Civilinė byla Nr. e2A-124-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00126-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 30 d. 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ELEKTROSKYDAS“ patikslintą ieškinį atsakovams A. S. ir S. G. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „ELEKTROSKYDAS“ (toliau – ir ieškovė, ir bendrovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti: 1) iš atsakovo A. S. 391 504,32 Eur žalos atlyginimą, 2) iš atsakovo S. G. 206 694,54 Eur žalos atlyginimą, 3) iš abiejų atsakovų  – 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 8 d. Atsakovas A. S. nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 4 d. buvo ieškovės vadovas, taip pat nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 8 d. – ieškovės akcininkas, kuriam priklausė 60 proc. akcijų. Atsakovas S. G. nuo 2018 m. sausio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės vadovas. Jam nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 9 d. priklausė 40 proc. akcijų, nuo 2018 m. sausio 9 d. – 100 proc. akcijų.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1757-640/2021, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi palikta nepakeista, BUAB „ELEKTROSKYDAS“ bankrotą pripažino tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Nutartyse konstatuota, kad BUAB „ELEKTROSKYDAS“ finansinė būklė 2015 m. gruodžio 31 d. atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus nemokumo kriterijus ir bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki, 2015 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties 25–26 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties 39–40 punktai).

4.       Byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. ne vėliau kaip 2016 m. vasario 15 d. turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „ELEKTROSKYDAS“ iškėlimo, bet šios pareigos neįvykdė. Atsakovo S. G. paskyrimo ieškovės vadovu diena – 2018 m. sausio 5 d. laikytina atskaitos tašku, nuo kurio iš S. G. turėtų būti pradėti skaičiuoti bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams padaryti nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-342-912/2022 54–55 punktai).

5.       Atsakovo A. S. veiksmais (neveikimu) padaryta žala laikytini laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2018 m. sausio 4 d. atsiradę nauji kreditorių finansiniai reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių, palūkanų forma). Ieškovė įrodinėdama žalos dydį rėmėsi Didžiosios knygos duomenimis ir pagal šiuos duomenis ieškovei iš atsakovo A. S. turi būti priteistas 391 504,32 Eur žalos atlyginimas, kurį sudaro skirtumas tarp ieškovės buvusių įsipareigojimų 2016 m. vasario 16 d. (270 451,01 Eur) ir ieškovės įsipareigojimų 2018 m. sausio 4 d. (661 955,33 Eur).

6.       Atsakovo S. G. veiksmais (neveikimu) padaryta žala laikytini laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2019 m. vasario 8 d. atsiradę nauji kreditorių finansiniai reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių, palūkanų forma). Remiantis Didžiosios knygos duomenimis, ieškovei iš atsakovo S. G. turi būti priteistas 206 694,54 Eur žalos atlyginimas, kurį sudaro skirtumas tarp ieškovės įsipareigojimų 2018 m. sausio 5 d. (662 225,06 Eur) ir ieškovės įsipareigojimų 2019 m. vasario 8 d. (868 919,60 Eur).

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1694-580/2021 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „ELEKTROSKYDAS“ iš atsakovų žalą: iš A. S. – 168 575,22 Eur, iš S. G. – 80 399,61 Eur ir po 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovų A. S. 1 273,69 Eur ir S. G. 599,39 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei žyminį mokestį iš atsakovų: A. S. – 1 932,56 Eur, S. G. – 909,44 Eur; pakeitė Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

8.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-342-912/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį dėl ieškovei BUAB „ELEKTROSKYDAS“ iš atsakovų A. S. ir S. G. priteistų žalos dydžių ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-2407-430/2022 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „ELEKTROSKYDAS“ iš atsakovo S. G. 70 612,37 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 582,25 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį šio atsakovo atžvilgiu atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo S. G. 1 284 Eur žyminį mokestį. Ieškinį atsakovo A. S. atžvilgiu paliko nagrinėti atskiroje civilinėje byloje Nr. e2-2407-430/2022.

10.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1073-798/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą už akių ir perdavė bylos dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo S. G. pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagal šią bylos dalį užregistruota civilinė byla Nr. e2-3573-661/2022. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2407-430/2022 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-3573-661/2022 (aktualus bylos Nr. e2-1473-661/2023).

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

11.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė: 1) ieškovei iš atsakovo A. S. 391 504,32 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas; 2) ieškovei iš atsakovo S. G. 206 694,54 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas; 3) valstybei iš atsakovų A. S. 3 911 Eur ir S. G. 2 525 Eur žyminį mokestį. 2023 m. lapkričio 13 d. papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovų A. S. 8 089,72 Eur ir S. G. 4 270,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nusprendė, kad atsakovo A. S. veiksmais (neveikimu) padaryta žala laikytini laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2018 m. sausio 4 d. (atsakovo S. G. atitinkamai nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2019 m. vasario 8 d.) atsiradę nauji kreditorių finansiniai reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių, palūkanų forma). Pagal Didžiosios knygos duomenis, 2016 m. vasario 16 d. BUAB „ELEKTROSKYDAS“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 270 451,01 Eur, 2018 m. sausio 4 d. – 661 955,33 Eur, 2018 m. sausio 5 d. – 662 225,06 Eur, 2019 m. vasario 8 d. – 868 919,60 Eur. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo A. S. 391 504,32 Eur žalos atlyginimą, o iš atsakovo S. G. – 206 694,54 Eur žalos atlyginimą.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepakanka įrodymų konstatuoti kreditorių kaltę dėl žalos atsiradimo ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalį bei sumažinti priteistinos žalos dydį.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

14.       Apeliaciniame skunde atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas ir priteista ieškovei iš atsakovo A. S. 391 504,32 Eur žalos atlyginimas, ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „ELEKTROSKYDAS“ reikalavimą dėl 391 504,32 Eur dydžio žalos atlyginimo iš atsakovo A. S. priteisimo atmesti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalis, kuriomis iš apelianto ieškovei buvo priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 3 911 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

14.1.                      Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, iš esmės sprendė bei pasisakė tik dėl vienos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos buvimo ir jos dydžio, nes laikė, kad visos kitos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos jau yra nustatytos šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi, nors iš šios apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ne tik dėl anksčiau nagrinėjant bylą netinkamai nustatyto žalos dydžio, bet ir dėl netinkamai nustatyto priežastinio ryšio (nutarties 71 ir 74 punktai.). Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo spręsti ir pasisakyti ne tik dėl žalos (jos fakto ir dydžio), bet ir dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir apelianto veiksmų (neveikimo).

14.2.                      Pirmosios instancijos teismo atliktas žalos dydžio apskaičiavimas negali būti laikomas pagrįstu, nes: 1) pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties 74 punkte išdėstytą nurodymą pakartotinio bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo būti nustatyta ir įvertinta, „konkrečiai kurie kreditorių finansiniai reikalavimai padidėjo ar atsirado laikotarpiu po faktinio apeliantės nemokumo ir kiekvieno atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo pažeidimo momentų, t. y. nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2018 m. sausio 4 d. ir nuo 2018 m. sausio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo“; 2) kai kurie didžiosios knygos duomenys neatitinka pirminių buhalterinių duomenų, kas kelia abejonių didžiojoje knygoje nurodytų suvestinių duomenų patikimumu; 3) teismas, apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį, turėjo įvertinti ne tik ieškovės įsipareigojimus, buvusius atitinkamu teisiškai reikšmingu laikotarpiu, bet ir ieškovės šiuo laikotarpiu turėtą turtą bei jo vertę; 4) visi ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai (išskyrus BUAB „Ekopakuotė“ 3 324,58 Eur dydžio reikalavimą) atsirado jau vėlesniu laikotarpiu, kai apeliantas nebuvo nei ieškovės vadovu, nei akcininku.

14.3.                      Ieškovės negalėjimas atsiskaityti su didžiaisiais savo kreditoriais buvo ilgalaikis, todėl šie kreditoriai negalėjo nežinoti, jog ieškovė turi rimtų mokumo problemų. Teismas, vertindamas įsipareigojimų vykdymą esamiems ieškovės kreditoriams, turėjo įvertinti byloje liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus, kad atsiskaitymai dažnai vykdavo tarpusavio užskaitų, o ne įprastu būdu. Joks vidutiniškai apdairus ir rūpestingas verslininkas, matydamas, kad jo kontrahentas neturi galimybių tinkamai ir laiku vykdyti savo mokėjimo prievolių, tokių prievolių apimties eilę metų nedidintų, tačiau didieji ieškovo kreditoriai elgėsi priešingai, todėl taip pat privalo prisiimti tokių veiksmų neigiamas pasekmes. Apelianto vertinimu, CK 6.248 straipsnio 4 dalies normos taikymui nebūtini aktyvūs kreditoriaus veiksmai, užtenka to, kad jis turėjo galimybę užkirsti kelią tam tikrai žalai, tačiau nesiėmė veiksmų jai užkirsti kelią ar bent jau ją sumažinti.

15.       Atsiliepime į atsakovo A. S. apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti ir priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 

15.1.                      Sprendžiant apelianto civilinės atsakomybės klausimą, teisiškai nėra reikšminga, kurie iš kreditorių finansinių reikalavimų, buvusių 2018 m. sausio 4 d., liko iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo, nes nuo 2018 m. sausio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės vadovu buvo atsakovas S. G.. Todėl, sprendžiant apelianto civilinės atsakomybės klausimą, yra teisiškai reikšmingas tik apelianto vadovavimo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2018 m. sausio 4 d. susidaręs ieškovės įsipareigojimų pokytis (padidėjimas).

15.2.                      Įvertinus tai, kad abu atsakovai pripažino, jog ieškovės apskaitos duomenys yra teisingi ir jų jokia apimtimi neginčijo, bei pripažinus ieškovės bankrotą tyčiniu, yra preziumuojamos civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys, šioje byloje yra pagrįstas pagrindas vadovautis ieškovės didžiosios knygos duomenimis ir preziumuoti, kad žalos dydis, apskaičiuotas pagal Didžiosios knygos duomenis, yra teisingas.

15.3.                      Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantas neginčija nei ieškovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų buvusių 2016 m. vasario 16 d., nei 2018 m. sausio 4 d.

15.4.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad šioje byloje reikia papildomai įvertinti, kiek ir kokių konkrečių tiekėjų įsipareigojimų atsirado bei padidėjo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d., iki 2018 m. sausio 4 d., įvertinus tai, jog byla jau tris kartus buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir tai, jog byloje yra surinkti įrodymai šioms aplinkybėms nustatyti, tai gali nustatyti apeliacinės instancijos teismas.

15.5.                      Nei kasacinio teismo praktikoje, nei šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo pateiktuose išaiškinimuose nėra nurodyta, kad, nustatant apelianto neteisėtais veiksmais padarytą žalos dydį, turi būti vertinamas ir ieškovės turtas. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2018 m. sausio 4 d. ieškovės įsipareigojimai padidėjo 457 183,45 Eur ir sumažėjo ieškovės turtas 111 708,19 Eur.

15.6.                      Nors pagal bylos duomenis matyti, kad pagrindinės ieškovės kreditorės – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrobalt“, UAB „Dogas“, UAB „Elstila“ 2016 – 2018 metais toliau tiekė prekes nepaisant ieškovės pradelstų skolų, kaip šioje byloje jau išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutarties 67 – 70 punktuose, tai nėra pagrindas konstatuoti kreditorių kaltę dėl žalos atsiradimo. Byloje nėra duomenų, jog kreditorės žinojo apie ieškovės nemokumą prisiimdamos riziką ir tai, kad ieškovė savo prievoles kreditoriams vykdė būsimų kreditorių sąskaita ir iš pirkėjų gautas sumas naudojo senesnių skolų dengimui.

15.7.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad ieškovės kreditoriai nebuvo pakankamai apdairūs ir spręstų dėl ieškovei iš apelianto priteisto žalos atlyginimo sumažinimo, būtina įvertinti, jog ieškovės bankrotas buvo tyčinis, t. y. kad atsakovai savo tyčiniais veiksmais privedė bendrovę prie bankroto ir tuo kreditoriams padarė žalą. Taip pat šioje byloje ieškovė iš apelianto prašo priteisti ne visą 457 183,45 Eur žalos atlyginimą, o tik 391 504,32 Eur, t. y. jau sumažinta apelianto civilinė atsakomybė. Ieškovės nuomone, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad ir kreditoriams tenka dalis kaltės dėl padarytos žalos, iš apelianto priteistas 391 504,32 Eur žalos dydis galėtų būti sumažintas ne daugiau kaip 10 procentų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, pažymėdamas, kad teismo sprendimas, priimtas atsakovo S. G. atžvilgiu, nėra skundžiamas. 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

18.       Atsakovas A. S. nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 4 d. buvo UAB „ELEKTROSKYDAS“ vadovu, taip pat nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 8 d. – UAB „ELEKTROSKYDAS“ akcininku, kuriam priklausė 60 proc. akcijų. Atsakovas S. G. nuo 2018 m. sausio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „ELEKTROSKYDAS“ vadovu. Jam nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 9 d. priklausė 40 proc. bendrovės akcijų, nuo 2018 m. sausio 9 d. – 100 proc. akcijų.

19.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-1757-640/2021), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-853-553/2021) palikta nepakeista, BUAB „ELEKTROSKYDAS“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Nurodytomis nutartimis nustatyta, kad UAB „ELEKTROSKYDAS“ tapo nemokia nuo 2015 m. gruodžio 31 d.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-342-912/2022, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalis dėl ieškovei BUAB „ELEKTROSKYDAS“ iš atsakovų A. S. ir S. G. priteistos žalos atlyginimo  dydžio ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuota, kad nagrinėjamojoje byloje nustačius, jog BUAB „ELEKTROSKYDAS“ nemokumo momentas yra 2015 m. gruodžio 31 d., atsakovas A. S., kaip bendrovės vadovas, ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. turėjo pareigą žinoti, jog BUAB „ELEKTROSKYDAS“ nemoki ir nedelsdamas imtis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų. Dėl to pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, A. S. privalėjo inicijuoti BUAB „ELEKTROSKYDAS“ bankroto bylą ne vėliau kaip per 45 dienas, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. nuo dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, jog BUAB „ELEKTROSKYDAS“ yra nemoki (nutarties 53 punktas).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

21.       Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 41 punktas).

22.       Pirmosios instancijos teismas atsakovui A. S. civilinę atsakomybę pritaikė ir ieškovės patirtos žalos dydį nustatė iš esmės remdamasis aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir dėl šio atsakovo (buvusio ieškovės vadovo) veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų procesiniuose sprendimuose, kurie turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, yra konstatuoti atsakovo A. S. nesąžiningi, neteisėti, kalti veiksmai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokia dalimi ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimas, atsiradęs laikotarpiu po faktinio ieškovės nemokumo ir atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo momento, t. y. nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2018 m. sausio 4 d. (atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu) nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo neatliktais veiksmais (nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo), teismas konstatavo, jog atsakovas turi atlyginti visą ieškovės nurodytą 391 504,32 Eur žalą, kurią sudaro skirtumas tarp buvusių ieškovės įsipareigojimų 2016 m. vasario 16 d (270 451,01 Eur) ir ieškovės įsipareigojimų 2018 m. sausio 4 d. (661 955,33 Eur).

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovei nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).

24.       Taigi, dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.

25.       Nagrinėjamu atveju apelianto A. S. civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė – jau yra nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1757-640/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi, kuriomis ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu.

26.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-342-912/2022 panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalis dėl ieškovei BUAB „ELEKTROSKYDAS“ iš atsakovų A. S. ir S. G. priteistos žalos dydžio ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors minėtos nutarties 71 ir 74 punktuose apeliacinės instancijos teismas kalba apie netinkamai nustatytą iš atsakovų priteistinos žalos dydį ir priežastinį ryšį, tačiau byla nagrinėti iš naujo perduota tik dėl vienos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos buvimo ir jos dydžio nustatymo. Todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartyje apibrėžtą nurodymą.

27.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama bendrovės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė bendrovę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis. Jei bendrovės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 47 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

28.       Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 48 punktas).

29.       Šiuo atveju, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 9 d. nutartimi perdavus bylą dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio iš naujo nagrinėti ir ieškovei patikslinus ieškinį, atsakovams, tarp jų – ir apeliantui, buvo sudarytos procesinės galimybės pateikti (patikslinti) savo poziciją, siekiant paneigti prezumpcijas tiek dėl žalos dydžio, tiek dėl priežastinio ryšio buvimo. Atsakovai pasinaudojo šia teise ir galimybe bei paprašė kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais ieškovės kreditorių atstovus. Pirmosios instancijos teismas prašymą patenkino ir, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą bei įvertinti priežastinio ryšio šioje byloje buvimą, ieškovės kreditorių kaltės dėl padidėjusių ieškovės įsipareigojimų per atitinkamus laikotarpius buvimą, teismo posėdžio metu apklausė atsakovų pasiūlytus liudytojus (ieškovės kreditorių atstovus) ir teismo sprendime pasisakė dėl kreditorių kaltės ieškovės žalos atsiradimui. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, iš esmės papildomai atliko priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų atsakovų veiksmų įvertinimą bei padarė atitinkamas išvadas.

30.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateikta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, iš esmės sprendė bei pasisakė tik dėl vienos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos buvimo ir jos dydžio, nes tai neatitinka tikrovės. Priešingai, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, atsakovai, siekdami paneigti priežastinį ryšį tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų, pateikė prašymą byloje apklausti liudytojus, teismas prašymą patenkino, liudytojus apklausė, jų parodymus įvertino ir dėl šio klausimo pasisakė teismo sprendime. Kitų prašymų ar įrodymų, kuriais būtų siekiama paneigti priežastinio ryšio prezumpciją, atsakovai nepateikė, o apeliacinio skundo teiginiais iš esmės siekia perkelti ieškovei atsakovams tenkančią įrodinėjimo naštą dėl priežastinio ryšio egzistavimo. Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė bankrutavusios bendrovės nemokumo administratorė, kuri faktiškai atstovauja šios bendrovės kreditorių interesams, t. y. siekia priteisti žalos atlyginimą iš atsakingo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą už tyčinį bankrotą asmens – buvusio įmonės vadovo (atsakovo) tam, kad būtų galima atsiskaityti su kreditoriais.

31.       Taigi atsakovui, kaip buvusiam ieškovės vadovui, kuris teismo sprendimu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, teko procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas. Atsakovui šios prezumpcijos nepaneigus, pirmosios instancijos teismui nebuvo poreikio atskirai pasisakyti dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir teismo nustatytos žalos egzistavimo.

Dėl ieškovei iš atsakovo (apelianto) priteistinos žalos dydžio

32.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021 42 punktas). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jeigu ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 33 punktas).

33.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartyje, kuria bylos dalis dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė: „Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas BUAB „ELEKTROSKYDAS“ vadovu buvo iki 2018 m. sausio 4 d., o atsakovas S. G. – nuo 2018 m. sausio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo, apelianto A. S. veiksmais (neveikimu) padaryta žala laikytini laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2018 m. sausio 4 d., o atsakovo S. G. – nuo 2018 m. sausio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių, palūkanų forma).“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-342-912/2022 60 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo nustatyti ieškovei priteistinos žalos dydį, tai teismas ir padarė priteisdamas iš apelianto 391 504,32 Eur žalos atlyginimą.

34.       Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo ieškovei priteistos žalos dydžiu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino konkrečių ieškovės kreditorių reikalavimų atsiradimo ir padidėjimo per atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpį bei šių reikalavimų tapimą finansiniais reikalavimais ieškovės bankroto byloje. Apeliantas skunde akcentuoja ieškovės pateiktų Didžiosios knygos duomenų nesutapimą su pirminiais buhalteriniais dokumentais ir poreikį, nustatant priteistinos žalos dydį, vertinti net tik ieškovės buvusius įsipareigojimus, bet ir turėtą turtą, iš kurio galėjo būti vykdomi įsipareigojimai kreditoriams.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ieškovės Didžiosios knygos duomenis apie ieškovės finansinius duomenis atitinkamomis dienomis, taip pat papildomai ieškovės pateiktus duomenis, kuriais buvo detalizuoti buhalterinės apskaitos duomenys apie buvusius ieškovės įsipareigojimus konkretiems kreditoriams, šalių pateiktas pozicijas procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimus teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškovei priteistos žalos dydžio apskaičiavimo atmestini.

36.       Pirma, apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių kreditorių įsipareigojimų atsiradimo ir padidėjimo nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2018 m. sausio 4 d., yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, nekartodama jau pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo bendrovės bankrotą pripažinus tyčiniu, atkreipia dėmesį, kad būtent atsakovo pareiga yra paneigti prezumpciją dėl žalos dydžio. Šioje byloje ieškovė pateikė į  detalius duomenis apie buvusius ieškovės kreditorių įsipareigojimus laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. ir 2018 m. sausio 4 d. (2023 m. rugsėjo 26 d. dokumentas DOK-34978 ). Šiuose dokumentuose nurodytas sąrašas ieškovės kreditorių, kurie buvo 2016 m. vasario 16 d., ir įsipareigojimų konkrečiam kreditoriui dydis bei atitinkamai tokie pat duomenys pateikti dėl buvusių kreditorių ir jų įsipareigojimų 2018 m. sausio 4 d. Šių duomenų teisingumo atsakovas neginčijo ir neginčija. Iš pateiktų duomenų matyti, kad įsipareigojimai konkrečiai kiekvienam ieškovės kreditoriui išaugo arba liko nepakitę. Pagal šiuos duomenis ieškovės įsipareigojimai bendrai visiems nurodytiems kreditoriams padidėjo 457 183,45 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje, reikalaudama žalos atlyginimo, rėmėsi ieškovės buhalterinės apskaitos dokumento – didžiosios knygos duomenimis ir prašė priteisti 391 504,32 Eur dydžio žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, byloje buvo pateikti duomenys apie konkretiems kreditoriams buvusius ieškovės įsipareigojimus, apeliantas šių duomenų neginčijo ir nepaneigė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime dėl jų detaliai nepasisakė, nekeičia žalos dydžio įvertinimo, nes teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ieškovės didžiosios knygos duomenimis apie buvusį ieškovės įsipareigojimų pokytį kreditoriams, kuris vertine išraiška palankesnis apeliantui nei vėliau ieškovės pateikti detalūs duomenys apie buvusius bendrovės įsipareigojimus konkretiems kreditoriams. Šių duomenų detalus vertinimas būtų reikšmingas, jeigu ieškovės pateiktų reikalavimų dydis būtų didesnis nei nurodyta pateiktuose išrašuose apie įsipareigojimus konkretiems kreditoriams, tačiau šiuo atveju taip nėra.

37.       Antra, apeliantas nepagrįstai ieškovės įsipareigojimus konkretiems kreditoriams sieja su ieškovės kreditorių finansiniais reikalavimais patvirtintais ieškovės bankroto byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams pasižymi dinamika (kintamumu), t. y. jie kinta tiek vieno kreditoriaus atžvilgiu, tiek ir bendrai tarp kreditorių – pavyzdžiui, įsipareigojimai vienam kreditoriui sumažėja (visiškai įvykdomi), bet išauga įsipareigojimai kitam kreditoriui (atsiranda nauji įsipareigojimai). Taigi apelianto pozicija, jog vertinant ieškovei priteistinos žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydį yra neteisinga. Apeliantas nebuvo paskutiniuoju ieškovės vadovu iki iškeliant bankroto bylą, todėl dalis ieškovės bankroto byloje patvirtintų naujų kreditorių reikalavimų atsirado po apelianto vadovavimo laikotarpio pabaigos (2018 m. sausio 4 d.), nes naujais įsipareigojimais buvo dengiami ankstesni įsipareigojimai, kurie buvo prisiimti ar padidėjo apelianto vadovavimo laikotarpiu. Todėl aplinkybė, kad konkrečių kreditorių įsipareigojimų, kurie egzistavo apelianto vadovavimo laikotarpiu, nėra tarp patvirtintų finansinių reikalavimų ieškovės bankroto byloje, nekeičia jų vertinimo, nustatant priteistinos žalos dydį.

38.       Trečia, atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl ieškovės pateiktos didžiosios knygos duomenų patikimumo, akcentuodamas nesutapimus su pirminiais apskaitos dokumentais, bei pateikia poziciją, jog, vertinant ieškovei priteistinos žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į ieškovės turėtą turtą apelianto vadovavimo pabaigoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereiškė prieštaravimų dėl ieškovės pateiktų duomenų teisingumo. Tai yra naujas argumentas, kurio nenagrinėjo ir nevertino pirmosios instancijos teismas, todėl jis negali būti nagrinėjamas ir vertinamas apeliacine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 312 straipsnis). Įvertindama apelianto poziciją, kad nustatant ieškovei priteistinos žalos dydį būtina atsižvelgti bei įvertinti ir apelianto vadovavimo pabaigoje ieškovės buhalterinėje apskaitoje nurodyto turto dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės turėto turto vertinimas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. 

39.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartyje, kurioje bylos dalį dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, jog apelianto A. S. veiksmais (neveikimu) padaryta žala laikytini laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2018 m. sausio 4 d. atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių, palūkanų forma). (nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-342-912/2022 60 ir 61 punktai). Taigi šiuo atveju apie ieškovės turėto turto vertinimą nėra kalbama. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi apeliacinės instancijos teismo nurodymu dėl padarytos žalos ieškovei apskaičiavimo ir teisingai nustatė ieškovei priteistinos žalos dydį (391 504,32 Eur), kaip skirtumą tarp įsipareigojimų buvusių apelianto vadovavimo ieškovei pabaigoje (2018 m. sausio 4 d.) ir dieną, kada atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (2016 m. vasario 16 d.).

40.       Apelianto pozicija, kad jo vadovavimo bendrovei laikotarpio pabaigoje ieškovė turėjo turto, kurio vertė 103 438,47 Eur, ir iš jo galėjo būti tenkinami ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl šia suma turėjo būti sumažintas iš apelianto priteistinos žalos dydis, atmestina kaip nepagrįsta. Teisėjų kolegija jau atkreipė dėmesį, kad tiek bendrovės įsipareigojimų, tiek turto atveju egzistuoja kintamumas, t. y. atitinkamais laikotarpiais didėja arba mažėja. Pagal byloje pateiktus bendrovės buhalterinius duomenis, ieškovė 2016 m. vasario 16 d. turėjo turto už 211 239,62 Eur, o 2018 m. sausio 4 d. – 103 438,47 Eur, t. y. 107 801,15 Eur ieškovės turtas sumažėjo, bet per tą patį laikotarpį ieškovės įsipareigojimai padidėjo 391 504,32 Eur. Taigi apelianto pozicija dėl žalos dydžio mažinimo yra subjektyvi ir neteisinga.

Dėl kreditorių kaltės vertinant ieškovei priteistinos žalos dydį

41.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu dėl buvusių ieškovės kreditorių kaltės, mano, kad dėl to nepagrįstai nebuvo sumažintas iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimas remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi.

42.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartyje jau įvertino kreditorių kaltę dėl žalos atsiradimo ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė CK 6.248 straipsnio 4 dalį bei sumažino priteistinos žalos dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-342-912/2022 69 punktas). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl konstatuojama, jog ginčas šioje dalyje yra galutinai išspręstas, todėl reikalavimas dėl ieškovės kreditorių kaltės mažinti iš atsakovo ieškovei priteistinos žalos dydį remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, negalėjo būti reiškiamas ir sprendžiamas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais reiškiamas nesutikimas su buvusių ieškovės kreditorių kaltės įvertinimu žalai atsirasti, nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

45.       Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 504,70 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Patirtas išlaidas pagrindžia 2024 m. sausio 11 d. PVM sąskaita faktūra FIDE Nr. 24-384 ir ieškovės BUAB „ELEKTROSKYDAS“ Luminor Bank AS sąskaitos išrašas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (7, 8.11 punktai (2 600,13 Eur), teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo A. S. priteisti 2 504,70 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ELEKTROSKYDAS“, juridinio asmens kodas 301500755, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 504,70 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturis eurus ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjos

Jadvyga Mardosevič   Danguolė Martinavičienė   Alma Urbanavičienė