VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjo D. G. (D. G.) atstovui advokatui Mansurui Muksinovui,

atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovėms Ievai Armonaitei ir Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. (D. G.) skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. G. 2017-12-08 teismui per EPP pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017-11-17 sprendimą Nr. 5MA-34-1717 dėl pareiškėjo turto arešto.

Paaiškino, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017-11-17 sprendimu areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius automobilius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur. Tokį sprendimą atsakovė priėmė vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017-10-18 pranešimu Nr. (9.6.)-1B-9983. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu tik dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo, t. y. 8 900 cigarečių pakelių kontrabandos ir jų neteisėtu disponavimu, nepaisant to, muitinė teigia, kad pareiškėjas neteisėtai su kitais bendrininkais disponavo 23 900 cigarečių pakeliais ir tuo pagrindu buvo apskaičiuota 50 000 Eur mokestinė prievolė. Vilniaus teritorinė muitinė ginčijamame sprendime nenurodė tikslios pareiškėjui tenkančios mokestinės prievolės, todėl nežinodama tikslios mokestinės prievolės dydžio muitinė neturi teisės taikyti turto arešto. Solidarioji skolininko prievolė atsiranda tik įstatymų numatytais pagrindais arba šalių susitarimu, todėl Vilniaus teritorinė muitinė, atsižvelgdama, kad mokestinės prievolės dalykas yra dalus, privalėjo mokestinę prievolę apskaičiuoti individualiai kiekvienam baudžiamojoje byloje nuteistam asmeniui. Vilniaus teritorinė muitinė nenurodė argumentų, kokiu pagrindu iš visų mokestinės prievolės užtikrinimo būdų pasirinktas būtent turto areštas. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko beveik 2 metus, todėl pareiškėjas jau šiuo metu turėjo galimybę savo turtą perleisti kitiems, tačiau to nepadarė. Teigia, kad atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį, nėra jokio pavojaus, kad jis geranoriškai nevykdys mokestinės prievolės.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 pateiktą informaciją, Kauno teritorinė muitinė asmenims, įskaitant ir pareiškėją, pateikė 2017-10-18 pranešimą Nr. (9.6)-1B-9983, kuriame nurodė, kad ketinama įregistruoti solidariąją prievolę skolininkams, preliminariais skaičiavimais apie 50 000 Eur, kurią sudaro importo muitas, akcizas, PVM ir delspinigiai. Tuo tarpu Vilniaus teritorinė muitinė, būdama vietos mokesčių administratorius, pradėjo mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus. Pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus teisė taikyti turto areštą atsiranda kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymo pažeidimų ir kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojo veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su tuo susijusių sumų. Teigia, kad Kauno teritorinės muitinės pranešime yra nurodoma didelė preliminari mokesčio suma ir tokios sumos padengimui būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos skolos išieškojimo procedūros. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad pradėjus mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo areštuoto turto vertė yra ženkliai mažesnė nei solidarioji mokestinė prievolė.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Bylos duomenims nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 D. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 120 MGL (4 519,2 Eur) dydžio bauda.

Kauno teritorinė muitinė 2017-10-18 pranešimu Nr. (9.6)-1B-9983 informavo, kad pareiškėjas su kitais asmenimis laikytini solidariai atsakančiais skolininkais muitinėje, todėl jiems už neteisėtai įgytas ir laikytas 23 900 pakelių cigarečių bus apskaičiuota mokestinė prievolė: importo muitas, akcizas, PVM ir delspinigiai.

Vilniaus teritorinė muitinė 2017-11-17 sprendimu Nr. 5MA-34-1717 nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausančio turtą dalį, atsirasiančios solidarios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, surašant Turto arešto aktą su disponavimo teisės apribojimu.

Pagal 2017-11-17 turto arešto aktą  Nr. 2MA-81 areštuotas pareiškėjo turtas, t. y. du keleiviniai automobiliai (duomenys neskelbtini) (vertė: (duomenys neskelbtini) Eur) ir (duomenys neskelbtini) (vertė: (duomenys neskelbtini) Eur).

Kauno teritorinė muitinė 2017-12-01 sprendimu Nr. 7PM190506 nusprendė pripažinti pareiškėją ir kitus asmenis solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, mokestinės prievolės suma: 66 774 Eur.

Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius 2017-12-01 pranešimu Nr. (11.111) 1B-11748 įpareigojo skolininkus per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems automobiliams pritaikytas turto areštas.

Muitinės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog vienas iš muitinės uždavinių yra kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą. Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga muitinė, kuri administruodama pridėtinės vertės mokesčius ir akcizus yra laikoma mokesčių administratoriumi (Mokesčių administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-06-05) 15 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsniu, mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra: 1) delspinigiai; 2) turto areštas; 3) nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) hipoteka ar įkeitimas; 5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas. Taigi mokesčių mokėtojo turto areštas yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.

Šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 3 dalį, savo nuosekliai formuojamoje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr.A-438-249/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-711/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1397/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-710-556/2017). Sąlyga „turto areštui yra pagrįsta rizika, kad mokestinė prievolė gali būti neįvykdyta, nes turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitokiu būdu galima jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti priteisto mokesčio ir su juo susijusių sumų“ išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.

Teismas akcentuoja, kad pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama teismų praktikoje (2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-424/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (Kontrabanda), 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), jam paskirta 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda. Kauno teritorinė muitinė 2017-10-18 pranešimu Nr. (9.6)-1B-9983 informavo baudžiamojoje byloje nuteistus asmenis, kad jie laikytini solidariai atsakančiais skolininkais muitinėje, todėl jiems už neteisėtai įgytas ir laikytas 23 900 pakelių cigarečių bus apskaičiuota mokestinė prievolė: importo muitas, akcizas, PVM ir delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinė muitinė 2017-11-17 sprendimu Nr. 5MA-34-1717 nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausančią turto dalį, atsirasiančios solidarios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, surašant Turto arešto aktą su disponavimo teisės apribojimu. Pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu areštuota pareiškėjo turto dalis yra (duomenys neskelbtini) Eur.

Vertinant pirmosios sąlygos taikyti turto areštą egzistavimą, nustatyta, kad pareiškėjas su bendrininkais įveždamas prekes (cigaretes) į Lietuvos Respublikos teritoriją, kurios nebuvo pažymėtos specialiaisiais ženklais (banderolėmis), nesumokėjo už šias prekes muito ir importo mokesčio. Šios aplinkybės patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016. Taigi, vadovaujantis šia medžiaga ir Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalimi, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai informavo pareiškėją apie galimą nepalankų sprendimą. Nurodytų aplinkybių kontekste matyti, kad ginčo dėl to, kad pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių nėra. Tačiau pareiškėjo teigimu, nebuvo aiški konkrečiai jam priklausanti mokėti mokestinė prievolė, o turtas areštuotas esant solidariai visų skolininkų prievolei. Pastebėtina, kad Sąjungos muitinės kodekso 84 straipsnis būtent ir numato, kad jei vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Taigi pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei, todėl jo atsakomybė su kitais bendrininkais nedalijama, neindividualizuojama ir laikoma solidaria. Tokia išvada grindžiama aplinkybe, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 pripažintas kaltu, padaręs minėtą nusikaltimą susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje. Pažymėtina, kad solidarios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovas neturėjo pareigos numatomos skolininkų mokestinės prievolės dydžio išskaidyti kiekvienam skolininkui atskirai.

Vertinant antrosios sąlygos taikyti turto areštą egzistavimą, paminėta, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių dėl padarytos nusikalstamos veikos, kelia abejonių dėl pareiškėjo tolimesnių mokestinių pareigų vykdymo, todėl mokesčių administratorius pagrįstai šiuo atveju įžvelgė riziką dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitiems asmenims, siekiant išvengti mokestinės prievolės mokėjimo. Įvertinus tai, kad pareiškėjui kartu su kitais skolininkais apskaičiuotos ir įregistruotos mokestinės prievolės sumos nėra mažareikšmės (66 774 Eur), konstatuotina, kad atsakovė turėjo realų pagrindą imtis priemonių mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui. Be to, pareiškėjo areštuoto turto vertė yra beveik dešimt kartų mažesnė nei pareiškėjui solidariai su kitais skolininkais nustatytos mokestinės prievolės dydis. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą ir taip užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad  ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės 2017-11-17 sprendimas Nr. 5MA-34-1717 dėl pareiškėjo turto arešto yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas neturi pagrindo šio sprendimo naikinti. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo D. G. (D. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.