Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1063-2008].doc
Bylos nr.: 2-1063/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

  Civilinė byla Nr. 2-1063/2008 (S)

         Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.2

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ ieškinį atsakovui Svaja International Limited dėl skolos ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-1739-605/2008 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ ieškinį atsakovui Svaja International Limited dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas UAB ,,Kauno stiklas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Svaja International Limited, kurio buveinės adresas The Circle Fifteen, Emily Davison drive, Epsom, Surrey, KT18 5QH, England (Anglija), 222 741,03 Lt skolą, 17 232,92 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog atsakovas Svaja International Limited užsakė prekių iš UAB „Aleksoto“ stiklo studija. Atsakovas siuntė pardavėjui UAB „Aleksoto“ stiklo studija užsakymus, kuriuos UAB „Aleksoto“ stiklo studija tinkamai įvykdė, t.y. perdavė pirkėjo atstovams užsakytas prekes pardavėjo sandėlyje. Atskiros rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties šalys nepasirašė. Už perduotas prekes pardavėjas UAB „Aleksoto“ stiklo studija 2007 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais, 2008 m. sausio mėnesį išrašė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras. Reikalavimus kylančius pagal PVM sąskaitas-faktūras į 31 855,10 EUR ir 38 849,20 EUR UAB ,,Aleksoto“ stiklo studija 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. vasario 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis perleido ieškovui UAB „Kauno stiklas“. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo sudariusios atskiros rašytinės prekių pirkimo – pardavimo sutarties, laikytina, kad jos taip pat nebuvo susitarusios ir dėl sutartinių prievolių vykdymui taikytinos teisės. Civilinio kodekso 1.37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikytina valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš UAB „Aleksoto“ stiklo studija užsakytas prekes atsiimdavo iš pardavėjo sandėlio, todėl sutartinių prievolių vykdymo vieta laikytina pardavėjo buveinės vieta, t.y. Europos pr. 91, Kaunas, Lietuvos Respublika. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę prievoliniai santykiai yra labiausiai susiję su Lietuvos Respublikos teise, todėl būtent Lietuvos Respublikos teisė yra taikytina ieškovo ir atsakovo prievoliniams santykiams bei jų pagrindu kylantiems ginčams. 2000 m. gruodžio 22 d.  Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Minėto straipsnio b punkte nurodyta, kad jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta, parduodant prekes, valstybėje narėje, laikoma valstybė į kurią prekės buvo arba turi būti pristatytos pagal sutartį. Atsakovas užsakytas prekes atsiimdavo iš UAB „Aleksoto“ stiklo studija buveinės, esančios  Europos pr. 91, Kaunas, Lietuvos Respublika. Prievolės vykdymo vieta laikytina Kaunas, Lietuvos Respublika. Minėtas Europos Sąjungos Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio nuostatos tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse, todėl civilinė byla tarp ieškovo UAB „Kauno stiklas“ ir atsakovo Svaja International Limited yra teisminga Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB ,,Kauno stiklas“ ieškinį.

Teismas nutartyje nurodė, jog ieškinio turinys ir prie jo pateikti priedai patvirtina, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo 5 straipsnio 1 dalies a punktą, byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose, o pagal b punktą – atitinkamos prievolės vykdymo vieta parduodant prekes yra laikoma valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį. Prie ieškinio pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas pirkėjas Fifteen emily davison drive Epsom kT18 5 qh England ir prekių pristatymo tikslus adresas – Svaja International Ltd, Unit A, Crawley House Shelton Road Corby Northamptonshire NN 17 5XH England. Taigi PVM sąskaitose-faktūrose tiksliai nurodyta vieta, į kurią prekės turėtų būti pristatytos, t.y. vieta Didžiojoje Britanijoje, todėl atsakovas turi teisę kreiptis į atsakovo buveinės vietos teismą.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį.

Apeliantas nurodo, jog teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, neatsižvelgė į tai, jog šalių sutartos pristatymo sąlygos buvo EXW (Incoterms 2000). 2004 m. gruodžio 14 d. muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1B-1199 nurodyta, kada pagal EXW (EX Work)  sąlygą pardavėjas savo patalpose ar teritorijoje paruošia prekes perduoti pirkėjo dispozicijon. Pirkėjas atskirai apmoka prekių pakrovimo į transporto priemonę pardavėjo patalpose arba teritorijoje išlaidas ir prekių gabenimo nuo jų išsiuntimo (pakrovimo) vietos iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas, kas reiškia, kad pirkimo-pardavimo sandorio  šalims susitarus dėl pristatymo sąlygos EXW pardavėjas privalo pristatyti parduotas prekes į savo sandėlius, o pirkėjas iš šių sandėlių prekes išsigabena savo transportu bei savo sąskaita. Pardavėjui pateikus prekes pirkėjui pardavėjo sandėlyje, laikoma, kad pardavėjo prievolė perduoti prekes yra įvykdyta, todėl turi būti remiamasi šia taisykle, o ne sąskaitoje nurodytu prekių pristatymo adresu. Tai, kad šalys susitarė dėl EXW sąlygos įrodo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodytas pristatymo terminas, taip pat tarptautinio krovinių pervežimo važtaraščių (CMR) kopijos, kuriose yra nurodyta prekių pakrovimo vieta Kaune, taigi ir prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvoje. Tai, kad byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje įrodo ir CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta taisyklė, pagal kurią Lietuvos teismams priskirtinos bylos, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

 

Atskirasis skundas tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką, 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-170, yra nurodęs, jog tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau tekste – Reglamentas). Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Pagal Reglamento 1 straipsnį jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose. Reglamente kartu nustatyta, kada išvardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos, vadinasi, tokiais atvejais taikomi kiti šaltiniai.

Kadangi ieškovas UAB ,,Kauno stiklas“ reiškia ieškinį dėl skolos už pateiktas prekes priteisimo iš Anglijos įmonės, šiems teisiniams santykiams aiškinti taikomos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo nuostatos. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose, o b punkte nustatyta, kad atitinkamos prievolės vykdymo vieta, parduodant prekes, yra laikoma valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 nustato specialiąją jurisdikciją Europos Sąjungos valstybių teismams, o būtent esant reikalavimui, kylančiam iš prievolės įvykdymo, byla teisminga prievolės vykdymo vietos teismui, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kurioje valstybėje – Lietuvoje ar Anglijoje – turėjo būti įvykdyta prievolė, t. y. į kurią valstybę prekės buvo arba turėjo būti pristatytos pagal sutartį.

Kaip matyti iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, jose nurodytas pirkėjas Fifteen emily davison drive Epsom kT18 5 qh England ir prekių pristatymo adresas – Svaja International Ltd, Unit A, Crawley House Shelton Road Corby Northamptonshire NN 17 5XH England (b. l. 31-39), tačiau ieškovas UAB ,,Kauno stiklas“ nurodė, jog tarp pirkėjo ir pardavėjo nebuvo sudaryta rašytinė  pirkimo-pardavimo sutartis, nors buvo gauti užsakymai prekėms, kuriuos pardavėjas tinkamai įvykdė pagal susitartas prekių pristatymo sąlygas EXW, Incoterms 2000, t. y. perdavė pirkėjo atstovams užsakytas prekes pardavėjo sandėlyje (b. l. 4, 14). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti faktinę situaciją, būtent, kuri vieta faktiškai laikytina prievolės įvykdymo vieta, t.y. kurios valstybės teritorijoje atsakovui buvo perduotos prekės ir atsirado pareiga sumokėti už perduotas prekes pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras.

Kaip jau buvo minėta, ieškovas tvirtina, jog pirkėjas ir pardavėjas buvo aptarę prekių pristatymo sąlygas EXW, Incoterms 2000. Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1199 penktos dalies nuostatas, prekių pristatymo sąlygas prekių tiekimo sutarties (kontrakto) šalys dažniausiai nustato vadovaudamosi Tarptautinių prekybos rūmų nustatytomis pristatymo sąlygomis Incoterms 2000 ir jų taikymą reglamentuojančiomis taisyklėmis. Incoterms 2000 – tai Tarptautinių prekybos rūmų nustatytos tarptautinių pardavimo sutarčių (kontraktų) sąlygos, reglamentuojančios pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimus ir atsakomybę už prekių pristatymą, prekes lydinčių dokumentų ir informacijos pateikimą, eksporto, importo ir atitinkamais atvejais muitinės formalumų sutvarkymą bei rizikos ir išlaidų, susijusių su prekių gabenimu, draudimu, krovimu ir tvarkymu, pasiskirstymą tarp pirkėjo ir pardavėjo. Viena iš pagrindinių pristatymo sąlygų, susijusių su prekių gabenimu, draudimu, krovimu ir tvarkymu bei apmokėjimo už minėtas paslaugas išlaidų pasiskirstymu tarp pirkėjo ir pardavėjo, yra EXW, t. y. prekių išsiuntimas iš įmonės. Šios pristatymo sąlygos taikomos visoms transporto rūšims. Pagal šias sąlygas pardavėjas savo patalpose ar teritorijoje (t. y. įmonėje, sandėlyje ar kt.) paruošia prekes perduoti pirkėjui jo dispozicijon. Pardavėjas neprisiima jokių įsipareigojimų pakrauti prekes į pirkėjo transporto priemonę ir sutvarkyti prekių eksporto muitinės formalumus. Tačiau pagal sutarties (kontrakto) sąlygas pardavėjas gali įsipareigoti pakrauti prekes į pirkėjo transportą. Tokiu atveju po santrumpos „EXW“ įrašoma „pakrauta“. Pirkėjas atskirai apmoka prekių pakrovimo į transporto priemonę pardavėjo patalpose arba teritorijoje išlaidas ir prekių gabenimo nuo jų išsiuntimo (pakrovimo) vietos iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas (Įsakymo 5.1 p.). Ieškovo nurodytą aplinkybę, jog pirkėjas ir pardavėjas susitarė dėl prekių pristatymo sąlygų EXW, patvirtina pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyta žyma EXW bei kokios sumos apskaičiuotos už prekių pakrovimą ir transportavimą (b. l. 31-39). Tai, kad prekės buvo pakrautos pardavėjo sandėlyje Kaune ir išsiųstos pirkėjui, patvirtina ir ieškovo pateikti Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (b. l. 16-18), kuriuose yra žymos apie krovinio pakrovimo vietą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog specifinės prekių išsiuntimo iš įmonės (EXW) tvarkos nustatymas, sąlygojo ne tik pardavėjo pareigą paruošti prekes ir savo teritorijoje perduoti prekes pirkėjo dispozicijon, bet ir pirkėjo pareigą pasiimti prekes iš pardavėjo teritorijos, vėliau, pagal PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas apmokėjimo sąlygas, sumokėti už savo dispozicijon priimtas prekes. Taigi šiuo atveju, prievolės įvykdymo vieta pripažįstama pardavėjo buveinės vieta Europos pr. 91, Kaune, todėl teisėjų kolegija, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo UAB ,,Kauno stiklas“ ieškinio atsakovui Anglijos bendrovei Svaja International Limited, kurios buveinės adresas The Circle Fifteen, Emily Davison drive, Epsom, Surrey, KT18 5QH, England (Anglija) dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, neteisingai išaiškino bei pritaikė taikytinas teisės normas ir dėl šios priežasties, atsisakydamas priimti minėtą ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punkto pagrindu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 338 str., 263 str. 1 d.), todėl nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos materialinės teises normos. Kausimus dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės reglamentuoja CK 1.37 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio ketvirtoji dalis nustato, jog tais atvejais, jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Pirkimo-pardavimo sutartis yra labiausiai susijusi su pardavėjo nuolatinės gyvenamosios ar verslo vietos valstybės teise, nes šios sutarties esmę sudaro nuosavybės teisės į daiktą perdavimas. Taigi būtent pardavėjo pareiga perleisti nuosavybės teisę į daiktą ir yra būdingiausias šios sutarties elementas, lemiantis, su kuria valstybe sutartis yra labiausiai susijusi. Todėl pagal CK 1.37 straipsnio ketvirtąją dalį ir šios dalies 1 punktą preziumuojama, kad labiausiai su prievole iš ginčo sutarties yra susijusi Lietuvos valstybė, nes jos teritorijoje yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą šiai sutarčiai, centrinė administracija (pardavėjo buveinė).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį.

Perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ ieškinio atsakovui Svaja International Limited dėl skolos ir palūkanų priteisimo priėmimo klausimą spręsti Kauno apygardos teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                    Artūras Driukas

 

 

                                                                                    Vytas Milius

 

                                                                                                                                                                                      Donatas Šernas