Administracinė byla Nr. A602-1876/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02870-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1; 56.1.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. ir trečiojo suinteresuoto asmens K. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai E. D. (toliau – ir pareiškėjai) ir K. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31).
2011 m. spalio 13 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Širvintų skyriaus įsakymu Nr. VĮ44-(14.44.2)-819 buvo patvirtintas E. D. ir K. D. rengtas projektas ūkininko sodybos vietai parinkti žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).
2012 m. liepos 24 d. pareiškėja pateikė prašymą Širvintų rajono savivaldybės administracijai išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti dėl pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų, kurie neturės bendros infrastruktūros su esama ūkininko sodyba sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).
2012 m. liepos 31 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 40-244 informavo pareiškėją, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ir Ūkininko ūkio įstatymo) 11 straipsnio 1 dalį, žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkui galima rengti vieną kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti. Pareiškėjos parengtas projektas žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus buvo patvirtintas 2011 m. spalio 13 d., todėl antrą planavimo sąlygų sąvadą atsisakoma išduoti (b. l. 4).
2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją, paaiškindama, kad sąlygų sąvadas reikalingas ne antro gyvenamojo namo vietai parinkti, bet pagalbiniams ir kitos paskirties pastatams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas turėtų būti tenkinamas (b. l. 18-19).
2012 m. rugsėjo 7 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (6.14)-13-2043 kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių dėl planavimo sąlygų išdavimo ūkininko sodybos vietai parinkti (b. l. 27-28).
2012 m. spalio 5 d. NŽT Širvintų skyrius raštu Nr. 44SD-(14.44.7)-611 informavo Širvintų rajono savivaldybės administraciją, kad Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 452.2 punkto nuostatos taikomos, kai jau yra pastatyta (esama) ūkininko sodyba. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. spalio 13 d. buvo patvirtintas pareiškėjos vieno žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti, bet sodyba nepastatyta, planavimo sąlygų išduoti pagalbiniams pastatams negalima (b. l. 35-36).
2012 m. spalio 9 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 40-309 informavo pareiškėją, kad sąlygų sąvado išduoti negalima, kadangi NŽT Širvintų skyrius 2012 m. spalio 5 d. raštu Nr. 44SD-(14.44.7)-611 atsisakė išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), rengti (b. l. 7).
Pareiškėjai E. D. ir K. D. 2012 m. lapkričio 12 d. teismui padavė skundą, prašydami: 1) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės 2012 m. spalio 9 d. raštu Nr. 40-309 pateiktą atsisakymą išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti, kuriuo būtų parinkta vieta pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams; 2) įpareigoti Širvintų rajono savivaldybę išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti, kuriuo būtų parinkta vieta pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams E. D. ir K. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2).
2013 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo K. D. procesinė padėtis jo sutikimu pakeista į trečiojo suinteresuoto asmens.
Pareiškėja E. D. skunde nurodė, kad nesutinka su sprendimu atsisakyti išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti. Paaiškino, kad sąvadą išduoti prašoma ne antrai ūkininko sodybai, bet jau suplanuotos sodybos pagalbinių pastatų statybai, kaip tai numato Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 452.2 punktas. Atsakovė sprendimą motyvavo tuo, kad planavimo sąlygų neišdavė NŽT Širvintų žemėtvarkos skyrius. Mano, kad žemėtvarkos skyriui neišdavus planavimo sąlygų, atsakovė privalėjo išduoti sąvadą su atitinkama žyma arba motyvuotai atsisakyti jį išduoti. Ginčijamas sprendimas šiuo atveju nėra motyvuotas.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 63-66) nurodė, kad minėtų taisyklių 452.2 punktas turėtų būti aiškinamas, kaip nustatantis, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pagalbinio ūkio pastatų vietai parinkti gali būti rengiamas, jei pastatai neturės bendros infrastruktūros su ūkininko sodyba. Reikalavimas turėti ūkininko sodybą tam, kad būtų galima rengti projektą pagalbiniams pastatams statyti, diskriminuoja ūkininkus, faktiškai vykdančius veiklą, bet neturintiems gyvenamojo namo kaime. Pareiškėja yra įregistravusi ūkininko ūkį, deklaravo žemės ūkio naudmenas ir laikomus gyvulius, pagalbinio ūkio pastatais siekiama užtikrinti sąlygas nedideliam kiekiui gyvulių laikyti.
Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13-17).
Nurodė, kad ginčo sklypui jau parengtas projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės dėl prašymų, kuriuose kalbama apie kitą žemės sklypą, nei nurodomas skundo reikalavimuose. Taigi skundo pagrindas iš esmės skiriasi nuo skundo reikalavimo. Paaiškino, kad 2011 m. spalio 13 d. buvo patvirtintas projektas ūkininko sodybos vietai parinkti žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), parengti ir išduoti specialieji reikalavimai, tokiu būdu įgyvendintas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 452.1 punktas. Pareiškėja 2012 m. liepos 24 d. prašė parinkti vietą žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros su esama ūkininko sodyba, t. y. prašė parengti projektą pagalbiniams statiniams, nors dar nėra pastačiusi sodybos. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 452.2 punkte nurodyta, kad projektas rengiamas pagalbiniams pastatams, neturintiems bendros infrastruktūros su esama sodyba. Dėl to pareiškėjai negalėjo būti išduotas planavimo sąlygų sąvadas pagal jos 2012 m liepos 24 d. prašymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42-45).
Nurodė, kad Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 452.2 punkto nuostatos taikomos, kai jau yra pastatyta ūkininko sodyba. Nagrinėjamu atveju pastatytos sodybos ginčo sklype nėra. Pažymėjo, kad minėtų taisyklių 161 punkte įtvirtinta nuostata, kad planavimo sąlygas rengianti institucija jų gali ir nepateikti per nustatytą terminą, bet tai neatima galimybės savivaldybės administracijai išduoti planavimo organizatoriams planavimo sąlygų sąvadą, nurodant, kad NŽT sąlygų nepateikė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundas atmestas.
Teismas konstatavo, kad 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymo) 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymo) ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
1999 m. gegužės 4 d. Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 (redakcija, galiojusi iki 2013 m. kovo 1 d.) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Taigi tais atvejais, kai kaimo teritorijoje statoma ūkininko sodyba arba pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai ne mažesniame kaip 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklype, gali būti rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas.
Vadovaujantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429, planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti pagal Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 priede pateiktą formą išduoda savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas – savivaldybės vyriausiasis architektas. Prieš išduodamas planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko sodybos vietai parinkti ar kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektui rengti, savivaldybės vyriausiasis architektas patikrina, ar asmens, pageidaujančio rengti projektą, ūkininko ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre bei ar žemės sklypas atitinka Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas ūkininko sodybos statybos sąlygas. Planavimo sąlygų sąvadas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas išduoti tokį sąvadą pateikiamas per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo gavimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2012 m. liepos 24 d. kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti planavimo sąlygų sąvadą žemėtvarkos projektui rengti, siekiant parinkti vietą pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatams.
Remiantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 452 punktu, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti rengiamas, kai: 452.1. parenkama vieta naujai ūkininko sodybai (gyvenamosios paskirties pastatui su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti); 452.2. parenkama vieta pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros (bendro kiemo, inžinerinių tinklų) su esama ūkininko sodyba.
Nustatyta, kad projektas ūkininko sodybos vietai parinkti žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas 2011 m. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros (bendro kiemo, inžinerinių tinklų) su esama ūkininko sodyba, kitame – 1,4478 ha ploto žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčas, kad ūkininko sodybos faktiškai dar nėra, nekyla. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, ūkininko sodyba – tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Nurodyta teisės nuostata taip pat patvirtina, kad tam, jog žemės sklypas būtų pripažintas ūkininko sodyba, jame turi būti pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas. Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lengvata statant ūkininko sodybą su kitais būtinais pastatais ar be jų. Kaip minėta, remiantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 452 punktu, žemėtvarkos projektas rengiamas arba naujai ūkininko sodybai statyti, arba, jei ūkininko sodyba jau yra, kitiems būtiniems pastatams pagal atitinkamas sąlygas. Toks aiškinimas atitinka Ūkininko ūkio įstatymu nustatytą teisinį reglamentavimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad išduoti planavimo sąlygų sąvadą rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, esant nurodytoms aplinkybėms, nebuvo pagrindo.
Ginčijamas sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad NŽT Širvintų skyrius atsisakė išduoti planavimo sąlygas nurodant, kad teisinis reguliavimas ir aplinkybės išdėstyti NŽT 2012 m. spalio 5 d. rašte. Minėtas raštas pridėtas prie ginčijamo sprendimo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakydama išduoti planavimo sąlygų sąvadą, remiasi motyvais, išdėstytais 2012 m. spalio 5 d. NŽT rašte, kuriame pateikiamas teisinis pagrindas, faktai ir argumentai. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas.
III.
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2013 m. balandžio 25 d. (pagal gavimo datą) pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas yra grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Dėl pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų statybos teisinio reglamentavimo. Pareiškėja remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi bei Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kuriuose įtvirtinta teisė ūkininkams statyti pagalbinius ūkio pastatus nepriklausomai nuo to, ar jie yra pasistatę ūkininko sodybą ar ne. Priešingu atveju būtų diskriminuojami ūkininkai faktiškai gyvenantys ne kaimo teritorijoje, jiems nesuteikiant galimybės statyti pagalbinius pastatus nerengiant detaliųjų planų.
Teigia, kad tokią išvadą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad „tais atvejais, kai kaimo teritorijoje statomi <..> pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo pastatai) ne mažesniame kaip 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties sklype, gali būti rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas“.
2. Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos taisyklių 452 punkto aiškinimo. Kaimo plėtros žemėtvarkos taisyklių 452 punktas expressis verbis nenustato reikalavimo prieš statant pagalbinius pastatus pasistatyti gyvenamąjį namą, kuris turi atitikti visus ūkininko ūkio įstatymo reikalavimus (būti ne mažesniame nei 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklype). Aptariama norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į aukštesnės galios teisės aktus – Teritorijų planavimo įstatymą ir Ūkininko ūkio įstatymą. Šiuose įstatymuose yra nustatytos tokios sąlygos, kad, nerengiant detaliųjų planų, ūkininkai galėtų statyti pagalbinius pastatus: 1) pastatai statomi žemės ūkio paskirties sklype; 2) žemės sklypo plotas yra didesnis nei 0,5 hektaro. Žemesnės galios teisės aktai negali paneigti įstatymuose įtvirtintų teisių, o gali tik nustatyti tokių teisių įgyvendinimo tvarką.
Pažymi, kad šiuo atveju net Kaimo plėtros žemėtvarkos taisyklių 452 punktas įtvirtina du kaimo plėtros žemėtvarkos projektų tipus: pagalbiniai pastatai su gyvenamuoju namu; tik pagalbiniai pastatai reikalingi ūkininko veiklai vykdyti. Kai pagalbiniai pastatai turi bendrą infrastuktūrą su esama sodyba – tokiu atveju rengiamas vieningas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Tuo tarpu, Kaimo plėtros žemėtvarkos taisyklių 452.2. punktas turi būti suprantamas kaip nustatantis, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pagalbinio ūkio pastatų vietai parinkti gali būti rengiamas tik tais atvejais, kai parengus tokį projektą, suplanuoti pastatai neturės bendros infrastruktūros su ūkininko sodyba (suplanuota ar esama).
Pirmosios instancijos teismo pateiktas minėtos normos aiškinimas diskriminuoja ūkininkus, kurie faktiškai vykdo veiklą, tačiau neturi gyvenamojo namo kaime, nes pagalbinius pastatus nerengiant detaliųjų planų suteikiama galimybė statyti tik tada, kai pastatytas gyvenamasis namas. Jokie teisės aktai nenustato pareigos prieš statant pagalbinius pastatus susiprojektuoti ir pastatyti gyvenamojo namo žemės ūkio paskirties žemės sklype.
3. Dėl ūkininko sodybos statuso. Širvintų rajono savivaldybė 2012 m. liepos 31 d. rašte Nr. 40-244 atsisakė išduoti planavimo sąlygų sąvadą remdamiesi tuo, kad jau yra patvirtintas vienas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, todėl sąlygų sąvado rengti antrą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą neišdavė. Šiuo aktu savivaldybė pripažino, kad parengtas projektas yra pakankamas pagrindas taikyti Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą draudimą statyti antrą ūkininko sodybą. Tokiu būdu savivaldybė pripažino pareiškėjos ūkininko sodybą, nes priešingu atveju ir draudimas statyti antrą sodybą neturėtų būti taikomas. Vėlesniuose savo raštuose savivaldybė nepagrįstai pradėjo laikytis pozicijos, kad ūkininko sodyba neegzistuoja ir tokią poziciją patvirtino pirmosios instancijos teismas. Taigi patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kuriuo leista pareiškėjai statyti ūkininko sodybą, negali būti aiškinamas kaip pagrindas taikyti Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą ir kartu nebūti pakankamu pagrindu teigti, kad ūkininko sodyba egzistuoja Kaimo plėtros žemėtvarkos taisyklių 452.2. punkto atžvilgiu. Pareiškėjos manymu, patvirtintas projektas turi būti prilyginamas esamai ūkininko sodybai.
4. Širvintų rajono savivaldybės kartu su atsiliepimu pateiktame 2012 m. balandžio 11 d. Žemės ūkio ministerijos rašte konstatuota, kad tuo atveju, jei ūkininkui kaimo plėtros žemėtvarkos projektu jau buvo parinkta vieta jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype ūkininko sodybai statyti, nei Ūkininko ūkio įstatyme, nei kituose teisės aktuose jokių apribojimų statyti kitame tam pačiam ūkininkui nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus be gyvenamosios paskirties pastato nerengiant detaliojo plano nenumatyta.
Širvintų rajono savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 13 d. (pagal gavimo datą) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime pažymima, kad Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.
Kaimo plėtros žemėtvarkos taisyklių 452 punktas numato, kada yra rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti: kai pagal 452.1. parenkama vieta naujai ūkininko sodybai (gyvenamosios paskirties pastatas ir pagalbiniai pastatai); kai pagal 452.2. punktą parenkama vieta pagalbinio ir kitos paskirties pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros su esama sodyba. 2011 m. spalio 13 d. NŽT Širvintų skyriaus įsakymu buvo patvirtintas pareiškėjų parengtas projektas ūkininko sodybos vietai parinkti žemės sklype.
Pareiškėja 2012 m. liepos 24 d. prašymu prašė parinkti vietą pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros su esama sodyba. Taigi pareiškėja prašė parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pagalbiniams statiniams, nors dar nėra pastačiusi ūkininko sodybos. Pareiškėjos atveju sodyba sklype yra tik suplanuota, bet dar nepastatyta.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, kaimo gyvenamosiose vietovėse statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Apeliantų planuojama statyba neatitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytų sąlygų, dėl to jie negali pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostata.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 13 d. NŽT Širvintų skyriaus įsakymu Nr. VĮ44-(14.44.2)-819 buvo patvirtintas E. D. ir K. D. rengtas projektas ūkininko sodybos vietai parinkti žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
2012 m. liepos 24 d. pareiškėja pateikė prašymą Širvintų rajono savivaldybės administracijai išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti dėl pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų, kurie neturės bendros infrastruktūros su esama ūkininko sodyba sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją, paaiškindama, kad sąlygų sąvadas reikalingas ne antro gyvenamojo namo vietai parinkti, bet pagalbiniams ir kitos paskirties pastatams.
2012 m. rugsėjo 7 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (6.14)-13-2043 kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių dėl planavimo sąlygų išdavimo ūkininko sodybos vietai parinkti.
2012 m. spalio 5 d. NŽT Širvintų skyrius raštu Nr. 44SD-(14.44.7)-611 informavo Širvintų rajono savivaldybės administraciją, kad Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 452.2 punkto nuostatos taikomos, kai jau yra pastatyta (esama) ūkininko sodyba. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. spalio 13 d. buvo patvirtintas pareiškėjos vieno žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti, bet sodyba nepastatyta, planavimo sąlygų išduoti pagalbiniams pastatams negalima.
2012 m. spalio 9 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 40-309 informavo pareiškėją, kad sąlygų sąvado išduoti negalima, kadangi NŽT Širvintų skyrius 2012 m. spalio 5 d. raštu Nr. 44SD-(14.44.7)-611 atsisakė išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), rengti.
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Širvintų rajono savivaldybės 2012 m. spalio 9 d. raštu Nr. 40-309 pateiktą atsisakymą išduoti planavimo sąlygų sąvadą ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybę išduoti planavimo sąlygų sąvadą.
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas proceso teisės normas, be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu kai kurių teisės aktų aiškinimu.
Pareiškėja yra ūkininkė, kurios ūkis yra įregistruotas 2008 m.
Pareiškėja E. D. kartu su jos sutuoktiniu K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo du ankščiau minėtus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja, būdama ūkininke, žemės ūkio paskirties sklypuose ketina statyti ūkininko sodybą, viename iš sklypų pareiškėja planuoja statyti ūkininko sodybą – gyvenamosios paskirties pastatą, kitame sklype – pagalbinio ūkio pastatus. Prieš pradedant statybą, pareiškėjos nurodytiems sklypams turi būti parengti teritorijų planavimo dokumentai.
Viename iš sklypų pareiškėjai yra parengtas teritorijų planavimo dokumentas – kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos, būtent gyvenamosios paskirties pastato, statybai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo antrame pareiškėjos sklype siekiant statyti ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatus.
Teisės aktų reikalavimai (kurie bus aptarti žemiau) bei byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad ginče dėl teritorijos planavimo, siekiant statyti ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatus, dalyvavo dvi valstybės institucijos – Širvintų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba, su kurių sprendimais turėtų būti siejamas atsisakymas rengti pareiškėjos prašomą teritorijos planavimo dokumentą. Nagrinėjamoje byloje atsakovu dalyvavo tik viena institucija – Širvintų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Institucija, kurios neigiamas administracinis sprendimas, daro tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, turėtų teisme dalyvauti atsakovu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, turėjo patraukti atsakovu Nacionalinę žemės tarnybą, net jeigu pareiškėja savo skunde ir nenurodė šios institucijos atsakovu. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundas nėra pareikštas tam atsakovui, kuris turėtų atsakyti pagal skundą, turėjo spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą, t. y. nagrinėjamu atveju dėl antrojo atsakovo įtraukimo į bylą (ABTĮ 37 str. 4 d., 54 str.). Pirmosios instancijos teismas, nesprendęs klausimo dėl tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą, padarė proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurių galėjo būti netesingai išspręsta byla, todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 str. 1 d., 141 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti padarytų pažeidimų, nes šalies pakeitimo klausimas susijęs, viena vertus, su pareiškėjo teise spręsti dėl reiškiamo reikalavimo apimties, kita vertus, su institucijos pareiga dalyvauti procese atsakovu su visomis teisėmis bei pareigomis.
Sprendžiant ginčą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pareiškėjos sklype siekiant statyti ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatus, pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę siekiant statyti statinius tikslinės žemės ūkio paskirties žemėje, pirmiausia turi būti rengiami detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2–3 p.). Tačiau įstatymuose yra numatytos išimtys, kada reikalavimas rengti detalųjį planą netaikomas.
Teritorijų planavimo įstatymo (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 2 d.) 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Ūkininko ūkio įstatymo (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d.) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia, kad ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta lengvata, išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią prieš vykdant statybą teritorijai turi būti rengiamas detalusis planas, lengvata nustatyta ūkininkui, ja yra supaprastinamas teritorijos planavimo procesas, tuo pačiu supaprastinamas ir ūkininko, kaip statytojo, teisių įgyvendinimas, tačiau yra nustatytos šios lengvatos įgyvendinimo sąlygos, t. y. šia lengvata galima pasinaudoti statant vieną ūkininko sodybą, žemės sklype ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Teisėjų kolegija pažymi, kad išimtys turi būti aiškinamos siaurai (lot. exceptiones non sunt extendae).
Pažymėtina, kad minėtas teisės aktų reikalavimų aiškinimas negali būti vertinamas kaip ribojantis nuosavybės teises, būtent ribojantis teisę statyti pastatus kitame žemės sklype, minėtu reglamentavimu ūkininkams nėra taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje ir Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lengvata, pagal kurią prieš statant ūkininko sodybą nėra reikalaujama parengti detalųjį planą. Minėtas reglamentavimas neužkerta kelio ūkininkui planuoti teritoriją ir vykdyti statybos procesą vadovaujantis bendromis taisyklėmis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad lengvatos ūkininkams statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliojo plano tikslas yra tam tikras ūkininkavimo palengvinimas ir skatinimas, tačiau ne statybos proceso skatinimas. Taigi aktualios įstatymų normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į minėtą tikslą.
Pažymėtina, kad tokią išvadą pagrindžia ir įstatymų leidėjo atliktas reguliavimo pakeitimas. Dėl statybų žemės ūkio pagrindinės tikslinės paskirties žemėje paminėtina, kad iki 2008 m. kovo 1 d. pagrindinės tokių statybų nuostatos buvo įtvirtintos Statybų privačioje žemėje reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 (Žin., 1995, Nr. 106-2379) (toliau – ir Reglamente). Reglamento 1.5 punkte buvo numatyta bendra taisyklė, kad vykdyti statybą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, o Reglamento 1.1–1.4 punktai numatė išimtis, kada minėtos taisyklės galima nesilaikyti – išimtys buvo susijusios su nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio sodybų statybomis. Reglamento 1.4 punktas nustatė, kad privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus), o atidalytą žemės sklypą nustatytąja tvarka įregistravus kaip ūkininko ūkio žemėnaudą, jame nustatytąja tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo konstatavęs, kad teisės aktai neįtvirtina aiškaus draudimo ūkininkui kurti ne vieną naują ūkininko ūkio sodybą skirtinguose žemės sklypuose, kurie yra įregistruoti kaip ūkininko ūkio žemėnauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5–685/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši praktika yra nebeaktuali šiuo metu, nes aptartas Reglamentas neteko galios 2008 m. birželio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 616 (nuo 2008 m. liepos 4 d.). 2008 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 8-1, 11 straipsniais įstatymu (Žin., 2008, Nr. 10-336) Ūkininko ūkio įstatymas buvo papildytas naujomis sąvokomis (apibrėžta, kas yra ūkininko sodyba) bei įstatymas papildytas 11 straipsniu, kuriame įtvirtintos ūkininko sodybos statybos sąlygos. Minėtais pakeitimais buvo aiškiai įtvirtinta, kad ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą taip pakeičiant iki tol galiojusį neaiškumą.
Detaliau įstatymuose numatytos teisės įgyvendinimą reglamentuoja Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (toliau – ir Taisyklės). Pažymėtina, kad Taisyklių 452 p. aiškiai nustato du atvejus, kada gali būti rengiamas žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti: renkant vietą naujai ūkininko sodybai arba renkant vietą pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatams, su sąlyga, kad šie pastatai neturės bendros infrastruktūros su jau esama sodyba.
Nagrinėjamoje byloje aktualus aptartas antrasis atvejis, įtvirtintas Taisyklių 452.2 punkte, nes pareiškėja kreipėsi dėl pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų statybos, su sąlyga, kad šie pastatai neturės bendros infrastruktūros su esama sodyba. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde teisingai pabrėžiama, kad Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į aukštesnės galios teisės aktais (Teritorijų planavimo įstatymo, Ūkininko ūkio įstatymo) nustatytą reguliavimą. Pažymėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta ūkininko sodybos samprata – tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Pagal šią sąvoką ūkininko sodyba apima tiek gyvenamąjį pastatą, tiek ir pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus. Sąvokoje taip pat atsispindi, kad ūkininko sodyba statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ne keliuose sklypuose. Tačiau taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo, kad, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, norint statyti pagalbinius pastatus ūkininko sodyba būtų jau pastatyta.
Taisyklės nustato kaimo plėtros projekto rengimo tvarką bei paskirsto institucijų funkcijas šiame procese. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu prašymas išduoti planavimo sąlygų sąvadą pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktorius, nagrinėjantis prašymą dėl kaimo plėtros projekto rengimo ūkininko sodybos vietai parinkti, kreipiasi į apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių dėl planavimo sąlygų išdavimo (Taisyklių 16.1 p., 7.3 p.). Savivaldybės administracijos direktorius, išsprendęs klausimą dėl planavimo sąlygų išdavimo, t. y. kreipęsis į Taisyklėse nustatytas institucijas su prašymais dėl planavimo sąlygų išdavimo, sprendžia, ar išduoti planavimo sąlygų sąvadą. Nagrinėjamu atveju planavimo sąlygas atsisakė išduoti teritorinis žemėtvarkos skyrius, todėl savivaldybės administracijos direktorius atsisakė išduoti planavimo sąlygų sąvadą. Taigi administracinius sprendimus priėmė dvi valstybės institucijos, tačiau atsakovu byloje dalyvavo tik viena institucija. Todėl teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos E. D. ir trečiojo suinteresuoto asmens K. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius