Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-135-581/2014

                                                               Proceso Nr. 4-08-3-00200-2014-4

                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

                                                        Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau-Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė:

skundžiamu nutarimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 str. 1 p., nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. B. buvo surašytas protokolas pagal ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2014 sausio mėnesio nevykdė Panevėžio pedagoginės/psichologinės tarnybos (toliau-PPT) 2013-06-28 rašte Nr. SD-640 nepilnametei L. B. rekomenduotos psichologo konsultacijos, o Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus 2013-08-12 rašte Nr. 1256P nepilnametės L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvams viena iš rekomendacijų buvo lankyti PPT vedamus užsiėmimus, tačiau nepilnametės tėvas D. B. jų nelankė bei dukters neregistravo psichologo konsultacijai ir tuo pažeidė Civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 1,2 dalis.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti, kad D. B. pažeidė CK 3.155 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 1, 2 d. nuostatas ir pripažinti kaltu pagal ATPK 181 str. 1 d. bei pagal ATPK 37 str. 2 d. įpareigoti D. B. išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus. Pažymėjo, kad D. B. laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. nelankė PPT vedamų užsiėmimų tėvams bei nepilnametės dukters L. B. neregistravo psichologo konsultacijai, todėl buvo surašytas ATP protokolas.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi neatpažino ir nepripažino tėvų atstūmimo sindromo, kaip vaiko psichologinio žalojimo formos, dėl ko Institucija ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje situacijoje yra privalu ir būtina raštu įpareigoti D. B. išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, tuo pažeisdamas nepilnametės mergaitės teisėtus interesus ir lūkesčius.

Pažymėjo, kad nepilnametės L. B. motinai Ž. B. 2014-01-22 Institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagal ATPK 181 str. 1 d. dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams ir 37 str. 2 d. dėl bendravimo su vaikais tobulinimo kursų išklausymo, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nutartimi Ž. B. už ATPK 181 str. 1 d., buvo paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. D. B. už tuos pačius pažeidimus, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-02-07 nutarimu ATPK bylą nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsiliepimu į institucijos apeliacinį skundą D. B. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimą.

Teigia, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodo motyvų dėl ko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimas yra neteisėtas, taip pat visiškai nėra pasisakyta dėl D. B. pateiktų paaiškinimų administracinio teisės pažeidimo byloje. Teigia, kad nors ir Ž. B. kreipėsi į Instituciją, tačiau tai dar neįrodo to fakto, jog D. B. nesudaro sąlygų bendrauti su dukra, neleidžia su dukra matytis. Tokių skundų pagrįstumu Institucija niekada nesidomėjo ir faktinių aplinkybių nenustatinėjo, netgi priešingai Institucija 2012-08-14 rašte ir jų darbuotojos D. A. duotose parodymuose Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. PK-81-412/2013, kurioje Ž. B. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 154 str. 1 d. (byla baigta susitarimu, o Ž. B. raštu paneigė paskleistą neteisingą informaciją), nurodoma, kad nepilnametės L. B. interesai nepažeisti, mamos ir dukters susitikimas įvyko sklandžiai, o D. B. netrukdė. Pažymėjo, kad Institucija atstovauja ne nepilnametės L. B. interesus, o Ž. B., nors Ž. B. nei viename savo rašte nėra nurodžiusi kada ir kaip jai buvo neleista bendrauti su dukra. Už motinos nesąžiningą elgesį jis ir nepilnametė dukra yra Institucijos baudžiami.

Nurodo, kad yra gavęs 2013-08-23 Institucijos raštą su rekomendacijomis, tačiau šiame rašte nėra nurodytų jokių terminų - kada rekomendacijos turi būti įvykdytos, be to, jei tai yra rekomendacijos, tai jos nėra privalomos ir už jų nevykdymą atsakomybės neturėtų būti. Rekomendacijos nėra motyvuotos, nėra pasisakyta ar paaiškinta kaip rekomendacijų vykdymas, o konkrečiai rekomendacija lankyti Pedagoginėje - psichologinėje tarnyboje vedamus užsiėmimus tėvams pavadinimu „Tėvystės įgūdžiai“ gali būti naudingi. Jis neturi jokių bendravimo su vaiku problemų, akivaizdu, kad tokie kursai yra reikalingi Ž. B., ji turi problemų dėl bendravimo su dukra, tai yra nustatyta specialistų pažymose, taip pat ji pati prašo atstatyti ryšį su dukra. Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi įpareigojo Ž. B. lankyti kursus, tačiau tai negali būti pagrindas tenkinti apelianto skundą. Aplinkybės yra skirtingos, todėl Institucija neteisingai aiškina, kad teismo nutartys administracinės teisės pažeidimų bylose turėjo būti vienodos. Nurodo, kad vykdo visas savo kaip tėvo pareigas nurodytas CK 3.155 str., t.y. dorai auklėja ir prižiūri dukrą, rūpinasi jos sveikata, išlaiko ir sudaro palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (dukra lanko dailės mokyklą, baseiną, šachmatų būrelį), kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Prie to prisideda ir jo tėvai – L. B. seneliai.

Apeliantas savo reikalavimus grindžia raštu Nr.40-10.4-3795, tačiau šį raštą gavo 2014-01-09, o po savaitės jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, tai reiškia, kad jam net nebuvo skirta laiko įvykdyti prašomas rekomendacijas. Rekomendacija, dėl kurios nevykdymo jį prašo nubausti yra PPT organizuojamų kursų tėvams nelankymas. Šie kursai organizuojami du kartus per metus, t.y. rudenį ir pavasarį. 2014-01-09 gavęs Institucijos prašymą vykdyti rekomendacijas jis neturėjo jokių galimybių jas įvykdyti iki protokolo surašymo. Buvo įvykdyta kita rekomendacija ir L. B. registruota psichologo konsultacijai 2014-02-10.

Nurodo, kad apeliantas klaidina tiek apylinkės teismą, tiek apygardos teismą teiginiais, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. D. B. nevykdė rekomendacijų, kai į jį kreipėsi tik 2013-08-23 raštu Nr. 40-10.4-2520. Nesupranta, kodėl Institucija nurodo minimą laikotarpį, kai jokiuose raštuose nebuvo nustatyta jokių rekomendacijų vykdymo terminų. Kad nelanko rekomenduojamų kursų negali būti pripažinta kaip vaiko psichologinio žalojimo forma. Niekas nei skyrius, nei PPT, nei psichologas neįvardino kurio, tėvo ar motinos elgesys įtakojo tėvų atstūmimo sindromo atsiradimą, Institucija nėra nustatęs jokių netinkamo elgesio su vaiku faktų, o vien teorinių išvedžiojimų, kad sindromo atsiradimą įtakojo tai, kad vaikas gyvena su tėvu ir prielaidos, kad kitaip negali būti, nepakanka kaltinimui jo atžvilgiu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 30211 str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 181 straipsnio numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas D. B. dėl to, kad jis, laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. nevykdė Panevėžio pedagoginės/psichologinės tarnybos 2013-06-28 rašte Nr. SD-640 nepilnametei L. B. rekomenduotos psichologo konsultacijos, o Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus 2013-08-12 rašte Nr. 1256P nepilnametės L. B. tėvams viena iš rekomendacijų buvo: „Lankyti PPT vedamus užsiėmimus tėvams“, tačiau nepilnametės tėvas D. B. jų nelankė bei dukters neregistravo psichologo konsultacijai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad:

Panevėžio pedagoginė-psichologinė tarnyba 2013-06-28 raštu informavo Instituciją, kad 2013 m. sausio mėn. kreipėsi mama (Ž. B.) dėl prarastų santykių su dukra (L. B.) atstatymo. Šiame periode 3 k. lankėsi konsultacijose mama (Ž. B.), 3 k. tėtis (D. B.), iš 10 paskirtų konsultacijų mergaitei (L. B.), 6-ose dalyvavo ji, į 4 neatvyko (2 k. pranešusi, 2 k.- nepranešė). Kadangi pagrindinė problema šioje situacijoje – tėvų tarpusavio santykiai, kurie sprendžiami ir per mergaitės priklausimą vienam ar kitam iš tėvų, todėl tėvai buvo informuoti, kad siekiant vaiko psichologinės gerovės, būtina poros arba individuali kiekvieno iš tėvų psichoterapija bei tikslinga toliau dirbti su tėvų atstūmimo sindromo ( toliau – TAS) įveikimu (b.l. 8). Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame rašte yra nurodyta, kad yra pastebėti aiškūs motinos atstūmimo sindromai.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras 2013-08-12 raštu Informavo Instituciją, kad L. B. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre Panevėžio skyriuje pas psichologę N. M. lankėsi 5 kartus: 2012-08-21, 2012-08-27, 2012-09-20, 2012-10-11, 2013-07-29. Šiose konsultacijose 7 kartus dalyvavo D. B.. Siūlyta viena iš rekomendacijų  tėvams – lankyti PPT vedamus užsiėmimus tėvams (b.l. 9-10).

Institucija 2013-08-23 informavo L. B. dėl rekomendacijos lankyti Pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje vedamus užsiėmimus tėvams (b.l. 11).

Panevėžio Pedagoginė-psichologinė tarnyba 2013-10-28 informavo Instituciją, kad D. B. ir Ž. B. užsiregistravo į tėvų grupės užsiėmimus (b.l. 12). Taip pat Panevėžio pedagoginė-psichologinė tarnyba 2013-11-21 informavo Instituciją, kad D. B. ir Ž. B., neatėjo nė į vieną užsiėmimą. Ž. B. telefonu pranešė, kad dėl darbo šiuo metu grupės lankyti negali ir pažadėjo dalyvauti kitos grupės veikloje nuo 2014 m. vasario. mėn. (b.l. 13).

   Institucija 2013-12-03 informavo L. B. dėl rekomendacijos lankyti Pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje vedamus užsiėmimus tėvams ir užregistruoti dukrą psichologo konsultacijoms, o nevykdant tėvų pareigų bus kreiptasi į teismą dėl administracinės atsakomybės taikymo  (b.l. 14).

Ž. B. 2013-12-31 prašė Institucijos, kad informuotų L. B. apie tai, jog 2014-01-13 13 val. ji yra užsiregistravusi į psichologo konsultaciją ir atvestų dukrą L. B. bei dalyvautų pats (b.l. 16).

D. B. 2014-01-09 prašė Institucijos pranešti Ž. B., kad registracijos  vizito psichologo konsultacijai laikas pakeistas iš 2014-01-13 į 2014-02-10 17.30 val., kadangi 13.00 val. L. B. vyksta pamokos, o jam – darbas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Kartu su prašymu pateikė ir VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro priėmimo pas gydytoją talono kopiją (b.l. 18-19).

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad norint patraukti D. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. 1 d. būtina nustatyti visus keturis konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o nesant bent vieno iš jų administracinė teisena negalima. Vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų objektyviosios pusės rodo, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu), būdais ir priemonėmis, kokiomis aplinkybės padaromas administracinis teisės pažeidimas. Objektyviosios pusės požymiai: teisei priešinga veika (veikimas arba neveikimas); žalingi padariniai; priežastinės veikos ir jos padarinių ryšys; veikos padarymo būdas. Tačiau pagrindinis objektyviosios pusės požymis yra tai, kad veika yra priešinga teisei.

N. I. 2013-08-23 informavo D. B. dėl rekomendacijų vykdymo, tačiau D. B. 2014-01-27 Institucijai pateikė paaiškinimą, kodėl nebuvo 2013 m. rudenį lankomasi psichologo konsultacijose (b.l. 22-24). Kaip teigia D. B., 2014-01-09 jis gavo iš Institucijos 2013-12-03 raštą Nr.40-10.4-3795 dėl rekomendacijos lankyti Pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje vedamus užsiėmimus tėvams ir užregistruoti dukrą psichologo konsultacijoms, o nevykdant tėvų pareigų bus kreiptasi į teismą dėl administracinės atsakomybės taikymo, o jau 2014-01-17 Institucija D. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Bylos medžiaga patvirtina, kad nors D. B. ir Ž. B. buvo užsiregistravę į tėvų grupės užsiėmimus, tačiau Ž. B. negalėjo lankyti grupės užsiėmimus ir pažadėjo dalyvauti kitos grupės veikloje nuo 2014 m. vasario. mėn. Taip pat 2014-01-13 13 val. Ž. B. buvo užsiregistravusi į psichologo konsultaciją ir prašė atvesi dukrą L. B. bei ateiti D. B.. Tačiau D. B., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgdamas ne tik į savo, bet ir į vaiko interesus nukėlė psichologo konsultaciją į 2014-02-10 17.30 val., kadangi 13.00 val. L. B. dar vyksta pamokos, o jis dirba nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Atsižvelgus į virš išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad surinkti įrodymai neleidžia D. B. veiksmus įvertinti kaip priešingus vaiko interesams, o nenustačius vieno iš teisės pažeidimo sudėties elemento, D. B. administracinė atsakomybė pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį negalima. Be to, apeliaciniame skunde nurodomas prašymas pagal ATPK 37 str. 2 d. įpareigoti D. B. išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus taip pat negali būti pagrindu pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, nes tokių įpareigojimų skyrimo minėtas straipsnis nereglamentuoja, t. y. ATPK 37 str. reglamentuoja turtinių nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra paneigti D. B. teisme bei rašytiniame paaiškinime (b. l. 22-24) išsakyti argumentai dėl konsultacijų lankymo, rekomendacijų vykdymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30210str., 30212 str. 1 d. 1 p., teismas,

n u t a r i a:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą nepakeistą ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                 Jolanta Raščiuvienė