Civilinė byla Nr. e2-1148-854/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01204-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.2.3.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, 

sekretoriaujant Kamilei Blaževičiūtei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“, atstovui advokato padėjėjui Justui Kacvinckiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ atstovei advokatei Gitanai Martyšienei, trečiojo asmens Krynicki Recykling S. A. atstovui advokatui Eimantui Šimuliui,

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“, atstovaujamos mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verenta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“ ir Krynicki Recykling S. A.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Juridinė paslauga“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verenta“, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento tarp UAB „Juridinė paslauga“ ir UAB „Verenta“ sudarytą sutartį Nr. 2016-07-25/2 ir/ar kitą sandorį, kurio pagrindu UAB „Juridinė paslauga“ 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. bankiniais pavedimais pervedė į UAB „Verenta“ banko sąskaitą, atitinkamai, 12 900 Eur, 30 000 Eur ir 940 Eur, taikyti restituciją - priteisti ieškovei BUAB „Juridinė paslauga“ iš atsakovės UAB „Verenta“ 43 840 Eur, priteisti ieškovei BUAB „Juridinė paslauga“ iš atsakovės UAB „Verenta“ 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinį ieškovė grindė šiais argumentais:

2.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3921-643/2020, iškėlė bankroto bylą UAB „Juridinė paslauga“ ir jos nemokumo administratore paskyrė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“.

2.2.                      Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino ieškovės bankrotą tyčiniu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad vėliausiai jau 2017 m. liepos 4 d. įmonė buvo akivaizdžiai. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovui D. U. jos nemokumas buvo žinomas, tačiau jis sąmoningai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas taip pat padarė išvadą, jog iki 2017 m. balandžio 30 d. įmonės akcininkui M. S. turėjo tapti žinoma, kad ieškovė yra nemoki, tačiau jis nešaukė įmonės akcininkų susirinkimų, netvirtino finansinių ataskaitų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kuriai tuo metu vadovavo M. S., 2014 m. birželio 17 d. fiktyviai įsigijo UAB „Solid Baltic Group“ akcijas, paskyrė fiktyvų šios įmonės vadovą ir sukėlė UAB „Solid Baltic Group“ tyčinį bankrotą. Teismas pažymėjo, kad būtent M. S. veiksmais sukeltas tyčinis dukterinės UAB „Solid Baltic Group“ bankrotas lėmė, kad iš ieškovės buvo priteistas 27 456,95 Eur žalos atlyginimas. Be to, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog 2016 m. rugpjūčio 2-4 d., iš karto po to, kai buvo kreiptasi dėl ieškovės dukterinės įmonės UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ieškovė trimis pavedimais susijusiai UAB „Verenta“ pervedė 43 840 Eur. Teismas pažymėjo, kad UAB „Verenta“ vadovė tuo metu buvo ieškovės vadovo D. U. sutuoktinė G. U. Mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta, kad šie mokėjimai yra „Konsultacinių paslaugų dalinis mokėjimas“. Ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorei buvo pateikta UAB „Verenta“ ieškovei išrašyta 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra 42 900 Eur sumai. Sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta pagal sutartį 2016 m. liepos 25/2, tačiau tokios sutarties ieškovės nemokumo administratorei buvęs jos vadovas D. U. nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Juridinė paslauga“ vadovas D. U., matydamas, kad iš įmonės artimiausiu metu gali būti priteistas žalos atlyginimas ir siekdamas jo išvengti, fiktyviai pervedė itin didelę pinigų sumą žmonos G. U. vadovaujamai UAB „Verenta“.

2.3.                      Neilgai trukus po to, kai ieškovės dukterinės įmonės UAB „Solid Baltic Group“ kreditorė UAB KUEHNE+NAGEL 2016 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir kai tapo akivaizdu, kad iš ieškovės bus priteistas žalos atlyginimas UAB „Solid Baltic Group“ naudai, iš UAB „Juridinė paslauga“ banko sąskaitos buvo atlikti neįprasti (ir neįprastai dideli) mokėjimai susijusiai įmonei UAB „Verenta“, kurie akivaizdžiai neturėjo jokio faktinio pagrindo. Įmonės banko sąskaitos išrašų už 2016 metus, kuriuos nemokumo administratorius gavo ne iš ieškovės vadovo D. U., bet tiesiogiai iš banko, analizė rodo, kad ieškovė 2016-08-02 pervedė UAB „Verenta“ 12 900 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama - Konsultacinių paslaugų sutartis dalinis mokėjimas; 2016-08-03 pervedė UAB „Verenta“ 30 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama - Konsultacinių paslaugų sutartis dalinis mokėjimas; 2016-08-04 pervedė UAB „Verenta“ 940 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama - Konsultacinių paslaugų sutartis dalinis mokėjimas.

2.4.                      UAB „Juridinė paslauga“ atlikus aukščiau nurodytus pavedimus bendrai 43 840 Eur sumai, jos banko sąskaitoje liko tik 4,65 Eur. Po šių mokėjimų atlikimo banko sąskaita daugiau buvo iš esmės nebenaudojama – iki bankroto bylos iškėlimo į ją buvo gauta tik 37,76 Eur pajamų.

2.5.                      UAB „Verenta“ vadovu nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. bei nuo 2018 m. vasario 21 d. iki šiol yra D. U., kuris ėjo ir ieškovės vadovo pareigas. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 21 d., kai UAB „Juridinė paslauga“ atliko aptartus mokėjimus, UAB „Verenta“ vadovavo D. U. sutuoktinė G. U. UAB „Verenta“ vienintelė akcininkė nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki šiol yra UAB „Astola”, kuriai vadovauja ir kurios vienintelė akcininkė yra G. U.

2.6.                      Tarp buvusio ieškovės vadovo D. U. nemokumo administratoriui perduotų įmonės dokumentų yra UAB „Verenta“ ieškovei išrašyta 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra 42 900 Eur sumai. Sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta pagal sutartį 2016-07-25/2. Tokia sutartis, sudaryta tarp UAB „Juridinė paslauga“ ir UAB „Verenta“, nemokumo administratorei apskritai nebuvo perduota.

2.7.                      UAB „Juridinė paslauga“ sandoris su UAB „Verenta“ buvo tariamas, sudarytas tik dėl akių - iš tikrųjų šalys jokių realių teisių ir/ar pareigų pagal šį sandorį nesiekė įgyti ir jokių konsultacinių paslaugų UAB „Verenta“ ieškovei realiai neteikė. Dėl to ieškovė prašo pripažinti sutartį 2016-07-25/2 ir/ar kitą sandorį, kurio pagrindu atlikti minimi pavedimai bendrai 43 840 Eur sumai niekine ir negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu bei vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, t.y. taikyti restituciją. Ieškovė teigia, kad sutartis buvo sudaryta tik tam, kad jos pagrindu didelė pinigų suma galėtų būti pervesta iš veiklos nebevykdančios UAB „Juridinė paslauga“, kuriai grėsė bankrotas, į susijusią įmonę – atsakovę UAB „Verenta“. Taip buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su ieškovės kreditoriais (t. y. žalos, padarytos tyčia sukeliant ieškovės dukterinės įmonės bankrotą, atlyginimo).

2.8.                      Juridinių asmenų registre nurodyta UAB „Verenta“ veikla yra įvairių prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba, krovinių vežimas bei kita transporto veikla. Viešai skelbiamais duomenimis, UAB „Verenta“ 2016 m. liepos 5 d. turėjo vieną darbuotoją, 2016 m. rugpjūčio 2 d. – du darbuotojus (priedas Nr. 11). Neaišku, kokias konsultacines paslaugas ieškovei būtų galėjusi suteikti UAB „Verenta“, kurioje buvo tik vienas, o vėliau (kelis mėnesius) du darbuotojai, ir kuri pati verčiasi prekyba bei transporto paslaugomis. Taip pat neaišku, kokių konsultacinių paslaugų būtų galėję prireikti ieškovei, kuri užsiiminėjo skolų išieškojimo veikla ir kurioje tuo metu formaliai buvo tik vienas darbuotojas, per visus 2016 metus faktiškai nedirbęs. Be to, pati tariamai suteiktų konsultacinių paslaugų kaina – net 43 480 Eur – atrodo neįtikėtina.

2.9.                      Konsultacines paslaugas ieškovei neva suteikusios UAB „Verenta“ direktorė G. U. tuo pačiu metu tvarkė ir ieškovės buhalterinę apskaitą.

2.10.                      Tai, kad realiai konsultacinės paslaugos ieškovei nebuvo teikiamos, o sutarties Nr. 2016-07-25/2 sudarymo tikslas buvo įgyti formalų pagrindą pervesti pinigus, patvirtina ir aplinkybė, kad po 2016 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė nebevykdė iš esmės jokios veiklos. Po šio laikotarpio jos banko sąskaita nebebuvo naudojama, įmonė neberengė ir nebeteikė finansinių ataskaitų, nebeturėjo darbuotojų. Bendrovės administratoriui nebuvo perduoti ir jokie 2017-2020 m. sudaryti Bendrovės dokumentai. Neabejotina, kad sudarant sutartį Nr. 2016-07-25/2 ir atliekant pavedimus į atsakovės banko sąskaitą, jau buvo žinoma, kad įmonė toliau jokios veiklos nebevykdys.

3.       Atsakovė atsiliepdama į ieškinį nurodė prašanti ieškinį atmesti, nes su juo nesutinkanti šiais argumentais:

3.1.                      D. U. UAB ,,Juridinė paslauga“ direktoriumi buvo paskirtas nuo 2016 m. liepos 1 d., tačiau iš esmės faktiškai Bendrovei nevadovavo, nes jam nebuvo perduota bendrovės dokumentacija. D. U. 2016 m. gruodžio 20 d. įteikė vieninteliam bendrovės akcininkui pranešimą, kuriuo atsisakė vykdyti UAB ,,Juridinė paslauga“ direktoriaus pareigas nesant galimybei toliau dirbti (neperduodant jam jokių įmonės dokumentų bei buhalterijos), t.y. paprašė jį atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2016 m. gruodžio 23 d. savo noru. UAB ,,Juridinė paslauga“ vienintelio akcininko 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2016/12/20-01 D. U. buvo atleistas iš užimamų direktoriaus pareigų nuo 2016 m. gruodžio 23 d. Ieškovė atitiko nemokumo kriterijų anksčiausiai nuo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo (tai patvirtinta ir 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu). Kai D. U. buvo Ieškovės vadovu, bendrovė kreditorių neturėjo. D. U. neturėjo pareigos bendrovei iškėlus bankroto bylą 2020 m. spalio 12 d. perduoti ieškovės nemokumo administratorei bendrovės dokumentų, nes jų pats negavo, o dokumentų už 2017-2020 metus iš viso negalėjo pateikti, nes nevykdė ieškovės vadovo pareigų. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-468/2021 bei įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-1041-486/2021 D. U. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl jo, kaip UAB ,,Juridinė paslauga“ direktoriaus netinkamo pareigų vykdymo, nepateikiant VĮ ,,Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 m. - 2020 m.), konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. D. U. sieks jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. eB2-1871-643/2021, kurioje BUAB ,,Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir už tyčinį bankrotą kaltu pripažintas ir buvęs įmonės vadovas D. U., atnaujinimo, nes jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese, nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teisinį procesą pirmosios instancijos teisme ginant savo teisėtus interesus, o nustatytos ir konstatuotos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja objektyviems duomenims.

3.2.                      Tai, kad ieškovės dukterinei bendrovei UAB ,,Solid Baltic Group“ buvo inicijuotas procesas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, negalėjo būti pagrindu pačiai ieškovei nebevykdyti veiklos ir laukti teisminių procesų, kurie paprastai trunka ilgą laiką, pabaigos.

3.3.                      2016 m. liepos 25 d. UAB „Juridinė paslauga“, kaip tiekėja, sudarė sutartį Nr. 2016-072-25/2 (toliau - Sutartis) su UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ dėl įrangos - tunelinio preso Paals Packpressen-Fabrik ir rotacinio būgno RD 40 (toliau – Įranga), skirtos nepavojingų atliekų perdirbimui, pateikimo (pardavimo). Pagal Sutarties 1.1. punktą tiekėjas UAB „Juridinė paslauga“ įsipareigojo patiekti Įrangą adresu Pramonės g. 2, Šalčininkai (Sutarties 2.1.1. p.), o užsakovas - UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ įsipareigojo priimti Įrangą ir už ją sumokėti 44 363,00 Eur su PVM. Pagal Sutarties 4.1.2 punkto nuostatą, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo pervesti UAB ,,Juridinė paslauga" 13 308,90 Eur avansą.

3.4.                      2016 m. liepos 28 d. UAB ,,Juridinė paslauga“ gavo 13 308,90 Eur dydžio avansą. UAB ,,Juridinė paslauga“ šiuo laikotarpiu pagrindines įplaukas gavo būtent iš UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, pagal Sutartį, iš viso – 44 363,00 Eur su PVM (2016 m. liepos 28 d. avansinis mokėjimas ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimas).

3.5.                      UAB ,,Juridinė paslauga“ Sutartį pasirašė žinodama, kad pateikti (parduoti) reikalingą įrangą ji įsigis iš atsakovės. Atsakovė UAB ,,Verenta“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VER000176 pardavė ieškovei įrangą - tunelinį presą Paals Packpressen-Fabrik ir rotacinį būgną RD 40, skirtą nepavojingų atliekų perdirbimui, už 42 900,00 Eur su PVM, kuriuos per du pavedimus, gavusi pinigus iš UAB ,,Atliekų rūšiavimo centras“, UAB ,,Juridinė paslauga“ ir pervedė atsakovei. Atsakovė, pardavusi Įrangą ieškovei, 2016 m. spalio 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VER000176 bendrai 42 900 Eur su PVM sumai.

3.6.                      Papildomai ieškovė ir atsakovė susitarė, kad Įrangą atsakovė pristatys adresu Pramonės g. 2, Šalčininkai. Atsakovė UAB ,,Verenta“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė ieškovei išankstinę sąskaitą už parduotos įrangos transportavimo paslaugas į Pramonės g. 2, Šalčininkai, kuri buvo apmokėta tik iš dalies, t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d. pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 940,00 Eur.

3.7.                      Nors 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimuose skiltyje ,,mokėjimo paskirtis“ buvo nurodyta ,,konsultacinių paslaugų sutartis dalinis mokėjimas“, tačiau faktiškai buvo atlikti mokėjimai už įrangos pardavimą ir jos pristatymą adresu Pramonės g. 2, Šalčininkai.

3.8.                      Atsakovė, pardavusi įrangą ieškovei, tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus įformino įrangos pardavimą, išrašydama 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VER000176, ir toks sandoris negali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

4.       Ieškovė, dublike atsiliepdama į atsakovės atsiliepimo argumentus, aiškino:

4.1.                      Tai, kada D. U. nustojo eiti ieškovės vadovo pareigas šios bylos kontekste nėra reikšminga, kadangi šioje byloje nėra įrodinėjama D. U., kaip buvusio ieškovės vadovo, atsakomybė (jis net nėra šios civilinės bylos dalyvis), tačiau įrodinėjamas tik ieškovės ir atsakovės sudaryto sandorio niekinis pobūdis. Tačiau D. U. 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovės nemokumo administratoriui perdavė dalį įmonės dokumentų, taip pat žadėjo perduoti ir likusius dokumentus, bet šio pažado neįvykdė. D. U. nei ieškovės BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo, nei ieškovės nemokumo administratoriaus niekada neinformavo apie tai, kad jis neva jau nuo 2016 metų pabaigos nebėra įmonės vadovas.

4.2.                      Atsakovė UAB „Verenta“ atsiliepime teigia, kad 2016 m. po pavedimų atlikimo ieškovė dar neva buvo moki. Tačiau ieškovei atlikus mokėjimus atsakovei UAB „Verenta“, įmonė daugiau nebeturėjo visiškai jokio turto. Kaip matyti iš ieškovės banko sąskaitos išrašo, ieškovės atžvilgiu tuo metu antstolis jau vykdė priverstinį skolos išieškojimą, ieškovė taip pat turėjo įsiskolinimų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurie buvo priverstinai nurašyti.

4.3.                      Atsakovės teiginiai, kad ieškovė pavedimus atsakovei atliko už kažkokią ieškovės įsigytą įrangą akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir skamba tiesiog nerimtai. Atsakovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti atsakovės samprotavimus apie kažkokios įrangos tariamą pirkimą-pardavimą. Atsakovė į bylą pateikė tik sutartį tarp ieškovės ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, tačiau visiškai neaišku, kuo ši sutartis yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, nes pateikta sutartis buvo sudaryta ne tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Verenta“. Akivaizdu, kad ieškovė jokių mokėjimų atsakovei pagal šią sutartį atlikti negalėjo, kadangi atsakovė nebuvo aptariamos sutarties šalis.

4.4.                      Atsakovės versiją dėl įrangos įsigijimo paneigia ir faktas, jog visi trys ieškovės mokėjimai atsakovei buvo atlikti už „konsultacines paslaugas“ (tokia buvo nurodoma šių mokėjimų paskirtis). Akivaizdu, jog ieškovė, atlikdama pavedimus, negalėjo „suklysti“ net tris kartus.

4.5.                      Atsakovė kartu su atsiliepimu taip pat pateikė ieškovei išrašytą išankstinę sąskaitą už transporto paslaugas. Vėlgi, visiškai neaišku, kuo ši sąskaita yra susijusi su nagrinėjama byla. Akivaizdu, kad ieškovės pavedimai buvo atlikti ne pagal šią sąskaitą, kadangi neatitinka nei pavedimų paskirtis, nei mokėtos sumos. Pastebėtina, kad pačioje sąskaitoje nėra nurodyta už kokias transporto paslaugas ji buvo išrašyta, kas konkrečiai ir kur buvo vežama.

4.6.                      Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį taip pat pateikė 2016 m. spalio 4 d. ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Visgi ši sąskaita nepatvirtina jokios šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Ši sąskaita buvo išrašyta praėjus net dviem mėnesiams po ieškovės atliktų mokėjimų atsakovei, taigi akivaizdu, jog mokėjimai buvo atlikti ne pagal šią sąskaitą. Be to, visiškai neaiškus ir šios sąskaitos išrašymo faktinis pagrindas, nes atsakovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio už ką konkrečiai ši sąskaita buvo išrašyta. Ieškovės nuomone, šią sąskaitą atsakovė galėjo išrašyti tik tam, kad formaliai pagrįstų prieš du mėnesius atliktus mokėjimus už „konsultacines paslaugas“.

4.7.                      Ieškovė pakartojo šioje byloje pareikštu ieškiniu prašanti pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sandorį, kurio pagrindu ieškovė 2016 m. rugpjūčio 2-4 d. atliko tris mokėjimus atsakovei, ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei nepagrįstai ir neteisėtai gautus pinigus. Vis dėlto, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad jokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovės apskritai nebuvo sudaryta ir mokėjimo pavedimai apskritai neturi jokio teisinio pagrindo, ieškovė teismo prašo šioje byloje tiesiogiai taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Akivaizdu, kad iš cituojamos nuostatos kyla atsakovės UAB „Verenta“ pareiga grąžinti ieškovei be realaus faktinio ir (galimai) teisinio pagrindo gautą didelę sumą pinigų.

5.       Atsakovė triplike teigė:

5.1.                      Aplinkybę, kad D. U. nuo 2016 m. gruodžio 23 d. atleistas iš UAB „Juridinė paslauga“ direktoriaus pareigų, patvirtina ir tai, kad 2016 m. gruodžio 28 d. įmonė nustatyta tvarka ir forma pateikė Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pabaigą.

5.2.                      Atsakovė neteigė, kad Įrangą ieškovei pardavė pagal tarp ieškovės ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2016-07-25/2 sudarytą sutartį. O ieškovė ir neįrodinėja, kad pirkimo-pardavimo sandoris tarp ieškovės ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ yra fiktyvus. Jo realumą patvirtina tai, kad sutartyje nurodyta prekių suma, 2016-08-02 sąskaitos faktūros JP0031 suma bei UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ieškovei atliktų 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimų suma yra ta pati – 44 363 Eur.

5.3.                      Ginčijamus mokėjimus atsakovei ieškovė atliko po to, kai su ja pagal 2016-07-25/2 sutartį atsiskaitė UAB „Atliekų rūšiavimo centras“. Skiltyse „mokėjimo paskirtis“ klaidingas mokėjimas atsirado dėl to, kad asmuo, atlikęs mokėjimus, panaudojo tą patį klaidingą ruošinį.

5.4.                      2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. pavedimais ieškovė atsiskaitė su atsakove už parduotą Įrangą. Šių mokėjimų suma (42 900 Eur) sutampa su 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VER000176.

5.5.                      Ieškovės teiginiai, kad ginčijami pavedimai atlikti be jokio teisinio pagrindo yra atsakovės paneigti, nes minėtais trimis pavedimais ieškovė atsiskaitė už atsakovės parduotą įrangą bei iš dalies - už suteiktas transportavimo paslaugas.

5.6.                      Dėl ginčijamų mokėjimų nei ieškovė, nei jos kreditoriai (kurių tuo metu ji ir neturėjo) nenukentėjo, atvirkščiai, ieškovė atsakovei sumokėjo 43 840 Eur, o iš UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ gavo 44 363 Eur, t.y. iš šių ūkinių operacijų ieškovė uždirbo 523 Eur.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Euromisa“ nurodė su ieškiniu sutinkanti. Paaiškino, kad tai, jog pinigai atsakovei buvo pervesti fiktyviai, akivaizdžiai rodo sandorio aplinkybės. Pirma, ieškovė BUAB „Juridinė paslauga“ iškart po konsultacinių paslaugų įsigijimo nutraukė veiklą. Antra, konsultacines paslaugas ieškovė įsigijo už didžiulę 43 840 Eur sumą, kuri buvo visas tuo metu ieškovės turimas turtas. Trečia, konsultacines paslaugas ieškovei teikusi atsakovė tuo metu turėjo vieną-du darbuotojus, kurių tarpe buvo ir pačios ieškovės finansininkė G. U. Ketvirta, konsultacines paslaugas teikusi atsakovė UAB „Verenta“ buvo tiesiogiai susijusi su ieškove – atsakovei vadovavo tuometinio ieškovės vadovo D. U. sutuoktinė G. U., kuri tuo pačiu tvarkė ir ieškovės buhalterinę apskaitą. Penkta, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės veiklos pobūdį, neaišku, kokias konsultacines paslaugas už tokią sumą būtų galėjusi suteikti atsakovė ir kokių konsultacinių paslaugų būtų reikėję ieškovei. Visos šios aplinkybės rodo, kad pinigai buvo pervesti susijusiai įmonei tik dėl to, kad iš jų negalėtų būti išieškotos ieškovės skolos.

7.       Trečiasis asmuo Krynicki Recykling S. A. taip pat palaikė ieškinį šiais argumentais:

7.1.                      Aplinkybė, kad įmonė fiktyvaus sandorio pagrindu susijusiam asmeniui pervedė visas turimas lėšas siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o iš karto po to nutraukė veiklą, yra klasikinis tyčinio bankroto atvejis.

7.2.                      Būtent atsakovei UAB „Verenta“ tenka pareiga įrodyti savo teiginius apie tai, jog ieškovė atsakovei pinigus pervedė neva už iš atsakovės nupirktą įrangą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė tikrai įsigijo įrangą iš atsakovės. To tikrai negali patvirtinti atsakovės pateikta ieškovės sudaryta sutartis su byloje nedalyvaujančia įmone UAB „Atliekų rūšiavimo centras“. Ši sutartis parodo tik tai, kad ieškovė pardavė įrangą minimai įmonei, tačiau neįrodo jokio atsakovės UAB „Verenta“ vaidmens šiame sandoryje. Faktas, jog UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ sumokėjo pinigus ieškovei BUAB „Juridinė paslauga“ pagal sutartį dėl įrangos pirkimo-pardavimo apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje ginčijamas ne ieškovės su UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ sudarytas sandoris, tačiau ieškovės atliktų mokėjimų atsakovei teisėtumas, taigi ieškovės atsakovei pervestų pinigų kilmė nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo.

7.3.                      Atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktos UAB „Verenta“ ieškovei išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros neįrodo, kad atsakovė būtų pardavusi ieškovei kokią nors įrangą. Nė vienoje iš šių sąskaitų nėra minima jokia įranga, jos nėra detalizuotos, t. y. iš pačių sąskaitų negalima spręsti už ką jos buvo išrašytos (už kokias prekes ir/ar paslaugas). Be to, vertinant sąskaitų sumas ir jų datas, darytina vienareikšmiška išvada, kad ieškovės mokėjimai atsakovei buvo atlikti ne pagal šias sąskaitas ir su jomis neturi nieko bendro. Viena iš šių sąskaitų apskritai buvo išrašyta praėjus jau net dviem mėnesiams po mokėjimų pavedimų atlikimo. Be to, mokėjimų pavedimų sumos taip pat neatitinka ir PVM sąskaitų faktūrų sumų. Galiausiai, kaip jau minėta, nė viename iš bankinių pavedimų nebuvo nurodyta, kad jie atliekami pagal šias sąskaitas, ar tuo labiau už kokią nors įrangą – visuose trijuose pavedimuose buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad jie atliekami pagal konsultavimo paslaugų sutartį.

7.4.                      Atsakovė UAB „Verenta“ į bylą teikdama atsitiktines ieškovei išrašytas sąskaitas tiesiog siekia žūtbūt pagrįsti, kodėl ieškovė pervedė visus savo pinigus atsakovei, ir sudaryti įspūdį, kad neva tai buvo įprasta ieškovės veikla, įprastas verslo sandoris.

8.       Teismo posėdžio metu šalių ir trečiojo asmens Krynicki Recykling S. A. atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose dėstytus argumentus. UAB „Euromisa“ prašymu byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas

8.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3921-643/2020 iškėlė ieškovei UAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylą ir jos nemokumo administratore paskyrė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“.

9.       Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pervedė atsakovei 12 900 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama: „konsultacinių paslaugų sutartis dalinis mokėjimas“, 2016 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pervedė atsakovei 30 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 940 Eur, šiais dviem atvejais mokėjimo paskirtis nurodyta analogiška pirmajam. Iš viso trimis pavedimais ieškovė pervedė atsakovei 43 840 Eur sumą (ieškovės banko sąskaitos išrašas - CBP-1196 priedas 5, DOK-45184 priedas 4).

10.       Į bylą pateikta atsakovės UAB „Verenta“ ieškovei UAB „Juridinė paslauga“ 2016 m. spalio 4 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. VER000176. Sąskaita išrašyta 42 900 Eur sumai, nurodant „pagal sutartį 2016-07-25/2“ (CBP-1196, priedas 9). 

11.       Atsakovė į bylą pateikė sutarties 2016-07-25/2, 2016 m. liepos 25 d. sudarytos tarp ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, kopiją (DOK-42006 priedų 11-14 lapai). Šia sutartimi UAB „Juridinė paslauga“ įsipareigojo parduoti ir iki 2016 m. spalio 1 d. užsakovui UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ adresu Pramonės g. 2, Šalčininkai, patiekti tunelinį presą Paals Packpressen-Fabrik ir rotacinį būgną RD 40, skirtus nepavojingų atliekų perdirbimui. Prekių kaina nurodyta 44 363 Eur su PVM. Į bylą taip pat pateikta pagal šią sutartį ieškovės pirkėjai UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. 44 363 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. JP0031 (DOK-42006 priedų 15 lapas). Iš ieškovės sąskaitos išrašo (DOK-45184 priedas 4) matyti, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. pervedė ieškovei atitinkamai 13 308,90 Eur ir 31 054,10 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Pagal sutartį Nr. 2016-07-25/2“.

12.       Atsakovė taip pat pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. IŠANKSTINĖ_08-02, išrašytą 1000 Eur sumai pardavėjo UAB „Verenta“ pirkėjui UAB „Juridinė paslauga“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. už transporto paslaugas (DOK-42006 priedų 18 lapas).

13.       Ieškovė teigia, kad 43 840 Eur suma atsakovei buvo pervesta fiktyvaus, realiai neegzistavusio, tik dėl akių sudaryto – tariamo sandorio (sutarties 2016-07-25/2 ar/ir kito sandorio) pagrindu, dėl to prašo taikyti restituciją ir tuo pagrindu priteisti iš atsakovės ieškovei pervestą sumą (CK 1.86 straipsnis, 1.80 straipsnio 2 dalis), alternatyviai dėsto prašymą grąžinti šią sumą ieškovei kaip atsakovės gautą be jokio faktinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

14.       Atsakovė, gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų, teigia, kad ginčo pavedimais ieškovė su atsakove atsiskaitė už tunelinį presą Paals Packpressen-Fabrik ir rotacinį būgną RD 40, kuriuos ieškovė įsigijo iš atsakovės, kad galėtų patiekti UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ir taip įvykdyti sutartimi 2016-07-25/2 prisiimtus įsipareigojimus, bei iš dalies atsiskaitė už šios įrangos pristatymo į Šalčininkus paslaugas.

Dėl šalių argumentų, susijusių su atsakovės bei ieškovės buvusio vadovo nesąžiningumu, ieškovės tyčinio bankroto aplinkybėmis ir kt.

15.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotas pripažintas tyčiniu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

16.       Teismas minėtoje nutartyje be kita ko padarė išvadą, kad dėl to, jog įmonės vadovas D. U. po teismo sprendimo, kuriuo iš Bendrovės solidariai buvo priteista 27 456,95 Eur, akivaizdžiai matydamas, kad Bendrovė nėra pajėgi padengti šią priteistą sumą (tą <...> patvirtina dar 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenys, nepateikus aktualesnių duomenų), turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Tokios pareigos nevykdant, Bendrovės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo, kadangi susikaupė 3 790,97 Eur palūkanos (bankroto bylos iškėlimo metu) nuo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu priteistos skolos.

17.       Teismas nustatė, kad iš BUAB „Juridinė paslauga“ sąskaitos išrašo, pateikto laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad buvo atliekami didelių sumų pervedimai UAB „Verenta“: 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas 12 900 Eur pervedimas, 2016 m. rugpjūčio 3 d. atliktas 30 000 Eur pervedimas, 2016 m. rugpjūčio 4 d. – 940 Eur pervedimas. Mokėjimų paskirtyse nurodyta „Konsultacinių paslaugų dalinis mokėjimas“. Svarbia aplinkybe teismas laikė tai, jog šie pakankamai dideli mokėjimai atlikti nedelsiant po to, kai buvo kreiptasi dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu (kaip nurodyta anksčiau, teismų sprendimu panaši suma kaip žalos atlyginimas vėliau buvo priteista iš Bendrovės). Teismas nurodė, kad banko sąskaitos išrašai (2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.) taip pat patvirtina, kad atlikus šiuos mokėjimus, toliau Bendrovės banko sąskaita liko iš esmės nenaudojama, jokių esminių įplaukų/pervedimų atlikta nebebuvo. Nemokumo administratoriui yra perduota taip pat ir byloje esanti UAB „Verenta“ Bendrovei išrašyta 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra 42 900 Eur sumai. Sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta pagal sutartį 2016-07-25/2, tačiau pastaroji sutartis, pareiškėjų teigimu, nemokumo administratoriui perduota nebuvo, be to, svarbia aplinkybe teismas laikė, kad nurodyta sutartis, neva turinti pagrįsti piniginius pervedimus, buvo sudaryta nedelsiant po to, kai buvo kreiptasi dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, galimai tokiu būdu siekiant įteisinti piniginių lėšų pervedimą, kad nebūtų iš ko išieškoti žalos atlyginimo, jei toks būtų priteistas.

18.       Teismas pažymėjo, kad minėtos sumos, kaip nurodoma, pagal konsultavimo paslaugas, buvo pervestos susijusiai įmonei UAB „Verenta“. Iš UAB „Verenta“ juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Verenta“ vadovu nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. bei nuo 2018 m. vasario 21 d. iki šiol yra D. U., jo žmona G. U. UAB „Verenta“ direktore buvo nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 21 d. (taigi, tuo laikotarpiu, kai buvo neva sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu pervestos itin didelės sumos). Be to, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, kurios vadovė taip pat yra G. U. Įrodymai taip pat patvirtina, kad UAB „Verenta“ vienintelė akcininkė yra UAB „Astola“, kuriai vadovauja ir kurios vienintelė akcininkė yra G. U.

19.       Teismas sprendė, kad toks ekonominis sandoris, kuriuo perleista ženkli Bendrovei suma, tokia suma perleista įmonei, kurią valdo santuokiniais ryšiais su Bendrovės vadovu susijęs asmuo, esmingai apsunkino Bendrovės finansinę būklę, kadangi, jei tokia suma nebūtų buvusi pervesta, atsakovė būtų buvusi pajėgi padengti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu priteistą žalos atlyginimą.

20.       Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jų iš naujo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl teismas dėl nagrinėjamoje byloje proceso dalyvių pateiktų argumentų, susijusių su šiais klausimais, plačiau nepasisako.

21.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju vertinamas pavedimų, ieškovės atsakovei padarytų 2016 m. rugpjūčio mėn. pagrindas, o nėra ginčo, jog tuo laikotarpiu, kaip ir 2016 m. spalio 4 d. sąskaitos Nr. VER000176 išrašymo metu, ieškovei vadovavo būtent D. U., atsakovei vadovavo jo sutuoktinė G. U. Atsakovė neneigė ir to, kad ieškovės buhalterinę apskaitą tuo metu tvarkė atsakovės motininė įmonė UAB „Astola“, kurios akcininkė ir vadovė taip pat buvo G. U.

22.       Visgi pažymėtina, kad nors aptartos aplinkybės papildomai atskleidžia ginčo kontekstą, tačiau nėra iš esmės reikšmingos teismui sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, t.y. vertinant dėl pagrindo atlikti ginčo pavedimus (ne)buvimo.

        Dėl pagrindo atsakovei gauti ieškovės pavedimais pervestą 43 840 Eur sumą (ne)buvimo

23.       Ieškovė vienu iš alternatyvių teisinių ieškinio reikalavimų pagrindų nurodo turto gavimo be pagrindo instituto nuostatas. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus.

24.       Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 20 punktą).

25.       Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 2-4 d. pavedimais ji pervedė atsakovei 43 840 Eur sumą, taigi įrodė, kad atsakovė praturtėjo jos sąskaita. Atsakovė teigia, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. pavedimu 12 900 Eur sumai, ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. pavedimu 30 000 Eur sumai, ieškovė su atsakove atsiskaitė už tunelinį presą Paals Packpressen-Fabrik ir rotacinį būgną RD 40, aiškindama, kad ieškovė įsigijo Įrangą iš atsakovės, kad galėtų patiekti UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ir taip įvykdyti ieškovės sutartimi Nr. 2016-07-25/2 prisiimtus įsipareigojimus. 2016 m. rugpjūčio 3 d. pavedimu 940 Eur sumai, ieškovė iš dalies atsiskaitė už šios Įrangos pristatymo į Šalčininkus paslaugas, nes ieškovė buvo įsipareigojusi UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ten Įrangą patiekti ta pačia sutartimi Nr. 2016-07-25/2. Teismas toliau pasisakys dėl tokių atsakovės gynybos argumentų pagrįstumo.

27.       Savo teisę į 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės pervestas sumas, iš viso 42 900 Eur, atsakovė grindžia savo (UAB „Verenta“) ieškovei UAB „Juridinė paslauga“ 2016 m. spalio 4 d. 42 900 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. VER000176.

28.       Neprieštaraudamas atsakovei, kad pirkimas-pardavimas iš principo galėtų būti įformintas sąskaita-faktūra, teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus pirkimo–pardavimo santykius, nes PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Taigi PVM sąskaitos faktūros gali būti išrašomos tiek pirkimo–pardavimo, tiek skolos dengimo, tiek ir kitų sandorių atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018 25 punktą). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o gali būti vertinama tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Teismas pažymi, kad į šią bylą pateikta 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaita-faktūra neatskleidžia šalis siejusio teisinio santykio, jo turinio, sąlygų ir t.t., dėl to kilus ginčui šioje byloje savaime nėra pakankamas sutartinių santykių egzistavimo įrodymas, juolab jos nepakanka konstatuoti buvus pagrindą atlikti ginčijamus pavedimus.

29.       Aplinkybė, kad 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VER000176 jos pavadinimas nurodytas „pagal sutartį 2016-07-25/2“ nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė ieškovei pardavė kokią nors įrangą. Byloje nėra ginčo, kad jokia sutartis Nr. 2016-07-25/2 nebuvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Tai, kad į atsakovės sąskaitą ieškovei įrašytas sutarties numeris sutampa su ieškovės ir visai kito subjekto - UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, sudarytos sutarties numeriu, niekaip neįrodo, kad atsakovė pardavė ieškovei prekių už 42 900 Eur. 

30.       Atsakovė, aiškindama, jog nedraudžiama sąskaitą išrašyti jau po to, kai pirkimas-pardavimas įvyksta, niekaip nepaaiškino, kodėl visgi sąskaita išrašyta tik 2016 m. spalio 4 d., kai tuo tarpu pinigus atsakovė iš ieškovės gavo dar 2016 m. rugpjūčio 2 ir 3 d. pavedimais, t. y. praėjus net trims mėnesiams. Sistemiškai vertinant 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VER000176 užfiksuotą turinį bei ginčo pavedimų turinį, akivaizdu, kad jų nesieja niekas, išskyrus sutampančią dviejų iš ginčijamų trijų, t.y. 2016 m. rugpjūčio 2 ir 3 d., pavedimų bendrą sumą su įrašytąja sąskaitoje.

31.       2016 m. rugpjūčio 4 d. 940 Eur sumai ieškovės atlikto pavedimo atsakovė nepagrindė iš esmės niekuo. Nes, kaip teisingai pastebėjo tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, pateikta 2016 m. rugpjūčio 2 d. išankstinė sąskaita Nr. 08-02 1000 Eur sumai, savaime neatskleidžia jokios jos sąsajos su atliktu aptariamu ginčo pavedimu. Iš pateiktos sąskaitos neįmanoma nustatyti, už kokias transporto paslaugas ji išrašyta. Atsakovės teiginys, kad ieškovė šiuo pavedimu iš dalies atsiskaitė už transportavimo paslaugas, jai taip pat patvirtinant, kad likusios nesumokėtos sumos atsakovė iš ieškovės niekada taip ir nereikalavo, kelia abejonių ir teismo neįtikina. Be to, ieškovės atstovas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad tuo atveju, jei paslaugos visgi būtų buvusios realiai suteiktos, atsakovė turėtų ir galėtų pateikti PVM sąskaitą-faktūrą.

32.       Pastebėtina, kad visuose ginčo pavedimuose mokėjimo paskirtis nurodyta: „Konsultacinių paslaugų sutartis dalinis mokėjimas“. Atsakovė neginčija to, kad neegzistuoja jokia tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis dėl konsultavimo paslaugų teikimo, buvusi ginčo pavedimų pagrindu, tačiau aiškina, kad toks paskirties nurodymas buvo žmogiškoji klaida. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad tokios pat klaidos pasikartojimas net tris kartus yra abejotinas. Be to, šio teiginio atsakovė, keldama teorinę versiją, kad pavedimą atliekant galimai dirbta ant kito ankstesnio pavedimo, niekaip realiai nepagrindžia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mokėjimo paskirtis visuose trijuose pavedimuose nurodyta itin abstrakti, nenurodyta jokia konkreti konsultacinių paslaugų sutartis, jos numeris, data, sąskaitos, pagal kurią atliktas dalinis mokėjimus numeris ar pan.

33.       Aplinkybė, kad ieškovė atsakovei pinigus pervedė po to, kai pati gavo pavedimus iš UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ne tik kad niekaip nepatvirtina atsakovės teiginių apie tai, jog ginčo pavedimais ieškovė atsiskaitė atsakovei už neva šios parduotą Įrangą ir iš dalies jos transportavimo paslaugas, tačiau, esant nustatytiems faktams, jog atlikus ginčo mokėjimus toliau ieškovės banko sąskaita liko iš esmės nenaudojama, ieškovė bankrutavo, o jos bankrotas pripažintas tyčiniu, tik sustiprina abejonę dėl bet kokio realaus santykio, galėjusio būti pagrindu pavedimus atlikti, egzistavimo.

34.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taip pat yra su D. U. susijusi įmonė. Atsakovės atstovė tokių aplinkybių nepaneigė. Esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovė ir atsakovė susijusios įmonės per tą patį asmenį – D. U., teismo neįtikina atsakovės argumentai apie tai, kad sutartį dėl Įrangos pardavimo su UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ sudarė būtent ieškovė, nes žinojo, kur tokią gali įsigyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad sutarties Nr. 2016-07-25/2, sudarytos tarp ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, kopija į bylą pateikta atsakovės UAB „Verenta“, kuri nėra šios sutarties šalis, su jos atsiliepimu į ieškinį. Būtent pati atsakovė į bylą pateikė ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ sąskaitos išrašą (DOK-42006, priedų 19 lapas), kuriame nurodyti išeinantys mokėjimai, kurių paskirtis: „Pagal sutartį Nr. 2016-07-25/2“, sutampantys su įeinančiais mokėjimais ieškovės sąskaitoje.

35.       UAB „Verenta“ buhalterės G. U. jau vykstant procesui šioje byloje, t.y. 2021 m. lapkričio 16 d. išduota pažyma (DOK-42006, priedų 16 lapas), kurioje paaiškinama, už ką išrašytos 2016 m. spalio 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VER000176 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. išankstinė sąskaita Nr. 08-02, apskritai įrodomosios reikšmės neturi. Tokie G. U. paaiškinimai savo esme atitinka liudytojo parodymus (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Tačiau liudytojo apklausa turi vykti laikantis tvarkos, nustatytos CPK 192 straipsnyje. Pagrindinė liudytojų parodymų gavimo taisyklė – liudytojas apklausiamas teismo posėdyje, teisėjo ir posėdyje dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Tokiu būdu geriausiai užtikrinamas proceso betarpiškumo principas, įtvirtintas CPK 14 straipsnyje, sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui klausimus ir taip išsamiai nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis. Tik išimtiniais atvejais, kai liudytojo negalima ar jį sudėtinga apklausti teismo posėdyje, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus įrodymus, duotus notaro akivaizdoje ir jo patvirtintus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie jokias išskirtines aplinkybes, dėl kurių atsakovė negalėjo prašyti teismo apklausti G. U. liudytoja šioje byloje, jei turėjo siekį jos paaiškinimais remtis.

36.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė galėtų įrodyti savo teiginius apie tai, kad ginčo pavedimais atsiskaitė už realiai jai parduotą įrangą bei jos transportavimą, tačiau to nedaro - neteikia jokių rašytinių įrodymų: priėmimo-perdavimo aktų, važtaraščių, iš kurių matytųsi, kur ir kas Įrangą pristatė, susirašinėjimo elektroniniu paštu, įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė Įrangą, ieškovės parduotą UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, turėjo, iš kur ir kada buvo ją gavusi ir pan. Net liudytojų apklausti neprašo. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir po šių ieškovės atstovo argumentų, atsakovės atstovė nurodė jokių papildomų prašymų neturinti ir teikti neketinanti.

37.       Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; kt.).

38.       Nagrinėjamu atveju, teismas, ištyręs ir įvertinęs su visais ieškovės ginčijamais atsiskaitymais su atsakove susijusių įrodymų visumą, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog jie buvo atlikti be jokio pagrindo, nes šiuo atveju atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių jos gynybinę versiją, kad ginčo pavedimais ieškovė su atsakove atsiskaitė už tunelinį presą Paals Packpressen-Fabrik ir rotacinį būgną RD 40, kuriuos ieškovė įsigijo iš atsakovės, bei iš dalies atsiskaitė už šios įrangos pristatymo į Šalčininkus paslaugas. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje atsakovė neįrodė  jokių sutartinių santykių, kurie lemtų pagrindą atlikti ginčo pavedimus bendrai 43 840 Eur sumai, egzistavimo tarp jos ir ieškovės. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nurodytos sumos atsakovė iš ieškovės negalėjo ir neturėjo gauti, dėl to privalo ją ieškovei grąžinti CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl kitų klausimų

39.       Teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą grąžinti ją iš atsakovės kaip be pagrindo įgytas lėšas ir konstatavęs, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta jokio sandorio, kurio pagrindu ieškovė būtų turėjusi pervesti 43 840 Eur sumą, nesprendžia alternatyvaus ieškovės reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento tarp UAB „Juridinė paslauga“ ir UAB „Verenta“ sudarytą sutartį Nr. 2016-07-25/2 ir/ar kitą sandorį, kurio pagrindu UAB „Juridinė paslauga“ 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. bankiniais pavedimais pervedė į UAB „Verenta“ banko sąskaitą, atitinkamai, 12 900 Eur, 30 000 Eur ir 940 Eur, ir taikant restituciją priteisti ieškovei BUAB „Juridinė paslauga“ iš atsakovės UAB „Verenta“ 43 840 Eur, nes šalių argumentų dėl neegzistavusio sandorio galimo tariamumo vertinimas neturi teisinės prasmės.

40.       CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteisiamos sumos - 43 840 Eur, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2021 m. spalio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

41.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

43.       Ieškovė pateikė įrodymus apie byloje patirtas 2 350 Eur dydžio advokato padėjėjo pagalbos išlaidas, kurias prašo priteisti. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra protingos ir pagrįstos, dėl to priteistinos ieškovei iš atsakovės. Aplinkybė, kad ieškovės ieškinį advokato padėjėjas parengė dar negavęs praktikos vadovo sutikimo leisti jam atstovauti ieškovę teisme, priešingai nei teigia atsakovės atstovė, nepaneigia ieškovės teisės į tokių išlaidų atlyginimą, esant įrodymams, kad ieškinys parengtas advokato padėjėjo ir už tai ieškovė sumokėjo, nes pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti laikomos bylinėjimosi išlaidomis, į kurių atlyginimą jas patyrusi ieškovė turi teisę pretenduoti, net jei teisme procesinį dokumentą parengęs advokato padėjėjas jos ir apskritai nebūtų atstovavęs. Pastebėtina, kad šiuo atveju į teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovės nemokumo administratorė. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje. Šiuo atveju advokato padėjėjas, proceso eigoje įstojęs į bylą ieškovės atstovu, tokį leidimą, advokato – praktiko vadovo, jam išduotą 2021 m. lapkričio 29 d., pateikė.

44.       Trečiasis asmuo Krynicki Recykling S. A. nurodo patyręs 3 589,20 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas ir prašo jas priteisti iš atsakovės. Susipažinus su trečiojo asmens pateiktais įrodymais, matyti, kad 1080 Eur išlaidų patirta dėl susipažinimo su šalių pateiktais ir teismų byloje priimtais dokumentais. Byla nėra didelės apimties, nėra itin sudėtinga nei sprendžiamų teisinių klausimų, nei faktinių aplinkybių aspektu. Teismas atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo Krynicki Recykling S. A. aktyviai dalyvauja ieškovės bankroto procese, iš proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad šioje byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, ieškovės kreditorių, iniciatyva buvo atliktas ieškovės dokumentų tyrimas. Šiuose procesuose trečiąjį asmenį atstovavo tas pats advokatas E.Šimulis. Dėl to teismas sprendžia, kad už susipažinimą su bylos dokumentais trečiajam asmeniui prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė ir mažintina iki 700 Eur. Už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame trečiasis asmuo prašo 1200 Eur išlaidų atlyginimo. 2022 m. kovo 14 d. vykęs teismo posėdis truko 2 val. 33 min., jo metu byla išnagrinėta. Vadovaujantis Rekomendacijomis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2021 m. III ketvirčio VDU buvo 1598,10 Eur, už atstovavimą nurodytos trukmės teismo posėdyje galėtų būti priteistina maksimali 479,43 Eur suma. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, įvertinus advokato paaiškinimų, teiktų teismo posėdžio metu, trukmę, nagrinėtų klausimų sudėtingumą, bendra trečiajam asmeniui už advokato pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame priteistina suma mažintina iki 800 Eur. Informacijos apie advokatą užimtumą pateikimas telefonu teismo posėdžių sekretorei nelaikytinas teisine paslauga, už kurią proceso dalyvis įgytų teisę į išlaidų atlyginimą CPK 88 straipsnio prasme. Dėl to 9,60 Eur išlaidos, priskaičiuotos 2022-01-25 už komunikavimą su teismu dėl galimų teismo posėdžio datų, nepatenka į atlygintinas procese patirtas išlaidas CPK 88 straipsnio prasme, dėl to nepriteistinos. Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti 30 Eur už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimą. Tokių išlaidų teismas, be kita ko įvertinęs prašymo argumentus, nepripažįsta būtinomis, jos susijusios išimtinai su trečiojo asmens atstovo darbo organizavimu, o aplinkybė, kad teismas prašymą patenkino, savaime nekeičia tokio vertinimo. Dėl šio priežasties tokias išlaidos trečiajam asmeniui iš atsakovės taip pat nepriteistinos. Kitos trečiojo asmens nurodytos išlaidos laikytinos pagrįstomis, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, dėl to į jų atlyginimą iš atsakovės trečiasis asmuo teisę turi. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad trečiajam asmeniui Krynicki Recykling S. A. iš atsakovės priteistina 2 769,60 Eur (3589,20-380-400-9,60-30) advokato pagalbos išlaidų.

45.       Teismas šioje byloje patyrė 1,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Remiantis teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Dėl šios priežasties 1,86 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei iš atsakovo nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Juridinė paslauga“, juridinio asmens kodas 302890258, iš atsakovės UAB „Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, 43 840 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) be pagrindo įgytų lėšų, 6 proc. metines palūkanas nuo  priteistos 43 840 Eur  sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2021 m. spalio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Krynicki Recykling S. A., juridinio asmens kodas 519544043, iš atsakovės UAB „Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, 2 769,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                     Giedrė Čėsnienė