Baudžiamoji byla  Nr. 2K-113/2009

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija:

                                                            1.2.3.2.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu septyniolikai metų už A. S. nužudymą, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl kiekvieno iš keturių nežymių sveikatos sutrikdymų: padaryto Ž. K. - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, padaryto Ž. S. - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, padaryto E. G. - laisvės atėmimu septyniems mėnesiams bei padaryto I. G. - laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas septyniolikai metų. Pirmus ketverius metus bausmę paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį paskirta atlikti  pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

G. Ž. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apleistoje patalpoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgertuvių metu kilus konfliktui, metaline šluotos koto dalimi tyčia sudavė E. G. vieną smūgį į galvą, padarydamas muštinę žaizdą kaktos plaukuotoje dalyje, ir Ž. K. ne mažiau kaip aštuonis smūgius į galvą, kaklą, rankas, kojas bei ją smaugė, padarydamas odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje, kaklo priekinės dalies kairėje pusėje su smulkiomis aplinkinėmis kraujosruvomis, smulkiomis kraujosruvomis kaklo odoje ties gerklomis, nutrūkstamus odos įbrėžimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir paviršinius odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose ir keliuose; I. G. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius į petį, krūtinę, klubą ir šlaunį, padarydamas poodines kraujosruvas; Ž. S. sudavė du smūgius į kairįjį žandą, padarydamas dvi durtines – pjautines kairio žando žaizdas, taip nežymiai sutrikdė šių nukentėjusiųjų sveikatą, be to, tyčia sudavė dėl sunkaus girtumo ant grindų gulinčiam bejėgiškos būklės A. S. devyniolika smūgių kojomis, rankomis bei metaline šluotos koto dalimi į galvą, krūtinę, nugarą, rankas ir kojas, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą, du smūgius peiliu į kairę ausį, padarydamas dvi pjautines žaizdas kairės ausies kaušelyje, o taip pat vieną smūgį peiliu į kaklą, padarydamas durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą su liežuvio arterijos pažeidimu, nuo ko ūmiai nukraujavęs A. S. vietoje mirė.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pakeisti teismų sprendimus: perkvalifikuoti jo veiką pagal švelnesnį BK straipsnį, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų prisipažinimą ir paskirti švelnesnę bausmę.     

Kasatoriaus manymu, iš bylos ir jo parodymų turinio matyti, kad jis neturėjo tikslo, motyvo ir noro žudyti A. S. ar veikti prieš įstatymą. Kasatorius pažymi, kad jo elgesys pasikeitė tik po to, kai pastebėjo, kad iš nusivilktos ir netoliese pasidėtos striukės dingo jo dokumentai bei mobiliojo ryšio telefonas. Daiktų dingimo faktą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiųjų Ž. K., Ž. S., I. G. parodymai, liudytojo G. V. parodymai bei įvykio vietos, kur rasti jo dokumentai ir daiktai, apžiūros protokolas. Kasatoriaus dokumentus ir daiktus kažkas iš dalyvavusiųjų buvo pavogęs, o po to numetęs. Jo manymu tai turi būti vertinama kaip provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys, turėjęs įtakos veikos padarymui, kuris BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kasatorius nesutinka su teismo sprendimu jo  veiką kvalifikuoti kaip tyčinį kito bejėgiškos būklės žmogaus gyvybės atėmimą. Teismo medicinos specialisto išvadoje A. S. padaryto kaklo sužalojimo vertinimas kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo patvirtina, jog kasatorius nenorėjo A. S. mirties ir nesitikėjo, kad nuo lengvo įpjovimo šis asmuo mirs. Išvados duomenys, kad užfiksuotos šešios poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurio trečdalio nugariniame paviršiuje galėjo atsirasti nukentėjusiajam prisidengiant nuo smūgių, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėtis keitėsi, paneigia faktą, jog nužudytasis A. S. buvo bejėgiškos būklės ir nesipriešino.

Kasatorius pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo jį išaiškinti, bet prokuratūra kaltinamajame akte nenurodė, kad tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Prisipažinimas negali būti vertinamas kaip dalinis, nes jis pripažino esminius dalykus, kad mušė žmones, kad įpjovė kaklą A. S. Tam tikrų dalykų apie tai, kiek, kam ir į kurią vietą sudavė smūgių, jis nenurodė, nes jų iš tikrųjų neprisimena ir nenori meluoti.

Kasatorius nurodo, kad  byloje nėra duomenų apie jį kaip asmenį, išskyrus duomenis apie ankstesnius teistumus. Duomenys apie jo gyvenamąją vietą, darbą, charakteristikos turėtų įtakos teismo sprendimui skirti jam švelnesnę bausmę.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo taikant BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasigedo savo mobilaus ryšio telefono, todėl sulaužė šluotos kotą ir juo mušė patalpoje kartu buvusius asmenis. Telefonas niekur nebuvo dingęs, rastas ant grindų ir jam atiduotas. Po to jis pasigedo dokumentų ir įpykęs vėl ėmė siautėti, mušė nukentėjusiuosius. Pasiėmęs nuo palangės virtuvinį peilį, šaukdamas, kad visus čia papjaus, perpjovė gerklę gulinčiam nuo alkoholio apsvaigusiam A. S. Apie A. S. bejėgišką būklę teismas sprendė iš konkrečių bylos duomenų, o būtent kraujyje rasto 3,12 promilės etilo alkoholio kiekio, atitinkančio sunkų girtumo laipsnį, iš nukentėjusiųjų bei liudytojo nuoseklių parodymų, kad dėl girtumo užmigęs jis nereagavo į  suduodamus smūgius, taigi ne tik nesipriešino, bet net nesuvokė, kas jam daroma. Nuosprendyje motyvuotai atmesti G. Ž. aiškinimai, kad jis nenorėjo nužudyti A. S. ir nesitikėjo jo mirties, o peiliu jam brūkštelėjo, kai nukentėjusysis sėdėjo sąmoningas ir nebuvo bejėgiškos būklės. Teismas konstatavo, kad sudavus devyniolika smūgių ir padarius net 11,5 cm ilgio sužalojimą peiliu perpjaunant žmogui gyvybiškai svarbią kūno dalį - kaklą, nėra jokios galimybės tikėtis kitų nei gyvybės atėmimas pasekmių. Be to, G. Ž., nors ir neprisimindamas, kaip ir kokiais įrankiais žalojo nukentėjusiuosius, teigė prisimenantis, kad gerklę perpjovė ne gulinčiam, o sėdinčiam A. S. Teismui buvo žinomi G. Ž. argumentai, kad  teismo medicinos specialisto išvados duomenimis A. S. sužalojimai padaryti šiems asmenims esant įvairiose tarpusavio padėtyse. Teismas konstatavo, kad šiuos duomenis paneigia kartu su kitais įrodymais ištirta ir skundžiamame nuosprendyje įvertinta medicinos specialisto išvada Nr. MK–U6/09(01)–R–339/9, atmetanti galimybę atsakyti, kokia buvo G. Ž. ir A. S. padėtis smūgių metu.

 Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nuosprendį paliko nepakeistą.

Skundžiamuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės grindžiamos byloje surinktų įrodymų visetu, įvertintu nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.  Kasatoriaus skunde nurodytas skirtingas faktinių aplinkybių kai kurių detalių vertinimas skundžiamuose teismų sprendimuose aptartas ir motyvuotai atmestas. Darytina išvada, kad pagrindo keisti teismų sprendimus dėl G. Ž. padarytos veikos kvalifikavimo nėra.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Teismų sprendimuose konstatuota, kad nukentėjusysis A. S. prieš G. Ž. jokių veiksmų neatliko. Įvykių metu  jis gulėjo ant grindų apsvaigęs dėl sunkaus girtumo ir buvo sužalotas konfliktuoti su aplinkiniais pradėjusio G. Ž., supykusio dėl iš jo neva pavogtų mobilaus ryšio telefono ir dokumentų,  nors šių daiktų niekas nebuvo paėmęs. Nuteistasis negalėjo rasti savo daiktų dėl girtumo.  G. Ž. neigė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertino savo elgesio, kitas aplinkybes pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų. Pagal tuos faktus, kurie nustatyti skundžiamuose teismų sprendimuose, BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių,  pripažintinų G. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nėra. Šiuo požiūriu teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl bausmės individualizavimo

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į G. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, pripažinimą pavojingu recidyvistu, todėl skyrė griežtesnę už vidurkį, bet mažesnę nei maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurią pirmuosius ketverius metus paskyrė atlikti kalėjime, o likusiąją dalį - pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame nebuvo nuorodų į būtinumą papildyti asmenį charakterizuojančią medžiagą, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytus tyčinius nusikaltimus paskyrė tinkamas, ne per griežtas laisvės atėmimo bausmes ir BK 41, 54, 56 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

            Skundžiamuose teismų sprendimuose bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai. Bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

            Nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                             Valerijus Čiučiulka

Vladislovas Ranonis

Egidijus Bieliūnas