Administracinė byla Nr. A-1858-629/2018

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 20.2.3.1; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) priteisti jai 70 000 Eur turtinės ir 230 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1.       Pareiškėja nurodė, jog tarp jos ir Nacionalinės žemės tarnybos nuo 2004 metų vyksta ginčai dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav., kuriuos ji paveldėjo po savo tėvų J. V. ir V. V. mirties. Teigė, jog jos tėvui J. V. buvo suprojektuoti 0,3 ha namų valdos ir 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypai, o motinai V. V. suprojektuoti 0,61 ha namų valdos ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties sklypai.

1.2.       Pareiškėjos teigimu, dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, neveikimo, proceso vilkinimo ji neturi galimybės atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, įteisinti priimto tėvų palikimo. Pareiškėja nurodė, jog kiti asmenys, t. y. V. J., valdo jai teisėtai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi, dėl atsakovo kaltės pareiškėja patyrė 70 000 Eur turtinę žalą kaip prarastas ir negautas pajamas, nes nuo 2003 metų negali naudotis paveldėtais 0,3 ha ir 0,61 ha namų valdos žemės sklypais bei 3 ha ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir iš to gauti naudos, negali įteisinti šių žemės sklypų. Taip pat patyrė 230 000 Eur neturtinę žalą ne tik dėl to, jog jai neatkuriamos nuosavybės teisės ir ji negali naudotis paveldėtu turtu, jo įteisinti, bet ir dėl to, jog Nacionalinė žemės tarnyba paviešino jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimą V. J.. Atsakovui elgiantis atidžiai ir rūpestingai jos duomenys nebūtų buvę paviešinti (II t., b. l. 95–132).

2.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

2.1.       Atsiliepime nurodė, jog viešajai civilinei atsakomybei kilti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš privalomų sąlygų, todėl valstybės atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo. Nurodė, jog asmeninio ūkio žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje pareiškėjai išnuomoti dešimčiai metų. 2015 m. rugpjūčio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 14SNŽ-(14.14.62.)-106 ir Nr. 14SNŽ-(14.14.62.)-105 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, asmeninio ūkio planai, paženklinimo aktai suderinti su pareiškėja, todėl yra galiojantys. Pareiškėjos nuosavybės teisė į 0,41 ha dalį namų valdos žemės sklypo su statiniais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Kretingos rajone) neįregistruota dėl jos pačios klaidingo valios išreiškimo ir nesupratimo. Teigė, jog buvo pradėtos šio namų valdos sklypo dalies pirkimo procedūros, tam kliūčių iš Nacionalinės žemės tarnybos pusės nebuvo, tačiau dėl pačios pareiškėjos nesutikimo su pateiktu žemės sklypo planu, procedūra liko nebaigta. Nurodė, jog pareiškėjai buvo pasiūlyta teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus, ji buvo informuota, kad pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, pradėtos namų valdos dalies įteisinimo procedūros bus tęsiamos, tačiau pareiškėja kategoriškai nesutiko su tuo, jog dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. J. (V t., b. l. 102–107).

2.2.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja yra įgyvendinusi savo teisę į asmeninio ūkio žemę, t. y. ją nuomoja, nuomos sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos teisė išsipirkti namų valdos sklypo dalį yra neįgyvendinta dėl pačios pareiškėjos kategoriško nesutikimo, jog namų valdos sklypas padalintas tarp bendraturčių pagal jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis. Atsakovas neigė, jog atskleidė kokius nors pareiškėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimą V. J.. Pažymėjo, jog V. J. turi teisę gauti duomenis, kurie yra Nekilnojamojo turto registre, kaip žemės sklypo ir statinių bendraturtė. Nurodė, jog pareiškėja buvo iškėlusi civilinę bylą Kretingos rajono apylinkės teisme Nr. e2-130-474/2015 atsakovei V. J., todėl ji kaip proceso šalis turėjo teisę susipažinti su pareiškėjos (ieškovės civilinėje byloje) pateiktas duomenimis.

II.

3.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. 

3.1.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos G. D. reikalavimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagrįstumo. Pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiksmų neteisėtumą sieja su negalėjimu įteisinti paveldėtos tėvų J. V. ir V. V. turėtos žemės ir jos asmens duomenų paviešinimu kitam asmeniui.

4.       Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

4.1.       Pareiškėja G. D. pagal 2003 m. rugpjūčio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo miškų ūkio paskirties 3,28 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, ir 2/3 dalis pastatų ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. sav. (V t., b. l. 157). Pareiškėjai 2012 m. spalio 31 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas dėl paveldėjimo 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, kurias jos tėvas J. V. sumokėjo už Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v jam leistą pirkti 0,3 ha namų valdos sklypą, esantį tuo pačiu adresu, kurio pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta (VI t., b. l. 59). Pareiškėjai 2014 m. birželio 23 d. buvo išduotas dar vienas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame buvo nurodyta, jog ji paveldėjo motinos V. V. priklausančią teisę į asmeninio ūkio žemę, paveldėtą po J. V. mirties, atsiradusią Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimo, kuriuo J. V. buvo skirta 3 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui, pagrindu. 2014 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijime taip pat nurodyta, jog pagal Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J. V. suprojektuoti ir natūroje paženklinti asmeniniam ūkiui žemės sklypai, esantys Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos J. V. pageidavo nuomoti iš valstybės (VI t., b. l. 44).

4.2.       Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys pastatų ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav., o 1/3 dalis pastatų ir statinių nuosavybės teise priklauso V. J., kuriai taip pat nuosavybės teise priklauso 2000/6100 dalys tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo (t. 5, b. l. 182-184). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pareiškėjai priklausančią dalį pastatų ir statinių nuosavybės teise valdė jos tėvas J. V., po kurio mirties turtą paveldėjo pareiškėjos motina V. V., o po jos mirties paveldėjo pareiškėja (t. 5, b. l. 188). Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) ir į 0,2 ha žemės sklypo dalį įregistruotos V. J. nuosavybės teisės.

4.3.       Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 16258 V. J. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą asmeniniam ūkiui 2,92 ha žemės sklypą (tame skaičiuje ir namų valdos 0,2 ha), esantį (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. (VI t., b. l. 71). Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką), valstybinės žemės sklypų įregistravimo Klaipėdos apskrities viršininko vardu ir valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo Kretingos rajone“ V. J. atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui žemės sklypus ir parduota valstybinės žemės sklypo dalis, t. y. namų valdos 0,2 ha žemės sklypo dalis (VI t., b. l. 22). Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas yra galiojantys, nenuginčyti.

4.4.       Įsiteisėjusia teismo nutartimi (Klaipėdos apygardos administracinio teismo
2016 m. spalio 17 d. nutartis, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2017 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2017 palikta nepakeista) atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl Klaipėdos apskrities viršininko
2010 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 16258, Klaipėdos apskrities viršininko
2010 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 4-1718-(1.3), kuriais atkurtos nuosavybės teisės V. J. į buvusio savininko valdytą žemę (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Kretingos rajone, panaikinimo.

4.5.       Proporcingai pareiškėjos ir V. J. turimai nuosavybės teise turto daliai žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra padalintas, t. y. V. J. nuosavybės teise priklauso 0,2 ha sklypo, o pareiškėja turi teisę į 0,41 ha sklypo. Bylos duomenys patvirtina taip pat ir tokią aplinkybę, jog 2004 m. gruodžio 15 d. pareiškėja su V. J. pasirašė susitarimą dėl žemės sklypo pasidalijimo, kuriame nurodyta, jog 0,61 ha žemės sklypo 0,3 ha dalis tenka pareiškėjai, o 0,31 ha sklypo tenka V. J. (V t., b. l. 115).

5.       Teismas konstatavo, jog pareiškėjos teiginiai, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų ir neveikimo ji neturi galimybės įteisinti jai tenkančios sklypo dalies, nepagrįsti. Pažymėjo, jog pagal jos 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. spalio 16 d. prašymus, pateiktus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui (toliau – ir Kretingos skyrius), buvo pradėta administracinė procedūra dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)kaime, Kretingos rajone, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kretingos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-2556 pareiškėja buvo informuota, jog dėl 0,41 ha ploto namų valdos dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bus informuota rugsėjo mėnesį. Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-2863 pareiškėjai buvo išsiųstas pirkimo-pardavimo sutarties projektas suderinimui ir pasirašymui, kurią pareiškėja pasirašė su pastabomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-867 buvo nuspręsta parduoti pareiškėjai 0,41 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį iš bendro 0,61 ha žemės sklypo. Iš įsakymo ir bylos duomenų nustatyta, jog už sklypo 0,3 ha dalį valstybės vienkartinėmis išmokomis yra sumokėta 16,20 Lt J. V., o už likusią 0,11 ha sklypo dalį nustatyta mokėtina 910,80 Lt kaina. Kretingos skyriaus 2014 m. spalio 23 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-3551 pareiškėja buvo informuota apie mokėjimo tvarką ir rekvizitus (VI t., b. l. 82–88), tačiau už perkamą sklypą nesumokėjo, todėl sutartis nebuvo nesudaryta.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. liepos 7 d. prašė sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sen., Kretingos r., 30 arų žemės pirkimo-pardavimo sutartį (siekiant paveldėti tėvo J. V. 1992 m. išpirktą namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis) ir 11 arų namų valdos žemės sklypo daliai sudaryti nuomos sutartį. Kretingos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 14SD-2507-(14.14.7.) „Dėl valstybinės žemės nuomos bei pirkimo ir pardavimo sutarčių suderinimo“ pareiškėjai buvo išsiųsti žemės sklypo dalies (0,11 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties projektas ir žemės sklypo 0,3 ha dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Pareiškėja nesutiko su pateiktu sklypo planu, kuris yra neatskiriama valstybinės žemės nuomos bei pirkimo-pardavimo sutarties dalis (I t., b. l. 186–198), todėl sklypo pirkimo ir nuomos procedūros liko nebaigtos. Kretingos skyrius siūlė pareiškėjai, nesutinkančiai su sklypo planu, pačiai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir informavo, kad pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus tęsiamos pradėtos namų valdos dalies įteisinimo procedūros (t. 1, b. l. 195–198). Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad pareiškėja būtų atlikusi matavimus ir pateikusi sklypo planą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

7.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimu pareiškėjos tėvui J. V. buvo skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v J. V. buvo leista nusipirkti privačia namų valda užimtą 3000 kv. m. žemės sklypą, už kurį jis sumokėjo 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų (V t., 116–118, 173). J. V., sumokėdamas 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, neįgijo nuosavybės teisių į skirtą namų valdos žemę, o tapo teisėtas 3000 kv. m. valstybinės žemės naudotojas, t. y. įgijo teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o sumokėtos 16,20 Lt valstybės vienkartinės išmokos užskaitomos už 3000 kv. m. žemės sklypo kainą.

8.       J. V. ir V. V. žemės pirkimo sutarties sudarę nebuvo, todėl pareiškėjai, kaip jų paveldėtojai, Kretingos skyrius išaiškino galimybę išsipirkti proporcingai nuosavybės teise turimų statinių ir pastatų daliai tenkančią namų valdos sklypo dalį, t. y. 0,41 ha, už 0,3 ha įskaitant J. V. sumokėtų 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, o už 0,11 ha siūlant pareiškėjai sumokėti 910,80 Lt. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nebuvo trukdoma pasinaudoti paveldėtomis J. V. sumokėtomis 16,20 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis įgyjant nuosavybės teisę į 0,41 ha namų valdos dalį. Teismas konstatavo, kad dėl nuo pačios pareiškėjos veiksmų ir neteisingo situacijos suvokimo priklauso, jog aptartos namų valdos sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Iš 2014 m. birželio 23 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog pareiškėja paveldėjo ne žemės sklypo dalį, o teisę į asmeninio ūkio žemę, atsiradusią Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimo, kuriuo J. V. buvo skirta 3 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui, pagrindu, ir pareiškėjai nebuvo trukdoma pasinaudoti šia teise, tačiau ji pati stabdė pirkimo-pardavimo procedūrą, neatlikdama reikiamų veiksmų.

9.       Iš atsakovo atsiliepimo teismas nustatė, jog J. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui, tačiau šia teise nepasinaudojo, t. y. turėjo pateikti prašymą Kretingos rajono agrarinei tarnybai dėl asmeninio ūkio žemės įskaitymo privatinėn nuosavybėn ir nurodyti kiek turėjo susigrąžintinos žemės, tačiau prašymo nepateikė, dėl ko prarado teisę pirkti asmeninio ūkio žemę. Iš minėto 2014 m. birželio 23 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog pagal Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J. V. suprojektuoti ir natūroje paženklinti asmeniniam ūkiui žemės sklypai, esantys Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr(duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J. V. pageidavo nuomoti iš valstybės (VI t., b. l. 44). Teismas atkreipė dėmesį, jog nurodyti žemės sklypai taip pat nebuvo pareiškėjos tėvo nuosavybė, todėl jų, kaip nekilnojamųjų daiktų, pareiškėja negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo, o paveldėjo tik teisę į juos. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog šie žemės sklypai pareiškėjai yra išnuomoti, nuomos sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjos teisė į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyvendinta tinkamai (V t., b. l. 166–167, 133–140; VI t., b. l. 1–18). Žemės sklypų ribos paženklintos vietovėje pagal 2004 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktus, kurie atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 įsakymu Nr. 418, ir kuriuos pasirašė pati pareiškėja, sklypų ribos įbraižytos ir nurodytos abrisuose (V t., b. l. 135–138, 145–149, 163–165). Duomenų, kad nuomos sutartys ar kiti aktai būtų panaikinti ar neteisėti, nėra.

10.       Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjos nurodomų neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų ar neveikimo, trukdymo jai įteisinti paveldėtą tėvų turėtą žemę. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja klaidingai suvokia teisinę situaciją teigdama, jog paveldėjo tėvų (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav. valdytus žemės sklypus, kadangi iš faktinių bylos aplinkybių ir paveldėjimo teisės liudijimų matyti, jog pareiškėja paveldėjo ne žemės sklypus, kaip nekilnojamojo turto objektus, bet teisę į asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjos teisė į žemės sklypą Nr(duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgyvendinta tinkamai – pareiškėjai šie valstybinės žemės sklypai yra išnuomoti, o dėl 0,41 ha namų valdos dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja pati kelia nepagrįstus ginčus, kreipiasi į teisėsaugos institucijas, nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos jai pateiktų pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarčių projektais ir sklypo planais, todėl kliūtys įteisinti šią namų valdos dalį kyla iš pačios pareiškėjos elgesio klaidingai suvokiant situaciją.

11.       Teismas konstatavo, jog šiuo atveju buvo nenustatyti institucijos neteisėti veiksmai kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei. Dėl šios priežasties kitų sąlygų egzistavimo teismas nenagrinėjo. Pareiškėja objektyviais duomenimis ir įrodymais nepagrindė jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

12.       Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių, jog jos asmens duomenys ir duomenys apie jos asmeninį gyvenimą atsakovas paviešino kitiems asmenims, o būtent V. J.. Pareiškėja nekonkretizavo, kokius ir kokiu būdu jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimą V. J. atskleidė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kodėl būtent 230 000 Eur dydžio neturtinę žalą ji dėl to patyrė. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų teismas nustatė, jog NŽT nėra žinomi duomenys apie pareiškėjos asmeninį gyvenimą, o tam tikrus duomenis apie pačią pareiškėją V. J. turi teisę gauti kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkė (tiek, kiek tie duomenys yra įregistruoti viešame registre). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog pagal pareiškėjos ieškinį Kretingos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-130-474/2015 atsakovams V. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų savininkės teisių gynimo, todėl V. J., kaip atsakovė šioje byloje, turėjo procesinę teisę susipažinti su ieškovės G. D. pareikštu ieškiniu ir pateiktais duomenimis, tarp jų – ir asmens duomenimis. Teismas konstatavo, jog nenustačius neteisėtų NŽT veiksmų atskleidžiant V. J. pareiškėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimą, t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.

13.       Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjos skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 70 000 Eur turtinės ir 230 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmetė kaip nepagrįstą.

III.

14.       Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jai 70 000 Eur turtinės ir 230 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14.1.       Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės dėsto tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui. 

14.2.       Papildomai pareiškėja nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą nepaisė įstatymų viršenybės principo, negerbė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatų. Teismas netinkamai tyrė ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nevertino aplinkybės, kad atsakovas neatsakė į pareiškėjos 2004 m. gruodžio 15 d. prašymą – parengti dokumentus, kuriuos pareiškėja norėjo pateikti notarui, kad galėtų įteisinti turimą turtą.

14.3.       Pareiškėja nesutinka, kad yra sklypo bendrasavininkė kartu su V. J., taip pat nesutinka su jai tenkančio sklypo dydžiu. Nurodo, jog pareiškėjos sklypas turi būti 0,3 ha, tačiau faktiškai yra 0,25 ha. Pareiškėja skunde ginčija sklypų ribas ir jų dydžius.

14.4.       2018 m. gegužės 4 d. pareiškėja pateikė prašymą prijungti naujus dokumentus į bylą. Pareiškėja prašyme nurodo, jog yra įsitikinusi, kad namų valdos žemė buvo jos tėvų nupirkta, tai patvirtina kartu su šiuo prašymu pateikti įrodymai (1993 m. balandžio 1 d. Kretingos rajono valdybos potvarkio Nr. 168v kopija, 1992 m. rugsėjo 25 d. Taupomojo banko pranešimas, Taupomojo banko taupomoji knygelė), kurių anksčiau pareiškėja negalėjo pateikti į bylą, nes juos tik dabar rado sodyboje, kurioje ji vengia lankytis, dėl nesaugios kaimynystės.

14.5.       Pareiškėjos vertinimu, dėl pažeisto viešojo intereso, tikslinga bylą nagrinėti iš esmės, panaikinant Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr.4-1718-(1.3), nes šie administraciniai aktai yra neteisėti iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją, priimti teismui atitinkamus sprendimus, kad būtų išspręstas daug metų besitęsiantis administracinis ginčas dėl apeliantės žemės sklypų įteisinimo.

15.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

15.1.       Pirmosios instancijos teisme rašytiniais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis pagrįsta ir įrodyta, kad kitos paskirties namų valdos 0,61 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius statinius bendrosios dalinės nuosavybės teise (1/3 pastato) valdo V. J., kuri pagal statinių dalį valdo ir 2000/6100 ha namų valdos žemės sklypą. Kitą 2/3 statinių dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pareiškėja – G. D., kuri ir turi teisę įsiteisinti 0,41 ha namų valdos žemės sklypą.

15.2.       Byloje Nekilnojamojo turto registro duomenimis pagrįsta, kad G. D. 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimu, notarinio registro Nr. 1-3167, paveldėjo 2/3 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą (duomenys neskelbtini), pastatą Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2/3 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini)ir įgijo juridinį pagrindą įsiteisinti dalį 0,41 ha namų valdos žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš 0,61 ha bendro ploto.

15.3.       Pagal G. D. 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. spalio 16 d. prašymus, pateiktus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, buvo pradėta administracinė procedūra dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

15.4.       Nepagrįsti ir klaidingi apeliantės nurodyti argumentai, kad atsakovo veiksmais apeliantei buvo atimta teisė įteisinti sodybos ir byloje įvardintus apeliantės sklypus, jai buvo atimta teisė ūkininkauti ir įteisinti asmeninį ūkį. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog  apeliantė yra išsinuomavusi (įsiteisinusi) iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr(duomenys neskelbtini).

15.5.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-867 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)sen., Kretingos r. sav. pardavimo G. D.“ parduoda G. D. 0,41 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį iš bendro 0,61 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sen., Ketingos r. sav., pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą.

15.6.       Kretingos skyrius 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2556 G. D. išsiuntė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kurį pareiškėja pasirašė su pastabomis, tačiau už 0,11 ha perkamą žemės sklypo dalį grynais pinigais į sutarties projekte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą pinigų nepervedė.

15.7.       2015 m. liepos 3 d. Kretingos skyriui G. D. pateikė prašymą „Dėl žemės sklypų išsipirkimo bei nuomos sutarčių sudarymo“, kuriuo prašė „sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. 30 arų žemės pirkimo-pardavimo sutartį (siekiant paveldėti tėvo J. V. 1992 m. išpirktą namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis) bei 11 arų namų valdos žemės sklypo daliai sudaryti nuomos sutartį, suformuotame 61 arų sklype, registro Nr. 50/155945“.

15.8.       Kretingos skyrius 2015 m. rugpjūčio 4 d. lydraščiu Nr. 14SD-2507-(14.14.7.) „Dėl valstybinės žemės nuomos bei pirkimo ir pardavimo sutarčių suderinimo“ pareiškėjai išsiuntė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,11 ha), valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,30 ha), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano kopiją.

15.9.       G. D. prie Kretingos skyriui 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikto prašymo pridėjo pasirašytus žemės sklypo, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), dalies (0,11 ha), valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,3 ha), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, tačiau nesutiko su institucijos pateiktu planu, kuris yra neatskiriama tiek valstybinės žemės nuomos, tiek pirkimo-pardavimo sutarties dalis, todėl įteisinimo procedūros buvo sustabdytos.

15.10.       Kadangi pareiškėja G. D. nesutinka su institucijos pateiktu planu, atsakovas siūlė pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir informavo, kad pareiškėjai pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas tęs pradėtos namų valdos dalies įteisinimo procedūra, tačiau šių dokumentų apeliantė G. D. Kretingos skyriui nepateikė.

15.11.       Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad jis atskleidė jos asmens duomenis kitiems asmenims, o konkrečiai V. J.. Nurodo, jog pati apeliantė kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų savininkės teisių gynimo civilinėje byloje Nr. e2-l30-474/2015, kurioje atsakovas buvo Nacionalinė žemės tarnyba ir V. J., su pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais (kurių didžiąją dalį į bylą teikė ieškovės G. D. advokatė A. M.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas su bylos duomenimis turi teisę susipažinti visos bylos proceso šalys. Taigi, NŽT V. J. 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo

15.12.       Atsakovas pažymi, kad NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovavosi ir vadovaujasi gero administravimo principu, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.

15.13.       Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinti, neapskųsti ir teisėti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, asmeninio ūkio planai, paženklinimo aktai suderinti su pareiškėja.

15.14.       Namų valdos žemė su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurios 0,20 ha dalis iš bendro 0,61 ha namų valdos ploto nuosavybės teisė įregistruota V. J., o į likusią 0,41 ha dalį nuosavybė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, tačiau tik dėl pačios pareiškėjos G. D. klaidingos teisinės situacijos suvokimo bei valios išreiškimo suvokimo, namų valdos įteisinimo procedūros nėra užbaigtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai už galimai neteisėtus atsakovo veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese.

17.       Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šalių pateiktų įrodymų, o pastaruosius netinkamai įvertinęs tik konstatavo atitinkamus faktus. Pareiškėja nesutinka su teismo pateiktu įrodymu vertinimu, teikia savo nuomonę bei prašo pirmosios instancijos teismo priimtą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų tenkintas visiškai. Taip pat apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, t. y. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr.4-1718-(1.3), žemės sklypų teisinę registraciją, priimti teismui atitinkamus sprendimus, kad būtų išspręstas daug metų besitęsiantis administracinis ginčas dėl apeliantės žemės sklypų įteisinimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus. Nurodo, kad, jos įsitikinimu, namų valdos žemė jos tėvų buvo nupirkta, tai patvirtina kartu su šiuo prašymu pateikti įrodymai (1993 m. balandžio 1 d. Kretingos rajono valdybos potvarkio Nr. 168v kopija, 1992 m. rugsėjo 25 d. Taupomojo banko pranešimas, Taupomojo banko taupomoji knygelė), kurių anksčiau pareiškėja negalėjo pateikti į bylą, nes juos tik dabar rado sodyboje, kurioje ji vengia lankytis dėl nesaugios kaimynystės.

18.       Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017, 2017 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

19.        Atsižvelgiant į Nutarties 18 punkte išdėstytą teisinį reguliavimą bei suformuotą teisminę praktiką, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nenagrinėtini.

20.        Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

22.        Atsižvelgusi į Nutarties 21 punkte minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

23.        Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako išreikalauti įrodymus, kai dalyvaujantis byloje asmuo pats jų gauti negali, arba įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir keičia ginčo situacijos vertinimą, kai nauji įrodymai yra priemonė paneigti kitos šalies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1361/2008, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2198-502/2017, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3571-502/2017). Vertinant pareiškėjos naujai pateiktus įrodymus, akcentuotina, jog, atsižvelgus į dokumentų sukūrimo datą, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju pareiškėja nepagrindė, kodėl jie nebuvo pateikti laiku. Pareiškėjos nurodomos priežastys dėl jos nenoro lankytis sodyboje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepripažintinos svarbiomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis. Atitinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, šiuos gautus dokumentus atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.

24.        Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

25.        Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

26.        Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

27.        Pažymėtina, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Spręsdamas dėl valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad NŽT pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese veikė netinkamai, neįgyvendino jos teisės į asmeninio ūkio žemę, bei pagrįstai padarė išvadas, kad namų valdos sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymas buvo sąlygotas pačios pareiškėjos nesutikimo su NŽT pateiktu žemės sklypo planu, o pareiškėjai savarankiškai neatliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų yra trukdoma baigti pradėtas namų valdos įteisinimo pareiškėjos vardu procedūras.

28.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais, bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Nutarties 12 punkte, taip pat vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo neteisėtų atsakovo veiksmų atskleidžiant trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. pareiškėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimą.

29.        Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kad nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti ir civilinei atsakomybei. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktu šių aplinkybių teisiniu vertinimu šių motyvų nekartoja.

30.        Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).  

31.        Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo, nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. išvadą, jog atsakovas veikė teisėtai, padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne vieną kurį nors įrodymą atskirai.  

32.        Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

33.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija 

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                                                                              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                                                               Milda Vainienė