Civilinė byla Nr. e2A-109-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02643-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui M. B. dėl be pagrindo įgyto turto vertės atlyginimo ir atsakovo M. B. priešieškinį ieškovui R. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. 2017 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovo M. B. ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus bei įrangą, nurodytą šiame ieškinyje parengtame sąraše (iš viso 129 punktai).
2. Ieškovas 2018 m. liepos 2 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) patikslino ir suformulavo tokį reikalavimą: priteisti iš atsakovo 22 090 Eur kaip be pagrindo įgyto turto vertės atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas M. B. 2016 m. balandžio 20 d. turto perdavimo iš varžytynių akto pagrindu įsigijo ieškovui R. S. priklausiusį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, ir užvaldė šiame bute buvusius, ieškovui priklausančius kilnojamuosius daiktus, kurių atsakovas kartu su butu neįgijo. Be pagrindo įgytais daiktais atsakovas naudojasi beveik dvejus metus, šie daiktai yra skirti kasdieniams buitiniams poreikiams tenkinti. Dėl ilgo atsakovo naudojimosi ginčo daiktais jie nebegali būti naudojami ieškovo, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 3 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytų daiktų vertę, buvusią turto įgijimo momentu.
4. Pasak ieškovo, atsakovas nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, užvaldęs šiuos kilnojamuosius daiktus:
4.1. virtuvėje esančius daiktus ir įrangą: 1) indus (lėkštės, puodukai, metaliniai puodai, keptuvė, kiniško porceliano servizas 12-ai asmenų ir t. t.), virtuvinius įrankius, samčius, peilius, kamščiatraukius, sidabrinius stalo įrankių (šaukštai, desertiniai šaukštai, arbatiniai šaukšteliai, šakutės, desertinės šakutės, peiliai) komplektą 6-iems asmenims (vertė 0); 2) individualaus užsakymo virtuvinį baldų komplektą (vertė 1 200 Eur); 3) indaplovę „Bosh SMV48M10EU“ (vertė 300 Eur); 4) šaldytuvą „Samsung RL58GPGIH1/XEF“ (vertė 350 Eur); 5) indukcinę kaitlentę „Elektrolux EHI6540FWP“ (vertė 250 Eur); 6) orkaitę „Electrolux EOC45651OX“ (vertė 250 Eur); 7) gartraukį „ELICA Elibloc HT GR/A/60“ (vertė 70 Eur); 8) akmens masės kriauklę „Blancometra 5S Silgranit“ (vertė 130 Eur); 9) maišytuvą „Blancowili Chrom HD“ (vertė 30 Eur); 10) LED šviestuvus, 6 vnt. (vertė 24 Eur); 11) sulčiaspaudę „Stollar JE95“ (vertė 60 Eur); 12) kavos malūnėlį „Bosh“ (vertė 30 Eur);
4.2. hole esančius daiktus ir baldus: 13) minkštasuolį iš beržo medienos „Vilnis R“ (vertė 80 Eur); 14) indaują iš beržo medienos „Indauja 5“ (vertė 400 Eur); 15) valgomąjį stalą su 6 oda aptrauktomis kėdėmis „Grifas P“ (vertė 600 Eur); 16) dvivietę sofą „Greta“ (vertė 300 Eur); 17) itališkus pakabinamus šviestuvus, 5 vnt. (vertė 350 Eur); 18) sieninį šviestuvą (vertė 20 Eur); 19) elektrinį durų skambutį (vertė 5 Eur); 20) holo langų ir balkono durų tekstilines žaliuzes, 4 vnt. (vertė 40 Eur); 21) stumdomą veidrodį–duris (vertė 120 Eur); 22) paveikslą, pakabintą ant sienos (vertė 150 Eur); 23) dujinio katilo temperatūros automatinį reguliatorių (vertė 60 Eur); 24) molinę vazą (vertė 12 Eur); 25) guminį-medžiaginį kilimėlį batams nusivalyti (vertė 0 Eur); 26) sieninį šviestuvą iš lauko pusės virš įėjimo durų (vertė 25 Eur); 27) automatinį šviesos reguliatorių virš įėjimo durų (vertė 5 Eur);
4.3. balkono įrangą: 28) nerūdijančio plieno turėklus (vertė 700 Eur);
4.4. koridoriaus drabužinėje esančius daiktus: 29) sieninį šviestuvą, 1 vnt. (vertė 10 Eur); 30) du metalinius stelažus-lentynas daiktams sudėti (vertė 40 Eur); 31) įrankių dėžę su įrankiais (vertė 0 Eur); 32) batų priežiūros ir skalbimo reikmenis (vertė 0 Eur); 33) elektrinę drelę su akumuliatoriais (vertė 40 Eur); 34) pramoninį feną (vertė 15 Eur); 35) dulkių siurblį „Philips FC9174/01“ su žarna, metaliniu prailgintuvu ir universaliu šepečiu (vertė 50 Eur); 36) metalinę skalbinių džiovyklą (vertė 0 Eur); 37) chromuotą vamzdį pakaboms kabinti (vertė 0 Eur); 38) medines pakabas, 10 vnt. (vertė 0 Eur); 39) universalų-profesionalų kotą-šepetį grindims valyti su priedais (vertė 20 Eur);
4.5. žalioje vonioje esančius daiktus ir įrangą: 40) elektrinę džiovyklę „BOSH EcoLogixx 7 WTW86583SN“ (vertė 400 Eur); 41) skalbimo mašiną „BOSH i-DOS 8-os serijos WAS28880SN“ (vertė 450 Eur); 42) pakabinamą unitazą su dangčiu ir įmontuojamu vandens bakeliu su nuleidimo mechanizmu (vertė 20 Eur); 43) kriauklę (vertė 40 Eur); 44) maišytuvą (vertė 30 Eur); 45) veidrodį (vertė 30 Eur); 46) šviestuvą virš veidrodžio (vertė 40 Eur); 47) dušo kabinos stiklinę sieną–duris (vertė 180 Eur); 48) įmontuojamą dušo galvutę (lietus), 1 vnt., ir dušo žarną su reguliuojama galvute ir maišytuvu (vertė 60 Eur); 49) LED šviestuvus, sumontuotus lubose (vertė 30 Eur); 50) ventiliatorių lubose (vertė 0 Eur); 51) klozeto šepetį su stikliniu įdėklu (vertė 0 Eur); 52) žalios spalvos skysto muilo dozatorių (vertė 0 Eur); 53) žalios spalvos muilinę ir puoduką dantų šepetukams susidėti (vertė 0 Eur);
4.6. svetainėje esančius daiktus ir įrangą: 54) kampinę sofą „Impulse Mega“ (vertė 1 600 Eur); 55) individualaus užsakymo juodą lakuotą televizoriaus staliuką (vertė 300 Eur); 56) skystųjų kristalų 55 colių įstrižainės televizorių „LG 55UB850V“ su dviem distanciniais pulteliais (vertė 600 Eur); 57) internetinį routerį (vertė 0 Eur); 58) garso kolonėles, 2 vnt., boso kolonėlę, 1 vnt. (vertė 15 Eur); 59) įvadinio vandens vamzdžio elektrinį šildytuvą, įleidžiamą į patį įvadinį vandens vamzdį, 1 vnt. (vertė 0 Eur); 60) dujinį katilą „Proterm Tiger“ (vertė 700 Eur); 61) židinio kapsulę (vertė 900 Eur); 62) klijuoto uosio laiptus su turėklais (vertė 600 Eur); 63) stoglangių tekstilines žaliuzes, 2 vnt. (vertė 20 Eur); 64) gelsvos spalvos žurnalinį staliuką (vertė 120 Eur); 65) 3 (tris) pakabinamus ant sienos paveikslus-nuotraukas (vertė 219 Eur); 66) didelę stiklinę dekoratyvinę vazą su trimis plastikinėmis gėlėmis (vertė 60 Eur); 67) stiklinę vazą šampano taurėms sudėti, 6 (šešias) šampano taures (vertė 120 Eur); 68) mažą geltoną vazelę gėlėms (vertė 5 Eur); 69) molinį dekoratyvinį ąsotį (vertė 5 Eur); 70) įmontuojamą į lubas LED šviestuvą, 8 vnt. (vertė 80 Eur);
4.7. antro aukšto miegamajame esančius daiktus: 71) miegamojo lovą iš beržo medienos su čiužiniu 2 m x 1,80 m ir dviem spintelėmis šalia lovos, su stalčiais (vertė 400 Eur); 72) pūkinę antklodę (vertė 0 Eur); 73) 2 (dvi) pagalves (vertė 0 Eur); 74) patalynės komplektą (vertė 0 Eur); 75) įmontuojamus į lubas LED šviestuvus, 10 vnt. (vertė 100 Eur); 76) stoglangių tekstilinės žaliuzes, 2 vnt. (vertė 20 Eur); 77) medinį juodai baltą su stikliniu paviršiumi žurnalinį staliuką (vertė 150 Eur);
4.8. vaikų kambaryje esančius daiktus ir įrangą: 78) šviestuvą lubose, 1vnt. (vertė 20 Eur); 79) sieninį šviestuvą, 1 vnt. (vertė 20 Eur); 80) spintą drabužiams, 1 vnt. (vertė 150 Eur); 81) lentyną knygoms, 2 vnt. (vertė 70 Eur); 82) rašomąjį stalą, 1 vnt., su stalčių spintele ,1 vnt. (vertė 150 Eur); 83) žalios spalvos biuro kėdę ant ratukų su reguliuojamu atlošu (vertė 60 Eur); 84) apsauginę plievelę po biuro kėde ant grindų (vertė 0 Eur); 85) profesionalų kompiuterio monitorių (vertė 150 Eur); 86) printerį-skanerį „Samsung“ (vertė 10 Eur); 87) stacionarų kompiuterį, 1 vnt. (vertė 200 Eur); 88) žalią kušetę „Perla“ (vertė 400 Eur); 89) pūkinę antklodę ir pagalvę su patalynės komplektu (vertė 20 Eur); 90) medinę lango žaliuzę, 1 vnt. (vertė 20 Eur);
4.9. miegamajame esančius daiktus ir įrangą: 91) 4 (keturių) durų sieninę spintą su stalčiais (vertė 400 Eur); 92) 7 (septynis) patalynės komplektus (vertė 70 Eur); 93) dienines ir naktines užuolaidas su tvirtinimu prie lubų (vertė 150 Eur); 94) gryno medžio miegamojo lovą, 1 vnt., su 2 spintelėmis su stalčiais šalia lovos (vertė 450 Eur); 95) čiužinį „Tempur“ 2 m x 2 m (vertė 600 Eur); 96) kupranugarių vilnos antklodę (vertė 70 Eur); 97) 2 „Tempur“ pagalves su patalynės komplektu (vertė 70 Eur); 98) 2 (du) stalinius metalinius šviestuvus su baltais gaubtais (vertė 250 Eur); 99) šviestuvą, sumontuotą lubose (vertė 50 Eur); 100) pakabinamą turkišką suvenyrą „Akis“ (vertė 0 Eur); 101) sudedamą naujametinę plastikinę 2 m žalios spalvos eglutę (vertė 40 Eur); 102) eglutės papuošalus-žaisliukus, naujametines girliandas (vertė 40 Eur);
4.10. drabužinėje šalia miegamojo kambario esančius daiktus ir įrangą: 103) pagal specialių užsakymą pagamintas ir sumontuotas lentynos su stalčiais ir įmontuotu chromuotu vamzdžiu pakaboms (vertė 250 Eur); 104) frotinius (įvairių spalvų) rankšluosčius, 12 vnt. (vertė 60 Eur); 105) įvairius įrankius (vertė 0 Eur); 106) atsargines apšvietimo LED lempas, 10 vnt. (vertė 50 Eur); 107) vieną dieninės šviesos lempą (vertė 10 Eur); 108) fotoaparatą Nikon D200, 1 vnt., su pritvirtinama blykste „Nikon“ 1 vnt., teleobjektyvu „Sigma“ 24-70 mm (vertė 450 Eur); 110) profesionalų juodos spalvos krepšį su metaline emblema „Canon“ fototechnikai susidėti (vertė 20 Eur); 111) elektrinį ventiliatorių (vertė 10 Eur); 112) sieninį šviestuvą (vertė 5 Eur); 113) pakabinamą ant lubų nesumontuotą 3-jų lempų šviestuvą (vertė 15 Eur); 114) metalines kopėčias (vertė 40 Eur); 115) lyginimo lentą (vertė 20 Eur); 116) lygintuvus, 2 vnt. (vertė 60 Eur);
4.11. vonioje, šalia miegamojo kambario, esančius daiktus ir įrangą: 117) juodą spintelę higienos ir vonios priemonėms su įmontuota kriaukle „Villeroy & Bosh“ (vertė 400 Eur); 118) įmontuotą į sieną maišytuvą (vertė 60 Eur); 119) vonios maišytuvą su kilnojamu dušu (vertė 40 Eur); 120) pakabinamą bide „Villeroy & Bosh“ su įmontuotu maišytuvu (vertė 600 Eur); 121) pakabinamą klozetą „Villeroy & Bosh“ su „soft close“ dangčiu ir potinkiniu rėmu su bakeliu (vertė 700 Eur); 122) pakabinamą įrėmintą veidrodį (vertė 120 Eur); 123) pakabinamą itališką dienos šviesos sieninį šviestuvą virš veidrodžio (vertė 150 Eur); 124) šviestuvus, sumontuotus lubose, 8 vnt. (vertė 40 Eur); 125) metalinę muilinę (vertė 0 Eur); 126) klozeto šepetį su metaliniu kotu ir metaliniu dėklu (vertė 0 Eur); 127) manikiūro komplektą (vertė 0 Eur); 128) metalinį skysto muilo dozatorių (vertė 0 Eur); 129) dviejų skirtingų rūšių prancūziškus kvepalus (vertė 0 Eur).
5. Ieškovo teigimu, daiktų, kurių kaina šiame sąraše yra nurodyta, bendra vertė yra 21 590 Eur, o tie daiktai, kurių vertė įvardyta kaip 0 Eur, taip pat nėra beverčiai, tik ieškovas negali įrodyti jų vertės, taigi mano, kad ji siekia 500 Eur sumą. Todėl iš viso prašo priteisti iš atsakovo iš viso 22 090 Eur (21 590 Eur + 500 Eur).
6. Atsakovas M. B. 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 9 478 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos pagal šį priešieškinį iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
7. Jame nurodė, kad po ginčo buto pardavimo iš varžytynių, nepaisant Nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. gegužės 9 d. įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į šį turtą, ieškovas vengė perduoti butą, ignoravo atsakovo bei antstolės įpareigojimus išsikelti iš jo per nustatytus terminus. Dar daugiau, ieškovas ne tik neperdavė turto, bet ir gavo iš jo naudojimo pajamas pagal 2015 m. birželio 15 d. atnaujintą skelbimą dėl šio buto nuomos. Kadangi butas, esantis pajūryje, nebuvo atlaisvintas viso vasaros sezono metu, ieškovas nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. liepos 31 d. už 66 dienas, skaičiuojant 350 Eur už parą (paros buto nuomos mokestis, kurį ieškovas pripažino gavęs iš nuomininkų 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 2 d.), taikant apgyvendinimo įstaigų užimtumo tuo metu Palangoje procentą (38 proc.), be teisinio pagrindo gavo 8 778 Eur pajamas, kurias ieškovas prašo priteisti remdamasis CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis. Taip pat prašo priteisti jam 700 Eur patirtus tiesioginius nuostolius – nuomos mokestį, kurį atsakovas grąžino jį ieškovui sumokėjusiems buto nuomininkams, gyvenusiems ieškovo leidimu ginčo bute nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo M. B. ieškovui R. S. 3 365 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 003,54 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; 2) priteisė iš ieškovo R. S. atsakovui M. B. 8 050 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 304,15 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą priešieškinio dalį atmetė; 3) grąžino ieškovui R. S. 366 Eur žyminio mokesčio permoką.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas pripažino daiktų, nurodytų sąrašo pozicijose 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 17, 19, 20, 21, 23, 26, 27, 28, 37, 42, 43, 44, 47, 48, 49, 50, 59, 61, 62, 63, 70, 75, 76, 78, 79, 81, 90, 91, 99, 103, 111, 112, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123, 124, buvimo bute faktą, tačiau teigė, kad beveik visi jie yra įmontuoti į patį butą ir negali būti eksploatuojami atskirai (juos išmontuojant), kitaip būtų pabloginta ne tik buto, bet ir išmontuotų daiktų būklė. Su atsakovo argumentais, kad kartu su butu jis įgijo ir aptartus daiktus, teismas sutiko tik iš dalies.
10. Įvertinęs 2016 m. balandžio 20 d. turto pardavimo iš varžytynių akto turinį, teismas padarė išvadą, kad turto vertinimo, o tuo pačiu ir pardavimo objektu buvęs įrengtas butas. Tačiau specialiai butui projektuojami baldai savo individualių požymių nepraranda ir nekilnojamaisiais daiktais netampa. Ir nors kai kuriais atvejais, atskiriant juos nuo nekilnojamojo daikto, jie gali prarasti dalį vertės, tačiau toks atskyrimas negali turėti įtakos daikto vertės sumažėjimui iš esmės. Virtuvės baldų komplektą taip pat sudaro ir buitinė technika, t. y. indukcinė kaitlentė, orkaitė, gartraukis, indaplovė, kurie, teismo vertinimu, taip pat gali būti atskirti nuo buto be buto vertės pasikeitimo. Teismas neįžvelgė pagrindo spręsti, kad virtuvės baldų komplektas su jame integruota technika (orkaite, gartraukiu, indaplove) būtų turėjęs įtakos buto vertei, nustatytai vertinimo akte, nurodęs, kad tokių duomenų byloje nėra.
11. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad baldai nelaikomi nekilnojamaisiais daiktais pagal CK 4.2 straipsnio 2 dalį ir savaime nėra įtraukiami į nekilnojamojo turto vertę. Tokie daiktai, kaip virtuvės baldų komplektas, kaitlentė, iš viso negalėjo būti išieškojimo objektu. Vien tai, kad virtuvės baldų komplektas buvo nufotografuotas turto vertinimo metu, kitokiai išvadai pagrindo nesudaro.
12. Teismo vertinimu, taip pat ir tokie daiktai, kaip itališki pakabinami šviestuvai, holo langų ir balkono tekstilinės žaliuzės, stumdomas veidrodis, stoglangių tekstilinės žaliuzės, lentynos knygoms, medinės lango žaliuzės, 4 durų sieninė spinta su stalčiais, pagal specialų užsakymą pagamintos ir sumontuotos lentynos su stalčiais ir įmontuotu chromuotu vamzdžiu pakaboms, sieninis šviestuvas, pakabinamas įrėmintas veidrodis, pakabinamas itališkas dienos šviesos sieninis šviestuvas virš veidrodžio, gali būti atskirti ir neturi įtakos pagrindinio daikto vertei, todėl jie negali būti laikomi varžytynių objekto – buto – sudėtine dalimi.
13. Kita vertus, teismas pripažino, kad tokie kilnojamieji daiktai, kaip vonios kambariuose esančios kriauklės su maišytuvais, šviestuvai, įmontuoti į lubas, virtuvėje esanti kriauklė, elektrinis durų skambutis, dujinio katilo temperatūros automatinis reguliatorius, pritvirtintas prie sienos, židinio kapsulė, dujinis katilas, nerūdijančio plieno balkono turėklas, pakabinami unitazai, dušo kabinos stiklinė siena, įvadinio vandens vamzdžio elektroninis šildytuvas, įleidžiamas į patį įvadinį vamzdį, įmontuotas į sieną maišytuvas, vonios maišytuvas su kilnojamu dušu, ventiliatorius, įmontuotas lubose, klijuoto uosio laiptai su turėklais, automatinis šviesos reguliatorius, LED šviestuvai, sumontuoti lubose, yra skirti užtikrinti naudojimąsi butu (su jame jau esančiais įrengimais, esančiomis patalpomis) pagal jų funkcinę paskirtį, todėl jų atskyrimas pablogintų buto būklę, be jų pagrindinis daiktas taptu nevisaverčiu. Dėl šių priežasčių išvardytus daiktus pripažino parduoto iš varžytynių buto, kaip objekto, sudėtinė dalimi, turėjusią įtakos ir sudariusią dalį jo vertės.
14. Spręsdamas dėl kitų ieškinyje nurodomų daiktų, teismas atkreipė dėmesį į 2016 m. spalio 1 d. priėmimo–perdavimo aktą, kuriame ieškovas savo parašu patvirtino, kad atsakovas perdavė, o jis priėmė savo asmeninius daiktus, materialinių vertybių nepaliko, pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad šio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo metu ieškovo atžvilgiu buvo naudojama kokia nors prievarta ar kad jis buvo verčiamas jį pasirašyti. Be to, ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl pasirašė priėmimo–perdavimo aktą be pastabų, jeigu jam buvo grąžinti ne visi daiktai. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai prieštaringi ir nelogiški, kadangi mažai tikėtina, jog asmuo, išnuomojęs butą svetimiems žmonėms, palieka jame tokius brangius daiktus, kaip fotoaparatas, ar išskirtinai asmeninio naudojimo daiktus – prancūziškus kvepalus (2 buteliukai) ir kt. Aplinkybė, kad ieškovas dalį daiktų iš buto atsiėmė, patvirtinama liudytojų A. O. ir G. O. paaiškinimais.
15. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovas be teisinio pagrindo yra įgijęs tik dalį iš visų ieškinyje nurodytų daiktų. Spręsdamas dėl be pagrindo įgyto turto vertės, teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikti šio turto įsigijimo dokumentai, o vertė įrodinėjama 2018 m. rugsėjo 24 d. konsultacija dėl galimos tokio turto kainos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti šia konsultacija, kurią pateikė atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Nustatęs, kad atsakovas ieškovui neperdavė turto, kurio vertė lygi 3 365 Eur, šią sumą teismas ir priteisė iš atsakovo.
16. Spręsdamas atsakovo priešieškinyje pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas nurodė, kad atsakovas butą varžytynėse įsigijo 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. įregistravo savo nuosavybės teisę į jį, o 2016 m. gegužės 26 d. baigėsi teisminiai ginčai, tačiau ieškovas, atsakovo reikalavimu, buto neatlaisvino. Įvertinęs tokias aplinkybes, teismas priėjo prie tokios išvados, kad ieškovas be teisinio pagrindo naudojosi atsakovui priklausančiu turtu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. Aplinkybes, kad ir šiuo laikotarpiu ieškovas siekė nuomoti butą, patvirtina buto nuomos skelbimas, kuriame teigiama, kad nuomojami 5 kambarių apartamentai (duomenys neskelbiami), o kontaktuose nurodomas ieškovo telefono numeris. Skelbimo turinys paneigia ieškovo paaiškinimus, kad jo telefono numeriu prašė leisti pasinaudoti jo draugas kito buto nuomai, juolab kad šiame skelbime aiškiai nurodytas būtent ginčo buto adresas. Be to, faktą, kad ieškovas 2016 metų vasarą buvo išnuomojęs šį butą rusakalbiams asmenims dvi ar tris savaites, patvirtino ir liudytoja apklausta A. K.. Taip pat pats ieškovas yra pripažinęs, kad gavo 700 Eur nuomos mokestį, t. y. 350 Eur už parą, už nuomos laikotarpį nuo 2016 n. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 2 d.
17. Tokios nustatytos aplinkybės teikė pagrindą teismui konstatuoti, kad ieškovas, be teisinio pagrindo naudodamasis atsakovui priklausančiu turtu, nepagrįstai gavo nuomos mokestį už 23 dienas (nurodytas liudytojos ir pripažįstamas ieškovo), kurio dydį apskaičiavęs pagal paties ieškovo nustatytą 350 Eur vienos paros nuomos kainą teismas atsakovui priteisė 8 050 Eur (23 d. x 350 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria jo ieškinio dalis atmesta, o priešieškinio dalis patenkinta, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Turto vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta, kad vertinamas butas yra pilnai įrengtas. Nebuvo vertinama bute buvusi techninė įranga, baldai, santechnika, šių įrenginių, baldų būklė, nenustatinėjama šių objektų rinkos vertė, įtaka buto vertei, todėl šie objektai nesudarė ekspertizės akte nurodytos buto kainos. Nustatant buto kainą buvo vertinama tik jo vidaus apdaila ir pagrindinės konstrukcijos. Teismas nepagrįstai vertino ne ekspertizės aktą, o jo priedus – buto nuotraukas.
18.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad tam tikri daiktai yra skirti užtikrinti naudojimąsi butu (su jame jau įrengtais įrengimais, esančiomis patalpomis) pagal jo funkcinę paskirtį, o jų atskyrimas pablogintų buto būklę ar kad be jų pagrindinis daiktas būtų pripažintas nevisaverčiu.
18.3. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, kad ieškovas turėtų įrodyti, kad bute yra likę jam priklausantys daiktai. Ieškovas nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. į butą patekti negalėjo, neturėjo jokių realių ir objektyvių galimybių pateikti įrodymus apie bute esančius kilnojamuosius daiktus, o teismas, atsisakydamas išduoti liudijimą įrodymams gauti, tokių galimybių nesudarė. Negalima iš ieškovo reikalauti įrodymų, kurių jis objektyviai negali pateikti, įrodymus apie bute esančius kilnojamuosius daiktus gali pateikti tik atsakovas. Tuo tarpu atsakovas įrodymų, kad bute ieškovo nurodytų daiktų nėra, nepateikė, nors tam turėjo visas galimybes.
18.4. Aplinkybę, kad priėmimo–perdavimo akte nurodytų daiktų ieškovas negavo, patvirtino liudytojai E. L., A. K., kurie nurodė, kad ieškovui buvo perduoti tik rūbai. Atsakovas grasino, kad jei ieškovas nepasirašys akto, neatgaus ir aptartų daiktų. Taigi, jis tokį aktą pasirašė dėl atsakovo naudoto spaudimo.
18.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. O. paaiškinimais, jie yra nenuoseklūs ir vertintini kritiškai. Šis asmuo, atsakovo kvietimu atvykęs atlikti šildymo sistemos remonto darbus, į svetimą butą atvyko su visa šeima (žmona ir mažamečiu vaiku), jame nakvojo, tai patvirtina ypatingus šio liudytojo asmeninius ir draugiškus ryšius su atsakovu, jo siekį padėti atsakovui išvengti civilinės atsakomybės. Liudytojo parodymai nenuoseklūs ir nelogiški. Jis teigia, kad gerai nematė kaip buvo išnešami daiktai, tik girdėjo bildesį, nors buvo bute, tačiau tvirtina, kad daiktai buvo išnešti. Vienu atveju nurodo, kad ieškovas buvo bute, nešant daiktus, tačiau vėliau nurodo, kad maišus iš buto nešė į apačią, kur buvo ieškovas, t. y. kad ieškovas nebuvo bute. Liudytojas nurodė, kad butas liko tuščias, buvo išnešta net lova, ant kurios miegojo, nors nei kas baldus išrinko, nei kas nešė, nei ar juos nešė jis nematė, matė tik nešamą televizorių.
18.6. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, liudytoja G. O. ne tik patvirtino, kad nematė, kokie daiktai buvo perduoti ieškovui, tačiau jos parodymai paneigia atsakovo parodymus, kad ieškovas išsivežė baldus ir buitinę techniką, nes ši liudytoja baldų ar buitinės technikos nematė nei lauke, nei mikroautobuse, tik matė daiktus sukrautus į maišus ir dėžes laiptinėje, o šios aplinkybės atitinka ir ieškovo bei liudytojo E. L. nurodomas aplinkybes apie daiktus atsakovo perduotus maišuose.
18.7. Priešieškinio dalį teismas patenkino net nenagrinėjęs reikalavimo nepagrįsto praturtėjimo instituto kontekste. Atsakovas privalėjo įrodyti ne tik, kad ieškovas gavo naudą iš buto nuomos nurodytu laikotarpiu, t. y. realiai nuomojo ir gavo pajamas, tačiau ir tai, kad atsakovas pats būtų nuomojęs butą nurodytu laikotarpiu. Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. sausio 11 d., atsakovas nurodė, kad jis buto nenuomoja, todėl jis negalėjo patirti turto sumažėjimo, kas, atitinkamai, eliminuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybę.
18.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas butą nuomojo 23 dienas. Liudytoja A. K. patvirtino, kad 2016 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais bute gyveno tik ieškovas, nuomininkų nematė, o rusakalbiai asmenys gyveno 2016 metų rugpjūčio mėnesį. Šie asmenys negalėjo būti ieškovo į butą įleisti nuomininkai, nes nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. butą užvaldė atsakovas.
18.9. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas pateikė po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teismas šių išlaidų turėjo nepriteisti.
18.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistos procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo patikslinto, o ne nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos. Patikslintu ieškiniu buvo pakeistas tik pradinio ieškinio dalykas, bet ne pagrindas.
19. Atsakovas M. B. atsiliepime į ieškovo R. S. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
19.1. Turto ekspertizės akte nurodyta, kad vertinamas turtas sudaro užbaigtą visumą (kompleksą), jo paskirtis atitinka esamą panaudojimą, o alternatyvus panaudojimas yra netikslingas. Akivaizdu, kad butas vertintas kaip visuma, t. y. kartu su jame esančiais būtinais įrengimais, kurie negali būti atskirti, nepabloginant buto būklės.
19.2. Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo sprendimo 13 punkte aptarti daiktai nėra buto sudėtinė dalis, ne tik prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, bet ir Statybos techninį reglamento STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatoms, todėl laikytini nepagrįstais.
19.3. Ieškovas neneigia aplinkybės, kad nuomojo butą net ir po to, kai jis nuosavybės teise perėjo atsakovui. Ieškovas gavo naudą iš neteisėto svetimo turto valdymo. Byloje yra ginčo buto nuomos skelbimas, iš kurio matyti, kad ieškovas 2015 m. birželio 15 d. skelbimą atnaujino. Taigi atsakovas nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. be jokio teisinio pagrindo naudojosi ieškovo butu bei gavo pajamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo
1. Apeliantas R. S. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkintas jo reikalavimas atsakovui M. B. dėl 22 090 Eur kompensacijos už be teisinio pagrindą įgytą turtą priteisimo (pirmosios instancijos teismas patenkino tik dalį šio reikalavimo ir priteisė 3 365 Eur dydžio kompensaciją). Apeliantas, siekdamas ir likusios sumos dalies, t. y. 18 725 Eur priteisimo, apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo neteisingas išvadas šiuo atveju lėmė netinkamai paskirstyta šalims įrodinėjimo našta ir netinkamas byloje esančių įrodymų įvertinimas. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka ir sprendžia, kad teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, ištyrė ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, taigi, atmesdamas dalį apelianto reikalavimų kaip neįrodytų ir / ar nepagrįstų, priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą.
2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012, 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
3. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas, visų pirma, turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir, atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
4. Pagal civiliniame procese galiojančią bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Todėl ir aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).
5. Nagrinėjimo ginčo atveju apeliantas privalėjo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, bet neturėjo įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į apelianto reikalavimą, turėjo įrodyti atsakovas. Kitaip tariant, siekdamas visiško savo reikalavimų patenkinimo, apeliantas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad visi šie daiktai (pagal apelianto sudarytą sąrašą) iš tiesų buvo atsakovui varžytynėse parduotame bute kai šio buto valdymo kontrolę perėmė atsakovas, kad šis juos valdo, naudojasi ir apelianto reikalavimu negrąžina, o atsakovas, apeliantui įrodžius visų ginčo daiktų buvimą, atitinkamai turėjo įrodyti, kad kiekvienas iš buvusių jame daiktų buvo jam parduotas kaip varžytynėse įgyto daikto (buto) neatskiriama dalis ir kad jų vertė buvo įskaityta į buto kainą, kurią jis yra sumokėjęs.
6. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą neginčijo tokio fakto, kad dalis ieškinyje nurodytų daiktų (vonios kambariuose esančios kriauklės su maišytuvais; šviestuvai, įmontuoti į lubas; virtuvėje esanti kriauklė; elektrinis durų skambutis; dujinio katilo temperatūros automatinis reguliatorius, pritvirtintas prie sienos; židinio kapsulė; dujinis katilas; nerūdijančio plieno balkono turėklas; pakabinami unitazai; dušo kabinos stiklinė siena; įvadinio vandens vamzdžio elektroninis šildytuvas, įleidžiamas į patį įvadinį vamzdį; įmontuotas į sieną maišytuvas; vonios maišytuvas su kilnojamu dušu; ventiliatorius, įmontuotas lubose; klijuoto uosio laiptai su turėklais; automatinis šviesos reguliatorius; LED šviestuvai, sumontuoti lubose) iš tiesų yra ginčo bute ir jis juos perėmė kartu su butu.
7. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad nutarties 25 punkte išvardyti daiktai yra neatskiriama buto dalis ir kad jie sudaro UAB ,,Turto spektras“ antstolės R. Vizgaudienės užsakymu atliktos turto vertės ekspertizės akte nurodytą buto kainą, tvirtindamas, kad tokie daiktai negalėjo ir nebuvo įgyti kartu su butu, o teismas nepagrįstai suabsoliutino šio ekspertizės akto priedus (nuotraukas) ir neatsižvelgė į jo turinį. Ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
8. Turto arba verslo vertės nustatymo principai, pagrindai ir tvarka yra numatyti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (2014 m. spalio 7 d. redakcija Nr. VIII-1202, galiojusi turto vertinimo metu). Pagal šio įstatymo 2 dalies 12 punktą turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti turto vertinimo ataskaita, be kita ko, joje turi būti nurodomi vertinamo turto (arba verslo) individualūs požymiai, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, vertinamo turto (arba verslo) aprašymas (3 ir 12 punktai).
9. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Turto spektras“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodyta, kad jos objektas – 121,05 kv. m. bendro ploto butas su bendrojo naudojimo patalpomis, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), baigtumas – 100 proc. Ekspertizės akto 2.4. punkte nurodyta, kad vertinamas butas yra vieno aukšto pastato mansardiniame aukšte, nestandartinio išplanavimo, per du aukštus, jame yra trys gyvenamieji kambariai, virtuvė, dvi higienos patalpos, koridorius. Pamatai – betono, sienos – plytų mūras, perdanga – medinė, stogas – šlaitinis, dengtas skarda, langai – plastikiniai su stiklo paketu, įėjimo durys – ,,šarvo“, vidaus durys – medinės, radiatoriai – skardiniai. Inžinerinė įranga: vandentiekis (miesto), kanalizacija (miesto), elektra, vietinis centrinis šildymas, gamtinės dujos. Kambarių grindys dengtos parketlentėmis, sienos ir lubos – dažytos, higienos patalpų grindys – grindų plytelių, sienos – keraminių plytelių, lubos – dažytos. Vertinamo turto fizinė būklė gera (ekspertizės 10-11 lapai). Galutinėje išvadoje nurodyta, kad buto vertė vertinimo dieną, 2015 m. sausio 22 d., yra 130 100 Eur, vertinamas turtas sudaro užbaigtą visumą (kompleksą), jo paskirtis atitinka esamą panaudojimą, o alternatyvus panaudojimas yra netikslingas.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius ekspertizės akto duomenis bei padarytą išvadą, kad vertinamas objektas yra 100 proc. baigtumo gyvenamosios paskirties turtas, kuris tinkamas naudoti pagal paskirtį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nutarties 26 punkte nurodyti daiktai yra neatsiejamai susiję su galimybe šiuo turtu naudotis pagal paskirtį, t. y. jame apsigyventi. Akivaizdu, kad laiptų, turėklų, įmontuotų šviestuvų, santechnikos išmontavimas lemtų tai, kad turtas, neatlikus papildomų investicijų, nebūtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tai, kad į turto vertinimo objektą pateko ir pirmiau aptarti buto elementai, neabejotinai patvirtina ekspertizės akto priedai – nuotraukos, kuriose jie yra užfiksuoti. Jeigu ekspertų vertintas butas nebūtų turėjęs tokių apsigyvenimui jame būtinų įrengimų (daiktų), labiau tikėtina, kad ir jo vertė, o kartu ir pardavimo varžytynėse kaina būtų mažesnė, įvertinant būsimus įrengimo iki galimybės juo naudotis pagal paskirtį kaštus.
11. Faktą, kad atsakovas, įsigydamas ginčo turtą ir sumokėdamas nustatyto dydžio kainą, tikėjosi gauti pagal paskirtį tinkamą naudoti ir tinkamai sukomplektuotą turtą, pavirtina ir kitas byloje esantis rašytinis įrodymas – skelbimas apie parduodamą turtą. Jame, be kita ko, nurodyta, kad parduodamas visiškai įrengtas butas su autonominiu dujiniu šildymu, nauja kanalizacija, kokybiška elektros instaliacija, su dviem erdviais vonios kambariai, kurių viename įrengta vonia, kitame – dušas, įmontuota kokybiška skandinaviška santechnika ir kt.
12. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šios nutarties 25 punkte nurodyti ir pirmiau jau aptarti daiktai / įranga yra neatsiejamai susiję su ginčo butu ir jie priklauso atsakovui, kuris juos įgijo sumokėdamas varžytynių metu nustatytą buto kainą. Taigi, atsakovas yra teisėtas šio turto savininkas, todėl apelianto reikalavimas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą šioje dalyje taip pat teismo buvo atmestas pagrįstai.
13. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi atmesti jo reikalavimus dėl to, kad neįrodytas kai kurių iš daiktų buvimas ginčo bute, tvirtina, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas šalims. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tų daiktų, kurių buvimo bute teismas sprendime nenustatė, buvimą šiame bute iki to momento, kai į jį pateko teisėtas buto savininkas (atsakovas), turėjo įrodinėti pats atsakovas, nes apeliantas į butą patekti jau nebegali. Šie apeliacinio skundo teiginiai aiškiai stokoja pagrįstumo, o tokia argumentacija iš esmės reiškia, kad atsakovas turėtų pareigą įrodyti tai, kas neįmanoma.
14. Apeliantas aplinkybę, esą ir kiti daiktai buvo ginčo bute, byloje įrodinėjo nuotraukomis, padarytomis, kaip nurodoma jo atstovui siųstame elektroniniame laiške, 2015 m. kovo mėnesį. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad visi ginčo daiktai apeliantui buvo grąžinti, o tokį faktą įrodinėjo šalių 2016 m. spalio 1 d. pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu bei liudytojų parodymais.
15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas žinojo apie varžytynių rezultatą, apie šio buto naują savininką, apie jam adresuojamus raginimus perduoti butą naujam savininkui, todėl galėjo ir turėjo laiku pasirūpinti asmeninių daiktų, jeigu jie ir buvo šiame bute, pergabenimu arba užfiksuoti visus jame buvusius daiktus perduodamas butą naujajam savininkui, juolab kad butas, kaip nustatyta šioje byloje, buvo nuomojamas tretiesiems asmenims. To neįvyko tik dėl paties apelianto atsisakymo bendradarbiauti, taigi, jam pačiam tokioje situacijoje ir tenka neigiamų padarinių dėl neįrodytos aplinkybės atsiradimo rizika.
16. Tokia išvada darytina, be kita ko, ir atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovas 2016 m. balandžio 20 d. turto perdavimo iš varžytynių akto Nr. S-16005816 pagrindu įsigijo apeliantui priklausiusį butą, tačiau iki pat 2016 m. rugpjūčio mėnesio neturėjo galimybės į butą patekti, apeliantui nesutinkant iš jo išsikelti. Dėl to ginčo byloje nėra.
17. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnis 3 dalis), apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ir turto vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančiais (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-721-538/2017). Be to, pirmiau ne kartą teikė skundus dėl antstolės, vykdžiusios išieškojimą, kuris buvo nukreiptas į ginčo butą, veiksmų (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinės bylos Nr. 2-6334-991/2015, Nr. 2YT-3869-911/2016, Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1256-112/2015, Nr. 2S-952-777/2016). Pažymėtina, kad visuose aptartuose apelianto inicijuotuose civiliniuose procesuose buvo priimti jam nepalankūs sprendimai. Kitaip tariant, apeliantas visais būdais siekė išvengti / nukelti buto perdavimą naujajam teisėtam savininkui.
18. Kaip minėta, apeliantas turėjo pakankamai laiko ieškinyje nurodytiems daiktams iš buto išsigabenti. Minėta ir tai, kad apelianto pateiktose nuotraukose užfiksuoti buto vaizdai, buvę daugiau nei prieš metus iki jo išsikraustymo iš buto, todėl tokie įrodymai, kaip fotonuotraukos, savaime nepakankami ir nepatvirtina ginčo daiktų buvimo bute, kai į jį jau galėjo patekti atsakovas. Dar daugiau, pats apeliantas 2016 m. spalio 1 d. perdavimo–priėmimo akte savo parašu patvirtino, kad atsakovas jam perdavė, o jis priėmė ginčo bute buvusius asmeninius savo daiktus, patvirtino, kad materialinių vertybių nėra palikęs. Jokių pastabų, išskyrus jo paties prierašą, kad materialinėmis vertybėmis laikytini pinigai, aukso, sidabro ir kiti vertingi dirbiniai ir papuošalai, nebuvo nurodyta, nors niekas nekliudė padaryti atitinkamas pastabas. Tokių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad, labiau tikėtina, jog apeliantas būtų nurodęs sąrašą daiktų, kurie jam nebuvo grąžinti.
19. Apeliantas savo skunde tvirtina, kad teismas privalėjo vadovautis jo iniciatyva iškviesto liudytojo E. L. paaiškinimais, esą šio akto pasirašymo metu buvo perduoti tik rūbai, o atsakovas grasino, kad jei apeliantas akto nepasirašys, jam ir šių daiktų negrąžins. Tokia situacija dėl įvykusio grasinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, juolab kad aktą pasirašęs apeliantas buvo ne vienas, be to, ginčo bute buvo dar ir kitų asmenų.
20. Teisėjų kolegija, vertindama susiklosčiusią situaciją dėl pasirašyto daiktų perdavimo akto, aktualiais pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014). Šiuo konkrečiu atveju tiek apelianto, tiek liudytojo paaiškinimus būtent ir paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – 2016 m. spalio 1 d. perdavimo–priėmimo aktas. Be to, šis atsakovo nurodomas liudytojas yra jo geras pažįstamas, bendradarbis, todėl dar ir dėl šios priežasties jo paaiškinimais negalėtų būti paneigti raštu užfiksuoti faktai bei apelianto patvirtinimai. Nepaneigta ir tokia tikimybė, kad dalį daiktų apeliantas galėjo pasiimti anksčiau, nei buvo surašytas šis aktas, juolab kad butą po įvykusių varžytynių jis nuomojo, o atlaisvino tik 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje.
21. Taigi pripažintina, kad apeliantas neįrodė dalies daiktų buvimo pas atsakovą, o atsakovo pateikti įrodymai sudaro pagrindą priešingai išvadai – jie buvo grąžinti apeliantui. Tokiu atveju ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apelianto ieškinio dalis dėl be pagrindo įgyto turto vertės atlyginimo buvo atmestas, yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl procesinių palūkanų
22. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas netinkamai nustatė laikotarpį, už kurį jam skaičiuotinos procesinės palūkanos už priteistus 3 365 Eur, t. y. už patenkintą ieškinio reikalavimo dalį. Teigia, kad jos skaičiuotinos ne nuo 2018 lapkričio 9 d., kuomet buvo pateiktas patikslintas ieškinys, o nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos (t. y. 2018 m. liepos 2 d.), nes buvo tikslinamas tik ieškinio dalykas, o ne reikalavimo pagrindas.
23. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
24. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (3 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
26. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pirmiau minėta, kad procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos priteisiamos ir skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).
27. Nagrinėjamos bylos atveju aktualūs yra ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad nors teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, jog prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu, tačiau, atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, toks prašymas turi būti pateiktas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Kitaip tariant, priešingai šaliai per teismą nukreiptas reikalavimas dėl palūkanų, kaip ir bet kuris kitas reikalavimas, turi būti suformuluotas rašytine forma (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
28. Skundžiame teismo sprendime nurodyta, kad procesinės palūkanos už apeliantui iš atsakovo priteistą sumą skaičiuotinos nuo 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Nei pradiniame ieškinyje, nei apelianto 2018 m. liepos 2 d. ar 2018 m. lapkričio 9 d. pareiškimuose dėl ieškinio dalyko patikslinimo neįvardijama, kad apeliantas prašo priteisti jam procesines palūkanas. Iš bylos medžiagos ir jos procesinės informacijos galima spręsti, kad toks prašymas priteisti procesines palūkanas buvo pareikštas tik baigiamųjų kalbų metu.
29. CPK 253 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigiamųjų kalbų turinio ribojamas, t. y. baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Tokie ribojimai susiję su CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo tinkamu įgyvendinimu ir užtikrinimu. Atitinkamai, darytina išvada, kad apeliantas neturėjo baigiamųjų kalbų metu reikšti ir tokio naujo reikalavimo, o teismas turėjo jį atsisakyti nagrinėti.
30. Tai nustačiusi, teisėjų kolegija, viena vertus, daro išvadą, apelianto reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš viso neturėjo būti nagrinėjamas. Kita vertus, teismui visgi priteisus apeliantui procesines palūkanas nuo sprendime nurodyto momento, o atsakovui dėl šios sprendimo dalies nepateikus apeliacijos, taip pat tokių motyvų, susijusių su palūkanų priteisimo momentu ar apelianto abejonėmis dėl to neįvardijus ir savo atsiliepime į apeliacinį skundą, teisėjų kolegija turi atsižvelgti į CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą, neleidžiantį apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 302 straipsnis).
31. Toks draudimas reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas objektyviai negali pakeisti sprendimo ir nustatyti, kad procesinės palūkanos apeliantui nepriteistinos, nes tai reikštų apeliacinį skundą padavusio asmens teisinės padėties pabloginimą – teisės į procesines palūkanas praradimą. Dėl to skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl ieškovo pareigos grąžinti be pagrindo gautą nuomos mokestį už butą
32. Nesutikdamas su ta teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovo priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, apeliantas teigia, kad byloje nebuvo įrodytos sąlygos CK 6.237 straipsnyje numatytam nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, taip pat yra įsitikinęs, kad atsakovas įrodymais nepagrindė savo teiginių apie apelianto gautas pajamas (nuomos mokestį), disponuojant ginčo butu. Tokius savo argumentus grindžia teiginiais, kad ne jis, o atsakovas pažeidė teisę ir neteisėtais metodais perėmė buto, kuriame gyveno apeliantas, valdymą ir pakeitė spynas, o neteisinga liudytojos A. K. parodymų interpretacija grįsta teismo išvada dėl buto nuomos ir pajamų iš šios veiklos gavimo yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiais skundo argumentais
33. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas nevertino to, ar egzistuoja CK 6.242 straipsnyje numatytos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, nes padarė išvadą, jog ginčo atveju aktualus yra CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus tokiam šalių ginčui išspręsti, tačiau suklydo kvalifikuodamas teisinį santykį. Šią klaidą, kaip neturinčią įtakos iš esmės teisingam ir šioje ginčo dalyje teismo sprendimui, ištaiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 328 straipsnis)
34. CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Šio skyriaus normose aptariamos dvi skirtingos situacijos: turto (daikto) gavimas be pagrindo ir nepagrįstas praturtėjimas. Teisės doktrinoje nurodoma, kad daikto gavimas be pagrindo yra nepagrįstas praturtėjimas plačiuoju požiūriu; sąvoką „turtas“, vartojamą šio skyriaus straipsniuose, reikia suprasti ne tik kaip daiktus, bet ir kaip turtines teises, pinigus, kitokias materialiąsias vertybes (Mikelėnas, Valentinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė 9I0. Vilnius: Justicija, 2003, p. 318).
35. Teismo taikytas CK 6.237 straipsnis nustato šio skyriaus normų taikymo prielaidas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Antra, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, trečia, jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės nebūtų visiškai apgintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
36. CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti, kurio aiškinimą kasacinio teismo praktikoje cituoja apeliantas, nurodoma, kad turi būti nustatytos tokios sąlygos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).
37. Iš aptarto teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos matyti, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo nuo ieškinio dėl be pagrindo gauto turto išreikalavimo skiriasi dviem požymiais, t. y. atsakovo nepagrįstas praturtėjimas arba atitinkamai ieškovo turto sumažėjimas turi egzistuoti ieškinio pareiškimo metu; atsakovas privalo grąžinti tik tokią sumą, kuria jis praturtėjo arba kuria sumažėjo ieškovo turtas. CK komentare nurodytas dar vienas šiuos institutus padedantis atriboti požymis – CK 6.242 straipsnyje reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas siauruoju požiūriu, todėl šiuo atveju atsakovas gauna ne daiktą – jo praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo priešieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas, bei jo dalyką, sprendžia, kad atsakovo siekiamas tikslas buvo apelianto gautos naudos (nuomos mokesčio forma), neteisėtai ir nepagrįstai naudojantis atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, priteisimas iš atsakovo. Kitaip tariant, įrodinėjo tai, kad apeliantas praturtėjo jo sąskaita gaudamas kitokią naudą. Todėl nagrinėjamu atveju aktualus ir taikytinas CK 6.242 straipsnis. Taigi, atsižvelgiant į aptartų institutų skirtumus, darytina išvada, kad iš esmės teismas neįvertino tik dviejų papildomų sąlygų, kurios būdingos nepagrįsto praturtėjimo institutui.
39. Iš bylos matyti, kad apeliantas ir po to, kai atsakovas 2016 m. balandžio 20 d. iš varžytynių įsigijo butą, jo gera valia neatlaisvino, faktiškai atsakovas į jam priklausantį butą pateko ir galėjo juo laisvai disponuoti tik praėjus 4 mėnesiams nuo jo įsigijimo, t. y. 2016 m. rugpjūčio 2 d. Ginčo, kad šalių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai (buto nuomos, subnuomos, panaudos ir kt.), nėra. Pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sutikęs, jog apeliantas naudotųsi jam priklausančiu turtu, taip pat nėra. Atsakovo veiksmai, kai ir jis pats asmeniškai, ir per išieškojimą vykdžiusią antstolę siuntė pranešimus dėl buto raktų ir inventorinės bylos perdavimo, leidžia padaryti vienareikšmišką išvadą, kad tokia susiklosčiusi faktinė situacija jam, kaip teisėtam turto savininkui, nebuvo priimtina.
40. Atmestini kaip deklaratyvūs ir tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas tokios naudos ir / ar už tokį laikotarpį, kaip teismas nustatė, nėra gavęs, o ir pats atsakovas tokių savo pajamų gavimo nedeklaravo. Iš tiesų, 2019 m. sausio 11 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad neketino buto nuomoti (garso įrašas nuo 1:08:05), ko neneigia ir atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šis faktas nesudaro pagrindo spręsti, kad nėra įrodyta aptarta būtinoji sąlyga. Nepagrįsto praturtėjimo instituto, skirtingai nei žalos atlyginimo, tikslas yra ne kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, o pašalinti pažeidėjo nepagrįstą praturtėjimą. Be to, net ir žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos įtvirtina galimybę iš atsakingo asmens neteisėtų veiksmų gautą naudą kreditoriaus reikalavimu pripažinti jo nuostoliais ir tam jokių sąlygų nenustato (CK 6.249 straipsnio 2 dalis), tik nagrinėjamoje byloje atsakovas tokio pažeistų teisių gynimo būdo nepasirinko ir apelianto civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo (CPK 13 straipsnis).
41. Taigi, vien aplinkybė, ar atsakovas ginčo laikotarpiu būtų ar nebūtų gavęs pajamų iš nuomos, ar turėjo realių ketinimų jų gauti, nagrinėjamoje byloje vertinamoje situacijoje teisiškai nereikšminga ir savaime neeliminuoja apelianto nepagrįsto praturtėjimo, šiam gavus atitinkamų pajamų iš neteisėto naudojimosi jam nepriklausančiu turtu. Nėra jokių abejonių, kad jei apeliantas būtų elgęsis sąžiningai ir perdavęs turtą atsakovui, jis tokių pajamų nebūtų galėjęs gauti.
42. Nors apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad per visą neteisėto disponavimo butu laiką jis buvo nuomojamas 23 dienas, teigdamas, kad butas nebuvo nuomojamas, nes jis pats jame gyvenęs, tačiau byloje esantis rašytinis įrodymas – ginčo buto nuomos skelbimas, kuris buvo atnaujintas 2015 m. birželio 1 d., ir kuriame buvo skelbiamas apelianto telefono numeris, liudija ką kitą – jis vertėsi buto nuoma. Be to, nuomos fakto buvimu leidžia įsitikinti ir liudytoja apklaustos kaimyninio buto savininkės A. K. paaiškinimai, jos teigimu, nuo 2016 m. birželio iki rugpjūčio mėnesio ginčo bute gyveno svetimi žmonės (2019 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:23:00).
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad apeliantas nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita, o šis nepagrįstas praturtėjimas pašalintinas, priteisiant teismo nustatytą kaip nepagrįstai gautą sumą atsakovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
44. Apeliantas taip pat nurodo ir tokius argumentus, kad teismas nepagrįstai pripažino atlygintina ir tą atsakovo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dalį, kurią pagrindžiantys įrodymai pateikti pavėluotai – po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
45. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tačiau tokios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
46. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo yra nurodyta, kad tokį reglamentavimą, kai advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą, pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kartu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010).
47. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra pateikęs tris, vienas kitą tikslinančius, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: pirmasis pateiktas 2018 m. spalio 15 d., kuriuo prašoma priteisti 1 600 Eur atstovavimo išlaidas ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai, 2019 m. sausio 11 d. patikslintas prašymas, kuriuo, be pradiniame prašyme nurodytų 1 600 Eur atstovavimo išlaidų, papildomai prašoma priteisti ir 213 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už priešieškinį, trečiasis – 2019 m. sausio 24 d., kuriame buvo padidintas prašomų priteisti atstovavimų išlaidų dydis iki 2 500 Eur.
48. Kaip savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, 2019 m. sausio 11 d. teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir pradėjo klausyti šalių baigiamųjų kalbų, kurios buvo baigtos išklausyti 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje. Pažymėtina, kad, šalims neprieštaraujant, 2019 m. sausio 24 d. posėdis buvo tęsiamas nuo paskutinio atlikto procesinio veiksmo, t. y. tęsiamas baigiamųjų kalbų klausymas. Taigi, darytina išvada, kad 2019 m. sausio 24 d. prašymas, kuriame 900 Eur suma buvo padidintos su atstovavimu susijusios išlaidos ir prašoma priteisti iš atsakovo už advokato paslaugas 2 500 Eur, buvo pateiktas praleidus terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti.
49. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju pagrįstomis galėtų būti pripažintos tik laiku – iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateiktame 2019 m. sausio 11 d. redakcijos prašyme nurodytos 1 600 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ([926,70 Eur x 2,5] x 80 proc.) ir atstovavimą teismo posėdžiuose ([926,70 Eur x 0,1] x 4 val. x 80 proc.), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Duomenų, kodėl prašymas dėl didesnių bylinėjimosi išlaidų nebuvo pateiktas iki įstatymo leidėjo nustatyto momento, byloje nėra.
50. Tokiu atveju, atsižvelgiant į teismo nustatytą atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją, atsakovui galėtų būti atlygintos 1 358,88 Eur (1 600 Eur x 84,93 proc.) su atstovavimu susijusios išlaidos. Kartu su teismo priteistu 181 Eur žyminiu mokesčiu, kuris skaičiuotinas nuo patenkintos atsakovo priešieškinio reikalavimų dalies, iš viso jam atlygintinos 1 539,88 Eur (1 358,88 Eur + 181 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą (CPK 328 straipsnis), teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos, patikslintina, sumažinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 539,88 Eur.
51. Bylos šalys įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš ieškovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo priteistos 2 304,15 Eur bylinėjimosi išlaidos, sumažinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 539,88 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt devynių eurų ir 88 centų).
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė