Civilinė byla Nr. e2A-1069-643/2019
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00778-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Astos Pikelienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. N. P. ieškinį atsakovams S. K. ir A. K. dėl iškeldinimo iš patalpų ir nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 9 374 Eur nuostolių; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai po 800 Eur kas mėnesį patiriamų nuostolių, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovei dienos; priteisti ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. varžytynėse ieškovė už 116 160 Eur kainą nusipirko šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 12 d. sumokėjo į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą pinigus už įsigytą turtą.
2.1. 2016 m. gruodžio 14 d. atsakovas S. K. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio I. G. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovams priklausiusio turto pardavimo varžytynėse. Skundas buvo atmestas.
2.2. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos tik 2017 m. lapkričio 21 d., kai buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas.
2.3. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nuo patalpų įsigijimo negalėjo naudotis jomis, kadangi ten savavališkai gyvena atsakovai, su kuriais ieškovė nėra sudariusi nuomos ar panaudos sutarties bei nėra davusi leidimo naudotis jos turtu.
2.4. Ieškovė dėl tokių neteisėtų veiksmų patiria nuolatinę turtinę žalą (nuostolius), nes turi nuomotis kitą laikiną būstą, už kurį per mėnesį moka po 450 Eur. Nuo buto nuomos pradžios, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki ieškinio pareiškimo pirmos instancijos teisme (2018 m. kovo mėn.) ieškovė jau yra patyrusi 6 300 Eur turtinę žalą bei 353,96 Eur dydžio išlaidas, skirtas nuomojamojo buto bendrojo naudojimo objektų aptarnavimui bei priežiūrai.
2.5. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų už naudojamą ieškovės turtą negautas pajamas 2 720,04 Eur nuompinigių (3 mėn. x 800 Eur + 12 d. x 26,67 Eur), skaičiuojamų nuo momento, kai buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės (2017 m. lapkričio 21 d.) iki ieškinio pareiškimo pirmosios instancijos teisme dienos.
2.6. Ieškovės teigimu, už naudojimąsi patalpomis iš atsakovų turi būti solidariai priteisiami ieškovės patiriami būsimi nuostoliai, t. y. nuompinigiai už kiekvieną tolesnį neatlygintiną turto naudojimo mėnesį, skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki atsakovai bus pilnai išsikraustę ir perduos ieškovei turtą.
2.7. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai iš naujo keldami klausimus dėl varžytynių teisėtumo, kai tai jau yra įvertinta kitose civilinėse bylose, piktnaudžiauja teise. Su atsakovais bendravo ieškovės sūnus, kuris ir pareiškė ieškovės vardu reikalavimą išsikelti iš ieškovės įsigyto turto.
2.8. Į bylą pateikta nuomos sutartis, pinigų priėmimo kvitai ir UAB „Namų priežiūros centras“ sąskaitos pagrindžia ieškovės patirtas išlaidas buto nuomai ir komunaliniams patarnavimams daugiabučio namo priežiūrai. Atsakovų argumentas, kad ieškovė už buto nuomą sumokėjo tik 5 400 Eur, o likusią 900 Eur sumą sudaro avansas, nepagrįstas, nes byloje yra įrodymai, kad nuo buto nuomos pradžios, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki ieškinio pareiškimo dienos (2018 m. kovo mėn.), ieškovė jau yra patyrusi 6 300 Eur turtinę žalą (14 nuomos mėn. x 450 Eur nuomos mokestis).
2.9. Sprendimą nutraukti elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui priėmė atsižvelgdama į tai, kad atsakovai neteisėtai naudodamiesi ieškovės nuosavybe nemokėjo paslaugų tiekėjams nei už elektros energijos tiekimą, nei už suvartotas gamtines dujas, todėl ieškovė, siekdama išvengti skolos paslaugų tiekėjams didėjimo, kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ su prašymu nutraukti elektros energijos tiekimą ginčo gyvenamajam namui.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
3.1. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kad teismine tvarka yra ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris yra ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą įregistravimo pagrindas. Atsakovai teigia, kad turtą įsigijo neteisėtai paskelbtose varžytynėse, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas (turto pardavimo iš varžytynių aktas) yra neteisėtas.
3.2. Atsiliepime teigiama, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei nurodyti argumentai leidžia abejoti, ar ieškovė apskritai patyrė jos nurodomas išlaidas. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą ieškovei ieškoti kitos gyvenamosios vietos, ieškovė į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji neturi kito nekilnojamojo turto, neturi galimybės apsigyventi pas giminaičius ar šeimos narius.
3.3. Ieškovės į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai (už buto nuomą) buvo surašyti neteisėtai, o prašomų atlyginti nuostolių dydis yra neprotingas ir nepagrįstas, neatitinka realios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje.
3.4. Atsakovų teigimu, ieškovė prašo atlyginti dvigubus nuostolius ir/ar sumas, t. y. ir nuostolius dėl jos naudojimosi butu, taip pat ir nuostolius dėl negautos gyvenamojo namo nuomos. Dėl pačios ieškovės sąmoningų ir tikslingų veiksmų, tai yra elektros energijos tiekimo nutraukimo, gyvenamasis namas nėra tinkamas gyventi.
4. Atsakovai nurodo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą neva turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo klausimas jau yra išnagrinėtas ir jo teisėtumas neva yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Aplinkybės, kurių pagrindu atsakovė susijusioje byloje ginčija turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą, jokioje civilinėje byloje iki tol nebuvo nagrinėjamos, turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo klausimas nebuvo išspręstas.
4.1. Atsakovai yra žodžiu (telefonu) bendravę su jiems nežinomu asmeniu, prisistačiusiu ieškovės atstovu, kuris nei pats prisistatė, nei pateikė atsakovams teisę atstovauti ieškovei patvirtinantį dokumentą. Toks bendravimas telefonu su atsakovais nėra ir negali būti laikoma tinkamu reikalavimo išsikeldinti išreiškimu atsakovams.
4.2. Ieškovė butą pradėjo nuomotis 2016 m. gruodžio 23 d., taigi pagal ieškovės teiginius, jog reikalaujama atlyginti 14 mėnesių buto nuomos mokesčių, reikštų, kad reikalaujama priteisti ieškovės apmokėjimą už gyvenimą bute iki 2018 m. kovo 22 d., kai ieškiniu deklaruojama, kad reikalavimas reiškiamas dėl nuostolių, patirtų iki ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos (2018 m. kovo 7 d.) atlyginimo. Tai reiškia, kad ieškovė, net jei ir patyrė deklaruojamas išlaidas, dalį jų patyrė už galimybę gyventi bute po ieškinio pateikimo, tai išeina už ieškovės pareikšto reikalavimo ribų (dubliuojama su kitais ieškiniu prašomais atlyginti nuostoliais).
4.3. Kadangi ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti jai nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 22 d. (16 dienų), akivaizdu, jog jos reikalavimo 257,12 Eur dalis yra nepagrįsta ir atmestina (450 Eur / 28 kalendorinės dienos = 16,07 Eur / d.; 16 x 16,07 Eur = 257,12 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. spalio 1 d. sprendimu nusprendė:1) ieškinį tenkinti iš dalies; 2) iškeldinti atsakovus S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei M. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; 3) ieškovės M. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti solidariai iš atsakovų S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 805,95 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkis eurus 95 ct) nuostolių; 4) likusią ieškinio dalį atmesti; 5) ieškovės M. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti iš atsakovų S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 50 Eur (penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis I. G. priėmė vykdymui Vilniaus miesto 2 notarų biuro 2013 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Antstolis 2016 m. lapkričio 8 d. paskelbė minėto turto varžytynes, ieškovė 2016 m. gruodžio 5 d. sumokėjo 8 940 Eur varžytynių dalyvio mokestį, 2016 m. gruodžio 12 d. pervedė į antstolio sąskaitą 107 220 Eur už varžytynėse parduodamą nekilnojamą turtą.
6.1. Atsakovas S. K. teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo. Antstolis 2016 m. gruodžio 21 d. patvarkymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdė vykdymo veiksmus. Antstolis 2016 m. gruodžio 27 d. patvarkymu skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
6.2. 2017 m. lapkričio 21 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu antstolis pardavė ieškovei žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) už 116 160 Eur, nuo 2017 m. lapkričio 23 d. VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teisės į minėtą turtą registruotos ieškovės vardu.
6.3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu atsakovų reikalavimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą bei konstatavo, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, pateisinančių jų naudojimosi ieškovei priklausančiame turtu bei neginčijo fakto, kad nėra išsikėlę iš ieškovės įsigyto namo bei žemės sklypo.
7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teisės aktų ir teismų praktikos kontekste pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu be jos sutikimo, pažeisdami ieškovės nuosavybės teises, dėl to teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovės įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo.
8. Teismas dėl reikalavimo priteisti nuostolius nustatė šias aplinkybes:
8.1. 2016 m. gruodžio 23 d. ieškovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos sumoka nuomotojui 450 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį už einamąjį mėnesį. 2016 m. gruodžio 23 d. patalpų perdavimo aktu butas buvo perduotas ieškovei naudojimusi. Sutartyje nurodyta, kad ją pasirašant ieškovė privalo sumokėti 900 Eur nuomos mokesčio avansą bei kiekvieną mėnesį mokėti nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius (sutarties 2.2, 2.3 punktai). Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad pagal nuomos sutartį už nuomos laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 23 d. (14 mėnesių) sumokėjo nuomininkei 6 300 Eur nuomos mokesčio bei 900 Eur dydžio užstatą. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad sumokėjo nuomotojui 868,94 Eur komunalinių paslaugų išlaidų.
8.2. Atsakovai nurodytų aplinkybių nepaneigė, tuo tarpu teismas konstatavo, kad ieškovės nuomos sutartyje sulygta kaina nėra žymiai didesnė už atsakovų pateiktuose duomenyse nurodytas dviejų kambarių buto kainas bei nėra akivaizdžiai neprotinga. Ieškovė neturėjo pareigos nuomotis kitą butą ekonomiškiausiomis sąlygomis kainos prasme, ieškovės piktnaudžiavimas sudarant nuomos sutartį neįrodytas.
9. Ieškovei tapus turto savininke, ji įgijo teisę minėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovės nuosavybės teisės buvo pažeistos neteisėtais atsakovų veiksmais – turto naudojimu be teisėto pagrindo, dėl minėtų atsakovų veiksmų neturint kitos gyvenamosios vietos ieškovė sudarė buto nuomos sutartį, todėl sumokėtas nuomos mokestis pripažintinas nuostoliais, kilusiais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis – 6.249 straipsnis).
10. Ieškovė nuomodamasi butą privalėjo mokėti išlaidas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aptarnavimui ir priežiūrai (sutarties 1.3 punktas), tokia praktika yra įprasta, todėl minėtos išlaidos pripažintos ieškovės nuostoliais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.
11. Teismas kritiškai įvertino UAB „Namų priežiūros centras“ sąskaitose nurodomas suteiktas paslaugas ne tik ieškovės nuomotam objektui (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), todėl suma, susijusi su išlaidomis objektui (duomenys neskelbtini), nelaikyta ieškovės nuostoliais dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.
12. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą tik nuo 2017 m. gruodžio 21 d., kadangi butą Turto pardavimo iš varžytinių aktu įgijo 2017 m. lapkričio 21 d., o atsakovams suteikė mėnesį laiko išsikelti iš ginčo patalpų. Dėl nustatytų aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius nuo 2016 m. gruodžio 23 d. atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų.
13. Sprendime teismas iš atsakovų ieškovei priteisė 930 Eur sumokėtos kito buto nuomos kainos (900 Eur (laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d.) + ((450/30*2)(laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.).
14. Ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies priteisiant patirtas išlaidas apmokant už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas UAB „Namų priežiūros centras“ paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio 21-22 d. bei 2018 m. sausio mėnesį, tai yra 18,62 Eur (16,26 Eur/30*2 pagal sąskaitą 2017 m. gruodžio 21 d. sąskaitą) + 17,54 Eur pagal 2018 m. sausio 31 sąskaitą)).
15. Apibendrinant teismas ieškovės reikalavimą dėl 6 653,96 Eur nuostolių, susijusių su kito buto nuoma, patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 948,62 Eur.
16. Teismas dėl kitų ieškovės reikalavimų priteisti 2 720,04 Eur nuostolių, nurodė, kad toks reikalavimas grindžiamas ieškovės argumentais, jog nuomodama šį turtą ji būtų gavusi pajamas, tačiau tokia jos teisė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo apribota (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) bei minėta suma turi būti priteista kaip atsakovų iš neteisėtų veiksmų gauta nauda (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).
16.1. Teismas pažymėjo, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, hipotetinę galimybę gauti pajamas teismai nelaiko negautomis pajamomis, vertinama, ar turtą atsakovai naudojo nuomos sutarties pagrindu (minėtos aplinkybės sudaro didesnį pagrindą manyti, kad toliau jis galėjo būti nuomojamas), ar ieškovas įgijo turtą nuomos tikslu, ar verčiasi tokia veikla ir pan.
16.2. Teismas vertino, kad ieškovė turtą įgijo siekdama jame gyventi, taigi, neketino jo nuomoti, be to, ieškovės pateiktoje apžvalgoje nurodyta kaina (800 Eur) nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo realią galimybę gauti šią sumą. Be to, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė turėjo potencialių klientų, pageidavusių-ketinusių išsinuomoti būtent ieškovės įgytą turtą (gyvenamąjį namą). Taigi, ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad įsigijusi namą, ji turėjo realią galimybę išnuomoti jį už 800 Eur per mėnesį.
17. Sprendime buvo pritarta atsakovų argumentui, jog išlaidų už kito buto nuomą ir negautų pajamų, galimų gauti nuomojant įgytą turtą, priteisimas tuo pačiu laikotarpiu yra nepagrįstas, reikštų dvigubą atsakomybės taikymą, nes išnuomojusi namą ieškovė turėtų nuomotis būstą gyvenimui.
18. Teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais, bei padarė išvadą, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais sutaupė nemokėdami nuomos ieškovei.
18.1. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nuostoliais kaip atsakovų gauta nauda laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d. pripažino 280 Eur/mėn. sumą. Iš atsakovų solidariai priteista 1 857,33 Eur nuostolių suma, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 23 d. iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d. ((6*280)+280/30*19)).
18.2. Reikalavimas dėl nuomos mokesčio kaip nuostolių, kylančių iš neteisėto naudojimosi patalpomis patenkintas iš dalies priteisiant nuostolius nuo 2018 m. vasario 23 d., nes laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ieškovės patirti nuostoliai kompensuoti tenkinus reikalavimą dėl nuostolių už kito buto nuomos priteisimą.
19. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kadangi priteisiant nuostolius, byloje turi būti įrodytas jų realumas ir dydis. Nuostolių kaip atsakovų gautos naudos priteisimas periodinėmis išmokomis į ateitį reikštų, kad ieškovei priteisiami hipotetiniai nuostoliai.
20. Ieškovė sumokėjo 278,71 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus neturtinį reikalavimą bei dalį turtinių reikalavimų, iš atsakovų A. K. ir S. K. lygiomis dalimis ieškovės naudai priteista už patenkintą ieškinio dalį sumokėta žyminio mokesčio dalis, o būtent 100 Eur žyminio mokesčio (75 Eur + 25 Eur ((948,62 +140)*0,03*0,75)), tai yra po 50 Eur iš kiekvieno atsakovo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) pakeisti 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4146-892/2018 ir priteisti ieškovės M. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai solidariai iš atsakovų S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) papildomai 6 568,05 Eur nuostolių; 2) priteisti solidariai iš atsakovų S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės M. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai po 800 Eur kas mėnesį patiriamų nuostolių, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovei dienos; 3) priteisti ieškovės M. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovų S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
22. Apeliantė dėl 6 300 Eur turtinės žalos nurodo šiuos argumentus:
22.1. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovė namą Turto pardavimo iš varžytinių aktu įgijo 2017 m. lapkričio 21 d., taigi, tik nuo nurodytos datos ieškovė įgijo teisę minėtą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, kadangi faktiškai nuosavybės teisė buvo įgyta anksčiau.
22.2. Skolininkai negali sukelti nuostolių turto savininkei, kuri teisėtai buvo įsigijusi turtą iš varžytynių ir sumokėjusi už jį visą kainą, taigi jau nuo turto įsigijimo momento turėjo teisę įsikraustyti į nupirktas patalpas ir jose gyventi.
22.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jei skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu skolininkai būtų leidę teisėtam savininkui gyventi patalpose, nebūtų patirtos nuomos išlaidos, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto skolininkų gyvenimo ieškovės nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir tarp padarytos žalos – nuomos mokesčio mokėjimo. Netenkinus atsakovų skundo dėl antstolio veiksmų jai turėjo būti priteisiamos visos išlaidos dėl tokių skolininko veiksmų, kuriais sukelta žala jai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius nuo 2016 m. gruodžio 23 d. turėtų būti tenkintas.
22.4. Ieškovė kiekvieną mėnesį patiria nuostolius, nes privalo mokėti 450 Eur dydžio nuomos mokestį už nuomojamą butą. Iš viso ji yra patyrusi 6 300 Eur turtinę žalą (14 mėn x 450 Eur).
22.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pats nustatė aplinkybes, jog ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad pagal nuomos sutartį už nuomos laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 23 d. (14 mėnesių) sumokėjo nuomininkei 6 300 Eur nuomos mokesčio bei 900 Eur dydžio užstatą bei įrodymus, kad sumokėjo nuomotojui 868,94 Eur komunalinių paslaugų išlaidų. Tačiau teismas, nustatęs šias aplinkybes, padarė priešingą išvadą.
22.6. Apeliantė analogiškai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo jai paskaičiuotais nuostoliais, kuriuos sudarė išlaidos už nuomoto buto bendrojo naudojimo objektų aptarnavimą ir priežiūrą, todėl teigia, kad jai turėtų būti priteista 353,96 Eur suma.
23. Apeliantė dėl 2 720,04 Eur turėtų nuostolių nurodo šiuos argumentus:
23.1. Atsakovai gavo naudos, kuri pasireiškė tuo, kad jie sutaupė nemokėdami ieškovei nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu.
23.2. Apeliantė nepritaria teismo nustatytai 280 Eur/mėn. nuomos mokesčio sumai, kadangi jos pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad individualių namų nuomos kainos gyvenamajame rajone Vilniuje siekia nuo 600 Eur iki 1 100 Eur, taigi turėjo būti paskaičiuotas nuomos kainos vidurkis.
23.3. Ieškovė nesutinka su tuo, kad nuostolių suma buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 23 d. iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d., nes laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ieškovės patirti nuostoliai kompensuoti tenkinus reikalavimą dėl nuostolių už kito buto nuomos priteisimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą būtų galima daryti klaidingą išvadą, kad jeigu prašoma priteisti iš skolininkų nuomos mokestį, tai už tą laikotarpį negali būti prašoma priteisti ir sumą skolininkams naudojantis ieškovės turtu.
24. Pasisakydama dėl būsimų nuostolių priteisimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada prieštarauja CK 6.249 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taip pat taikoma ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jau nuo 2016 metų negali naudotis savo įsigytu turtu, nes atsakovai iki šiol naudojasi juo neteisėtai ir neatlygintai, taip pat delsia išsikelti, pagrįsta yra priteisti skolininkams mokėti nuompinigius už tolimesnį naudojimąsį turtu, kaip skatinimą kuo skubiau išsikraustyti, nes šiuo atveju jie gali ir toliau naudotis patalpomis, nemokant nieko už tai. Šiuos apeliantės argumentus patvirtina sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11-964/2015, kuriame teismas, priimdamas sprendimą priteisė ieškovams po 531,93 Eur kas mėnesį negautų pajamų solidariai iš atsakovų, skaičiuojant iki patalpų perdavimo ieškovams dienos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis I. G. priėmė vykdymui Vilniaus miesto 2 notarų biuro 2013 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Antstolis 2016 m. lapkričio 8 d. paskelbė minėto turto varžytynes. 2016 m. gruodžio 12 d. apeliantė pervedė į antstolio sąskaitą 107 220 Eur už varžytynėse parduodamą nekilnojamą turtą.
27. Atsakovas S. K. teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Antstolis 2016 m. gruodžio 21 d. patvarkymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdė vykdymo veiksmus, o 2016 m. gruodžio 27 d. patvarkymu skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
28. 2017 m. lapkričio 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu antstolis pardavė ieškovei žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) už 116 160 Eur.
29. Nuo 2017 m. lapkričio 23 d. VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teisės į minėtą turtą registruotos ieškovės vardu.
30. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, taip pat apeliantė neginčija skundžiamo sprendimo dalies, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovus iš jai nuosavybės teise priklausančios patalpos. Apeliantė nesutinka tik su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkintas jos reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą.
31. Ieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovams taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, taip pat atsakovų kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
32. Esminė aplinkybė, dėl ko buvo apskaičiuota nuostolių suma, su kuria nesutinka apeliantė, yra tai, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nuosavybės teisė ir visos su tuo susijusios teisės ir pareigos (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perėjo 2017 m. lapkričio 21 d., o ne 2016 m. gruodžio 23 d., kaip teigia apeliantė.
33. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį pereina nuo daikto perdavimo įgijėjui momento (CK 4.49 straipsnio 1, 2 dalys, 4.50 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.398 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo (CK 6.398 straipsnio 2 dalis).
34. CPK 715 straipsnyje įtvirtinta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis) ir varžytynių aktai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta, jog ieškovė tapo turto savininke (CPK 715). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą, teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kurią pripažįsta ir apeliantė, kad ji atsakovams geranoriškai davė vieną mėnesį išsikelti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškovas negali reikalauti nuostolių, patirtų per šį jo paties suteiktą išsikėlimo terminą, atlyginimo priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-594-516/2018). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybes, kad nuosavybės teisė perėjo ieškovei 2017 m. lapkričio 21 d., be to, ji davė mėnesio laiko terminą atsakovams išsikelti iš patalpų, tačiau šie to nepadarė.
36. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors formaliai ieškovei nuosavybės teisė į ginčo patalpas perėjo tik 2017 m. lapkričio 21 d., tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinų nuostolių dydį, nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė varžytynėse įsigijo patalpas ir dar 2016 m. gruodžio 12 d. į antstolio sąskaitą pervedė 107 220 Eur už įsigytą nekilnojamąjį turtą, taigi jau nuo šio momento ieškovei, tinkamai įvykdžiusiai pirkėjos pareigas, susiformavo teisėti lūkesčiai naudotis savo įsigytu nekilnojamuoju turtu.
36.1. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą – tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir/ar veiksmai (administraciniai aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje A492-1711/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-723-858/2016). Šiuo aspektu ieškovei pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu, kadangi ji padarė viską, kas yra būtina iš jos, kaip nekilnojamojo turto pirkėjos pusės, kad būtų sudarytos prielaidos nuosavybės teisei jai pereiti.
36.2. Pažymėtina, kad CPK 724 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jeigu ne atsakovų veiksmai skundžiant antstolio veiksmus, ieškovė netrukus po įmokos už nekilnojamąjį turtą (2016 m. gruodžio 12 d.) būtų įgijusi nuosavybės teisę Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, kuris turėtų būti surašytas per 3 dienas (CPK 724 straipsnio 1 dalis). Atsakovai apskundė varžytynių aktą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 5 d. galutine nutartimi ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškovės nuosavybės teisė ir atitinkamai teisė reikalauti, jog asmenys, neturintys teisėto pagrindo būti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame turte, išsikeltų, priėmus teismo sprendimą ne atsirado, o buvo tik patvirtintas šios reikalavimo teisės pagrįstumas. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-713-513/2019). Teismų praktikoje taip pat atsižvelgiama ne vien tik į nuosavybės teisės perėjimo momentą Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, tačiau ir apskritai į varžytynių įvykimo faktą, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas yra nurodęs, kad atsakovė po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlė iš ieškovo nusipirkto buto, tokiu būdu ji pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-277-260/2019).
36.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos patirtus nuostolius skaičiavo nuo 2017 m. gruodžio 21 d., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių apskaičiavimo keistina. Ieškovė į antstolio sąskaitą pinigus už nekilnojamąjį turtą pervedė 2016 m. gruodžio 12 d., pagal CPK 724 straipsnio 1 dalį, Turto pardavimo iš varžytynių aktas turėjo būti surašytas ir nuosavybė ieškovei pereiti ne anksčiau nei po 3 dienų, be to, kaip nustatyta anksčiau, ieškovė suteikė mėnesį atsakovams išsikelti, taigi konstatuotina, kad žala ieškovei turėtų būti skaičiuojama nuo 2017 m. sausio 15 d.
37. Apeliantė nuostolius kildina iš to, kad laikotarpiu, kuriuo negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, buvo priversta nuomotis kitas patalpas, dėl to jai kilo 6 300 Eur turtinė žala (14 mėn. x 450 Eur), tačiau konstatavus, kad teisė į nuostolių atlyginimą ieškovei kilo nuo 2017 m. sausio 15 d., pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina – ieškovei priteistina 5 970 Eur sumokėtos kito buto nuomos kainos ((13 mėn.*450 Eur))+((450 Eur*8 d.)/30 d.). Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 22 d. jai buvo suteiktos UAB „Namų priežiūros centras“ paslaugas; jų sumokėjimą patvirtina pateiktos sąskaitos. Įvertinus sąskaitose nurodytus duomenis, ieškovei iš atsakovų priteistina 345,72 Eur (332,51 Eur + (24,08 Eur/31 d.)*17 d.)) už suteiktas UAB „Namų priežiūros centras“ paslaugas. Konstatuotina, kad iš viso ieškovei priteistina 6 315,72 Eur už kito buto nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 22 d.
38. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl iš dalies patenkinto ieškovės reikalavimo priteisti 2 720,04 Eur sumą ją laikant nuostoliais, kadangi atsakovai gyveno jai priklausančiame nekilnojamame turte neatlygintinai. Apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadą ginčija dviem aspektais: nesutinka su paskaičiuota 280 Eur/mėn. suma vietoj jos prašytų 800 Eur bei tuo, kad ši suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 23 d. iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d., teismui grindžiant tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ieškovės patirti nuostoliai kompensuoti tenkinus reikalavimą dėl nuostolių už kito buto nuomos priteisimą.
39. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; kt.). Šių normų kontekste darytina išvada, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovams be teisinio pagrindo naudojantis ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovai tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas, taigi tai laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018).
40. Tačiau taip pat pažymėtina ir tai, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nors pareiškėja ir buvo nurodžiusi, kad neplanuoja nuomoti įsigytų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., (taigi, neplanavo šių pajamų gauti iš anksto), tačiau tai neapriboja jos teisės vėliau pasirinkti, kokiu būdu disponuoti savo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokios pajamos iš nuomos negalėjo būti gautos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi nuo 2017 m. gruodžio 21 d. buvo neteisėtai naudojamasi apeliantei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.
42. Spręsdamas dėl priteistinų nuostolių dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus - įmonės Ober-haus apžvalgą dėl nekilnojamo turto kainų, atsakovų paaiškinimus apie tai, kad ieškovės įsigytas namas nėra modernus ar gerai įrengtas, bylos duomenimis taip pat nepaneigta, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio buvo atjungtas šildymas, dėl to buvo apgadinta namo vandentiekio ir šildymo sistema. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė apeliantė skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra Vilniaus rajone, o ne mieste, tuo tarpu Ober-haus apžvalgoje nurodyta, kad Vilniaus mieste gyvenamuosiuose rajonuose nuomos kaina svyruoja nuo 600 Eur iki 1 100 Eur, taigi skundžiamame sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad Vilniaus rajone, kur yra ir ginčo nekilnojamasis turtas, nuomos kainos yra žemesnės, nei Vilniaus mieste (600 Eur-1 100 Eur). Nors byloje kartu su apeliaciniu skundu pateiktos pavyzdinės gyvenamųjų namų nuomos kainos Vilniaus rajone svyruoja nuo 370 Eur iki 1 300 Eur, tačiau teismas įvertino tas aplinkybes, kad namas yra ne naujas, ginčo laikotarpiu buvo atjungtas šildymas, apgadinta vandentiekio ir šildymo sistema, be to, tikėtiną žemesnę nei vidutinė nuomos kainą, palyginus su teismui pateiktomis pavyzdinėmis namų nuomos kainomis, patvirtina ir teismui pateiktos ginčo namo fotonuotraukos, kurios patvirtina žemesnę, nei vidutinę namo būklę bei vandentiekio ir šildymo sistemų negalėjimą naudoti pagal paskirtį (1 t., b. l. 126–139).
43. Teismas konstatuoja, kad ieškovė, turėdama pareigą pagrįsti prašomą priteisti realų 800 Eur/mėn. dydį už naudojimąsi jai priklausančiomis patalpomis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybės padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti 280 Eur/mėn., iš viso 1 857,33 Eur sumą ieškovei kaip nuostolius, patirtus dėl to, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d. gyveno ieškovei priklausančiose patalpose.
44. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikotarpiu, už kurį kaip nuostoliai paskaičiuotas nuomos mokestis (nuo 2018 m. vasario 23 d. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d.) bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ieškovės patirti nuostoliai kompensuoti tenkinus reikalavimą dėl nuostolių už kito buto nuomos priteisimą. Su tokiu apeliantės teiginiu negalima sutikti. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, taigi šiuo atveju ieškovės interesai yra apginti, kadangi už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ieškovei priteisti nuostoliai kaip kito buto nuoma, o nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. pirmosios instancijos teismas priteisė netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) dėl atsakovų neteisėto naudojimo ieškovės gyvenamosiomis patalpomis. Priešingas visiško nuostolių atlyginimo principo aiškinimas, pateikiamas apeliaciniame skunde, jog netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turėtų būti priteisiamos už tą patį laikotarpį, už kurį jau buvo priteisti nuostoliai dėl kito buto nuomos, prieštarautų protingumo bei proporcingumo principams, kadangi iš atsakovų už tą patį laikotarpį būtų priteisiami dvigubi nuostoliai, tuo tarpu apeliantei pirmosios instancijos teismo sprendimu yra visiškai atlyginta patirta žala. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
45. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią civilinė atsakomybė taip pat taikoma ir už būsimą žalą (tai yra iki visiško sprendimo įvykdymo). Pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento pasisakė, kad priteisiant nuostolius, byloje turi būti įrodytas jų realumas ir dydis. Nuostolių kaip atsakovų gautos naudos priteisimas periodinėmis išmokomis į ateitį reikštų, kad ieškovei priteisiami hipotetiniai nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).
46. Teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad svarstant galimybę priteisti būsimus nuostolius, turi būti realiai pagrįstas jų dydis, tuo tarpu apeliantė nenurodė, kad šiuo metu nuomojasi kitą gyvenamąjį būstą, taigi nepagrindė, kad realiai šiuo metu patiria konkrečias išlaidas, dėl kurių būtų nenuginčijama būtinybė priteisti būsimų nuostolių atlyginimą. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina ir tai, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11-964/2015, kadangi faktinės aplinkybės nėra identiškos, nes cituotoje byloje nurodoma, kad neatgavus patalpų ieškovai turėtų mokėti palūkanas už kreditą, taigi tokios išlaidos, priešingai, nei šioje byloje, yra konkrečios ir realiai patiriamos. Taip pat darytina išvada, kad iki tol, kol atsakovai išsikels iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, gali kisti tiek ekonominė situacija, tiek patalpų būklė, dėl to šiuo metu nėra objektyviai įmanoma apskaičiuoti būsimų nuostolių. Papildomai pažymėtina, kad ieškovei išlieka teisė iš atsakovų patirtus nuostolius išieškoti ateityje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl būsimų nuostolių priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
47. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovei priteistinas 8 173,05 Eur žalos atlyginimas. Likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
48. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat keistina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 278,71 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus neturtinį reikalavimą bei dalį turtinių reikalavimų, iš atsakovų A. K. ir S. K. lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinas už patenkintą ieškinio dalį sumokėta žyminio mokesčio dalis - 252,61 Eur (75 Eur + 177,61 Eur (8 173,05 Eur*203,71 Eur)/9 374 Eur)).
49. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro sumokėtas 223 Eur žyminis mokestis. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, apeliantės naudai iš atsakovų priteistina 204 Eur (75 Eur + 129 Eur(8 173,05*148)/9 374 Eur)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
ieškovės M. N. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti –ieškovei M. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti solidariai iš atsakovų S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 8 173,05 Eur (aštuonis tūkstančius šimtą septyniasdešimt tris eurus ir penkis centus) žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovei M. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 252,61 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus ir šešiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei M. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 204 Eur (du šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Asta Pikelienė
Margarita Stambrauskaitė
Laima Ribokaitė