Pranešėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-508-497/2015
Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00405-09-41
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.24.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,
teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Arūno Kisieliaus,
sekretoriaujant Renatai Novickienei,
dalyvaujant prokurorui Miglei Suchankienei
išteisintajam S. I.,
gynėjui Jonui Tamašauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžio, kuriuo S. I. išteisintas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 270 str. 2 d. padarymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė:
S. I. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas aplinkos išteklių naudojimo taisykles padarė didelę žalą aplinkai:
jis, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas UAB „E. S“ (duomenys neskelbtini), kurios veiklos viena iš krypčių yra ir aplinkosauga bei antrinių žaliavų tvarkymas, direktoriumi ir kontroliuodamas bendrovės veiklą, tyčia neteisėtai nurodė UAB „E. S“ (duomenys neskelbtini), darbuotojams į tam neskirtas vietas išpilti mišrias statybines atliekas, kuriomis buvo užterštos teritorijos: 769.487 t – Vilniuje, Drevininkų g. (unikalus Nr. 4167-1400-0325, Nr. 4400-1006-9413, Nr. 4167-1400-0314) ir dalies kelio, kuris ribojasi su šiais sklypais, 871.384 t – Vilniuje, Liudvinavo g. 1C, ir 508.7985 m³ - Vilniuje, Daniliškių gyv., Jaunystės g. (unikalus Nr. 4197-2023-6036), ir padaryta didelė žala minėtų teritorijų augmenijai ir dirvožemiui, tokiu būdu pažeidė 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-1006 3 straipsnio 5 dalies (saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai), 6 straipsnio 1 dalies (įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir įmonės, kurios atliekas naudoja, šalina ar saugo ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, turi gauti gamtos išteklių naudojimo ir teršalų emisijos į aplinką leidimus (gamtos išteklių naudojimo leidimus) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka), 6 straipsnio 2 dalies (gamtos išteklių naudojimo leidimai išduodami tik toms atliekas saugančioms, naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus), 10 straipsnio 1 dalies (atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.), 11 straipsnio 2 dalies (įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą) ir 11 straipsnio 3 dalies (įmonė turi turėti draudimo kompanijos ar banko garantą, užtikrinantį atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys garanto suteikimą, yra neatsiejama atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano dalis), reikalavimus ir, pagal 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) Vilniaus miesto agentūros skaičiavimus, atliktus remiantis 2002 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintos „Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos“ I dalies 1 punktą ir VI dalies 31 punktą, padarė didelę žalą aplinkai: Vilniuje, Drevininkų g. (unikalus Nr. 4167-1400-0325, Nr. 4400-1006-9413, Nr. 4167-1400-0314) ir dalies kelio, kuris ribojasi su šiais sklypais – 1021109,249 Lt, Vilniuje, Liudvinavo g. 1C – 1156326,568 Lt, Vilniuje, Daniliškių gyv., Jaunystės g. (unikalus Nr. 4197-2023-6036) – 675175,6095 Lt, taip padarydamas didelę žalą aplinkai, t.y. augmenijai ir dirvožemiui, kas išreiškiama turtine 2 852 611,4265 Lt žala.
Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu S. I. išteisintas, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodytą nei didelė žala aplinkai, nei tokios žalos grėsmė, kurie yra būtini atitinkamai LR BK 271 str. 2 d. ir 217 str. 1 d. požymiai. Vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi kaltinimas įrodinėdamas šį požymį yra liudytojo V. U. parodymai ir šio liudytojo atliktų matavimų pagrindu apskaičiuota galimai padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, užfiksuota VRAAD Vilniaus miesto agentūros 2009-07-29 patikrinimo akte Nr. Vr-14.7-454 ir prie jo pridėtuose skaičiavimuose (toliau- 2009-07-29 patikrinimo akte) (t. 1, b. l. 194-198). Nors šie paskaičiavimai atlikti vadovaujantis Aplinkos ministerijos (toliau – AM) patvirtinta metodika, tačiau turtinė žala gamtai, paskaičiuota pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas metodikas, negali būti tapatinama su žala, kaip LR BK 271 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiu. Antra- turtinės žalos apskaičiavimas turi būti pagrįstas objektyviais ir patikimais pirminiais duomenimis (tiksliu atliekų išmatavimu ir jo detaliu atvaizdavimu apžiūros protokoluose, tame tarpe įvykio vietos apžiūros protokoluose, prireikus, sudarant tikslias schemas, kuriose būtų nurodytas atliekų užimamas plotas ir pan.), o tokių dokumentų byloje nėra. Trečia- visos atliekos yra pašalintos paties kaltinamojo S. I. iniciatyva ir lėšomis ir jokios grėsmės aplinkai šiuo metu nebėra.
Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, pripažinti S. I. kaltu pagal LR BK 270 str. 2 d., skirti 200 MGL (7532 €) baudą ir priteisti 826173,37 € aplinkai padarytai žalai atlyginti. 2009-07-29 patikrinimo aktas kuriuo užfiksuotas trijuose sklypuose išpiltų statybinių atliekų kiekis ir apskaičiuota, kad aplinkai padaryta 826173,37 € žala. Žalos skaičiavimas atliktas vadovaujantis LR aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtinta metodika ir yra objektyvus žalos dydžio įrodymas. Be to, žalos dydi ir faktą įrodo kiti bylos duomenys- tai fotonuotraukos ir vaizdo įrašas, kuriuose užfiksuotos atliekos, transportas pilantis atliekas; 2010-11-22 ir 2011-05-31 tų pačių sklypų apžiūros dokumentai, pakartotinai patvirtinantys taršos faktą, jos mąstą ir pobūdį; 2012-02-23 AM raštas, kuris konstatuoja, kad 2009-07-29 aktu nustatyta žala nepakito. Nėra pagrindo ir išvadai, kad S. I. pašalino žalą, nes statybinės atliekos išvežtos nesuderinus su atsakinga aplinkos institucija, kaip to reikalaujama tos pačios 2002-09-09 metodikos 21 ir 24 p.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pagal Aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtintą metodiką padarytas žalos skaičiavimas yra tinkamas žalos įrodymas šioje baudžiamojoje byloje, nepagrįstas.
S. I. buvo kaltinamas pagal LR BK 270 str. 2 d. (2005 06 23 įstatymu Nr. X-272 įstatymo redakcija) tuo, kad pažeisdamas aplinkos apsaugos išteklių naudojimo taisykles padarė didelę žalą aplinkai.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad didelė žalos faktas nenustatytas, nes pagal Aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtintą metodiką padarytas žalos skaičiavimas nėra tinkamas įrodymas, nustatant turtinę žalą pagal LR BK 270 str., o kitų žalos paskaičiavimų byloje nėra ir dabar nebėra galimybių juos atlikti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei išvadomis ir jų nekartoja, tačiau papildomai pažymi, kad LR BK 270 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali ir būtinas jo objektyviosios pusės elementas yra realūs padariniai arba reali tokių padarinių grėsmė, kas suponuoja ne tik realios žalos įvertinimą, bet ir būtinybę nustatyti konkretų aplinkos komponentą, kuriam žala padaryta. Tai yra vertinamasis nusikaltimo požymis, kuris negali būti universalus visiems atvejams. Vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinys įvertinamas ad hoc (konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą). Tai reiškia, kad tokio požymio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-155-693/2015 ir kitos).
Aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtinta metodika nėra ir negali būti priemonė, kurios pagalba apskaičiuojama reali aplinkai padaryta žala LR BK 270 str. prasme. Iš byloje esančių paskaičiavimų (t. 1, b.l. 196- 198) matyti, kad žala nustatyta remiantis vien formaliais kriterijais, išmestų į aplinką tarifais (1000 Lt už toną statybinių atliekų), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientais, atliekų rūšimi, todėl savo esme ši metodika yra ne žalos, o piniginės sankcijos dydžio paskaičiavimo metodika, neturinti nieko bendra su realia aplinkai padaryta žala. Metodika, kuria grindžiamas padarytos žalos dydis nagrinėjamoje byloje neatskleidžia vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, nes yra formali, universali visoms situacijoms, visiems atvejams ir visiems kartams, neatsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes ad hoc. Pagal šią metodiką nėra nustatoma reali aplinkai padaryta žala, paskaičiuojamas tik abstraktus žalos, o iš esmės- piniginės sankcijos dydis. Be to, kaip nurodoma minėtoje kasacinėje nutartyje, realios žalos nustatymo reikalavimas suponuoja būtinybę nustatyti ir konkretų aplinkos komponentą (gyvūnijos, augmenijos rūšį ar kitą komponentą), kuriam tokia žala padaryta. Kaltinime apsiribota tik abstrakčia formuluote, kad didelė žala padaryta augmenijai ir dirvožemiui, tačiau byloje jokių duomenų apie realią žalą dirvožemiui ir augmenijai nėra ir ši aplinkybė apskritai nebuvo tiriama. Neaišku, kaip galėjo būti padaryta žala augmenijai ar dirvožemiui, kai iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog didžiausia dalis (pagal kaltinimą- 871.384 t) statybinių atliekų išpilta asfaltuotoje aikštelėje adresu Liudvinavo 1C, Vilnius (t. 1, b.l. 176- 181).
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti dokumentai- fotonuotraukos, apžiūros protokolai, vaizdo įrašas, tik patvirtiną neteisėto statybinių medžiagų išpylimo ir sandėliavimo faktą, tačiau dėl to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, ginčo ir nėra. Tačiau šių duomenų nepakanka, kad įvertinti realios žalos aplinkai dydį ir nustatyti konkrečius aplinkos komponentus, kuriems padaryta žala.
Visos galimybės nustatyti aplinkos komponentus, kuriems padaryta žala ir įvertinti šios žalos dydį išnaudotos.
2009-07-29 patikrinimo aktas su paskaičiavimais (t. 1, b.l. 194- 198) paviršutiniškas ir nepatikimas, nes juo neužfiksuota kokiems aplinkos komponentas padaryta žala. Nėra jokių duomenų apie matavimų metodika (pažymėta tik tiek, kad „matavimai atlikti matavimo juosta“), o duomenys apie neteisėtai sandėliuojamų statybinių medžiagų kiekius prieštarauja kitiems bylos duomenims. Pavyzdžiui pagal 2009-06-01 paskaičiavimą, sklype adresu Liudvinavo 1 C išmesta apie 1,5 mln. t. atliekų ir tuo aplinkai padaryta 1‘573‘782,19 Lt žala (t. 1 b.l. 150), kai po dviejų mėnesių 2009-07-29 darytame paskaičiavime dėl to paties sklypo nustatyta, kad išmesta beveik dvigubai mažiau statybos atliekų (apie 871 t.), tačiau žala aplinkai paskaičiuota tik apie 20 proc. mažesnė (t. 1, b.l. 196). Tai rodo, kad duomenys apie neteisėtai sandėliuotų statybinių medžiagų kiekius yra netikslūs ir nepatikimi.
Fotonuotraukos ir vaizdo įrašai (t. 2, b.l. 170- 191), kaip jau minėta, patvirtina statybinių medžiagų išpylimo faktą, tačiau be tikslių matavimų irgi nesuteikia pakankamai informacijos apie statybinių atliekų kiekius. Be to, fotonuotraukos ir vaizdo įrašas, kaip matyti iš atžymų juose, daryti 2009 m. balandžio- gegužės mėnesiais, o sulyginus 2009-06-01 darytus statybos atliekų paskaičiavimus (t. 1, b.l. 196- 198) su 2009-07-29 paskaičiavimais (t. 1, .bl. 146, 159, 167), matyti, kad net ir pagal šiuos nepatikimus duomenis, 2009 m. liepos mėnesį nustatyti mažesni neteisėtai sandėliuojamų atliekų kiekiai, nei tada, kai darytos fotonuotraukos. Todėl šios fotonuotraukos netinkamos net vizualiniam apytiksliam taršos kiekio įvertinimui.
Vieninteliai objektyvūs duomenys apie neteisėtai sandėliuotus statybinių medžiagų kiekius yra priėmimo aktai, pagal kuriuos šios atliekos priduotos statybinių atliekų perdirbino ir rūšiavimo įmonei. Tačiau pagal šiuos aktus, statybinių atliekų kiekis yra nepalyginamai mažesnis, nei nurodoma 2009-07-29 paskaičiavimuose, kuriais grindžiamas kaltinimas. Pavyzdžiui, 2009-07-29 paskaičiavime nurodoma, kad sklype Daniliškių km. išversta apie 508 t. statybinių atliekų, kai iš S. I. pateiktų priėmimo aktų matyti, kad visas šiame sklype saugotų atliekų kiekis išvežtas per 11 reisų (t. 5, b.l. 54- 75) ir iš viso sudarė apie 59 t., t.y. apie 10 kartų mažiau, nei nurodyta paskaičiavime, kuriuo grindžiamas kaltinimas. Iš sklypo adresu Liudvinavo 1C, Vilnius išvežtų atliekų kiekis tesudarė 12,86 t (t. 5, b.l. 77- 85).
Patikslinti neteisėtai sandėliuotų statybinių medžiagų kiekių nėra galimybės, nes iš vėlesnių 2010-11-22 ir 2011-01-31 apžiūros protokolų ir 2012-02-06 patikrinimo akto matyti, kad iš visų trijų sklypų atliekos išvežtos ir sklypai sutvarkyti (t. 2, b. l. 152-162, 190-195, t. 5, b.l. 3- 6).
Apeliaciniame skunde žalos pašalinimo faktas nepagrįstai siejamas su formaliu žalos pašalinimo procesu suderinimu su atsakinga institucija. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė siejama ne su formaliais žalos kriterijais, o su realiomis kiekvienam atvejui individualiomis pasekmėmis. Atitinkamai ir tokios žalos pašalinimo faktas sietinas su realiu žalos pašalinimu. Be to, iš anksčiau išdėstytų motyvų seka, kad pats žalos aplinkai faktas nenustatytas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės ir plačiau neaptariamas.
Remiantis šiais, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja, daroma išvada, kad patikimų įrodymų dėl padarytos didelės žalos aplinkai nesurinkta, visos galimybės gauti naujus įrodymus išnaudotos, todėl S. I. pagrįstai išteisintas, nenustačius LR BK 270 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymio- didelės žalos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Audrius Cininas
Teisėjai Virginija Pakalnytė- Tamošiūnaitė
Arūnas Kisielius