Civilinė byla Nr. 2-1784/2013

        Procesinio sprendimo kategorijos:

101; 121.2; 122.2; 121.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alsimora“ bankroto administratoriaus Dariaus Jasaičio atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria teismas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alsimora“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. B2-644-343/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaldera“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alsimora“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje vykdomos įmonės bankroto procedūros.

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumas.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi, iškėlė UAB „Alsimora“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Darių Jasaitį ir įpareigojo atsakovo valdymo organus ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus.

BUAB „Alsimora“ bankroto administratorius Darius Jasaitis prašė skirti BUAB „Alsimora“ likvidatorei Ramunei Venslauskienei baudą. Nurodė, jog likvidatorė nevykdė Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties ir iki 2012 m. spalio 5 d. neperdavė administratoriui įmonės dokumentų. Dėl šių veiksmų administratorius negalėjo vykdyti bankroto procedūrų.

Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi už teismo įpareigojimų perduoti įmonės bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir visus dokumentus nevykdymą BUAB „Alsimora“ likvidatorei R. Venslauskienei paskyrė 1 000 Lt baudą.

2013 m. balandžio 8 d. BUAB „Alsimora“ bankroto administratorius Darius Jasaitis Kauno apygardos teismui pateikė prašymą skirti BUAB „Alsimora“ likvidatorei R. Venslauskienei 10 000 Lt baudą. Nurodė, kad likvidatorė R. Venslauskienė, perduodama dokumentus, bankroto administratoriui neperdavė buhalterinės programinės įrangos ir elektroninių registrų duomenų. Minėta įranga ir duomenys žymiai palengvintų ir pagreitintų bankroto procedūros vykdymą.

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi BUAB „Alsimora“ administratoriaus prašymo paskirti BUAB „Alsimora“ likvidatorei baudą netenkino. Pažymėjo, kad paties administratoriaus patvirtinimu likvidatorė R. Venslauskienė perdavė jam įmonės dokumentus, o 2013 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismas jai jau skyrė 1000 Lt baudą už dokumentų neperdavimą. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad likvidatorei buvo perduota administratoriaus minima programinė įranga ir elektroninių registrų duomenys, be to administratoriui šis faktas turėjo būti žinomas 2012 m. lapkričio 27 d, kuomet jis pirmą kartą teikė teismui prašymą skirti baudą R. Venslauskienei. Teismas sprendė, kad du kartus bausti už tuos pačius pažeidimus negalima, o neįrodžius, jog likvidatorei buvo perduotas administratoriaus nurodytas turtas, o ji tyčia jo neperduoda administratoriui, skirti dar vieną baudą atsisakė.

BUAB „Alsimora“ administratorius Darius Jasaitis pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - prašymą skirti baudą R. Venslauskienei patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi BUAB „Alsimora“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CPK nuostatas, nutartis, kuria atsisakyta skirti baudą, yra neskundžiama apeliacine tvarka ir ji nėra apeliacinio apskundimo objektas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas BUAB „Alsimora“ bankroto administratorius Darius Jasaitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-644-343/2013. Atsiliepime nurodo, kad bankroto administratorius prašė teismo paskirti buvusiai BUAB „Alsimora“ likvidatorei baudą pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., todėl minėtu pagrindu paskirtai baudai negali būti taikoma CPK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta apskundimo tvarka, be to atsisakymas paskirti baudą užkerta kelią ne tik tolimesnei bankroto bylos eigai teisme, bet ir visai bankroto procedūrai įmonės viduje, nes bauda yra vienintelis teisėtas ir efektyvus būdas priversti buvusį bankrutuojančios įmonės vadovą perduoti visus svarbiausius įmonės dokumentus ir turimą turtą.

Pareiškėja Ramunė Venslauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti BUAB „Alsimora“ bankroto administratoriaus Dariaus Jasaičio atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr B2-644-343/2013, paliekant nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ĮBĮ nenumatyta teismo nutarties dėl baudos skyrimo ar atsisakymo skirti baudą apskundimo tvarka, todėl vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalimi, taikoma CPK nustatyta apskundimo tvarka, šiuo atveju CPK 107 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad atskirąjį skundą dėl baudos gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Pažymėjo, kad bendrovėje vyksta labai nesudėtingas bankroto procesas: bendrovė neturi turto, yra tik trys kreditoriai, bendrovė yra įgavusi bankrutavusios įmonės teisinį statusą, todėl teismo nutartis atsisakyti skirti baudą buvusiai likvidatorei, neužkerta kelio tolimesnei bankroto bylos eigai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Lietuvos Respublikoje įmonių bankroto procesas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau tekste – ĮBĮ), o tiems bankroto byloje nagrinėjamiems procesiniams klausimams, kurių šis specialus įstatymas nereglamentuoja, taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) teisės normos (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo teisė skirti asmeniui, nevykdančiam teismo įpareigojimo per nustatytą terminą pateikti bankrutuojančios įmonės administratoriui turtą ir visus dokumentus, iki 10 000 Lt baudą. Atkreiptinas dėmesys, jog ĮBĮ nereglamentuoja baudos už minėtos pareigos nevykdymą skyrimo procedūros, taip pat su šio klausimo išnagrinėjimu susijusių teismo nutarčių apskundimo tvarkos. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju turi būti taikomos bendrosios CPK įtvirtintos proceso teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1655/2013).

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tais atvejais, kai: apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato CPK normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba tokia teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taigi, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti nustatyta, ar ĮBĮ normos numato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau - ar CPK numato tokios nutarties apskundimo galimybę. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės konkrečiai nenumatė nei ĮBĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip jau minėta, ĮBĮ nenumatyta teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą, apskundimo galimybė, o CPK 107 straipsnio 2 dalyje, kuria savo reikalavimą grindžia apeliantas, numatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti tik teismo nutartį, kuria yra atmetamas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Teisė paduoti atskirąjį skundą vadovaujantis šia teisės norma yra suteikiama tik tam asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda. Dėl šių priežasčių minėta nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu tik  CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, jeigu ji užkirstų kelią tolimesnei bylos eigai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikoma, kad nutartis užkerta kelią proceso eigai tuo atveju, jeigu dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2013).

Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti BUAB „Alsimora“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą, paduotą dėl teismo nutarties atsisakyti skirti baudą BUAB „Alsimora“ likvidatorei.

Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, jog šioje byloje nenustatyta 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto teismo nutarties apskundimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą taip pat daro išvadą, kad nėra ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo pagrindo, kadangi nenustatyta, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų.

Iš to, kas pasakyta, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto BUAB „Alsimora“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti skirti baudą, dėl kurios paduotas atskirasis skundas, negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra apskundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas               Artūras Driukas