Civilinė byla Nr. e2-354-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00977-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.3.2.3; 3.3.2.6.1

                (S)        

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ valdomo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio, investicinio fondo „NuCapital“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria kreditoriui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laikosta“ nemokumo (bankroto) byloje ginčijant finansinį reikalavimą.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laikosta“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Vėjūnas Klimas; nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 16 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Laikosta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 27 d., vėlesnėmis 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2024 m. gegužės 27 d. nutartimis teismas patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi nemokumo administratorius Vėjūnas Klimas atstatydintas iš LUAB „Laikosta“ nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratore paskirta UAB „Administratoriai LT“ (toliau – nemokumo administratorė).

4.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Laikosta“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „Laikosta“); 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi likvidavimo terminas pratęstas iki 2025 m. gegužės 29 d.

5.       Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Novidas“ kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti jos 175 433,73 Eur finansinį reikalavimą.

6.       Nemokumo administratorė, gavusi pareiškėjos prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, nurodė, kad nesutinka su finansinio reikalavimo tvirtinimu.

7.       UAB „I asset management“ valdomas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis, investicinis fondas „NuCapital“, (toliau – Fondas, kreditorius) pateikė nuomonę, kurioje pritarė nemokomo administratorės pozicijai, kad nėra pagrindo patvirtinti BUAB „Novidas“  175 433,73 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą LUAB „Laikosta“ bankroto byloje.

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB „Novidas“ 175 433,73 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Laikosta“ bankroto byloje, tenkinamą antrąja eile, pirmuoju etapu; BUAB „Novidas“ iš LUAB „Laikosta“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Fondas 2025 m. vasario 3 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netvirtinti BUAB „Novidas“ 175 433,73 Eur finansinio reikalavimo LUAB ,,Laikosta“ bankroto byloje? netenkinus reikalavimo – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo BUAB „Novidas“ ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi Fondui nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 56 Eur žyminį mokestį.

3.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-223-407/2022 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad už pareiškėjo atskirąjį skundą turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimo.

4.       Teismas nurodė, kad kreditorius atskirąjį skundą teikia dėl nutarties, kuria patvirtintas kitos kreditorės finansinis reikalavimas LUAB „Laikosta“ bankroto byloje. Teismas konstatavo, kad Fondas nepatenka tarp CPK 83 straipsnyje nurodytų subjektų, todėl CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu už atskirąjį skundą turi sumokėti žyminį mokestį.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Fondas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra pasenusi ir keistina, nes nemokumo byloje kreditorius, ginčydamas kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, gina savo turtinį interesą, t. y. siekia, kad į nemokios bendrovės turtą nepretenduotų tokios teisės neturintys asmenys.

5.2.       Tiek gindamas savo finansinį reikalavimą, tiek ginčydamas kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, kreditorius siekia to paties tikslo – finansinio reikalavimo patenkinimo kuo didesne apimtimi, tai reiškia, kad kreditorius, ginčydamas kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, iš esmės gina savo finansinį reikalavimą ir interesus nemokumo byloje. Taigi, nepaisant to, kad abiem atvejais kreditorius gina savo interesus (skirtingais pagrindais), vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, vienu atveju, jis privalo mokėti žyminį mokestį, o kitu – ne.

5.3.       Fondas, ginčydamas kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, gina ir nemokios bendrovės bei kitų kreditorių interesus nuo nepagrįsto finansinio reikalavimo patvirtinimo, t. y. gina viešą interesą, dėl to jis neprivalo mokėti žyminio mokesčio.

5.4.       Apeliantas mano, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika turi būti pakeista ir suvienodinta, išaiškinant, kad, tais atvejais, kai kreditorius, gindamas savo ir kitų nemokaus juridinio asmens kreditorių interesus, ginčija kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, jis neprivalo mokėti žyminio mokesčio, nes tokiu būdu jis gina tiek savo, tiek nemokaus juridinio asmens ir visų jo kreditorių interesus, jog į likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtą nepretenduotų tokios teisės neturintis asmuo.

6.       LUAB „Novidas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į Fondo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skirti Fondui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6.1.        Apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas ne jo, bet kito kreditoriaus (BUAB „Novidas“) finansinis reikalavimas LUAB „Laikosta“ bankroto byloje, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos jam netaikomos ir kreditorius turi pareigą sumokėti CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio žyminį mokestį.

6.2.        Apeliantas ne pirmą kartą, remdamasis analogiškais argumentais, skundžia teismo nutartį sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-50-910/2025 Fondui atsakė į iš esmės tapačius argumentus, kuriuos jis išsakė skunde, tačiau nepaisant apeliacinės instancijos teismo pateiktų išsamių išaiškinimų dėl pareigos sumokėti žyminį mokestį atskiruoju skundu ginčijant kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, apeliantas, atstovaujamas to paties advokato Valdemaro Stančiko, šioje byloje pareikštame atskirajame skunde iš naujo teikia tą pačią poziciją dėl žyminio mokesčio nemokėjimo, kuri apeliacinės instancijos teismo jau buvo atmesta. Dėl to egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad pateiktas atskirasis skundas yra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis bei dėl to paskirti baudą.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). 

8.       Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

9.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

10.       Nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė kreditoriaus pateiktą atskirąjį skundą, kuris buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-50-910/2025. Teikiamu įrodymu grindžiamas tiek šioje byloje nagrinėjamo atskirojo skundo nepagrįstumas, tiek ir apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, iš esmės teikiant tapatų atskirąjį skundą.

11.       CPK 314

12.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako pridėti nemokumo administratorės pateiktą teismo nutartį  prie bylos, nes, visų pirma, nutartis yra viena iš teisminės praktikos pavyzdžių, antra, įstatymas teismui leidžia remtis duomenimis iš teismų informacinės sistemos LITEKO bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo, kai nemokumo byloje kreditorius skundžia nutartį patvirtinti kito kreditoriaus finansinį reikalavimą

13.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

14.       Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

15.       Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

16.       CPK 83

17.       Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB „Novidas“ 175 433,73 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Laikosta“ bankroto byloje ir BUAB „Novidas“ iš LUAB „Laikosta“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Fondas (kaip kreditorius) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, sumokėti už jį žyminį mokestį.

18.       Atskirajame skunde apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, remiasi tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika, įpareigojanti jį mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kai jis skundžia kito kreditoriaus patvirtintą finansinį reikalavimą, yra pasenusi ir keistina.

19.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka ir ją pripažįsta nepagrįsta dėl toliau nurodomų motyvų.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 buvo apibendrinta ir suvienodinta teismų praktika dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.) ir kt.

21.       Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika iki šiol yra nuosekliai vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-223-407/2022, 13–15 punktus; 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2022, 9–12 punktus; 2024 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-229-450/2024 35 punktą; 2024 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-345-567/2024 23–26 punktus, 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-878-881/2024 17–18 punktus, 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-954-577/2024 19–20 punktus ir kt.

22.       Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosekli praktika dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra nebeaktuali.

23.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismų praktika dėl žyminio mokesčio mokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra nesuderinama su nemokumo procese egzistuojančiu viešuoju interesu, kuris suponuoja, jog kreditorius, ginčydamas kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, gina ne tik savo, bet ir kitų nemokaus juridinio asmens ir visų jo kreditorių interesus, kad į šio juridinio asmens ribotą turtą nepretenduotų tokios teisės neturintis asmuo.

24.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentus nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Pažymėtina, kad formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika būtent ir siekiama užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą bei apriboti nepagrįstus skundus, tai visiškai atitinka nemokumo proceso tikslą – sudaryti sąlygas veiksmingam bei efektyviam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis).

25.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą, bankroto ar restruktūrizavimo bylose sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas. Taigi bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens kreditorius, pateikęs pagrįstą atskirąjį skundą dėl patvirtinto kito kreditoriaus finansinio reikalavimo, nepatiria finansinių praradimų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nes, patenkinus atskirąjį skundą, sumokėtas žyminis mokestis jam grąžinamas. Be to, CPK nuostatos, esant sunkiai turtinei padėčiai ir negalint sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio bei siekiant užtikrinti teisę į teisminę gynybą, numato galimybę atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).

26.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesukelia abejonių dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos dėl žyminio mokesčio mokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose ir nesuponuoja pagrindo ją keisti.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias (ne)atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atskirojo skundo trūkumų šalinimą, tinkamai atsižvelgė į aktualią aukštesnės instancijos teismo praktiką ir pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti 56 Eur dydžio žyminį mokestį. Dėl šios priežasties apelianto atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

28.       Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė kreditoriui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą šioje byloje, tačiau 2025 m. kovo 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako savo atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšto prašymo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nemokumo administratorės prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui skyrimo nevertina ir dėl jo nepasisako.

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

30.       LUAB „Novidas“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2025 m. vasario 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2025/8 ir 2025 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 24). Apelianto atskirąjį skundą atmetus, LUAB „Novidas“ atlygintinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, yra pagrįstas visa apimtimi.

31.       Kadangi skundžiama nutartimi apeliantui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, nustatytinas naujas 7 dienų terminas, skaičiuotinas nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 56 Eur žyminį mokestį, nurodant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nustatyti kreditoriui uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ valdomam uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančiam, investiciniam fondui „NuCapital“ 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties, trūkumams pašalinti – sumokėti 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

        Priteisti iš kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ valdomo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio, investicinio fondo „NuCapital“, juridinio asmens kodas 304405305, atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Novidas“, juridinio asmens kodas 304450407, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“, 300 Eur (trijų šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                                          Asta Radzevičienė