Baudžiamoji byla Nr. 2K–692/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.12.1.
2.1.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2007
m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant
D. Kučinskienei,
dalyvaujant
prokurorui D. Stankevičiui,
nuteistajam V. G.,
nuteistojo
gynėjui advokatui S. Mačiulaičiui,
teismo posėdyje
kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G.
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2006 m.
lapkričio 30 d. nuosprendžiu V. G. išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182
straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių.
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės
25 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus
miesto 3–iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. išteisinamasis
nuosprendis ir priimtas naujas
apkaltinamasis nuosprendis: V. G. nuteistas pagal
BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 40
000 Lt paėmimo iš V. K.), pritaikius
BK 54 straipsnio 3 dalį, vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės
apribojimo; pagal
BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 33 000 Lt paėmimo iš A. M.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės apribojimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
(dėl 20 000 Lt paėmimo iš G. O. M.) –
devyniems mėnesiams laisvės apribojimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 33 000 Lt paėmimo iš B. V.) – vieneriems metams šešiems
mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,
4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos),
subendrintos iš dalies jas sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta dveji metai
laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu,
griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę,
subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir V. G. galutinė subendrinta bausmė nustatyta dveji
metai laisvės apribojimo.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių
kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti,
paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Vilniaus
miesto 3–iojo
apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu V. G. išteisintas pagal BK
182 straipsnio 2 dalį (dėl 40 000 Lt paėmimo iš V. K. ), pagal
BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 33 000 Lt paėmimo iš A. M.), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 20 000 Lt paėmimo iš G. O. M.), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 33 000 Lt paėmimo iš B.
V.) kaip nepadaręs veikų, turinčių BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nustatytų
požymių. Teismas savo sprendimą
motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. G. kaltę, panaudojus apgaulę turint tikslą suklaidinti
turto savininkus ir įgijus svetimą turtą, o gynybos versija dėl to, kad V. G. perdavė naujai išrinktam (duomenys neskelbtini)
federacijos prezidentui G. Z. dokumentus, įrodančius
skolintų pinigų panaudojimą tik federacijos reikmėms, nepaneigta.
Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį V. G. nuteistas už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) federacijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prezidentas, turėdamas tikslą apgaule savo
naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 1997 m. spalio 8 d., (duomenys neskelbtini) federacijos
patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė 40 000 Lt iš V. K.,
surašė paskolos raštą ant (duomenys
neskelbtini) federacijos blanko, garantuodamas paskolos grąžinimą
federacijos turtu ir aiškindamas, kad pinigus
skolinasi (duomenys neskelbtini) federacijai, kad pinigai bus naudojami
federacijos reikmėms, tačiau tų
pinigų į federacijos kasą neįnešė, dokumentų, patvirtinančių dokumentų
panaudojimą, nepateikė; taip apgaule
savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 40 000 Lt ir padarė turtinę žalą (duomenys neskelbtini) federacijai.
Taip
pat pagal BK 182 straipsnio 2 dalį V. G. nuteistas už tai,
kad, būdamas (duomenys neskelbtini) federacijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini),
prezidentas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą
turtą, 1998 m. vasario 6 d., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini),
paėmė 33 000 Lt iš A. M., surašė paskolos raštą ant
(duomenys neskelbtini) federacijos
blanko, garantuodamas paskolos grąžinimą
federacijos turtu ir aiškindamas, kad pinigus skolinasi (duomenys
neskelbtini) federacijai, kad pinigai bus naudojami federacijos reikmėms,
tačiau tų pinigų į federacijos kasą neįnešė, dokumentų, patvirtinančių dokumentų panaudojimą, nepateikė;
taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės
svetimą turtą – 33 000 Lt ir padarė turtinę žalą (duomenys neskelbtini) federacijai.
Be
to, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį V. G. nuteistas už tai,
kad, būdamas (duomenys neskelbtini) federacijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini),
prezidentas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 1998 m.
balandžio 8 d., name, esančiame
Vilniaus r., (duomenys
neskelbtini), paėmė 20 000 Lt iš
G. O. M., surašė paskolos raštą ant (duomenys neskelbtini) federacijos blanko, garantuodamas paskolos grąžinimą federacijos turtu ir aiškindamas, kad
pinigus skolinasi (duomenys neskelbtini) federacijai, kad pinigai bus
naudojami federacijos reikmėms, tačiau tų pinigų į federacijos kasą neįnešė,
dokumentų, patvirtinančių dokumentų
panaudojimą, nepateikė; taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 20 000 Lt ir padarė turtinę žalą (duomenys neskelbtini) federacijai.
Taip
pat pagal BK 182 straipsnio 2 dalį V. G. nuteistas už tai,
kad, būdamas (duomenys neskelbtini) federacijos,
esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prezidentas,
turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 1998 m. balandžio 15
d. name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), paėmė 33 000 Lt iš B. V.,
surašė paskolos raštą ant (duomenys neskelbtini) federacijos blanko, garantuodamas paskolos
grąžinimą federacijos turtu ir
aiškindamas, kad pinigus skolinasi (duomenys
neskelbtini) federacijai, kad
pinigai bus naudojami federacijos reikmėms, tačiau tų pinigų į federacijos kasą
neįnešė, dokumentų, patvirtinančių dokumentų panaudojimą, nepateikė; taip
apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 33 000 Lt ir
padarė turtinę žalą (duomenys
neskelbtini) federacijai.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25
d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2006 m.
lapkričio 30 d. nuosprendį.
Skunde
kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagal BK 95 straipsnio 1
ir 2 dalį turėjo nutraukti jo baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo
nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Be to, teismas būtinai privalėjo
pasisakyti šiuo klausimu, nes nuteistojo gynėjas 2006 m. balandžio 28 d. įteikė
pirmosios instancijos teismui prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus
baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau apeliacinis teismas į tai
neatsižvelgė. Taip pat kasatorius tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo
vienpusiškas ir neišsamus. Į nuteistojo žodinius prašymus apklausti liudytojus,
kurie galėtų patvirtinti piniginių lėšų panaudojimą federacijos reikmėms, nebuvo
atsižvelgta; nebuvo sureaguota ir į raštišką prašymą apklausti pagrindinį
liudytoją G. Z., kuris būtų patvirtinęs audito išvadas ir
tikslingą paskolintų lėšų panaudojimą, taip pat visų buhalterinių dokumentų
perdavimą–priėmimą. Dar skunde nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei apeliacinio nagrinėjimo metu nebuvo įvertinti kasatoriaus pateikti išvestiniai
įrodymai – originalių finansinių dokumentų nuorašai. Kasatorius taip pat
pažymi, kad nors prokuroras ir apeliacinės instancijos teismo teisėjai žinojo,
jog buvo sunaikinti ir išvogti
originalūs (duomenys neskelbtini)
federacijos dokumentai, o tarp jų ir audito išvados, kurios pateisintų piniginių lėšų panaudojimą federacijos reikmėms, tačiau jokių procesinių veiksmų nebuvo imtasi. Dėl to buvo pažeisti
BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto,
170 straipsnio 4 dalies 1 punkto
nuostatų reikalavimai bei 2003 m.
balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1–47 patvirtintų rekomendacijų dėl naujojo
Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių taikymo 18 punkto nurodymai apie
tai, kad jeigu prokuroras, kontroliuodamas
ikiteisminį tyrimą, pats nustato ir
kitos (netiriamos) nusikalstamos veikos požymius, jis privalo surašyti tarnybinį pranešimą, taip pat prokuroras
privalo priimti sprendimą dėl tyrimų sujungimo ar atskyrimo. Prokuroras šių veiksmų neatliko, o
apeliacinės instancijos teismas neįpareigojo
prokuroro to padaryti. Būtent tai lėmė ikiteisminio tyrimo neišsamumą ir šališkumą bei
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.
Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį
į tai, kad jo gynėjas pagal BPK 215 straipsnio 1 dalį pateikė skundą
ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl pernelyg ilgos ir nepateisinamos ikiteisminio
tyrimo trukmės, tačiau teisėjas nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl šio
skundo.
Nuteistojo
V. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės
instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo išsamumo ir teismo išvadų pagrįstumo
Apeliacinės
instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė išvadomis, padarytomis
atrenkant tik kaltinančius bylos duomenis ir pripažįstant juos įrodymais,
teismas neišreikalavo kitų duomenų, jų netyrė ir atmetė kitus įrodymus
prielaidomis grįstais motyvais. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5
dalį, įpareigojančią teisėjus įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaujantis įstatymu, bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto
reikalavimą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus,
kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas
atmetė kitus įrodymus.
Teismas
įvertino kaip gynybinę versiją ir atmetė V. G. parodymus
apie tai, kad jis, nesant pinigų (duomenys
neskelbtini) federacijos
sąskaitose, skolindavosi iš privačių asmenų, panaudodavo juos rinktinių
pasirengimui ir varžyboms, dokumentus apie išlaidas (mokėjimo žiniaraščius,
sąskaitas–faktūras, pirkimo čekius ir kt.) pateikdavo federacijos buhalterei O. T., kuri, atsiradus pinigų sąskaitose, atsiskaitydavo
pagal išlaidų dokumentus. Paskolos sutartys buvo sudaromos ant (duomenys neskelbtini) federacijos blankų, nes skolintos lėšos ir buvo
skirtos federacijos reikmėms. Būtent taip buvo pasielgta su pinigais,
skolintais iš G. M., A. M., B. V., V. K. Pinigai
buvo išleisti varžyboms organizuoti, o išlaidas patvirtinantys dokumentai
pateikti buhalterei.
Teismas
atmetė ir buhalterės O. T. bei buvusio federacijos
generalinio sekretoriaus R. D. paaiškinimus, iš esmės patvirtinančius V. G. parodymus apie tuo metu buvusią skolintų lėšų
panaudojimo ir atsiskaitymo tvarką bei apie tai, kad buhalterijoje buvo
skolintų lėšų išlaidų dokumentai, o 1998 m. perrinkus federacijos prezidentą,
joje buvo atliktas auditas ir audito išvadose užfiksuotas įsiskolinimas
privatiems asmenims.
Apeliacinės
instancijos teismas įvertino kaip V. G. kaltę
patvirtinančius dabartinio (duomenys
neskelbtini) federacijos
prezidento R. B. parodymus, kad federacijoje nėra jokių dokumentų,
patvirtinančių neapmokėtas skolas, federacija neturi jokio turto, todėl V. G. negalėjo garantuoti paskolų gražinimo federacijos turtu
ir būtinybės skolintis pinigų nebuvo, nes pasirengti (duomenys neskelbtini) čempionatui 1997 m. lapkričio 17 d. iš
Tarptautinės (duomenys
neskelbtini) federacijos gauta
48 000 Šveicarijos frankų, 1998 m. federacijos sąskaitas apmokėjo (duomenys neskelbtini) federacijų sąjunga.
Esant
tokiems prieštaringiems nuteistojo ir liudytojų parodymams, teisėjų vidinis
įsitikinimas grindžiant išvadas ir pateikiant motyvus, kuriais vadovaujantis
atmetami kiti įrodymai, ypač reikšminga yra buhalterinės apskaitos, finansines
operacijas parodančių ir kitų svarbių dokumentų surinkimas, analizė ir
palyginimas.
Apeliacinis
teismas rėmėsi kaip V. G. kaltę patvirtinančiu įrodymu
2005 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada dėl (duomenys neskelbtini) federacijos ūkinės finansinės veiklos 1997–1999
m. tyrimo, kurioje konstatuota, kad pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog
federacija iš G. O. M., B. V., V. K., A. M. paskolų negavo, pinigai į
kasą neįmokėti, išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra. Tačiau teismas ignoravo
ir niekaip neįvertino tos pačios specialisto išvados apie tai, kad tyrimui
nepateikti kasos knyga ir dokumentai nuo 1998 m. gruodžio 3 d. iki 1999 m.
birželio 17 d., 1999 m. gruodžio 31 d. (atsiskaitymai litais) ir nuo 1998 m.
gegužės 22 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. (atsiskaitymai valiuta), apskaitos
registrai (1998 m. antrojo pusmečio ir 1999 m.), 1997–1999 m. didžioji knyga,
todėl negalima nustatyti, ar tuo laikotarpiu federacija gavo paskolas iš minėtų
asmenų. Išvadoje specialistas teigia, kad nepateiktoji kasos knyga nuo 1998 m.
gruodžio 3 d. iki 1999 m. birželio 17 d. buvo, nes tai liudija atsiskaitymo
grynaisiais pinigais dokumentai. Nei ikiteisminis tyrimas, nei pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai neišreikalavo dokumentų perdavimo akto,
surašyto keičiantis federacijos vadovams ir buhalterei, 1998 m. atlikto audito
išvadų, kurios leistų patvirtinti arba paneigti asmenų, davusių teisme
parodymus dėl paskolas ir pinigines išlaidas (duomenys neskelbtini) reikmėms
tenkinti pagrindžiančių dokumentų buvimo ir registravimo faktų. Dabartiniam
federacijos vadovui pranešus, kad federacijoje nėra audito išvadų, nesidomėta,
kuri įmonė atliko auditą, ir nebandyta gauti išvados iš šios audito įmonės.
Neanalizuota
ir niekaip neįvertinta jau minėtoje specialisto išvadoje įvardyti Lietuvos
Respublikos vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d.
nutarimu Nr. 336 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo
taisyklių 13 straipsnio, nurodančio, kad „pinigai priimami arba išmokami tik
kasos pajamų arba išlaidų išrašymo dieną“, pažeidimai. Specialistas išvadoje
įvardija atvejus, kai skiriasi kasos išlaidų orderio ir kasos knygos tos pačios
išmokos datos. Kasos knygoje įrašyta ankstesnė, o kasos išlaidų orderyje
vėlesnė data. Ši specialisto pateikta dokumentų analizė netiesiogiai patvirtina
federacijos buhalterės O. T. parodymus, kad pagal V. G. pateiktas išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas ji
savo ranka yra išrašiusi kasos išlaidų orderius be datų; datų nerašė, nes
kasoje tuo metu nebuvo pinigų. Beje, išvadą surašęs specialistas teisme parodė,
kad tyrimui buvo pateikti iš V. G. paimti dokumentų
nuorašai, tačiau dėl to, kad šie buvo nepatvirtinti, juose nėra nei datų, nei
parašų, jie neturi juridinės galios ir jų vertinti negalima.
Apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad iš privačių asmenų skolinti pinigai nebuvo
naudojami federacijos reikmėms, grindžiama prielaidomis, bet ne įrodymais.
Skolintų lėšų naudojimas tirtas tik apklausiant teisme nežinia kodėl parinktus
asmenis – buvusį (duomenys
neskelbtini) teisėją, dabartinį
federacijos generalinį sekretorių G. K. ir (duomenys neskelbtini) vairuotoją K. L., kurie
patvirtino, kad yra pasirašę kasos išlaidų orderiuose apie pinigų gavimą, bet
pinigų iš V. G. negavo. Kiti teisėjai, treneriai,
sportininkai, pasirašę dokumentuose apie pinigų gavimą, neapklausti,
sąskaitos–faktūros, prekių čekiai ir kiti dokumentai netikrinti.
Byloje
nėra jokių duomenų apie varžybų grafiką ir tokie duomenys nuosprendyje
neanalizuoti, todėl neaišku, kodėl teismas patikėjo R. B. parodymais
apie pinigų skolinimosi nereikalingumą, nurodant pinigų sumas, gautas iš
Tarptautinės (duomenys
neskelbtini) federacijos ir (duomenys neskelbtini) federacijų sąjungos, o V. G. parodymus
apie pinigų trūkumą ir pinigų pervedimą tik po varžybų atmetė.
Teismas
padarė išvadą, kad 126 000 Lt federacijos vardu skolintų lėšų V.
G. panaudojo ne federacijos reikmėms. Tačiau tokia išvada padaryta
neišreikalavus būtinų dokumentų, neatlikus jų lyginamojo tyrimo, neturint V. G. ir R. B. minimų varžybų grafiko ir
nepatikrinus tų varžybų finansavimo, t. y. nenustačius, ar išlaidos buvo apmokėtos
iš skolintų ir federacijoje neužpajamuotų lėšų, ar iš užpajamuotų ir iš kitų
šaltinių gautų lėšų.
Kolegija
taip pat pažymi, kad teismo išvada, jog sukčiavimo būtiniems požymiams neturi
jokios reikšmės ta aplinkybė, kad V. G. skolintas
federacijos vardu lėšas naudojo tik federacijos reikmėms, – ydinga iš esmės. Ši
aplinkybė svarbi tiek sprendžiant asmens kaltės, tiek nusikalstamos veikos
kvalifikavimo klausimus.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties (BK 95 straipsnio 1, 2
dalys, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Konkretūs baudžiamosios
atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo
nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos
(BK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo
nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir
nuosprendžio priėmimu.
Pagal teismų
praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos
nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo
atveju, kai jų eiga nutrūksta, padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju
senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos
nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai.
Taigi senatis, užkertanti kelią patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, dėl
nusikaltimų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, nesvarbu, ar tai
idealioji, ar realioji sutaptis, gali sueiti skirtingu laiku.
Byloje esantys
duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu
V. G. nuteistas už keturių nusikalstamų veikų
padarymą. Trys iš jų – sunkūs nusikaltimai, visi kvalifikuoti pagal BK 182
straipsnio 2 dalį (BK 11 straipsnio 5 dalis), – 40 000 Lt paėmimas apgaulės būdu iš V. K. (1997
m. spalio 8 d.), 33 000 Lt paėmimas
apgaulės būdu iš A. M. (1998 m.
vasario 6 d.) ir 33 000 Lt paėmimas apgaulės būdu iš B. V. (1998
m. balandžio 15 d.). Dar vienas V. G. inkriminuotas nusikaltimas yra nesunkus ir
kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (BK 11 straipsnio 3
dalis) – 20 000 Lt paėmimas
apgaulės būdu iš G. O. M. (1998 m.
balandžio 8 d.).
Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies d punktą, kai
padarytas sunkus nusikaltimas, senaties terminas dėl šio nusikaltimo yra dešimt
metų, o pagal to paties straipsnio dalies b punktą, kada padaromas nesunkus
nusikaltimas, – penkeri metai.
Pagal nuosprendį V. G. veikos
padarytos 1997–1998 m., o paskutinė veika padaryta 1998 m. balandžio 15 d. Šią
dieną dėl kitų anksčiau V. G. padarytų nusikalstamų veikų
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dar nebuvo suėję, todėl,
1998 m. balandžio 15 d. padarius naują nusikalstamą veiką, senaties terminų
eiga dėl pirmiau padarytų veikų nutrūko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
terminai dėl visų nusikaltimų turi būti skaičiuojami nuo paskutinės veikos
padarymo momento, tačiau dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Taigi
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl visų trijų sunkių
nusikaltimų baigsis 2008 m. balandžio 15 d., o dėl nesunkaus baigėsi 2003 m.
balandžio 15 d. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas 2007 m. gegužės 25 d. nebegalėjo V. G. priimti
apkaltinamojo nuosprendžio dėl nesunkaus nusikaltimo, kvalifikuoto pagal
BK 182 straipsnio 1 dalį, padarymo 1998 m. balandžio 8 d. prieš G. O. M. Teismas nebegalėjo nuosprendyje spręsti V. G.
baudžiamosios atsakomybės klausimo dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nes,
suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutrūksta baudžiamieji
ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nebekyla jokių
baudžiamųjų teisinių padarinių.
Kasacinė
teisėjų kolegija, konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
priėmimo metu buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas
dėl minėto nesunkaus nusikaltimo, negali daryti išvados dėl baudžiamosios bylos
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo prieš G. O. M. nutraukimo pagal
BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties
terminui, nes V. G. kaltės klausimas bus sprendžiamas iš
naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas,
nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo atsižvelgti į kasacinės teisėjų kolegijos
konstatuotą netinkamą BK 95 straipsnio taikymą, kartu ir į esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.
Dėl BPK 215 straipsnio taikymo ir kitų skundo argumentų
Pagal
BPK 215 straipsnį, jeigu per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos
ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali
paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
Kaip nustatyta BPK 64 straipsnio 1 dalyje, tokie skundai gali būti paduodami,
kol vyksta ikiteisminis tyrimas, o ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą
privalo išnagrinėti per penkias dienas nuo skundo ir jam išnagrinėti
reikiamos medžiagos gavimo.
Bylos
duomenys patvirtina, kad nuteistojo V. G. gynėjas S.
Mačiulaitis buvo padavęs skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio
tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Skundas
surašytas 2006 m. kovo 8 d., kai ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas, nes
kaltinamasis aktas, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas, surašytas 2006 m.
kovo 16 d. Iš Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo spaudo, uždėto ant gynėjo
skundo, matyti, kad teisme šis skundas gautas 2006 m. kovo 14 d., tačiau
teisėjas per dvi dienas neišnagrinėjo skundo, todėl, vadovaudamasis BPK 64
straipsniu, 2006 m. kovo 22 d. nutartimi perdavė V. G. gynėjo
skundą bylą nagrinėjančiam teisėjui. 2006 m. rugpjūčio 29 d. teismo
posėdžio metu teismas išsprendė gynybos klausimą dėl ikiteisminio tyrimo
nutraukimo: gynėjo skundą paliko nenagrinėtą, nes tiek nuteistasis, tiek jo
gynėjas skundo atsisakė. Taigi klausimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl
jo vilkinimo buvo išspęstas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į šias
aplinkybes, kasacinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 215 straipsnio
reikalavimai nebuvo pažeisti.
Kasacinės instancijos teismas
faktinių bylos aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina,
kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo
pritaikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369
straipsnis), todėl kolegija nenagrinėja V. G. kasaciniame skunde nurodytų argumentų dėl galimų kitų asmenų
nusikalstamų veiksmų sunaikinant ir išvogiant (duomenys neskelbtini) federacijos
dokumentus. Šis klausimas, kiek jis susijęs su nagrinėjama byla, turi būti
sprendžiamas apeliacine tvarka tikrinant nuosprendžio pagrįstumą.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Teisėjai Pranas
Kuconis
Viktoras Aidukas
Antanas Klimavičius