Administracinė byla Nr. eAS-286-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00717-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., A. K., M. B., A. Ž., dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja J. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį (toliau – ir ginčo sprendimas, skundžiamas sprendimas) dėl atsisakymo panaikinti servitutus žemės sklype, pažymėtus indeksais S2, S3; 2) įpareigoti atsakovą pakartotinai svarstyti pareiškėjos prašymą dėl servitutų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksais S2, S3.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjos J. M. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl kelio servitutų, nustatytų žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), išregistravimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sprendė, kad ginčo sprendimas, turėjo būti skundžiamas NŽT vadovui, kadangi tokio pobūdžio raštams taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri nurodyta ir pačiame skundžiamame sprendime. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Teismas vertino, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą pakartotinai svarstyti jos prašymą dėl servitutų, yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti NŽT ginčo sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių teismas, atsisydamas priimti pagrindinį skundo reikalavimą, išvestinį reikalavimą taip pat atsisakė priimti.

III.

Pareiškėja J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

                            Pareiškėja nurodo, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis taikomos tik tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Teigia, kad minėtos Žemės reformos įstatymo nuostatos reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, tačiau servituto privačiame sklype panaikinimas administraciniu aktu nėra susijęs su žemės reformos tikslais bei vykdymu, todėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas. Pažymi, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017 ir 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-720-438/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjos J. M. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, sprendė, kad pareiškėjos skundo reikalavimui panaikinti ginčo sprendimo dalį, taikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su tokia teismo pozicija ir teigia, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik ginčams dėl žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarkos, tačiau ne ginčams dėl servitutų.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas išankstinio ginčų, kylančių žemės tvarkymo teisinių santykių srityje, nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, be kita ko, remiasi nuostata, jog pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Pagal minėtame straipsnyje įtvirtintas teisės normas tokia tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, suformuojant žemėnaudas ir parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taikytina tik tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-720-438/2015, 2017 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad servituto privačiame sklype panaikinimas administraciniu aktu nėra susijęs su žemės reformos tikslais ir vykdymu, todėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Aplinkybė, kad ginčo sprendime pareiškėjai išaiškinta apskundimo tvarka, skundą paduodant NŽT vadovui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti būtiną išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis naikintina, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio  4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė