Nr. 2P-571/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50389-2016-7

         (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Vytauto Masioko, susipažinusi su nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato Tomo Leščinsko kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas T. Leščinskas kasaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio ir nukentėjusiojo ieškinį tenkinti visiškai bei jam priteisti iš civilinio atsakovo Š. G. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai netenkino visiškai nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir jo dydį sumažino iki 20 000 Eur, taip padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio pažeidimą, netinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturinės žalos kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.282, 6.283 straipsniai) ir deliktinės atsakomybės taikymą (CK 6.264 straipsnis). Skunde detaliai išdėstytos įvykio aplinkybės, analizuojama konstitucinė jurisprudencija ir teismų praktika, suformuota kitose kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bei civilinėse bylose, ir pateikiama abiejų instancijų teismų sprendimų kritika, teigiant, kad teismai, netenkindami visiškai nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, nukrypo nuo šios teismų praktikos, ir netinkamai individualizavo nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį. Kasaciniame skunde sutinkama, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra fakto, bet ne teisės taikymo klausimas, kuris sprendžiamas kasacinės instancijos teisme. Tačiau tai, kad neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingų kriterijų taikymas yra teisės taikymas, nukentėjusiojo atstovo advokato nuomone, šiuo atveju patvirtina reikalingumą patikrinti ar bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė šiuos kriterijus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Iš nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato T. Leščinsko kasacinio skundo turinio matyti, kad esminis BPK 115 straipsnio pažeidimas siejamas su G. K. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymu ir dėl to nesutinkama su teismų atliktu bylos faktinių aplinkybių, tarp jų ir nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo padarinių kriterijaus, vertinimu. Tačiau, kaip šiame kasaciniame skunde teisingai nurodoma, neturtinės žalos dydžio klausimas yra fakto, bet ne teisės taikymo klausimas, kuris sprendžiamas kasacinės instancijos teisme. Todėl kasacinio skundo teiginiai dėl minėtos žalos rūšies dydžio nustatymo yra ne teisės taikymo, o bylos aplinkybių vertinimo klausimai, kurie galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiojo atstovas advokatas nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentų dėl kasaciniame skunde keliamo klausimo dėl neturtinės žalos dydžio, todėl nagrinėti šį kasacinį skundą kasacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato T. Leščinsko kasacinis skundas aiškiai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato Tomo Leščinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai                                                                        Olegas Fedosiukas

                        Armanas Abramavičius

Vytautas Masiokas