Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-227-1072/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00226-2026-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.8.1; 16.11.3;

21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties, kuria R. K. atstovo advokato padėjėjo Mariaus Vytauto Lileikio skundas tenkintas iš dalies dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-90-2026 ir sumažintas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1.       R. K. Institucijos 2026 m. sausio 5 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 320 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, už tai, kad R. K., 2025 m. gruodžio 18 d., apie 9.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė yra atimta, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

2.       Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi nutarta Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-90-2026 ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti R. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę – už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. K. skirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 320 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams;

- Pakeisti grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodytą aplinkybę, kad R. K. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta, į aplinkybę, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3.       Apeliaciniu skundu apeliantas R. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 mėnesiams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1.       Teigiama, kad apeliantas pripažįsta, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, tačiau tokios teisės jis neturėjo ne dėl jos atėmimo ar nesuteikimo, o dėl to, kad po to kai suėjo prieš tai taikytos poveikio priemonės terminas, išklausęs papildomus mokymus, sumokėjęs paskirtą baudą ir atlikęs medicininį patikrinimą, jis neatliko papildomo, formalaus veiksmo – nesikreipė į AB „Regitra“ dėl teisės susigrąžinimo ir todėl pareigūnas šios teisės nesugrąžino. Iš karto po pažeidimo padarymo, tą pačią dieną, apeliantas kreipėsi į AB „Regitra“ ir speciali teisė jam buvo sugrąžinta, kas patvirtina, kad jokių formalių kliūčių specialios teisės sugrąžinimui nebuvo.

3.2.       Taikoma administracinio poveikio priemonė turi neigiamos įtakos apeliantui, riboja jo galimybes pasirūpinti sergančia mama, neigiamai paveiks jo darbą ir judėjimo laisvę. Paskirta administracinio poveikio priemonė būtų teisinga, jeigu apeliantas būtų vairavęs transporto priemonę specialios teisės atėmimo laikotarpiu. Tuo tarpu šiuo atveju teisės yra ribojamos už neatsargų ir formalų nusižengimą, kuris iš principo realios, kuris realios grėsmės eismo saugumui nesukėlė. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios realiai neegzistavusios kliūtys, kurios būtų neleidusios apeliantui susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Iš esmės apeliantui reikėjo per AB „Regitra“ savitarnos portalą pateikti atitinkamą prašymą ir sumokėti kelių eurų mokestį. Dėl to padarytas administracinis nusižengimas nebuvo piktybinis ar nulemtas nepagarbos visuomenei, bet buvo padarytas iš neatsargumo, klaidingo įsitikinimo, jog apeliantas manė, jog jis padarė viską, kad susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemones.

3.3.       Padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. Administracinio nusižengimo tikslus galima pasiekti ir jau paskirta pakankamai nedidelio dydžio bauda. Jos dydis yra pakankamas, kad atgrasytų nuo naujų pažeidimų darymo ir nubausti. Taip pat teigiama, kad ateityje apeliantas nedarys analogiško pobūdžio pažeidimo, kadangi formalius veiksmus, būtinus specialiosios teisės susigrąžinimui jau yra atlikęs. Dėl to specialiosios teisės atėmimas nebėra būtinas ir paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga bei neatitinka teisingumo, protingumo principų.

3.4.       Skunde taip pat remiamasi kitomis bylomis, teigiant, kad panašaus pobūdžio bylose, kai asmuo vairuoja transporto priemonę nesusigrąžinęs specialiosios teisės, teismai pakankamai dažnai netaiko administracinio poveikio priemonės, nes pažeidimai yra formalaus pobūdžio, nesusiję su pavojingu elgesiu kelyje.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir apelianto skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, todėl vien dėl to, kad pareiškėjui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tai, kad apeliantas nesutinka su padarytomis išvadomis, nereiškia, jog įrodymai buvo įvertinti netinkamai ar kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

R. K. apeliacinis skundas netenkinamas. 

5.       Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6.       Apeliaciniu skundu apeliantas R. K. neginčija padarytų administracinių nusižengimų kvalifikacijos ir administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia klausimą dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys tik dėl to, ar R. K. proporcingai paskirta administracinio poveikio priemonė. 

7.       Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktą, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) AB „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) Aprašo priede nustatytos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti. Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal Aprašo 14 punktą, teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju). Tais atvejais, kai pareiškėjui yra taikoma administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

8.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K. už 2022 m. rugpjūčio 5 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesius, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d. Tuo tarpu aptariamus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus R. K. padarė 2025 m. gruodžio 18 d. Pažymėtina ir tai, kad pagal AB „Regitra“ 2022 m. sausio 29 d. sprendimu dėl teisės vairuoti transporto priemones gražinimo, buvo priimtas sprendimas grąžinti R. K. teisę vairuoti A1, A2, A, B1, B, AM kategorijų transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog R. K. buvo žinomos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo, kadangi jis ir anksčiau buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones bei ėmėsi veiksmų atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad po administracinių nusižengimų padarymų 2025 m. gruodžio 18 d., R. K. dar kartą kreipėsi į AB „Registra“, ši 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo vėl priėmė sprendimą teisę vairuoti A1, A2, A, B1, B, AM kategorijų transporto priemones grąžinti. Iš esmės šiuo konkrečiu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui už R. K. 2022 m. rugpjūčio 5 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, jis nesikreipė į AB „Regitra“, tikslu susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Pagal jo pateiktus paaiškinimus matyti, jog jis nežinojo, kad jis nėra atlikęs visus būtinus veiksmus, siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Nežiūrint to, įvertinus tai, jog R. K. ir anksčiau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones bei po to jis buvo susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl tokios aplinkybės verčia pagrįstai abejoti R. K. pateiktų paaiškinimų objektyvumu. Teigtina, kad pats apeliantas privalo rūpintis savo turimomis teisėmis bei laikytis teisės aktais nustatytos tvarkos. Šiuo atveju pats apeliantas elgdamasis gana lengvabūdiškai ir nerūpestingai, tinkamai neatliko visų privalomųjų veiksmų bei neatgavo teisės vairuoti transporto priemones. Dėl to, nors ir galima pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju R. K., siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, buvo būtina tik kreiptis į AB „Regitra“, tačiau šiuo atveju taip pat galima pripažinti, kad ir paties R. K. elgesys nėra visais atvejais laikytinas pavyzdingu, kadangi jis ir anksčiau buvo ne vieną kartą baustas administracine tvarka, jam ir anksčiau už padarytus administracinius nusižengimus buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina ir tai, kad R. K. 2025 m. gruodžio 18 d. administracine tvarka buvo nubaustas ir dėl to, kad jis vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Dėl tokių aplinkybių tiesiog negalima vienareikšmiškai daryti išvadą, kad apeliantus būtų linkęs visais atvejais laikytis KET reikalavimų.

9.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.

10.       Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje, apeliantui buvo sutrumpintas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas. Vietoje Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesių termino, buvo nustatytas tik 3 mėnesių administracinio poveikio priemonės terminas. Nors nagrinėjamu atveju ir galima sutikti su skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartyje padarytai išvadai, jog pareiškėjo vairavimo žinios negali būti vertinamos kaip prarastos ar kaip visiškai niekinės, atitinkamai padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip vairavimas apskritai neįgijus teisės vairuoti transporto priemones, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad taikant sumažinto dydžio administracinio poveikio priemonę, būtų pažeistas proporcingumo principas. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad R. K. charakterizuojančios aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad R. K. yra dirbantis bei jo patiriami nepatogumai, nes be teisės vairuoti transporto priemones bus sunkumų pasirūpinti mama ir tai, kad yra apribojama jo judėjimo laisvė, negali būti laikytinos išskirtinėmis. Teigtina, kad jos yra būdingos didžiajai daliai piliečių bei nustatomos daugumoje tokios kategorijos bylose, todėl nėra ypatingai R. K. atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl pirmosios instancijos teismo jau sutrumpintos administracinio poveikio priemonės terminas nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažintinas neproporcingu. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartyje buvo įvertintos ir paties padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės bei pobūdis. Iš esmės mažesnis padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas ir sąlygojo, kad R. K. buvo sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas nuo šešių mėnesių iki trijų mėnesių. 

11.       Nagrinėjamu atveju teigti, kad apylinkės teismas privalėjo visai panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – teisės vairuoti transporto priemones, negalima. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškų išvadų, kad administracinio poveikio priemonė būtų neproporcinga ir netikslinga. Kaip minėta, pats apeliantas negali būti charakterizuojamas išskirtinai vien tik teigiamai, jis ir anksčiau darydavo administracinius nusižengimus, kurie susiję su KET pažeidimais, jis ir anksčiau buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones dėl savo neteisėtų veiksmų. Dėl to tokios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad administracinio poveikio priemonė yra tikslinga. Pažymėtina, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Vien tik apelianto R. K. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės netaikymas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

12.       Skunde nurodomos aplinkybės, kad apelianto padarytas administracinis nusižengimas nebuvo pavojingas, panašaus pobūdžio bylose asmenims nebuvo skiriamos administracinio poveikio priemonės. Aukštesnysis teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto skunde minimi kitų teismų sprendimai administracinio nusižengimo bylose negali būti laikoma precedentu, kadangi kiekvienu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško net ir apygardos teismui, procesinio sprendimo. Be to, įvertinus ir paties apelianto anksčiau padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir aplinkybes, negalima konstatuoti, kad apeliantas visais atvejais elgtųsi pavyzdingai, kas leistų spręsti ir apie jo paties mažesnį socialinį pavojingumą.

13.       Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad R. K. skundžiama apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi sutrumpintas administracinio poveikio priemonės terminas nėra aiškiai per griežtas, yra teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Venckienė