Civilinė byla Nr. e2A-811-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00333-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14., 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity solutions“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“, akcinės bendrovės „LTG Infra“, akcinės bendrovės „LTG Cargo“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „CORPUS A“ prisidėjimus prie atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity Solutions“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos Geležinkeliai“, uždarajai akcinei bendrovei „LTG Link“, akcinei bendrovei „LTG Cargo“, akcinei bendrovei „LTG Infra“, dėl pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity Solutions“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2022 m. vasario 22 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Corpus A“ niekine ir negaliojančia, panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. vasario 1 d. sprendimą pripažinti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtoju UAB „Corpus A“, įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ tęsti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras ir atmesti UAB „Corpus A“ pasiūlymą ketvirtai pirkimo daliai bei priteisti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – perkančioji organizacija) kartu su UAB „LTG Link“, AB „LTG Infra“, AB „LTG Cargo“ bendrai atlieka viešąjį tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Pastatų priežiūros ir remonto paslaugų pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – pirkimas). Šiam viešajam pirkimui pasiūlymus teikė ir ieškovė. 2022 m. vasario 1 d. ieškovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis gavo atsakovės raštą „Dėl laimėtojo nustatymo“, kuriuo atsakovė informavo ieškovę apie pirkimo 4 pirkimo objekto dalyje „Pastatų, statinių ir inžinerinių sistemų priežiūros, remonto ir eksploatacijos paslaugos Šiaulių regione“ sudarytą pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažintą UAB „Corpus A“ (toliau – trečiasis asmuo) pasiūlymą. Ieškovės pasiūlymas buvo antroje vietoje pasiūlymų eilėje. 2022 m. vasario 8 d. ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pateikė perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu. 2022 m. vasario 17 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei susipažinti tik dalį jos reikalautų dokumentų. 2022 m. vasario 28 d. ieškovė, nesutikdama tiek su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, tiek su atsisakymu supažindinti ieškovę su pirkimo laimėtojo pasiūlymu bei pirkimo komisijos protokolais, kuriuose išdėstomi perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų motyvai, perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją. 2022 m. kovo 3 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad perkančioji organizacija su pirkimo laimėtoju 2022 m. vasario 22 d. jau sudarė pirkimo sutartį.

3.       Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtu sprendimu dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo bei sprendimu sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu nepaisant to, kad terminas pateikti pretenziją dar nebuvo suėjęs. Ieškovė paaiškino, kad pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė nepraleidusi pirkimo sąlygose bei VPĮ nustatyto 10 dienų pretenzijos pateikimo termino, tai yra skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 18 d., o perkančioji organizacija dar iki šio termino pabaigos skubiai sudariusi sutartį su trečiuoju asmeniu veikė žinomai neteisėtai. Tokiu būdu perkančioji organizacija iš esmės pažeidė tiekėjų teisės į efektyvią gynybą principą ir viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Ieškovė mano, kad perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens sudaryta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

4.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė suteikti ieškovės reikalautą informaciją apie pirkimo laimėtojo pasiūlymą bei pirkimo komisijos protokolus bei neteisėtai sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu nepraėjus net 10 dienų terminui nuo ribotos informacijos apie trečiojo asmens pasiūlymo turinį suteikimo ieškovei. Šiuo atveju iš ieškovės buvo atimta galimybė ne tik išsamiai įvertinti savo teisių pažeidimo apimtį, bet ir apskritai – pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

5.       Ieškovės vertinimu atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepagrįstai plačiai traktavo konfidencialios informacijos apimtį, tai yra atsisakė ieškovei suteikti pirkimo komisijos protokolus, komisijos susirašinėjimą su pirkimo laimėtoju bei reikšmingiausius pirkimo laimėtojo pasiūlymo dokumentus. Remiantis atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikta informacija apie pirkimo laimėtojo pasiūlymą, ieškovė patikimai nustatė, kad perkančioji organizacija pirkimo laimėtojo pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą ir tuo pačiu pasiūlymą pripažino tinkamu nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovė pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo laimėtojo atskirų paslaugų pasiūlytus neįprastai mažus įkainius laikyti tinkamais ir pirkimo laimėtojo pateiktą neįprastai mažų atskirų paslaugų įkainių pagrindimą, kuris yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio, laikyti pagrįstu ir pakankamu, yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas, o pirkimo laimėtojo pasiūlymas – atmestas.

6.       Ieškovės vertinimu atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė viešųjų pirkimų principus, neįprastai mažos kainos vertinimo taisykles, tiekėjų pasiūlymų konfidencialios informacijos vertinimo taisykles, ciniškai paneigė tiekėjo teisę į efektyvią teisių gynybą ir sąžiningumo principą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.255 straipsnio 1 dalimi, perkančiosios organizacijos ir pirkimo laimėtojo sudaryta sutartis privalo būti pripažinta niekine ir negaliojančia.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. vasario 1 d. sprendimą pripažinti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtoju UAB „Corpus A“; taikė alternatyvią sankciją ir nustatė, kad tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Corpus A“ sudaryta pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galioja vienerius metus laiko, skaičiuojant nuo sudarymo momento 2022 m. vasario 28 d.; priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovei 1 469,80 Eur žyminio mokesčio ir 2 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovai ikiteismine ginčo sprendimo tvarka iš esmės neišnagrinėjo pretenzijoje keliamų klausimų, kadangi buvo sudaryta sutartis su pirkimo laimėtoju, tačiau įvertinus ieškovės 2022 m. vasario 8 d. prašyme nurodytus argumentus dėl prašomų susipažinti dokumentų, kuriame keliamas klausimas dėl dokumentų išviešinimo, pirkimo laimėtojo pasiūlytos neįprastai mažos kainos, galima spręsti, kad terminas pretenzijai pareikšti skaičiuotinas nuo sužinojimo dienos.

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai nepagrįstai netinkamai vertino trečiojo asmens UAB „Corpus A“ pasiūlymą neįprastai mažos kainos instituto prasme ir dėl to nepagrįstai pripažino jį pirkimo laimėtoju. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ argumentais, kad trečiojo asmens pateikti duomenys visiškai pagrindė pasiūlyme nurodytą kainą. Neįprastai mažos kainos pagrindimas, nurodant, jog kai kurias paslaugas teiks jau esami UAB „ Corpus A“ darbuotojai ir tai nesudarys papildomų kaštų trečiajam asmeniui, teismo buvo vertinti kaip neatitinkantys realių sąnaudų teikiant pasiūlyme nurodytus darbus ir paslaugas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pakankama pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir jos sudedamąsias dalis ir tuo pagrindu, kad trečiasis asmuo teikia atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu analogiškas paslaugas ir tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus.

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, nors šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad perkančioji organizacija netinkamai vertino trečiojo asmens UAB „Corpus A“ pasiūlymą neįprastai mažos kainos prasme, tačiau atsižvelgus į tai, kad pirkimo sutartis yra sudaryta 2022 m. vasario 28 d. ir sprendimo priėmimo dienai yra jau vykdoma daugiau nei du mėnesius, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia nuo jos sudarymo momento sukeltų tam tikrų neigiamų pasekmių ne tik šios sutarties šalims. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra tikslinga taikyti VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvią sankciją – pirkimo sutarties sutrumpinimą iki vienerių metų termino, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo momento.

11.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nustatė, kad byloje buvo patenkintas tik vienas ieškovės reikalavimas, tai yra pripažintas netinkamu pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimas, tai yra patenkinta 1/3 dalis ieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, patenkintų reikalavimų dalį, priteisė ieškovei 2 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 469,80 Eur žyminio mokesčio.

III.                      Apeliacinių skundų, pareiškimų dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-221-589/2022 dalį – priteisti ieškovei visas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 6 000,00 Eur (3 t., b. l. 137–142). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriame ieškovės faktiškai patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos pilna apimtimi, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio teisinio reguliavimo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas 1/3 dalimi, tačiau ieškovės nuomone, ieškinys buvo iš esmės patenkintas, tai yra patenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimto sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Taigi, šiuo atveju sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai;

12.2.                      Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė pasinaudoti VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, nurodydamas, kad dėl viešojo intereso pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, dėl ko būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Taigi, tik dėl šių argumentų ir teismo pasirinkimo naudotis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi numatyta išimtimi, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir reikalavimą tęsti pirkimo procedūras. Ieškovės nuomone, šiuo atveju teismas neatmetė ieškovės reikalavimų dėl to, kad jie buvo nepagrįsti ar neteisėti, tačiau tik dėl to, kad nusprendė pasinaudoti VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi ir išsaugoti sudarytą pirkimo sutartį;

12.3.                      Ieškovė nurodė, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės neteisėtų sprendimų, kurių neteisėtumas buvo pripažintas pirmosios instancijos teismo sprendime. Susiklostė situacija, kuomet ieškovė buvo priversta savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. O net ir laimėjus ginčą, patyrė nuostolius, nes jai nebuvo atlygintos faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei realiai lemia teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo suvaržymą.

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 144–160). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu dėl reikalavimų panaikinti sprendimą pripažinti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtoju UAB „Corpus A“ ir įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ tęsti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras ir atmesti AB „Corpus A“ pasiūlymą ketvirtai pirkimo daliai, kadangi buvo pateiktas tinkamai nepasinaudojus privaloma ikiteisminių ginčų sprendimo procedūra. Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, kadangi „suplakė“ du viešųjų pirkimų institutus, neatskirdamas kiekvienam iš jų taikytinų skirtingų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju yra aktualus sutarties sudarymo atidėjimo (VPĮ 86 straipsnio 8 dalis) ir pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis) teisės normų taikymas;

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarė viešųjų pirkimų reguliavimui ir teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, kad atsakovai nepagrįstai netinkamai vertino trečiojo asmens UAB „Corpus A“ pasiūlymą neįprastai mažos kainos instituto prasme ir dėl to nepagrįstai pripažino jį pirkimo laimėtoju. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone, šiuo atveju neįprastai mažos kainos pagrindimas perkančiajai organizacijai buvo pakankamas pagrindas įsitikinti, kad UAB „Corpus A“ sugebės teikti paslaugas už siūlomą kainą ir ji nėra akivaizdžiai neatitinkanti rinkos logikos. Šiuo atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinkamai įgyvendino pareigą reikalauti pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, o trečiasis asmuo UAB „Corpus A“ pateikė išsamų ir pagrįstą tokios kainos pagrindimą, todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisėtai neatmetė tokio pasiūlymo. Be to, buvo atliktas pirkimo laimėtojo neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimas ir buvo nustatyta, kad jis bus pajėgus ir galės tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Apeliantės AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio ginčo atveju trečiajam asmeniui UAB „Corpus A“ neegzistuoja jokia galimybė sutarties vykdymo pagrindu gauti netiesioginių ar papildomų pajamų, kurios padengtų trečiojo asmens teikiamų paslaugų realias sąnaudas, prieštarauja teismų praktikai. Pažymėjo, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų, įsitvirtinti konkrečiame rinkos segmente. Nagrinėjamu atveju tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovai proceso metu akcentavo laimėtojo statusą, padėtį ir patirtį rinkoje, finansinę būklę ir iš to išplaukančią reputaciją. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime tiekėjo iš pirkimo gaunamą naudą sutapatino su išimtinai finansinės naudos gavimo faktu, nurodydamas, kad ginčo atveju trečiajam asmeniui neegzistuoja jokia galimybė sutarties vykdymo pagrindu gauti netiesioginių ar papildomų pajamų, kurios padengtų trečiojo asmens teikiamų paslaugų realias sąnaudas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir neatitinkanti teismų praktikos dėl nulinės ar minusinės paslaugų kainos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateiktu subjektyviu aplinkybių vertinimu bei situacijos interpretavimu, nepagrįstai ir prieštaraujančiai teismų praktikai. Apeliantė nepadarė jokio viešųjų pirkimų imperatyviųjų normų pažeidimo, leidžiančio pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia;

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija apribojo ieškovės teisę ne tik susipažinti su viešojo pirkimo dokumentais, bet ir ginti savo galimai pažeistą teisę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieškovė ieškiniu taip pat ginčijo perkančiosios organizacijos vertinimą dėl pirkimo laimėtojo pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo, kas akivaizdžiai paneigia išvadą, jog dalies dokumentų nepateikimas turėjo kokią nors įtaką jo teisės į teisminę gynybą realizavimui. Taigi šiuo atveju laikytina, kad ieškovei pakako duomenų nustatyti vertinimo trūkumus ir pareikšti ieškinį dėl nepagrįsto neįprastai mažos kainos pagrindimo. Be to, VPĮ 20 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teisė susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška, o ne perkančiosios organizacijos vidaus dokumentais. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių poreikį susipažinti su kitais nurodytais dokumentais ir kaip jų nepateikimas pažeidžia jos teises. VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta kokia informacija gali būti teikiama. Ši informacija turėtų būti suprantama kaip kriterijai, pagal kuriuos buvo vertinamas pasiūlymas, techniniai pasiūlymo aspektai, suteikiami ekonominio naudingumo balai už kiekvieną kriterijų ir pan. Kadangi vertinimo kriterijus mažiausia kaina – perkančioji organizacija neįpareigota teikti kitokios informacijos, o informacija apie kainą buvo suteikta. Apeliantės AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone, visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad perkančiajai organizacijai nepateikus ieškovei susipažinti viešųjų pirkimų komisijos protokolų, susirašinėjimo su pirkimo laimėtoju, pastaroji apribojo ieškovės teisę ne tik susipažinti su viešojo pirkimo dokumentais, kurie gali būti pripažįstami neviešinamais tik išimtinais atvejais, bet ir ginti savo galimai pažeistą teisę. Ši teismo išvada padaryta visiškai neįsigilinus į byloje esančius įrodymus bei juose pateiktus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei susipažinti buvo pateikti esminiai jos reikalauti dokumentai, išskyrus tą informaciją, kurią laimėjusį pasiūlymą pateikęs tiekėjas pagrindė kaip konfidencialią, visiškai nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pažeistų ieškovės teisių nepateikus perkančiajai organizacijai visų ieškovės prašomų pirkimo dokumentų; 

13.4.                      Apeliantės AB „Lietuvos geležinkeliai“ vertinimu, ieškovė nepateikė jokių svarių argumentų, kad būtų pripažinta niekine ir negaliojančia ekonomiškai naudinga sutartis su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju ir būtų sudaryta sutartis su nekonkurencingą kainą pasiūliusia ieškove. Pirkimo procedūros užtikrinimo tiekėjams galimybę sąžiningai varžytis dėl sutarties sudarymo. Ieškovė neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų neįrodė. Perkančioji organizacija laikėsi VPĮ nuostatų, jokių teisės pažeidimų nepadarė, todėl visiškai nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia; 

13.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės UAB „LTG Link“ teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nepagrįstai netenkino atsakovų 2022 m. kovo 30 d. pateikto prašymo pašalinti iš civilinės bylos bendraatsakoviu patrauktą UAB „LTG Link“. Apeliantė AB „Lietuvos geležinkeliai“ paaiškino, kad UAB „LTG Link“ nėra sutarties šalis ir šioje byloje neturi jokio tiesioginio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

14.       Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovė UAB „LTG Link“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir motyvais, nurodė, kad prisideda prie atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo (pakeitimo) (4 t., b. l. 1–3). Atsakovė UAB „LTG Link“ palaikė atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad perkančioji organizacija, laikydamasi teisės aktuose nustatytų procedūrų bei reikalavimų, teisėtai paskelbė pirkimo laimėtoją ir pagrįstai bei teisėtai su juo sudarė ginčo sutartį, todėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turėtų būti tenkinamas visa apimtimi, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas panaikintas.

15.       Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovė AB „LTG Infra“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir motyvais, nurodė, kad prisideda prie atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo (pakeitimo) (4 t., b. l. 4–6). Atsakovė AB „LTG Infra“ palaikė atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad perkančioji organizacija, laikydamasi teisės aktuose nustatytų procedūrų bei reikalavimų, teisėtai paskelbė pirkimo laimėtoją ir pagrįstai bei teisėtai su juo sudarė ginčo sutartį, todėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turėtų būti tenkinamas visa apimtimi, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas panaikintas.

16.       Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovė AB „LTG Cargo“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais, nurodė, kad prisideda prie atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo (pakeitimo) (4 t., b. l. 7–9). Atsakovė AB „LTG Cargo“ palaikė atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad perkančioji organizacija, laikydamasi teisės aktuose nustatytų procedūrų bei reikalavimų, teisėtai paskelbė pirkimo laimėtoją ir pagrįstai bei teisėtai su juo sudarė ginčo sutartį, todėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turėtų būti tenkinamas visa apimtimi, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas panaikintas.

17.       Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Corpus A“ prašė tenkinti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (4 t., b. l. 10–11).

18.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LTG Infra“, UAB „LTG Link“, AB „LTG Cargo“ prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti (4 t., b. l. 12–15). Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas bei pagrįstai ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y., nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti 2022 m. vasario 22 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Corpus A“ niekine ir negaliojančia; 2) panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. vasario 1 d. sprendimą pripažinti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtoju UAB „Corpus A“, 3) įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ tęsti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras ir atmesti UAB „Corpus A“ pasiūlymą ketvirtai pirkimo daliai; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, tai yra panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. vasario 1 d. sprendimą pripažinti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtoju UAB „Corpus A“ ir vadovaudamasis VPĮ taikė alternatyvią sankciją – nustatė, kad tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Corpus A“ 2022 m. vasario 22 d. sudaryta pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galioja vienerius metus laiko, tai laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino vieną iš trijų ieškovės reikalavimų;

18.2.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė laimėjo ginčą ir jai turėtų būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį.

19.       Atsiliepime į atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 17–28). Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti tokie atsikirtimai:

19.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo teise teikti pretenziją, kadangi nors ir žinodama apie sutarties sudarymo atidėjimo terminą, pateikė ją akivaizdžiai pavėluotai – pasibaigus pirkimo procedūroms sudarius viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė paaiškino, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik tuomet, kai atsakovė jai pateikė susipažinimui trečiojo asmens pasiūlymą, tai yra 2022 m. vasario 18 d. – iki šio momento ieškovė negalėjo žinoti, kad trečiasis asmuo savo siūlomos neįprastai mažos kainos atsakovei nepagrindė, o nurodė tik deklaratyvias su tuo susijusias aplinkybes. Be to, atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, jog ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių visą šį laikotarpį ji aktyviai nesinaudojo savo teisėmis ir pretenzijos nepateikė per 10 kalendorinių dienų nuo skundžiamo sprendimo sužinojimo dienos, neteikė prašymo atnaujinti pretenzijos pateikimo termino. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad terminas pretenzijai pareikšti turėjo būti skaičiuojamas nuo informacijos ieškovei pateikimo dienos;

19.2.                      Ieškovės vertinimu, atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde pateikė deklaratyvius argumentus apie trečiojo asmens pasiūlymo neįprastai mažą kainą, niekaip nepagrįsdama realios jos galimybės teikti paslaugas už pasiūlytus itin mažus įkainius (o didžiąją dalį paslaugų teikti iš esmės nemokamai). Ieškovė nesutinka su atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ pozicija dėl neįprastai mažos kainos vertinimo viešojo pirkimo vykdymo metu. Kiekvieną kartą sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja ir tik tuo metu įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali. Taigi, visais atvejais turi būti realiai nustatytas kainos pagrįstumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino trečiojo asmens pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą tinkamu nepaisant to, kad jis nebuvo pagrįstas objektyviais ir patikrinamais duomenimis. Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kad trečiasis asmuo siekia ne vien finansinių tikslų. Nei atsakovų procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių argumentų ar įrodymų apie išskirtinį trečiojo asmens statusą, padėtį ir patirtį rinkoje, finansinę būklę ir iš to išplaukiančią reputaciją;

19.3.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovei pakako duomenų nustatyti vertinimo trūkumus ir pareikšti ieškinį dėl nepagrįsto mažos kainos pagrindimo, taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių poreikį susipažinti su kitais nurodytais dokumentais ir kaip jų nepateikimas pažeidžia teises. Ieškovė pretenzijoje aiškiai nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymo informacijos reikalauja siekdama efektyviai apginti savo teises – įsitikinti, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai trečiąjį asmenį pripažino pirkimo laimėtoju. Be to, pirkimo metu atsakovė atsisakė pateikti turinio prasme reikšmingiausią informaciją: 1) pirkimo laimėtojo pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo priedus ir 2) pačios perkančiosios organizacijos pirkimo komisijos protokolus, kuriuose atsispindi tiekėjo pasiūlymo neįprastai mažos kainos bei kvalifikacijos pripažinimo tinkama motyvai. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, esą VPĮ 58 straipsnio 1 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją atskleisti tik laimėjusio pasiūlymo pranašumus. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai pozicijai, kad subjektinė tiekėjo teisė susipažinti su savo konkurento pasiūlymu atskirai įtvirtinta įstatyme, todėl yra savarankiška ir ginama, o konfidencialios informacijos apsauga viešuosiuose pirkimuose yra išimtinė situacija ir turi būti aiškinama siaurai. Atsakovė ignoruoja esminį perkančiųjų organizacijų vaidmenį ir atsakomybę šiame procese – nuspręsti dėl informacijos konfidencialumo apimties. Ieškovės nuomone, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno konkretaus argumento, kodėl jie nusprendė trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimo priedus traktuoti konfidencialia, komercinę paslaptį sudarančia informacija;

19.4.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirkimo sutartis neturi būti pripažinta niekine ir negaliojančia, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pirkimo vykdymo metu atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), neįprastai mažos kainos vertinimo taisykles (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis), tiekėjų pasiūlymų konfidencialios informacijos vertinimo taisykles (VPĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalis), paneigė tiekėjo teisę į efektyvią teisių gynybą ir sąžiningumo principą (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis, VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvias sankcijas, numatytas VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje ir sutrumpino sutarties galiojimo terminą;

19.5.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės UAB LTG Link teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovės nuomone, ginčo objektas yra pirkime atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtų sprendimų teisėtumas. Pirkimą atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė pagal kitų savo grupės įmonių (inter alia UAB LTG Link) išduotus įgaliojimus. Kadangi nagrinėjamu atveju tiek įgaliotoju, tiek įgaliojančioji perkančios organizacijos privalo būti traukiamos bendraatsakovėmis, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo pašalinti iš civilinės bylos bendraatsakove patrauktą UAB LTG Link.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22.       Perkančioji organizacija kartu su UAB „LTG Link“, AB „LTG Infra“, AB „LTG Cargo“ vykdė viešąjį tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Pastatų priežiūros ir remonto paslaugų pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pirkimo objektas skaidomas į 4 dalis: 1 pirkimo objekto dalis – pastatų, statinių ir inžinerinių sistemų priežiūros, remonto ir eksploatacijos paslaugos Vilniaus regione, 2 pirkimo objekto dalis – pastatų, statinių ir inžinerinių sistemų priežiūros, remonto ir eksploatacijos paslaugos Kauno regione, 3 pirkimo objekto dalis – pastatų, statinių ir inžinerinių sistemų priežiūros, remonto ir eksploatacijos paslaugos Klaipėdos regione, 4 pirkimo objekto dalis – pastatų, statinių ir inžinerinių sistemų priežiūros, remonto ir eksploatacijos paslaugos Šiaulių regione.

23.       Ieškovė pateikė pasiūlymą ir dalyvavo pirkime.

24.       2022 m. vasario 1 d. ieškovė CVP IS priemonėmis gavo perkančiosios organizacijos raštą „Dėl laimėtojo nustatymo“, kuriuo perkančioji organizacija informavo ieškovę apie pirkimo 4 pirkimo objekto dalyje „Pastatų, statinių ir inžinerinių sistemų priežiūros, remonto ir eksploatacijos paslaugos Šiaulių regione“ sudarytą pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažintą UAB „Corpus A“ pasiūlymą. Ieškovės pasiūlymas buvo antroje vietoje pasiūlymų eilėje.

25.       2022 m. vasario 8 d. ieškovė, vadovaudamasis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pateikė perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, pateiktu dėl 4 pirkimo objekto dalies.

26.       2022 m. vasario 17 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei susipažinti pirkimo laimėtojo pasiūlymo formą su priedais, įskaitant dalį neįprastai mažos kainos pagrindimo bei po aukciono pateiktus įkainius ir kvalifikaciją, įskaitant pašalinimo pagrindų nebuvimą, įrodančius dokumentus. Perkančioji organizacija nurodė, kad komisijos protokolai, susirašinėjimas su pirkimo laimėtoju nebus teikiami, kadangi jų nepateikimas nepažeidžia tiekėjo teisės į pažeistų teisių gynybą ir nėra būtinas jo teisių gynimui, taip pat nebus teikiami visų tiekėjų aukciono metu teikti kainos pasiūlymai, kadangi 1) tiekėjui buvo pranešta apie sudarytą pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą; 2) tiekėjas su visų tiekėjų teiktais kainos pasiūlymais gali susipažinti CVP IS, pirkime Nr. (duomenys neskelbtini).

27.       2022 m. vasario 22 d. atsakovai su trečiuoju asmeniu sudarė pirkimo sutartį, kuri įsigaliojo pateikus užtikrinimą – 2022 m. vasario 28 d.

28.       2022 m. vasario 28 d. tiekėja, nesutikdama tiek su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, tiek su atsisakymu supažindinti tiekėją su pirkimo laimėtojo pasiūlymu bei pirkimo komisijos protokolais, kuriuose išdėstomi perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų motyvai, perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją.

29.       2022 m. kovo 3 d. perkančioji organizacija pateikė tiekėjui atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad perkančioji organizacija su pirkimo laimėtoju 2022 m. vasario 22 d. jau sudarė pirkimo sutartį ir tiekėjos pretenzijos nenagrinės.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos

30.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pretenzijos pateikimo terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo dienos. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, kadangi „suplakė“ du viešųjų pirkimų institutus, neatskirdamas kiekvienam iš jų taikytinų skirtingų teisinių pasekmių. Šiuo atveju ieškovė netinkamai pasinaudojo teise teikti pretenziją, kadangi nors ir žinodama apie pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą, pateikė ją akivaizdžiai pavėluotai – pasibaigus pirkimo procedūroms, sudarius viešojo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadai, jog ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu dėl to, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo procedūra.

31.       Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Analogiška sąlyga buvo numatyta ir atvirojo konkurso bendrųjų sąlygų 15.1.1. punkte: pretenzija turi būti pateikta tarptautinio pirkimo atveju per 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – per 5 darbo dienas nuo paskelbimo apie priimtą sprendimą dienos arba pranešimo raštu apie priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (2 t., b. l. 66–82). Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis).

32.       CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

33.       Vadovaujantis CPK 4232 straipsnio 3 dalimi, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia. Teismų praktikoje pažymima, jog nurodytoje normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su perkančiosios organizacijos sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias bei išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

34.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų nuostatų (žr. šios nutarties 33 punktą), yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir jis pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

35.       Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia (be kita ko), ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016).

36.       Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti. Jei teisėtai pritaikytos peržiūros procedūros nuostatos konkrečiu atveju lemia neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Šis imperatyvas lemia tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros nuostatos (terminų nustatymas) ir jų taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų beveik neįmanomas ar labai sudėtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).

37.       Teismų praktikoje pažymima, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų taikymas nuo sužinojimo momento praktikoje dažnai siejamas su atvejais, kai tiekėjai pateikia perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais. Tuo atveju, kai nesibaigus sutarties atidėjimo terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai, tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018). Aiškindamas šią teisės taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta užtikrinti veiksmingumo principui, kad tiekėjui, kuris kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos suteikimo, būtų sudaryta galimybė ginti galimai pažeistas savo teises per įstatymų nustatytą terminą nuo datos, kurią jis gavo informacijos, iš kurios sužinojo arba turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą; be to, šios taisyklės tikslas – užtikrinti, kad terminai būtų taikomi taip, jog nesuvaržytų tiekėjų teisių pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tais atvejais, kai perkančioji organizacija aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos ieškiniui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016). 

38.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog perkančioji organizacija 2022 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir informavo tiekėjus, kad laimėjusiu pasiūlymu pripažintas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas. Be to, nurodė, kad, vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 8 dalimi, sutartis su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju bus sudaroma ne anksčiau kaip praėjus 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, tai yra ne anksčiau nei 2022  m.  vasario  11  d. (1 t., b. l. 47). 2022 m. vasario 8 d. ieškovė pateikė prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymo duomenimis, tai yra ieškovė prašė pateikti pirkimo laimėtojo galutinį pasiūlymą, įskaitant kvalifikaciją bei pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, taip pat kainos sudėtines dalis; perkančiosios organizacijos sprendimus, protokolus, įskaitant, bet nepasiribojant sprendimo patvirtinti aukciono rezultatus, įskaitant ir aukciono metu teiktas kainas (tiekėjų teiktus kainų pasiūlymus); perkančiosios organizacijos susirašinėjimą su pirkimo laimėtoju, įskaitant susirašinėjimą dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir patį neįprastai mažos kainos pagrindimą (jei toks buvo teiktas) (1 t., b. l. 48–51). Perkančioji organizacija ieškovei 2022 m. vasario 17 d. pateikė dalį prašomų susipažinti duomenų, tai yra pasiūlymo formą su priedais, įskaitant neįprastai mažos kainos pagrindimą po aukciono pateiktus įkainius ir kvalifikaciją, įskaitant pašalinimo pagrindų nebuvimą, įrodančius dokumentus. Perkančioji organizacija nurodė, kad komisijos protokolai, susirašinėjimas su pirkimo laimėtoju nebus teikiami, kadangi jų nepateikimas nepažeidžia tiekėjo UAB „Civinity solutions“ teisės į pažeistų teisių gynybą ir nėra būtinas jo teisių gynimui. Be to, nebus teikiami visų tiekėjų aukciono metu teikti kainos pasiūlymai, kadangi tiekėjui UAB „Civinity solutions“ buvo pranešta apie sudarytą pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą ir jis su visų tiekėjų teiktais kainos pasiūlymais gali susipažinti CVP IS, pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52).

39.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. šios nutarties 38 punktą) bei jas vertindama formuojamos teismų praktikos kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas pretenzijai pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie pažeistas teises dienos, pagrįsta ir teisinga. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2022 m. vasario 17 d. ieškovei buvo pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas susipažinimui, todėl pretenzijos pateikimo diena, skaičiuojant terminą nuo 2022 m. vasario 18 d., buvo 2022 m. vasario 28 d., ieškovė pretenziją pateikė 2022 m. vasario 28 d., t. y. nepraleidus 10 dienų termino. Papildomai teismas pažymi, jog apeliantė iš esmės teisingai pacitavo pirkimo sąlygų 15.1.1 punkto nuostatas, jog pretenzija gali būti pateikta nuo paskelbimo apie priimtą sprendimą dienos arba pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, taip pat teisės aktų nuostatas, susijusias su sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpiu (VPĮ 2 straipsnio 43 dalis, 86 straipsnio 8 dalis). Tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų dėl savalaikio pretenzijos pateikimo bei ieškovės pasinaudojimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o tai, kad perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti pretenziją dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties, savaime neįrodo, jog ieškovė netinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Konstatavus, kad ieškovė savalaikiai pateikė pretenziją, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sutarties sudarymo atidėjimu (VPĮ 86 straipsnio 8 dalis), kadangi teisiniu požiūriu jie nėra reikšmingi bylos išnagrinėjimo rezultatui.

Dėl pirkimo laimėtojo pasiūlytos neįprastai mažos kainos ir pasiūlymo vertinimo

40.       VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Taigi, neįprastai mažos kainos nustatymas turi būti siejamas būtent su kitų tiekėjų pateiktų pasiūlymų aritmetiniu vidurkiu, o ne kokiais nors kitais kriterijais.

41.       Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Neįprastai mažos pasiūlytos kainos patikrinimas ir įvertinimas – viešųjų pirkimų procedūrose nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012 ir kt.). Be siekio apginti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų veiksmų ar grėsmės, kad viešojo pirkimo sutartis nebus įvykdyta laiku ar bus įvykdyta netinkamai, tiek Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnis, tiek VPĮ 57 straipsnyje įtvirtintu neįprastai mažos pasiūlytos kainos instituto teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti ir patį konkurso dalyvį nuo vienašališko perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, prieš tai nesuteikus jam galimybės pateikti savo pasiūlymo pagrįstumo paaiškinimų (ESTT 2008 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje SECAP ir Santorso, bylos Nr. C-147/06 ir C 148/06; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013 ir kt.). Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu neįprastai mažos pasiūlytos kainos instituto tikslas apibrėžiamas kaip laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, t. y. bendros ES vidaus rinkos užtikrinimas, siekis, jog kitose valstybėse narėse veiklą vykdantys tiekėjai nebūtų diskriminuojami dėl jų mažesnių pasiūlytų kainų (Direktyvos 2014/24/ES preambulės 1 punktas).

42.       Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina pati savaime nėra kliūtis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014).

43.       Ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino įstatyme įtvirtintas pareigas, spręstina, nustatant, ar ji: 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, nustatė, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).

44.       Teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne) pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017, 2020  m.  balandžio  9  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-774-302/2020).

45.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

46.       Kasacinis teismas dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos vertinimo yra nurodęs, kad dėl perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimo tinkamumo teismai turėtų spręsti laikydamiesi to paties griežtumo standarto, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos sprendimo rezultato, t. y. ar ji nusprendė, kad kainos pagrindimas yra tinkamas ir tiekėjas sugebės už siūlomą kainą patiekti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus, ar tiekėjo pasiūlymą atmetė dėl to, kad jo siūloma neįprastai maža kaina nebuvo tinkamai pagrįsta; praktikoje neturėtų būti toleruojamos ir teismų kitaip vertinamos situacijos, kai perkančioji organizacija atlaidžiau vertina neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusio jai priimtino tiekėjo parengtą neįprastai mažos kainos pagrindimą; visais atvejais turi būti realiai nustatytas kainos pagrįstumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018 39 punktą).

47.       Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog trečiojo asmens pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina už 4 pirkimo objekto dalį – pastatų, statinių ir inžinerinių sistemų priežiūros, remonto ir eksploatacijos paslaugas Šiaulių regione, yra 66,39 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių pasiūlytų kainų aritmetiniam vidurkiui, 2021 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama pagrįsti neįprastai mažą kainą. Perkančioji organizacija prašė pagrįsti trečiojo asmens siūlomą kainą, nurodant, kas sudaro pasiūlymo ekonominę vertę ir pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, užpildant rekomendacinę formą (3 t., b. l. 89). Rekomendacinėje formoje, skiltyje „Kitos sudedamosios dalys“ nurodyta, kad perkančioji organizacija prašo pateikti išskirstinai palankių sąlygų tiekti prekes – gesintuvus (nurodytas įkainis – 0,00) įrodymus – dokumentus, įrodančius prekių numatomas įsigijimo kainas. Be to, prašė pateikti įrodymus apie elektros sistemų priežiūros darbų (nurodytas įkainis – 0,0001), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų (nurodytas įkainis – 0,0001), liftų priežiūros/remonto, eskalatorių priežiūros/remonto, automatinių durų priežiūros / remonto (nurodytas įkainis 0,00) (3 t., b. l. 90–93).

48.       Neįprastai mažos kainos pagrindime trečiasis asmuo, pagrįsdamas gesintuvų (nurodytas įkainis 0,00) kainą, pateikė perkančiajai organizacijai duomenis apie numatomų įsigyti prekių kainas už išskirtinai palankias sąlygas. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad elektros sistemų priežiūros darbus (nurodytas įkainis 0,0001), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus (nurodytas įkainis 0,0001), liftų priežiūros/remonto, eskalatorių priežiūros/remonto, automatinių durų priežiūros/remonto darbus (nurodytas įkainis 0,00) darbus organizuos tokiu būdu, kad šias paslaugas teiks jau esami UAB „Corpus A“ darbuotojai, kuriems jau yra mokamas darbo užmokestis, todėl papildomų sąnaudų šių paslaugų teikimui įmonė nepatirs. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms ir būtinybei, įmonė turės galimybę šių paslaugų teikimą organizuoti savo sąskaita. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad įmonė pastatų ūkio priežiūros paslaugų rinkoje veikia daugiau nei 20 metų, metinė įmonės apyvarta siekia 20 milijonų, todėl yra finansiškai stabili, ekonomiškai stipri ir didelę patirtį turinti įmonė, galinti perkančiosioms organizacijoms pasiūlyti joms ekonomiškai priimtiniausius pasiūlymus, tam tikroms paslaugoms siūlydama itin mažus įkainius. Be kita ko, įmonė siekia ne tik turėti piniginės (finansinės) naudos už mažiausias sąnaudas, tačiau ir siekia įgyti/turėti prestižinį klientą, didinti įmonės žinomumą (1 t., b. l. 80–84).

49.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kainos pagrindimo, nesutiko su atsakovės (perkančiosios organizacijos) argumentais, kad trečiojo asmens pateikti duomenys realiai pagrindė pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde nurodė, kad trečiojo asmens pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas perkančiajai organizacijai buvo pakankamas įsitikinti, kad trečiasis asmuo sugebės teikti paslaugas už siūlomą kainą ir ji nėra akivaizdžiai neatitinkanti rinkos logikos.

50.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 48 punktą) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 42-46 punktus), sprendžia, jog trečiasis asmuo nepateikė pakankamų ir realių duomenų, jog jo pasiūlytos kainos yra realios ir už jas tinkamai galės būti atlikti perkami darbai. Trečiasis asmuo neįprastai mažą kainą iš esmės grindė abstraktaus pobūdžio teiginiais, susijusiais su tiekėjo patirtimi, pajėgumais, taip pat garantijomis, kad patiriamas sąnaudas įmonė ketina dengti savo sąskaita, tačiau nepateikė įrodymų, kurie leistų įsitikinti šių teiginių patikimumu, realiomis galimybėmis juos įvykdyti.

51.       Byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo 66,39 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį, ir trečiajam asmeniui nepateikus patikimų ir objektyvių kainos realumą pagrindžiančių įrodymų, perkančioji organizacija neturėjo pakankamo pagrindo, remiantis vien deklaratyviais teiginiais spręsti dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, juo labiau kad bent 2 kitų rinkos dalyvių (Konkurso pasiūlymus pateikusių tiekėjų) atliekamų darbų kainos buvo ženkliai didesnės už trečiojo asmens pasiūlytą kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl pagrįstos bei realios kainos nustatymas turėjo esminę reikšmę, siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus už nurodytą kainą atlikti perkamus darbus.

52.       Remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors perkančioji organizacija ir kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo, o pastarasis pateikė atitinkamą informaciją, tačiau pateiktas neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas nebuvo pakankamas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Perkančioji organizacija, gavusi tokį pagrindimą, privalėjo arba pareikalauti pateikti papildomus atitinkamų pasiūlymo kainos dalių pagrindimą patvirtinančius įrodymus arba turėjo atmesti atsakovės pasiūlymą dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai nepagrįstai netinkamai vertino trečiojo asmens pasiūlymą neįprastai mažos kainos instituto prasme ir dėl to nepagrįstai pripažino jį pirkimo laimėtoju, yra teisėta bei pagrįsta, o perkančiosios organizacijos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

Dėl perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų

53.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 8 d. tiekėja, vadovaudamasis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama leisti susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, t. y., prašė pateikti: pirkimo laimėtojo galutinį pasiūlymą, įskaitant kvalifikaciją bei pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius dokumentus, taip pat kainos sudėtines dalis; perkančiosios organizacijos sprendimus, protokolus, įskaitant, bet neapsiribojant sprendimo patvirtinti aukciono rezultatus, įskaitant aukciono metu teiktas kainas (tiekėjų teiktus kainų pasiūlymus); perkančiosios organizacijos susirašinėjimą su pirkimo laimėtoju, įskaitant susirašinėjimą dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir patį neįprastai mažos kainos pagrindimą (jeigu toks buvo teiktas) (1 t., b. l. 48–51). 2022 m. vasario 17 d. perkančioji organizacija pateikė tiekėjai susipažinti pirkimo laimėtojo pasiūlymo formą su priedais bei po aukciono pateiktus įkainius ir kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Perkančioji organizacija nurodė, kad komisijos protokolai, susirašinėjimas su pirkimo laimėtoju nebus teikiami, kadangi jų nepateikimas nepažeidžia tiekėjo teisės į pažeistų teisių gynybą ir nėra būtinas jo teisių gynimui, taip pat nebus teikiami visų tiekėjų aukciono metu teikti kainos pasiūlymai, kadangi tiekėjui buvo pranešta apie sudarytą pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą, ir tiekėjas su visų tiekėjų teiktais kainos pasiūlymais gali susipažinti CVP IS, pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52).

54.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad perkančioji organizacija nepateikė ieškovei susipažinti perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos protokolų, susirašinėjimo su pirkimo laimėtoju dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, padarė išvadą, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai apribojo ieškovės teisę ne tik susipažinti su viešojo pirkimo dokumentais, kurie gali būti pripažįstami neviešinamais tik išimtinais atvejais, bet ir ginti galimai pažeistą teisę.

55.       Apeliantė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji apribojo ieškovės teisę ne tik susipažinti su viešojo pirkimo dokumentais, bet ir ginti savo galimai pažeistą teisę. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieškovė ieškiniu taip pat ginčijo perkančiosios organizacijos argumentus dėl pirkimo laimėtojo pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo, kas akivaizdžiai paneigia išvadą, jog dalies dokumentų nepateikimas turėjo kokią nors įtaką jos teisės į teisminę gynybą realizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei susipažinti buvo pateikti esminiai jos reikalauti dokumentai, išskyrus tą informaciją, kurią laimėjusį pasiūlymą pateikęs tiekėjas pagrindė kaip konfidencialią, visiškai nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pažeistų ieškovės teisių nepateikus perkančiajai organizacijai visų ieškovės prašomų pirkimo dokumentų. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

56.       Informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.

57.       Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 82, 83 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2021 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).

58.       Tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 40 punktą).

59.       Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, vien tik nurodymas, jog pateikti duomenys sudaro komercinę paslaptį, savaime nėra pagrindas ją pripažinti slapta, komerciškai jautria, turi būti įrodyta, jog pateiktuose dokumentuose esanti informacija sudaro komercinę paslaptį, įvertinant tai, kad tokio pobūdžio bylose informacijos nepateikimas gali būti pateisinamas tik išimtiniais ir objektyviai pagrįstais atvejais. Trečiasis asmuo teigdamas, kad tam tikra informacija sudaro komercinę paslaptį turi įrodyti, kad informacija yra slapta ir neviešinama; informacija turi tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama.

60.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2022 m. sausio 28 d. pranešimu per CVP IS trečiasis asmuo informavo perkančiąją organizaciją, kad konfidencialios yra kainos sudedamosios dalys (išskyrus vertinamąją kainą), neįprastai mažos kainos pagrindimai bei dokumentuose esantys asmens duomenys (3 t., b. l. 95). Tačiau byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų spręsti, jog trečiojo asmens pateikti duomenys sudaro komercinę paslaptį, o vien abstraktaus pobūdžio samprotavimai dėl duomenų konfidencialumo savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos informacijos nesuteikimas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę susipažinti su viešojo pirkimo dokumentais. Apeliantės aiškinimas, jog ieškovei pakako gautų duomenų nustatyti vertinimo trūkumus ir ieškiniui pareikšti dėl nepagrįsto neįprastai mažos kainos pagrindimo, todėl kitų duomenų nepateikimas nepažeidė ieškovės teisės ginti pažeistą teisę, nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės teisė gauti tiekėjo pasiūlyme nurodytus duomenis (ir kt.) negali priklausyti nuo tiekėjo subjektyvaus apsisprendimo dėl duomenų pateikimo apimties, minėta, jog atsisakymas pateikti prašomus duomenis galėtų būti pateisinamas įrodžius aplinkybę, jog jie sudaro komercinę paslaptį, kitu atveju, atsisakymas pateikti duomenis gali būti vertinamas kaip nepagrįstai ribojantis tiekėjo teisę susipažinti su pasiūlymo dokumentais.

Dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

61.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ principus dėl nepagrįstai mažos kainos ir tiekėjo pasiūlymo konfidencialumo pagrindimo, tačiau įvertinęs tai, kad sutarties pripažinimas negaliojančia nuo jos sudarymo momento, sukeltų tam tikrų neigiamų pasekmių ne tik šios sutarties šalims, taip pat atsižvelgęs, kad sutartis yra sudaryta 2022 m. vasario 28 d. ir sprendimo dienai buvo vykdoma, sprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir reikalavimą tęsti pirkimo procedūras atmesti ir taikyti alternatyvią sankciją – pirkimo sutarties sutrumpinimą.

62.       Apeliantė AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo neteisėtus atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus ir sutrumpino pirkimo sutarties terminą iki vienerių metų, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo momento, tačiau perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai buvo paneigti byloje esančiais procesiniais dokumentais. Apeliantės nuomone, ieškovė siekia, kad būtų pažeistas racionalus lėšų panaudojimo principas ir būtų nesilaikyta mažiausios kainos kaip ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijaus.

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl ieškovės siekio pažeisti racionalaus lėšų panaudojimo principą ir paneigti mažiausios kainos vertinimo kriterijų, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas dėl neįprastai mažos kainos vertinimo ir tiekėjo pasiūlymų konfidencialios informacijos vertinimo pasisakė atitinkamai nutarties 40–60 punktuose, todėl jų nekartoja.

64.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiais iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 73 punktą).

65.       Remdamasis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas pirmiau nurodyto straipsnio 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).

66.       Pažymėtina, kad atsakovai triplike prašė tuo atveju, jeigu ieškinys bus tenkintas – išsaugoti sutartį ir taikyti alternatyvias sankcijas. Nurodė, kad pirkimu yra ne tik perkamas didelis paslaugų kompleksas ir tokio komplekso įsigyti per trumpą laiko tarpą atskirais pirkimais neįmanoma, tačiau Šiaulių regione, dėl kurio aptarnavimo sudaryta sutartis, atliekama strateginė veikla ir joje yra strateginę reikšmę turintys atsakovų objektai, kurie dėl konfidencialumo negali būti tiksliai įvardinti ir šiems statiniais yra reikalinga nuolatinė priežiūra.

67.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sankcijų perkančiosios organizacijoms skyrimą, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, skirdama perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją – viešojo pirkimo sutarties termino sutrumpinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kadangi sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio sukeltų neproporcingų padarinių, nes ji yra vykdoma. Dėl šios priežasties byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų – sutarties sutrumpinimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją – pirkimo sutarties termino sutrumpinimą, pagrįstas ir teisėtas. 

Dėl atsakovo UAB LTG Link suinteresuotumo bylos baigtimi

68.       Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės UAB „LTG Link“ teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nepagrįstai netenkino atsakovų 2022 m. kovo 30 d. pateikto prašymo pašalinti iš civilinės bylos bendraatsakoviu patrauktą UAB „LTG Link“. Apeliantė AB „Lietuvos geležinkeliai“ paaiškino, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LTG Infa“, AB „LTG Cargo“. UAB „LTG Link“ nėra sutarties šalis ir neturi jokio tiesioginio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

69.       Byloje nustatyta, kad atsakovai 2022 m. kovo 30 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pašalinti iš civilinės bylos bendraatsakoviu patrauktą UAB „LTG Link“ (2 t., b. l. 183–185). Sutiktina su apeliante AB „Lietuvos geležinkeliai“, kad šio procesinio klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, tačiau šis procesinis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminis, kuris sudarytų pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ar grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

70.       Kita vertus, iš byloje patekto viešojo tarptautinio pirkimo atviro konkurso „Pastatų priežiūros ir remonto paslaugų pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini)“ bendrųjų nuostatų 1.1. punkto matyti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su UAB „LTG Link“, AB „LTG Infra“ ir AB „LTG Cargo“ bendrai atlieka viešąjį tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu ir numato įgyti pastatų priežiūros ir remonto paslaugas pagal UAB „LTG Link“, AB „LTG Infra“ ir AB „LTG Cargo“ suteiktą AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgaliojimą pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms ir pirkimo sutarties sudarymo atlikti taip, kaip nustatyta pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pirkimo specialiosiose sąlygose nurodyta, kad pirkimui yra taikomis tiek specialiosios sąlygos, tiek pirkimo bendrosios sąlygos. Pirkimo procedūra sudaroma siekiant sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kuris bus sudaroma su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (1 t., b. l. 25–30). Paslaugų pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pirkimo objektas: AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LTG Cargo“ , AB „LTG Infra , UAB „LTG Link“ perka Pastatų, statinių ir inžinerinių sistemų priežiūros, remonto ir eksploatacijos paslaugas, teikiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje (1 t., b. l. 31–46). Taigi, atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė pirkimą pagal kitų savo grupės įmonių išduotus įgaliojimus.

71.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vykdant pirkimus pagal įgaliojimą susidaro trišalis teisinis santykis, kuris tiekėją (-us) tam tikromis nevienodomis dalimis, inter alia, atsižvelgiant į materialaus santykio plėtojimąsi teismo proceso metu (pvz., sudaryta viešojo pirkimo sutartis), sieja tiek su įgaliotoja, tiek su įgaliotąja (įgaliotine) perkančiąja organizacija, kurios teismo procese dėl to abi turėtų būti įtrauktos atsakovėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016  m.  liepos  7  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016).

72.       Nagrinėjamu atveju apeliantė pagrįstai nurodė, jog ginčo sutartis buvo sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LTG Infa“, AB „LTG Cargo“. Tačiau įvertinus, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė pirkimą pagal atvirojo konkurso Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kuriose numatyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisė pagal įgaliojimą, kurį suteikė UAB „LTG Link“, AB „LTG Infra“ ir AB „LTG Cargo“, organizuoti pirkimus, pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti, taip pat sudaryti pirkimo sutartis, spręstina, kad UAB „LTG Link“ turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl pagrįstai įtraukta kaip bendraatsakove.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

73.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2022 m. vasario 22 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia, 2) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju trečiąjį asmenį, 3) įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti pirkimo procedūras ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ketvirtai pirkimo daliai bei 4) priteisti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

74.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju trečiąjį asmenį ir taikė alternatyvią sankciją – nustatė, kad tarp perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens sudaryta pirkimo sutartis galioja vienerius metus laiko, skaičiuojant nuo sudarymo momento 2022 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje buvo patenkintas vienas ieškovės reikalavimas, tai yra pripažintas netinkamu pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimas ir laikė, kad patenkinta 1/3 ieškinio dalis.

75.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei 6 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 1/3 dalimi, tačiau teismas iš esmės pripažino ieškovės pateikto ieškinio esminių argumentų dėl neteisėto ir nepagrįsto trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais sutinka.

76.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neatmetė ieškovės reikalavimų dėl to, kad jie buvo nepagrįsti ar neteisėti, tačiau tik dėl to, kad nusprendė pasinaudoti VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi ir išsaugoti sudarytą pirkimo sutartį, todėl vertinant bylinėjimosi išlaidų kontekste, turi būti laikoma, kad ieškinys visiškai patenkintas. Teismų praktikoje pažymima, jog nors faktiškai viešojo pirkimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, nes buvo nustatytas poreikis ją išsaugoti, tačiau konstatuotas jos neteisėtumas ir paskirta įstatyme nustatyta alternatyvioji sankcija visiškai atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia turinį ir esmę (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-472-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-381/2019).

77.       Ieškovė, reikšdama ieškinį pirmosios instancijos teisme sumokėjo 4 454,10 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 173), taip pat patyrė 6 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (3 t., b. l. 71, 73). Teisėjų kolegija, įvertinus teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš esmės tenkinus ieškinį (žr. šios nutarties 76 punktą), ieškovės patirtos 10 454,10 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Dėl procesinės bylos baigties

78.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ieškovės UAB „Civinity solutions“ apeliacinis skundas tenkintas, tačiau įvertinusi tai, kad apeliaciniu skundu buvo ginčijamas procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neginčijant sprendimo iš esmės dėl išspręstų materialiųjų reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, tačiau patikslintina Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, joje nurodant, jog iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovės UAB „Civinity solutions“ naudai priteistina 10 454,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

80.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

81.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

82.       Ieškovė prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 31–34). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 4 454,10 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 143), taip pat pateikė duomenis, kad už advokato teiktą teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą sumokėjo 4 000,00 Eur (4 t., b. l. 37). Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis.

83.       Teismų praktikoje pažymima, jog apeliaciniai skundai, kuriais ginčijamas tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu (Lietuvos apeliacinis teismo 2013 sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1288/2013; 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1166-302/2016). Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis bei nespręstinas jo priteisimo klausimas.

84.       Ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.9 (už apeliacinį skundą) ir 8.11 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių. Todėl įvertinus tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas atmestas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“.

85.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ už apeliacinį skundą sumokėjo 4 695,00 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 162), tačiau jos apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei jos turėtos išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą dėl bylinėjimosi išlaidų, šią pastraipą išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, ieškovės UAB „Civinity Solutions“, juridinio asmens kodas 300131675, naudai 10 454,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“.

Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, ieškovės UAB „Civinity Solutions“, juridinio asmens kodas 300131675, naudai 4000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Gražinti UAB „Civinity Solutions“, juridinio asmens kodas 300131675, 2022 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 223 sumokėtą 4454,10 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                             Irmantas Šulcas

                                                                                             Žilvinas Terebeiza

     Alma Urbanavičienė