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai (Metodikos 13 p.).
Komisija nustatė, jog skundžiamu sprendimu Agentūra pareiškėjos atžvilgiu pritaikė 21 proc. sankciją dėl tyčinio GAAB reikalavimų nesilaikymo, tačiau sprendime nenurodė, už kokių konkrečių GAAB reikalavimų nuostatų pažeidimą, užfiksuotą pareiškėjos valdoje, jos atžvilgiu taiko sankciją, nenurodė, kuriuose pareiškėjos laukuose buvo nustatyti minėti pažeidimai bei kaip jie pasireiškė, taip pat nenurodė teisinio sankcijos skyrimo pagrindo.
Komisijos teigimu, pagal Metodikos nuostatas GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi remiantis nustatytu tokių pažeidimų plotu. Tuo tarpu reikalavimų pažeidimo plotu yra laikoma paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis (Metodikos 2 p.). Taigi anot Komisijos, GAAB reikalavimų pažeidimu, vadovaujantis Metodika, yra laikomas ne visas lauko, kuriame jie buvo nustatyti, plotas, o tik konkreti nustatyta šio lauko ploto dalis.
Konstatavo, jog Agentūra pareiškėjai nustatė tyčinį GAAB reikalavimų nesilaikymą, t. y. jog ji GAAB reikalavimų nuostatų nesilaikė daugiau nei pusėje faktinio laukų, kuriuose nustatyti šių reikalavimų nesilaikymo atvejai, ploto, tačiau nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (nepateikė reikalavimų nesilaikymo ploto matavimų), šios aplinkybės nenurodytos ir 2009 m. spalio 29 d. Patikros ataskaitoje. Be to sprendime Komisija konstatavo, jog Patikros ataskaitoje nurodyta, kad lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) liko sustabarėjusių piktžolių, tuo tarpu pastabų dėl lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) Patikros ataskaitoje nėra. Komisija padarė išvadą, jog tokie patikros vietoje metu nustatyti faktai (t. y. nenurodant tikslios pažeidimų ploto dalies) neleidžia spręsti apie tai, kad pažeidimų plotas nagrinėjamu atveju sudarė daugiau nei pusę faktinio laukų, kuriuose rasti GAAB reikalavimų pažeidimai, ploto.
Komisija sprendime, be kita ko, nustatė, kad Agentūros atstovė posėdžio metu paaiškino, kad, jeigu tikrintojas patikros vietoje ataskaitoje nenurodo tikslaus pažeidimų ploto, ir įvertina, kad pažeidimas yra sunkus, Agentūra preziumuoja, kad pastarasis sudaro daugiau nei pusę faktinio lauko, kuriame nustatyti pažeidimai, ploto, t. y. kad reikalavimų nesilaikymas yra tyčinis. Komisijos teigimu, pagal Metodikos 1 priedo nuostatas reikalavimų nesilaikymo sunkumo, kaip kriterijaus, skirtingai, negu tyčinio reikalavimų nesilaikymo, nustatymas, ne visais atvejais priklauso nuo reikalavimų pažeidimo ploto su faktiniu plotu (4-8 p. nurodyti GAAB pažeidimai laikomi sunkiais bet kuriuo atveju). Tad anot Komisijos, tai, jog reikalavimų nesilaikymas pripažintas sunkiu, savaime nesudaro pagrindo kvalifikuoti jį ir tyčiniu.
Komisija sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad būtent reikalavimų nesilaikymo pobūdis bei tikslus jų plotas, šio ploto santykis su faktiniu lauko, kuriame jis nustatytas plotu, yra esminę reikšmę turinčios aplinkybės ir lemia konkrečią pareiškėjui taikomą sankciją ir jos piniginį dydį, o Agentūra 2010 m. birželio 15 d. sprendime pareiškėjai tokios informacijos (faktų) nenurodė, Komisija padarė išvadą, kad skundžiamas Agentūros sprendimas dalyje dėl tyčinio GAAB reikalavimų nesilaikymo ir 38 574,99 Lt kompleksinio paramos susiejimo sankcijos skyrimo nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų ir yra naikintinas. Todėl Komisija įpareigojo Agentūrą dar kartą nagrinėti pareiškėjos paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pažymėtina, kad pareiškėja prašo Agentūros 2010 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. BR6-1368254 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kurioje pareiškėjai pritaikytos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą pripažinti teisėta ir tinkama. Ginčas, kaip matyti iš anksčiau išdėstyto, kyla dėl skirtingo teisės normų, galiojusių sprendimo priėmimo metu, aiškinimo bei taikymo.
Kaip jau anksčiau nurodyta, sankcija pareiškėjai buvo pritaikyta vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (aktuali byloje redakcija galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. liepos 14 d.).
Pažymėtina, jog Metodikos 13 p. yra nurodomi atvejai priskiriami tyčiniams: 13.1. kai pareiškėjo valdoje nustatomi šios metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei šios Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 šios Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai; 13.2. jei laukų, kuriuose nustatytas metodikos 1 priedo 2 p. nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas, faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto (išimtis „nerastas laukas“ – tokiu atveju faktiniu plotu laikomas deklaruotas plotas), išmoka pareiškėjui sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus pagal šios Metodikos 1 priedą; 13.3. jei laukų, kuriuose nustatytas metodikos 1 priedo 2 p. nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas, faktinis plotas sudaro 100 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto (išimtis „nerastas laukas“ – tokiu atveju faktiniu plotu laikomas deklaruotas plotas), einamaisiais metais pagal jokias priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, parama neteikiama.
Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo Metodikos 13.1. p., turi būti nustatyti Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei šios Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 šios Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai.
Byloje nustatyta, kad Agentūra pareiškėjai pritaikė sankcijas už Metodikos 1 priedo 2 p. ir 5 p. pažeidimus ir laikė juos tyčiniais, nesiaiškindama kokiame plote jie nustatyti.
Teismas nesutinka su tokiu Agentūros Metodikos 13 p. aiškinimu, nes, kaip matyti gramatiškai aiškinat nuostatas dėl pažeidimų atvejų priskyrimo tyčiniams, Metodikos priedo 5 p. nurodytą pažeidimą, tam, kad jį pripažinti tyčiniu, reikia dar nustatyti (tai parodo žodelis bei be jokių skyrybos ženklų prieš jį), kad yra Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto.
Metodikos GAAB reikalavimų pažeidimas įtvirtintas Metodikos 1 priedo 2 p. gali būti pripažįstamas tyčiniu tuomet, jei laukų, kuriuose nustatytas metodikos 1 priedo 2 p. nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas, faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto.
Taip pat pažymėtina, kad pagal Metodikos 1 priedo nuostatas reikalavimų nesilaikymo sunkumo, kaip kriterijaus, skirtingai, negu tyčinio reikalavimų nesilaikymo, nustatymas, ne visais atvejais priklauso nuo reikalavimų pažeidimo ploto santykiu su faktiniu plotu, o tai, jog reikalavimų nesilaikymas pripažintas sunkiu, savaime nesudaro pagrindo kvalifikuoti jį ir tyčiniu.
Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad Agentūra pareiškėjai nustatė tyčinį GAAB reikalavimų nesilaikymą, t. y. jog ji GAAB reikalavimų nuostatų nesilaikė daugiau nei pusėje faktinio laukų, kuriuose nustatyti šių reikalavimų nesilaikymo atvejai, ploto, tačiau to nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (nepateikė reikalavimų nesilaikymo ploto matavimų), šios aplinkybės nenurodytos ir 2009 m. spalio 29 d. Patikros ataskaitoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Patikros ataskaitoje nurodyta, kad lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) liko sustabarėjusių piktžolių, tuo tarpu pastabų dėl lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) Patikros ataskaitoje nėra.
Teismas taip pat sutinka su Komisijos išvada, kad tokie patikros vietoje metu nustatyti faktai (t. y. nenurodant tikslios pažeidimų ploto dalies) neleidžia spręsti apie tai, kad pažeidimų plotas nagrinėjamu atveju sudarė daugiau nei pusę faktinio laukų, kuriuose rasti GAAB reikalavimų pažeidimai, ploto.
Pažymėtina, kad 2004 m. balandžio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 preambulės 54 p. įtvirtinta nuostata, kad Agentūros tarnautojai, atliekantys patikras vietoje, patikros ataskaitoje turėtų pateikti visus nustatytus faktus bei nurodyti nustatytų faktų sunkumo lygį, kad Agentūra galėtų nustatyti su tuo susijusius sumažinimus ar kai kuriais atvejais priimti sprendimus dėl tiesioginių išmokų neskyrimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės pateiktas skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiama Komisijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R-177(2010/04-4R-230) dalis, kuria buvo panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. BR6-1368254 dalyje dėl 38 574,99 Lt kompleksinio paramos susiejimo sankcijos skyrimo pareiškėjai ir Agentūra įpareigota dar kartą nagrinėti Audronės Širkienės paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
atmesti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R-177(2010/04-4R-230) dalies kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Milda Vainienė
Raimondas Blauzdžius
Nijolė Šidagienė