Civilinė byla Nr. 3K-3-588/2013

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00345-2010-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 35.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui R. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gindulių sodybos“ prašė teismo priteisti iš atsakovo M. K. 22 680,04 Lt įsiskolinimo.

Bylos duomenimis, 2004 m. kovo 29 d. įsteigta gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gindulių sodybos“ (toliau – GNSB „Gindulių sodybos“). Bendrija yra jos teritorijoje esančių inžinerinių tinklų ir komunikacijų savininkė. 2006 m. kovo 9 d. atsakovas nuosavybės teise valdomą sklypą detaliojo planavimo būdu padalijo į du skirtingos paskirties žemės sklypus. 2006 m. gegužės 27 d. GNSB „Gindulių sodybos“ nutarimu nustatė, kad be bendrijos sutikimo neleidžiama dalyti sklypų, statyti daugiabučių namų. GNSB „Gindulių sodybos“ valdybos 2006 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolu nutarta, kad naujai suformuotų sklypų savininkai turi teisę prisijungti prie bendrijos vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų tik jiems sumokėjus bendrijai tokio pat dydžio piniginį įnašą už šių tinklų, gręžinių, valymo įrenginių, elektros įvado ir kelių įrengimus, kokį turėjo sumokėti kiekvienas iš 56 bendrijos narių, įnašai privalo būti sumokėti iki 2006 m. spalio 15 d. Viename iš atsakovo padalytų žemės sklypų 2008 m sausio 21 d. buvo pastatytas ir įregistruotas gyvenamasis namas.

Ieškovo teigimu, gyvenamasis namas be suderinimo su bendrija prijungtas prie jai priklausančių tinklų. Bendrija neatlygintiniam prijungimui prieštarauja, nes atsakovui intensyvinant vartojimą padidėja bendrijos tinklų apkrovimas, eksploatacinės sąnaudos ir atsakovas turi tai kompensuoti bendrijai sumokėdamas vienkartinį prisijungimo mokestį. 2006 m. spalio 6 d. atsakovas raštu informuotas apie reikalavimą sumokėti 1/59 dalį bendrijos patirtų išlaidų naujai suformuotų sklypų prisijungimui prie bendrijos tinklų ir periodiškai mokėti 1/59 dalį eksploatacinių išlaidų. Tos pačios dienos raštu atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad neketina mokėti naujai suformuotų sklypų nario įmokos ir periodinių įmokų.

Ieškovo skaičiavimu, jis iki 2009 m. gruodžio 9 d. infrastruktūros pagerinimams ir susijusioms išlaidoms patyrė 1 205 933,29 Lt sąnaudų, kurias padalijus kiekvienam iš 59 narių tenka po 20 439,59 Lt. Remiantis bendrijos apskaitos duomenimis, nuo 2008 m. sausio 21 d. iki 2010 m. spalio 19 d. atsakovas nesumokėjo 1465,50 Lt nario įmokų ir 774,95 Lt vandens vartojimo išlaidų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo M. K. 22 680,04 Lt įsiskolinimo, kurį sudaro 20 439,59 Lt prisijungimo mokesčio, 1465,50 Lt nario įmokų ir 774,95 Lt vandens vartojimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip UAB „Gindulių sodybos“ bendrijos narys, raštu patvirtino, kad jam žinoma apie 2004 m. kovo 29 d. per visuotinį bendrijos narių susirinkimą priimtą sprendimą pradėti bendrijos infrastruktūros objektų statybą, apie šių darbų atlikimo grafiką ir sąmatą, taip pat įsipareigojo ir garantavo laiku apmokėti jam priklausančią dalį (pagal bendrijos valdybos pateiktą sąmatą). Iš viso ieškovo teritorijoje esančių sklypų yra 59, o 1/59 dalis mokėtinų įmokų nuo 1 205 933,29 Lt išleistų lėšų infrastruktūrai įrengti yra 20 439,59 Lt. Atsakovo gyvenamasis namas buvo prijungtas prie bendrijai priklausančių tinklų.

Pagal CK 4.76 straipsnį, 4.86 straipsnio 1 dalį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Teismas konstatavo, kad atsakovas proporcingai turimiems nuosavybės teise žemės sklypams privalo prisidėti prie inžinerinių tinklų sukūrimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškinio dalį dėl 1465,50 Lt nario įmokų ir 774,95 Lt vandens vartojimo išlaidų priteisimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartimi netenkinus atsakovo M. K. apeliacinio skundo nutarta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas už žemės sklypą iki jo padalijimo sumokėjo 1/56 dalį nuo visos GNSB „Gindulių sodybos“ sumokėtos 1 205 933,29 Lt sumos už prisijungimą prie bendrijos inžinerinių tinklų. Atsakovo žemės sklypą padalijus į du atskirus ir viename iš jų pastačius atsakovo gyvenamąjį namą, už jį nesumokėta proporcingai tenkanti 1/59 dalis inžinerinių tinklų kainos. Po prisijungimo antrasis atsakovui priklausantis žemės sklypas ir jame pastatytas statinys iš esmės naudoja ieškovo įrengtą bendrąją infrastruktūrą. Atsakovui priklausančiame antrame žemės sklype stovinčio papildomo gyvenamojo namo prijungimas prie ieškovo bendrųjų inžinerinių tinklų ir šių tinklų eksploatavimas didina šios infrastruktūros apkrovą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais esminiais argumentais:

              Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės valdymą ir naudojimą, įskaitant apmokėjimą už bendrosios nuosavybės objektus, t. y. CK 4.76 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai bendrame turte privalo apmokėti visas išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu ir eksploatacija. Kasatorius nurodo informavęs ieškovą apie atliekamą žemės sklypo padalijimą į dvi dalis. GNSB „Gindulių sodybos“ valdybos 2006 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolu (3 punktas) nutarta, kad naujai suformuotų sklypų savininkai turi teisę prisijungti prie bendrijos vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų tik jiems sumokėjus bendrijai tokio pat dydžio piniginį įnašą už šių tinklų, gręžinių, valymo įrenginių, elektros įvado ir kelių įrengimus, kokį turėjo sumokėti kiekvienas iš 56 bendrijos narių. Toks ieškovo nutarimas, kasatoriaus teigimu, yra neteisėtas ir negalioja atsakovui ab initio, jo nereikia ginčyti, nes jis gali galioti tik į ateitį, o ne kasatoriaus jau padalytiems iki šio ieškovo nutarimo priėmimo žemės sklypams. Kasatorius turėjo teisėtus lūkesčius, kad jis turės prievolę mokėti prisijungimo išlaidas tik už iki padalijimo jo žemės sklypą, sudariusio 1/56 dalį visų bendrijos sklypų, o ne dvigubai daugiau, t. y. 1/59 dalį už padalytą antrąjį žemės sklypą, už kurį jau buvo apmokėta, kai kasatorius sumokėjo už visą dar nepadalytą žemės sklypą. Prie naujai suformuoto antro žemės sklypo visas komunikacijas atsakovas įsirengė ir prie jų prisijungė savo lėšomis. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai bendrame turte privalo apmokėti visas išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu ir eksploatacija. Padalijus žemės sklypą į du, atsakovui tenkanti dalis bendrojoje nuosavybėje nepasikeitė. Dėl to reikalavimas sumokėti už padalytą žemės sklypą prieštarautų bendraturčiui priklausančių mokėjimų dydžio proporcingumui jam tenkančio turto daliai.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl naujai suformuoto sklypo savininko pareigos prisidėti prie anksčiau sukurtos infrastruktūros sukūrimo  išlaidų

Kasaciniame skunde suformuluotas teisės taikymo ir aiškinimo klausimas, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai procesiniuose sprendimuose tinkamai taikė CK 4.76 straipsnio normą, reglamentuojančią bendraturčio pareigą proporcingai jam tenkančiai bendro turto daliai apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir jam išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pasak kasatoriaus, jis turėtą gyvenamųjų namų statybos bendrijoje žemės sklypą padalijo į du sklypus, bet jo dalis bendrojoje nuosavybėje nepasikeitė, todėl reikalavimas apmokėti už padalytos sklypo dalies prijungimą prie bendrijai priklausančių bendrojo naudojimo komunikacijų pažeidžia CK 4.76 straipsnį.

Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (įstatymo 2004 m. sausio 29 d. redakcija Nr. IX-1989, galiojusi nuo 2004 m. vasario 14 d. iki 2010 m. sausio 5 d.). Nors šio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jis reglamentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius, tai pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. UAB ,,Trušelių sodybos”, bylos Nr. 3K-3-530/2012). Tokį aiškinimą patvirtina Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (įstatymo 2012 m. balandžio 12 d. redakcija Nr. XI-A967), įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., 1 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą, steigiant bendriją. Ieškovo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ įstatų 1.3 punkte taip pat nustatyta, kad bendrijos veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai.

Ieškovo, kaip gyvenamųjų namų statybos bendrijos, tikslas apibrėžtas jos įstatuose, kurių 2.2 punkte nustatyta, kad bendrijos tikslas yra įgyvendinti sklypų bei patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų įstatymų nustatyta tvarka gyvenamiesiems namams statyti, komunikacijoms tiesti ir pastatams priskirtų žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tiek iš ieškovo įstatų, tiek iš Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo matyti, kad narystė bendrijoje siejama su buvimu sklypo savininku, vieno sklypo savininkas narių susirinkime turi vieną balsą (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalis, ieškovo įstatų 11.4 punktas).

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta ciivlinėje byloje M. D. M. v. 2 DNSB „Radvilėnų 5“, bylos Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. UAB ,,Trušelių sodybos“, bylos Nr. 3K-3-530/2012). Bylos duomenimis, ieškovo lėšomis įrengtas bendrijos vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklas. Dėl naujo objekto – atsakovui priklausančio žemės sklypo ir jame pastatyto namo – prijungimo prie bendrijos inžinerinių tinklų atsiradusios pareigos atlyginti bendrijai tinklų įrengimo išlaidų dalį kilo ginčas.

              Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamųjų namų statybos bendrija yra jos narių bendrų interesų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais, įgyvendinimo būdas. Bendrijos nario teisės ir pareigos siejamos su buvimu žemės sklypo savininku. Jei asmuo yra dviejų ar daugiau sklypų savininkas, kiekvieno sklypo atžvilgiu jis gali tapti bendrijos nariu, įgyti teises ir pareigas, tarp jų ir turtines. Aplinkybė, kad asmuo yra tapęs bendrijos nariu būdamas vieno sklypo savininku, nesuteikia iš narystės bendrijoje kylančių teisių ir pareigų kitų to paties asmens įgytų sklypų atžvilgiu. Bendrijos narių lėšomis sukurta inžinerinė infrastruktūrą yra skirta žmonių poreikiams tenkinti ir aptarnauja sklypą bei jame stovinčius statinius. Teisės aktų nustatyta tvarka padalijus žemės sklypą, atsiranda naujas nuosavybės teisės objektas, kuriame gali būti statomas naujas statinys. Tokio naujai sukurto sklypo savininkas to sklypo atžvilgiu nėra bendrijos narys tol, kol jis neįstoja į bendriją ir neprisiima visų iš narystės kylančių teisių ir pareigų, tarp jų ir turtinių. Jis naujai sukurto sklypo atžvilgiu taip pat nėra anksčiau bendrijos narių lėšomis sukurtos inžinerinės infrastruktūros bendraturtis, nors tuo pačiu metu gali išsaugoti savo kaip bendrijos nario ir inžinerinės infrastruktūros bendraturčio teises ir pareigas ankstesnių sklypų atžvilgiu. Po padalijimo atsiradusio naujo sklypo savininkas neturi teisės neatlygintinai naudotis bendrijos narių lėšomis sukurta infrastruktūra, nes tai reikštų neatlygintiną naudojimąsi svetimu daiktu. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Naujai suformuoto sklypo savininkas nėra anksčiau sukurtos infrastruktūros bendraturtis, todėl pirmiau nurodyta norma nėra teisinis pagrindas įpareigoti tokį asmenį kompensuoti bendrijai dalį bendros infrastruktūros sukūrimo išlaidų. Neatlygintinai prijungdamas naujai suformuotą žemės sklypą bei jame pastatytą namą prie anksčiau sukurtos infrastruktūros, jų savininkas neatlygintinai naudojasi svetimu daiktu ir taip apriboja inžinerinės infrastruktūros bendraturčių teises. Dėl to pareiga naujai suformuoto sklypo savininkui, kuris prijungė sklype pastatytą namą prie inžinerinės infrastruktūros, kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų, kyla ne iš CK 4.76 straipsnio, o iš teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis svetimu daiktu nebuvimo, taip pat bendrijos, įgyvendinančios jos narių bendrosios nuosavybės teises, teisių gynimo (CK 4.98 straipsnis). Padalytame sklype statomą statinį prijungus prie jau sukurtų inžinerinių tinklų ir komunikacijų, padidėja jų apkrova, dėl to bendrijai turi būti sąžiningai kompensuojama. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, kad tol, kol naujo (padalyto) sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, tol jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis. Tokio asmens teisė naudotis bendrojo naudojimo infrastruktūra galima jam tapus bendrijos nariu įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka, arba netapus bendrijos nariu, tačiau bendrijos nustatyta tvarka kompensavus bendrijai bendros infrastruktūros sukūrimo išlaidų dalį. Skirtingai nei teigia kasatorius, bendrija tokiu būdu ne praturtėtų, o gautų kompensaciją už jos narių lėšomis sukurtos infrastruktūros naudojimą. Tokia kompensacija galėtų būti naudojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka (tolesnei infrastruktūros plėtrai ar kitoms bendrijos tikslus atitinkančioms veikloms). Aplinkybė, ar prijungiant naują vartotoją prie bendrosios inžinerinės infrastruktūros ir komunikacijų bendrija patyrė papildomas išlaidas, nėra teisiškai reikšminga, nes kompensacija bendrijai turi būti mokama už jos jau anksčiau patirtas išlaidas sukuriant bendrąją infrastruktūrą, kuria siekia naudotis kasatorius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylą nagrinėję teismai atsakovo pareigą kompensuoti dalį bendrosios infrastruktūros sukūrimo išlaidų iš dalies nepagrįstai kildino iš CK 4.76 straipsnio, tačiau, nustatydami tokią pareigą, bylą išsprendė teisingai.

Dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos valdybos protokolo įtakos naujai suformuoto sklypo savininko pareigai kompensuoti už prisijungimą prie bendrosios infrastruktūros

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, gyvenamųjų namų statybos bendrijos valdybos posėdžio protokolu nutarus suteikti teisę naujai suformuotų sklypų savininkams prisijungti prie bendrijos vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų tik jiems sumokėjus bendrijai piniginį įnašą, neturėtų galioti iki šio nutarimo padalytiems ir naujai suformuotiems žemės sklypams. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto savininko pareiga prisidėti turtiniu įnašu proporcingai nuosavybės teise valdomam turto objektui prie bendrijos įrengtų ir jai nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų atsiranda teisės aktų pagrindu. Pirmiau nurodyta, kad bendrija pagal jos įstatų 2.2 punktą įgyvendina sklypų ir patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų įstatymų nustatyta tvarka gyvenamiesiems namams statyti, komunikacijoms tiesti ir pastatams priskirtų žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, kad atsakovas neprivalo mokėti priklausančios dalies už prisijungimą prie inžinerinių tinklų, nes GNSB „Gindulių sodybos“ valdybos 2006 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolas buvo priimtas po to, kai atsakovas, atidalijęs žemės sklypą, sukūrė naują objektą – žemės sklypą ir statinį jame. Kolegija pažymi, kad aptariama pareiga mokėti už bendrąja daline nuosavybe esantį turtą egzistuoja nepriklausomai nuo gyvenamųjų namų statybos bendrijos valdymo organų sprendimo – protokolu įformintas sprendimas tik detalizuoja, nustato apmokėjimo tvarką. Bendrijos sprendimu nustatoma naujų objektų prisijungimo prie inžinerinės infrastruktūros tvarka ir apribojimai; atsižvelgdama į tokios infrastruktūros techninius pajėgumus ar kitus kriterijus ji gali neleisti naujų objektų prisijungimo. Atsakovui padalijus žemės sklypą į dvi dalis atsirado naujas objektas – sklypas su atsakovo pastatytu statiniu jame. Atsiradus naujam sklypui, jis dar nebuvo prijungtas prie infrastruktūros. Tik siekiant prijungti šį naują objektą prie bendrijos inžinerinių tinklų atsiranda pareiga kompensuoti bendros infrastruktūros sukūrimo kaštų dalį.

Konstatuotina, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisiškai pagrįstai priteisė iš kasatoriaus ieškovui kompensuoti panaudotų išlaidų bendrijos infrastruktūros įrengimui dalį, proporcingą bendrijos objektų, prisijungusių prie šios infrastruktūros ir ja besinaudojančių, kiekiui. Apibendrinant pirmiau išdėstytus motyvus ir įvertinus atsakovo kasacinio skundo argumentus konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinus ieškinį priteisti iš atsakovo ieškovui kompensaciją už ieškovo infrastruktūros įrengimo išlaidų dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) kasaciniame teisme sudaro 33,03 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo, kurio kasacinis skundas netenkinamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. K. valstybei 33,03 Lt (trisdešimt tris litus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.