Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-02-11][nuasmeninta nutartis byloje][A-1307-815-2022].docx
Bylos nr.: A-1307-815/2022
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės sienos apsaugos tarnyba 188608252 atsakovas
Kategorijos:
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių sulaikymas
Užsieniečių sulaikymas
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis

?

Administracinė byla Nr. A-1307-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00387-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. M. Q., jo atstovei advokatei A. A., 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K. (P. K.),

vertėjaujant A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Z. M. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. M. Q..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.        Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. M. Q. (toliau  ir Užsienietis, Apeliantas) taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo iki 2022 m. balandžio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas). 

2.       Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., 32 asmenų grupėje, Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, iš Baltarusijos Respublikos, buvo sulaikytas, nes neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėja bendra tvarka. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

3.       Centras teigė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimu Užsieniečiui pratęstas sulaikymas iki 2022 m. sausio 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė teismo sprendimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. sausio 5 d.

4.       Centras prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą, nes Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

5.       Užsienietis teismo posėdyje su Teikimu nesutiko, prašė leisti judėti be apribojimų. Paaiškino, kad yra prieglobsčio prašytojas ir nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), nori likti Lietuvoje.

 

II.

 

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę  apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. balandžio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., veikdamas didelėje asmenų grupėje. Jis nepateikė asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir priėmė sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis šį sprendimą apskundė, tačiau byloje nėra duomenų, kad yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, todėl Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju.

8.       Teismas nurodė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 5 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2022 m. sausio 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi Užsieniečio skundą dėl jo sulaikymo pratęsimo patenkino ir skyrė jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendino Užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. sausio 5 d. 

9.       Teismas pažymėjo, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties priėmimo neišnyko ir nepasikeitė sąlygos taikyti Užsieniečiui teismo paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog Užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai arba atsisakytų visiškai bendradarbiauti su valdžios institucijomis ar būtų pažeidęs teismo paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau esant Užsieniečio nenaudai priimtam sprendimui jo prieglobsčio byloje, teismo vertinimu, išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai jis vis tik gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse.

10.       Teismas darė išvadą, kad alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje su teise judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje tolimesnis Užsieniečiui taikymas yra proporcinga priemonė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) siekiamam tikslui pasiekti, todėl pareiškėjo Teikimą tenkino.

 

III.

 

11.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir nedelsiant paleisti  iš sulaikymo arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

12.       Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog priėmus jo nenaudai sprendimą prieglobsčio byloje jis gali pasislėpti. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5383-595/2021 patenkino jo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 21S22997 bei 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1011 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti Apelianto prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

13.       Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad taikoma sulaikymui alternatyvi priemonė yra proporcinga įstatymo siekiamam tikslui pasiekti. Teigia, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra de facto (iš tikrųjų) sulaikymas, o ne alternatyvi sulaikymui priemonė. Pažymi, kad Lietuvos Respublikoje jis de facto (iš tikrųjų) yra sulaikytas daugiau nei 6 mėnesius, t. y. nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. buvo de jure (teisiškai) sulaikytas, o nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties priėmimo iki šiol – de facto (iš tikrųjų) sulaikytas (nuo 2021 m. lapkričio 26 d. Apeliantas buvo perkeltas į kitą Centro sektorių, tačiau jo judėjimo laisvės ribojimai iš esmės nepasikeitė). 

14.       Apeliantas pabrėžia, kad jis tebėra prieglobsčio prašytojas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu konstatavo būtent Migracijos departamento nebendradarbiavimas su Apeliantu, kaip vieną iš pagrindų panaikinti Migracijos departamento priimtus sprendimus, o pagal bylos medžiagą Apeliantas bendradarbiauja tiek su Migracijos departamentu, tiek su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Tvirtina, kad nesant pagrindų pratęsti jo atžvilgiu taikomo sulaikymo termino, Apeliantas turi būti nedelsiant paleistas iš sulaikymo.

15.       Vis dėlto, jeigu teismas konstatuotų esant išlikusiems sulaikymo pagrindams, Apeliantas mano, kad jo atžvilgiu tūrėtų būti taikoma kita alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

16.       Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17.       Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su Apelianto teiginiais, jog nesant priimtam Migracijos departamento sprendimui negalima teigti, kad nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog Apeliantas gali pasislėpti. Pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Užsieniečio prašymą, iš naujo vertina kiekvieną atvejį individualiai, o tai suponuoja išvadą, kad prieglobsčio prašymo motyvai gali keistis, tuo pačiu tai nereiškia, jog bus priimtas Apelianto atžvilgiu teigiamas sprendimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau galutinai išaiškinti. Tokiu atveju yra proporcinga taikyti užsieniečio judėjimo laisvės apribojimus, nes priešingu atveju užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

18.       Centro nuomone, nepagrįsti Apelianto teiginiai, kad jo atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra de facto (iš tikrųjų) sulaikymas, o ne alternatyvi sulaikymui priemonė. Centras nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog tokio apgyvendinimo sąlygos prilyginamos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymo priemonei – apgyvendinimui Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, arba gali būti vertinamas kaip de facto (iš tikrųjų) sulaikymas.

19.       Centras pažymi, kad nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, Apeliantui Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos, apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, galimybės sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

20.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2022 m. balandžio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

21.       Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4200-602/2021 priėmimo neišnyko ir nepasikeitė sąlygos taikyti Užsieniečiui teismo paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo. Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, jog „nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymu siekiami tikslai gali būti įgyvendinti taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant užsienietį Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamą tikslą – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį.“

22.       Apeliaciniame skunde Užsienietis nesutinka su dviem pirmosios instancijos teismo argumentais, t. y. kad Užsieniečio nenaudai buvo priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje ir kad alternatyvi priemonė buvo įvertinta kaip proporcinga.

23.       Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Užsieniečio teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Užsieniečio nenaudai buvo priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje, nėra korektiškas, tačiau tai neturi jokios teisinės reikšmės pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu. Aplinkybė, kad iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, neišnyko; atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad prieglobsčio prašymo motyvai yra pagrįsti įrodymais ir nustatyti. Taigi, pagrindinis šios administracinės bylos ginčo klausimas yra tai, ar Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga. Šiuo požiūriu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Užsieniečio statusas yra prieglobsčio prašytojas, kurio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl jam galėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 115 str. 1 d., 5 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nepriėmus galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog judėdamas laisvai jis vis tik gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares (nes niekas Užsieniečio Lietuvoje, išskyrus prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nesaisto, jis jokių ryšių Lietuvoje neturi), tuo sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse. Būtent todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga. 

25.       Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino ir Centro, ir Užsieniečio argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Z. M. Q. apeliacinis skundas atmetamas.

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

(duomenys neskelbtini) piliečio Z. M. Q. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

 

 

        Ernestas Spruogis

 

 

        Skirgailė Žalimienė


Paminėta tekste:
  • A-3669-858/2017
  • A-3707-575/2018