Civilinė byla Nr. e2S-154-560/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24359-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.2.6.12.3.; 3.2.6.10.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Compservis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei UAB „Compservis“ dėl neteisėtai įrengtos užtvaros žemės sklype pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, P. K., S. K., UAB „Visaupra“, N. P., V. P..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1251-1101/2020 nuspręsta įpareigoti atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti atsakovės įrengtą užtvarą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra tarp žemės sklypo taško 2, kurio X koordinatė yra 23435.20, Y koordinatė yra 29739.26 ir žemės sklypo taško 3, kurio X koordinatė yra 23454.78, Y koordinatė yra 29812.82, ir žemės sklype esančio pastato taško 8, kurio X koordinatė yra 23435.63, Y koordinatė yra 29751.52.

2.       Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymais išaiškinti teismo sprendimą ir atidėti teismo sprendimo dalies dėl užtvaros išardymo vykdymą. Atsakovės teigimu, ji neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo, kadangi jis yra neaiškus – teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė koordinačių parinkimo motyvų bei nepaaiškino, kaip tokios koordinatės apibrėžia konkrečią užtvaro buvimo vietą. Atsakovė prašo išaiškinti, kokią užtvarą pagal sprendime nurodytas koordinates atsakovė privalo išardyti, arba išaiškinti, jog sprendime nurodytose koordinatėse nėra jokios užtvaros. Atsakovė negali išardyti užtvaros teismo nurodytoje vietoje, kadangi ten nėra užtvaros, o tik tvora iš tvoros segmentų. Atsakovė kreipėsi į matininką, kad matininkas žemės sklypo plane sužymėtų teismo nurodytas užtvaros koordinates; kaip matyti iš sužymėtų taškų, tarp jų nėra ir negali būti nei tvoros, nei užtvaros. Taigi atsakovė negali išardyti užtvaros toje vietoje, kurioje jos nėra.

3.       Be to, atsakovė prašo atidėti teismo sprendimo dalies dėl užtvaros išardymo vykdymą iki 2021 m. birželio 1 d. Atsakovė nurodo objektyviai neturinti galimybės išardyti tvoros, kadangi šiuo metu nėra galimybės patekti prie tvoros, ties tvora tretieji asmenys yra pasodinę įvairių augalų, todėl, demontuojant tvorą, būtų sunaikinti minėti augalai, t. y. būtų sunaikintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Ieškinys dėl tokių augalų pašalinimo nebuvo pareikštas, sprendime nenurodyta, jog vykdant sprendimą leidžiama naikinti kitų asmenų turtą. Norint įvykdyti sprendimą reikėtų persodinti augalus, tačiau šiuo metu oro sąlygos tam yra netinkamos, nes šiuo metu persodinant augalus jie žūtų. Prieiti prie tvoros iš gretimo sklypo taip pat nėra galimybės, kadangi gretimame sklype yra įrengta statybinė tvora ir vyksta intensyvūs statybos darbai. Be to, kadangi atsakovė neturi nei darbuotojų, nei technikos tvoros demontavimo darbams atlikti, atsakovė kreipėsi į rangos įmones, tačiau dėl itin didelio užimtumo rangovai tokius darbus galėtų atlikti tik po kelių mėnesių. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas niekaip nepažeis ieškovės interesų, nes ieškovė gali laisvai prieiti į jai reikalingą žemės sklypo dalį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

4.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės prašymus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti bei priteisti ieškovei iš atsakovės 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės nuomone teismo sprendimas yra aiškus. Per visą bylos nagrinėjimo laiką nei atsakovei, nei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nekilo jokių klausimų, kokioje vietoje ir kokia užtvara ar tvoros segmentas trukdo ieškovei, kaip žemės sklypo bendrasavininkei, naudotis žemės sklypu. Jokios kitos užtvaros ar tvoros segmento klausimas nebuvo kilęs. Nagrinėjant bylą, 2020 m. sausio 13 d. posėdžio metu ieškovė, siekdama patikslinti, kurioje žemės sklypo dalyje atsakovė įrengė tvoros ginčo segmentą arba užtvarą, paprašė prijungti XY koordinates, paaiškindama, jog žemės sklypo XY koordinačių prijungimas yra reikalingas tam, kad nagrinėjant ginčą būtų aišku, tarp kokios žemės sklypo ribos (žemės sklypo taškai 2 ir 3) ir nekilnojamojo turto ribos (pastato taškas 8) yra pastatyta ginčo užtvara. Atsakovei, kuri ir įrengė ginčo tvoros segmentą ar užtvarą žemės sklype, visą bylos nagrinėjimo laiką dėl to jokių klausimų nekilo; toks klausimas atsakovei nekilo ir teikiant apeliacinį skundą. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas sprendime nenurodė pačios ginčo užtvaros koordinačių, o nurodė, kad neteisėta užtvara yra tam tikroje žemės sklypo dalyje pagal nurodytas XY koordinates. Ieškovė, nurodydama XY koordinates, apibūdino tą žemės sklypo dalį, kurioje yra neteisėta užtvara, naudojosi Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo XY koordinatėmis. Byloje buvo visiškai aišku, jog kalbama apie užtvarą kaip tvoros segmentą, tarp tvoros, juosiančios žemės sklypą, ir pastato sienos.

5.       Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės prašymu atidėti teismo sprendimo įvykdymą, nurodydama, kad šis atsakovės prašymas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė niekada neprieštaravo ieškovės reikalavimui išardyti neteisėtą užtvarą per 20 dienų, t. y. atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, jog to neįmanoma padaryti per 20 dienų, to ji neteigė ir apeliaciniame skunde, o įsiteisėjus sprendimui ėmė teigti, jog 20 dienų yra nepakankamas laikas išardyti nesudėtingos konstrukcijos tvoros segmentą. Atsakovė 20 dienų termino nepakankamumo nepagrindžia jokiais įrodymais, iš kurių matytųsi, kad rangovui reiktų daugiau kaip 20 kalendorinių dienų (pvz.: rangos darbų sąmata). Ieškovės nuomone, neteisėto užtvaro išardymui apskritai vargu ar būtų sugaištama daugiau kaip viena valanda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymų ir priteisė iš atsakovės 242 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

7.       Teismas nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovė papildomuose paaiškinimuose, teismo sprendimu nebuvo pakeistas ieškinio reikalavimas. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos ne užtvaros (tvoros segmento), kurį atsakovė įpareigota išardyti, koordinatės, o nurodyta, kokioje žemės sklypo dalyje yra ginčo užtvara (tvoros segmentas). Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovei nekilo neaiškumų, kokią užtvarą (tvoros segmentą) ieškovė pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę išardyti (nei iki koordinačių nurodymo 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu, nei po jų nurodymo, įskaitant ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme). Teismas darė išvadą, kad teismo sprendimas yra aiškus.

8.       Prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą atsakovė motyvuoja būtinumu prieš demontuojant tvoros dalį persodinti trečiųjų asmenų pasodintus augalus, taip pat nurodė, kad per 20 dienų terminą joks rangovas tvoros segmento nepašalins. Šių atsakovės nurodytų aplinkybių teismas nelaikė išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendimo privalomumas, be kita ko, reiškia, jog atsakovė turi gerbti priimtą teismo sprendimą ir imtis aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, šiuo atveju, pavyzdžiui, kreiptis į kuo daugiau įmonių (asmenų), ieškant įmonės (asmens), kuri(s) galėtų atlikti paslaugą ir išardyti užtvarą per teismo nurodytą terminą, imtis veiksmų dėl augalų apsaugojimo ar persodinimo (juo labiau, kad tretieji asmenys, kurių augalų išsaugojimu grindžiamas prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą, – atsakovės vadovė ir jos sutuoktinis), o ne tiesiog laukti kol išnyks aplinkybės, dėl kurių, atsakovės teigimu, šiuo metu nepalanku įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovės teisių pažeidimas įrengiant ginčo užtvarą (tvoros segmentą) konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atmetus atsakovės prašymus, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 242 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „Compservis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį ir patenkinti atsakovės prašymus, panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirojo skundo atmetimo atveju prašo nustatyti, kad 20 dienų terminas sprendimo įvykdymui skaičiuotinas nuo teismo nutarties atmesti atskirąjį skundą įsiteisėjimo dienos.

10.       Nurodo, jog atsakovė kreipėsi į matininką, kad šis žemės sklypo plane, kuriuo rėmėsi ieškovė ir teismas, sužymėtų teismo nurodytas koordinates. Matininkas sužymėjo teismo nurodytus taškus, tarp jų nėra ir negali būti nei tvoros, nei užtvaro. Atsakovė negali išardyti užtvaro toje teismo nurodytoje vietoje, kurioje jo nėra. Iš sprendimo rezoliucinės dalies bei nutarties motyvų seka, jog siekiant įvykdyti sprendimo rezoliucinę dalį būtina atlikti du vienas paskui kitą sekančius veiksmus: pirma, reikia nustatyti teismo apibrėžtą žemės sklypo plotą, antra, nustatytame žemės sklypo plote reikia „surasti“ ir pašalinti užtvarą. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra pateikta jokios koordinačių parinkimo motyvacijos, dėl ko sprendimo kitos dalys nepašalina sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumų (nevienareikšmiškumo). Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė trijų taškų koordinates, kas reiškia, jog teismo nurodyti trys taškai apibrėžia žemės sklype trikampį. Sprendimu atsakovė yra įpareigota pašalinti užtvarą žemės sklypo dalyje, kurioje nėra jokio užtvaro. Atsakovę įpareigojus pašalinti užtvarą kitoje sklypo dalyje nei apibrėžta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytomis koordinatėmis, būtų pakeistas sprendimo turinys. Teismo sprendimo aiškumas nustatomas ne pagal tai, ar atsakovė sprendimą supranta. Sprendime nurodytos koordinatės turi būti vertinamos taip, kaip jas vertintų bet kuris kitas asmuo. Atsakovė nebuvo pripažinusi, jog jai yra aišku, apie kokį konkrečiai užtvarą kalba ieškovė. Užtvaras nėra tapatus tvoros vienam segmentui, kadangi užtvarą gali sudaryti ir du ar daugiau tvoros segmentų. Atsakovė turi rimto pagrindo nuogąstauti dėl tinkamo sprendimo įvykdymo, t. y. jog neįvykdžius sprendimo tinkamu būdu ieškovė toliau tęs savo veiksmus, nukreiptus prieš atsakovę. Jei ieškovė sprendimo rezoliucinės dalies nepatikrino ir dėl to jos neskundė, tokio ieškovės elgesio (neveikimo) pasekmės turi tekti pačiai ieškovei.

11.       Teismas neginčijo atsakovės nurodyto argumento, jog norint išardyti dalį tvoros reikia samdyti atitinkamus rangovus, bei kad tvorą galima išardyti tik prieš tai persodinus tretiesiems asmenims priklausančius augalus, kurie auga prie tvoros. Tam, jog rangovas apskritai galėtų atlikti tvoros demontavimo darbus, būtinas priėjimas prie tvoros. Tvorą iš vienos pusės užstoja statybinė tvora dėl intensyvių statybos darbų gretimame sklype, o iš kitos (kiemo vidinės) pusės auga tretiesiems asmenims priklausantys augalai. Nesant priėjimo prie tvoros joks rangovas negalėtų atlikti tvoros demontavimo darbų. Atsakovė pateikė įrodymus, jog ji kreipėsi daugiau nei į vieną rangovą, be to, dalis rangovų atsakymus pateikė žodžiu ir atsisakė teikti atsakymus raštu. Atsakovė rangovų negalėjo ieškoti bylos nagrinėjimo metu, nes nežinojo, koks bus galutinis teismo sprendimas. Tretieji asmenys yra savarankiškai veikiantys fiziniai asmenys, kurie turi teisę įsigyti ir valdyti turtą savo vardu. Tretieji asmenys pastate gyvena jiems priklausančiame bute, o augalai yra pasodinti prie trečiųjų asmenų buto, o ne prie atsakovės valdomų ir naudojamų patalpų. Nesuprantama, kodėl teismas įpareigojo atsakovę šalinti kliūtis teismo sprendimo vykdymui, o ne ieškovę. Atsakovė ir tretieji asmenys elgiasi sąžiningai ir geranoriškai. Teismo yra prašoma sudaryti sąlygas augalų persodinimui. Atidėjus sprendimo vykdymo terminą būtų pasiekta visų asmenų interesų pusiausvyra. Teismas neanalizavo, kokie yra konkretūs ieškovės interesai ir ar jie negali būti patenkinti sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismo sprendimas įsiteisėjo rudenį, kai buvo nepalankios sąlygos persodinti trečiųjų asmenų augalus, ir tokios aplinkybės tęsis iki vėlyvo pavasario.

12.       Ieškovė D. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei buvo aišku, kas yra ginčo objektas, jokių abejonių atsakovei nebuvo dėl to, kurioje vietoje yra ginčo objektas. Apeliantės inicijuojama diskusija apie tai, ar neteisėtas užtvėrimas yra tvoros segmentas ar užtvaras, yra niekinė, neduodanti jokio rezultato. Teismas vadovavosi kadastriniais matavimais, kurie pagal bylos duomenis yra įregistruoti registre. Teismas sprendime nenurodė užtvaros koordinačių, nurodė žemės sklypo vietą tarp žemės sklypo ribos (taškai 2-3) ir pastato ribos (taškas 8). Matininkas turėjo vadovautis registre įregistruoto žemės sklypo plano taškais. Visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo aiški ginčo objekto - neteisėtos užtvaros buvimo vieta, jos išmatavimai, aukštis, plotis. Atsakovė siekia vilkinti sprendimo vykdymą. Teismas sprendime aiškiai identifikavo tą žemės sklypo dalį, kurioje yra įrengta neteisėta užtvara, todėl apeliantės motyvai, susiję su trijų taškų trikampiu vertintini kritiškai. Apeliantė nesąžiningai manipuliuoja, jog jai bylos nagrinėjimo metu buvo neaišku, apie kokią užtvarą kalbama.

13.       Apeliantės argumentai apie tai, jog ginčo užtvaros išardymo darbus šiuo metu neva tai trukdo statybinė gretimo sklypo tvora, yra nepagrįsti. Gretimame sklype esanti statybininkų tvora yra mobili, tai yra ji gali būti patraukta. Apeliantė siekia sudaryti įspūdį, jog užtvaros demontavimas ar išardymas yra sudėtingas, ilgas, pasiruošimo reikalaujantis darbas. Ieškovė jau yra pateikusi į bylą įrodymus, jog neteisėtos užtvaros išardymui reikėtų poros valandų, paprastų darbo įrankių, išardymo kaina 350 Eur. Užtvara nėra įleista ar įcementuota į žemę. Užtvara yra prijungta prie tvoros stulpelio ir pastato sienos dviejose vietose laikikliais, kurie lengvai demontuojami arba nupjaunami metaliniu pjūklu. Tretieji asmenys jokių klausimų dėl jų augalų nekėlė. Pats užtvaro išardymas jokiems augalams nepakenks ir nėra pateikta įrodymų, kad užtvaro išardymas pakenktų augalams. Augalų perkėlimas į kitą vietą rudenį ir žiemą yra ne tik įmanomas, bet ir rekomenduojamas, nes nuo metu yra pasibaigusi augalų vegetacija, ir persodinimas rudenį ar žiemą nekenkia augalams. Augalai yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Nagrinėjant bylą atsakovė taipogi neginčijo ieškovės reikalavimo išardyti užtvarą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

15.       Atsakovė su atskiruoju skundu bylą teikia naujus įrodymus – nuotraukas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, atsakovė nenurodo, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas tokius įrodymus būtų atsisakęs priimti. Dėl išdėstytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas atsakovės teikiamus naujus įrodymus atsisako priimti.

16.       Atsakovė taip pat į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais atsiliepia į ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą ir papildo atskirojo skundo argumentus. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Šiuo atveju atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, kuris grindžiamas naujomis aplinkybėmis, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu yra pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir grąžina juos apeliantei (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

17.       Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1251-1101/2020 nuspręsta įpareigoti atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti atsakovės įrengtą užtvarą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra tarp žemės sklypo taško 2, kurio X koordinatė yra 23435.20, Y koordinatė yra 29739.26 ir žemės sklypo taško 3, kurio X koordinatė yra 23454.78, Y koordinatė yra 29812.82, ir žemės sklype esančio pastato taško 8, kurio X koordinatė yra 23435.63, Y koordinatė yra 29751.52. Atsakovės teigimu, iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies jai nėra aišku kokią užtvarą ji turi pašalinti, nes matininkui sužymėjus koordinates žemės sklypo plane, toje vietoje jokios užtvaros nėra. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos ne užtvaros (tvoros segmento), kurį atsakovė įpareigota išardyti, koordinatės, o nurodyta, kokioje žemės sklypo dalyje yra ginčo užtvara (tvoros segmentas). Koordinatės nustatytos vadovaujantis kadastriniais matavimais, kurie pagal bylos duomenis yra įregistruoti registre. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog viso civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovei nekilo neaiškumų dėl kokios užtvaros (tvoros segmento) byloje yra kilęs ginčas, šio klausimo atsakovė nekėlė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo pripažinusi, kai jai yra aišku apie kokią konkrečią užtvarą byloje yra kalbama, tačiau tokį apeliantės argumentą paneigia jos elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu – atsakovė teikė paaiškinimus, įrodymus, susijusius su ginčo užtvara (tvoros segmentu). Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad jai nėra žinoma, kokią užtvarą reikia pašalinti, tačiau tuo pačiu prašydama atidėti teismo sprendimo vykdymą, ji teigia, kad prie užtvaros auga trečiųjų asmenų augalai, kas įrodo, jog atsakovė žino ir supranta kur yra įrengta ginčo užtvara (tvoros segmentas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, todėl pagrindo išaiškinti teismo sprendimą nėra (CPK 278 straipsnis).

19.       Apeliantė taip pat atskirajame skunde nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

20.       Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi nurodyto CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Taigi, akivaizdu, kad ne bet kokie turtiniai, finansiniai ar kitokie iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo institutui taikyti, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardyto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.

21.       Atsakovė prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą grindė tuo, jog ties ginčo užtvara tretieji asmenys yra pasodinę įvairių augalų, todėl norint įvykdyti sprendimą reikėtų juos persodinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir papildomai pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiųjų asmenų augalai būtų tokie tankūs, kad trukdytų prieiti prie ginčo užtvaros ar kad šiuo metu nėra galimybių juos laikinai perkelti. Tretieji asmenys į bylą nėra pareiškę jokių prašymų, susijusių su jų turimais augalais. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė nurodo, kad iš kitos užtvaros (tvoros segmento) pusės yra statybinė tvora, tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog kitoje ginčo užtvaros pusėje stovinti tvora yra mobili ir laikino pobūdžio, todėl esant būtinybei ir poreikiui gali būti patraukta.

22.       Apeliantė taip pat teigia, jog dėl itin didelio rangovų užimtumo užtvaros išardymas gali būti atliktas tik po poros mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog atsakovė turi imtis aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, pavyzdžiui, kreiptis į kuo daugiau įmonių (asmenų), ieškant įmonės (asmens), kurie galėtų atlikti paslaugą ir išardyti užtvarą per teismo nurodytą terminą. Pasyvus atsakovės elgesys ieškant galimų rangovų negali būti pagrindu atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir atsakovė privalo jį vykdyti. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

23.       Atsakovė atskirojo skundo atmetimo atveju prašo nustatyti, kad 20 dienų terminas sprendimo įvykdymui skaičiuotinas nuo teismo nutarties atmesti atskirąjį skundą įsiteisėjimo dienos. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą priėmė 2020 m. birželio 23 d. Jis buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 6 d. ir terminas sprendimo įvykdymui yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nenustačius pagrindo teismo sprendimo vykdymo atidėjimui, teismas neturi pagrindo nustatyti vėlesnį terminą teismo sprendimo įvykdymui.

24.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

25.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas ieškovės D. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteisiant 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atsakovės UAB „Compservis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Compservis“ ieškovės D. B. naudai 242 bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                         Dainius Rinkevičius