Administracinė byla Nr. A-4174-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01076-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas O. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai), 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Šioje laisvės atėmimo įstaigoje jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas, patalpose trūko gryno oro, buvo perteklinė drėgmė, todėl luposi tinkas, veisėsi tarakonai. Dėl šių netinkamų sąlygų pareiškėjas patyrė fizinių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė ir sveikata, pareiškėjas tapo dirglus, jautė baimę aplinkai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas atvyko į Pataisos namus ir buvo paskirtas gyventi į trečio sektoriaus gyvenamąsias patalpas: nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. kovo 5 d.  – į 7 būrį, nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 31 d.  – į 4 būrį. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus jis keturis kartus atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose.
5. Atsakovas pažymėjo, jog ne visada visos patalpose esančios miegamosios vietos yra užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau, t. y. vienam asmeniui nustatyta minimali bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos ploto norma nebuvo pažeista. Teisės aktai nenumato, kad tokiu atveju lovų ir kito inventoriaus užimamas plotas turi būti išskaičiuotas iš bendro patalpos ploto. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, yra vėdinamos per langus ir ventiliacijos angas. Pataisos namai palaiko tinkamą temperatūros ir drėgmės nuteistųjų gyvenamosiose patalpose balansą. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pataisos namai yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kurios pagrindu įstaigos objektuose įgyvendinamos (du kartus per mėnesį ar pagal poreikį) kenkėjų kontrolės priemonės.
6. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodytos ligos (peršalimas, veido sumušimas, stuburo juosmens skausmas ir kt.) nėra gyvybiškai pavojingos, o į Psichologinę tarnybą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų jis nesikreipė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė savo paaiškinimų apie tai, kad jo teisės ar orumas atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo pažeisti, ir neįrodė, jog Pataisos namai nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, tuo (veikimu ar neveikimu) padarydami pareiškėjui žalą, pakenkdami jo sveikatai.
7. Atsakovas pabrėžė, jog Pataisos namai laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos įstatymuose. Pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau aiškiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

II.

8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo O. J. skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų, 1 095 Eur neturtinei žalai atlyginti.
9. Ištyręs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad laikotarpiais: nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. kovo 5 d., nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 10 d., nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. kovo 21 d., nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 17 d. ir nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 21 d. pareiškėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui nustatyta gyvenamojo ploto norma.
10. Teismas nustatė ir tai, kad nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 4 būrio 5 gyvenamąją patalpą. Atsakovas pateikė duomenis, kad 4 būrio 5 gyvenamosios patalpos plotas 32,76 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 6,5 kv. m gyvenamojo ploto. Tačiau pareiškėjas su minėtomis aplinkybėmis nesutiko ir pateikė į bylą 4 būrio 5 patalpos planą Nr. 63-3929, 2015 m. lapkričio 5 d. patvirtintą 3-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko, bei 4 būrio 5 patalpos budėjimo grafiką Nr. 63-1429, patvirtintą 2015 m. balandžio 14 d. Remdamasis šių įrodymų visuma teismas padarė išvadą, kad Pataisos namų 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų, gyveno 12 asmenų. Tokiu atveju pareiškėjui būnant 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje teko 2,73 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovas 2018 m. vasario 9 d. paaiškinime Nr. S-3155 nurodė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai yra nepatvirtintos kopijos, kad atsakovas tokių dokumentų pareiškėjui niekada neteikė, tačiau pats nenurodė, kiek konkrečiai miegamųjų vietų 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 31 d.).
11. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ginčui aktualiu laikotarpiu 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje gyvenusių 12 nuteistųjų nepaneigus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas pripažino, kad per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (iš viso 746 dienas, išskyrus 15 parų, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose), pareiškėją apgyvendinus 3 sektoriaus bendrabučio tipo 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, jam teko 2,73 kv. m ploto, todėl teisė į pareiškėjui priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko 0,37 kv. m ploto) ir toks pažeidimas iš viso truko 746 dienas.
12. Teismas pabrėžė, jog nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenumato, jog į šių Taisyklių 111.1 punkte nurodytą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą (3,1 kv. m) neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017). Todėl teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai, nuteistųjų reikmenys, asmeniniai daiktai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.
13. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad gyvenamose patalpose buvo drėgna, veisėsi tarakonai, trūko gryno oro, teismas nurodė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pataisos namų bendrabučio tipo patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, blogos ventiliacijos. Taip pat byloje nėra Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl vertindamas bylos faktinius duomenis, teismas negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas dėl bendrabučio tipo patalpų blogos ventiliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Šiuo atveju teismas nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (blogos ventiliacijos) buvo kreipęsis į įgaliotas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios.
14. Atsižvelgdamas į UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, teismas nurodė, kad jam nekelia abejonių, jog Pataisos namai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimą.
15. Pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulę emocinę, psichologinę neturtinę žalą, nepridėjo jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o atsakovas į bylą pateikė Psichologinės tarnybos 2016 m. birželio 29 d. pažymą Nr. 73(3)-123, kad pareiškėjas dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos, kuri kenkia jo sveikatai, nesikreipė. Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu rodo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl peršalimo, veido sumušimo, stuburo juosmeninės dalies skausmo, nosiaryklės uždegimo, kairio kelio sąnario sumušimo, nugaros raumenų patempimo ir kt., pagal poreikį buvo konsultuotas gydytojo odontologo, todėl, teismo įsitikinimu, nepatvirtintas netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikis pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
16. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio aspektu teismas pabrėžė, kad pareiškėjui ilgą laiką – 746 paras, teko mažiau ploto nei priklauso pagal teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, iki nacionalinių teisės aktų garantuojamos normos jam trūko nedaug ploto – 0,37 kv. m, pareiškėjas yra jaunas žmogus, todėl buvimo Pataisos namuose laikotarpiu turėjo galimybę Pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Taigi ribota erdvė iš dalies buvo kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve.
17. Vadovaudamasis pirmiau išdėstytais argumentais teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui miego metu tenkantį santykinai mažesnį gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži miegamojo išmatavimai bei suteikta judėjimo laisvė. Teismas nenustatė, kad bausmės atlikimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) pareiškėjas skundėsi Pataisos namų administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatyta, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų nuteistųjų. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažino, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
18. Kita vertus, teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir trukmę, teismas priteisė pareiškėjui 1 095 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

19. Pareiškėjas O. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20. Atsakovas turėjo įrodyti, kad 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje nebuvo drėgmės ir pelėsio, t. y. būtent jam teko pareiga paneigti priešingus pareiškėjo paaiškinimus.
21. 746 dienas pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m grindų ploto, todėl yra pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir priteisti už jį adekvačią piniginę kompensaciją.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pataisos namų, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad:
23. Teismas, nustatydamas pažeidimą per 2014 m. kovo 5 d. – 2016 m. kovo 31 d. laikotarpį, rėmėsi ne Pataisos namų parengtais oficialiais dokumentais, o pareiškėjo pateikta abejotino autentiškumo pažyma.
24. Pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme bei kitose erdvėse.
25. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat kinta (miegamasis kambarys ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos).
26. Pareiškėjo argumentai dėl patalpose vyraujančios drėgmės ir parazitų yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti subjektyvia jo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.
27. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistiems interesams apginti, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

28. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pareiškėjui O. J. iš Lietuvos valstybės dėl to, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija neužtikrino pareiškėjui teisės aktais nustatytų bausmės atlikimo sąlygų per laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. kovo 31 d.
29. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties išaiškinimus įvertinęs administracinio ginčo šalių pateiktus kitus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (iš viso 746 paras), nebuvo užtikrinta teisė gyventi nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose (Taisyklių 111.1 punkte įtvirtintos ploto normos požiūriu jam trūko 0,37 kv. m asmeninės gyvenamosios erdvės), o kitoje dalyje pareiškėjo nusiskundimus pripažino nepagrįstais.
30. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tiek pareiškėjas, nesutinkantis su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu už 746 dienų trukmės pažeidimą, tiek atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pataisos namų, kurio apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo konstatavimas.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo apeliacinio skundo teiginius dėl teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą ta apimtimi, kuria buvo tenkintas skundas, pažymi, jog nors atsakovas kelia abejonių pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu ir patikimumu, tačiau neginčija faktinės aplinkybės, jog laikydamas pareiškėją 4 būrio 5 patalpoje neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigotas veikti, t. y. neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų teisės aktuose nurodytą gyvenamąjį plotą, ir šiuo pagrindu pats, pasinaudodamas teise į apeliaciją, reikalauja pripažinti pažeidimą.
33. Patikrinusi bylos medžiagą ir vadovaudamasi teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nepaneigti pareiškėjo paaiškinimai, susiję su jo 2014 m. kovo 5 d. – 2016 m. kovo 31 d. buvimu neremontuotoje, drėgnoje, buitiniais parazitais užkrėstoje 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje. Vien tik sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopijos pateikimas į bylą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pakankamas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos išties buvo tinkamos (nebuvo perteklinės drėgmės ir kenkėjų, netrupėjo vidaus sienų apdaila bei pan.).
34. Kitus pirmosios instancijos teismo motyvus teisėjų kolegija palaiko, todėl dėl jų atskirai nepasisakys.
35. Vertindama administracinio ginčo šalių argumentus dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
36. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą ir kt.).
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
38. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
39. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
40. Dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir priteistinos lėšų sumos dydžio visų pirma pažymėtina, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių duomenų, esančių konkrečioje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo orientyrus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad 3 000 Eur dydžio suma šiuo atveju būtų proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo O. J. patirtai skriaudai atlyginti.
42. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimas apskųstoje dalyje keičiamas, padidinant pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui O. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius