Civilinės bylos numeris e2S-1457-585/2015

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-15471-2015-5

              Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skaičių šalis“ atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Skaičių šalis“ nustatytas terminas pareiškimo dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo trūkumams pašalinti,

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko A. V. turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dalį, tai yra nustatyti, jog skolininkui, be kita ko, priklauso 1/2 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nustatė, jog pareiškėja prie reiškiamo pareiškimo nepridėjo įrodymų, kurie yra būtini, sprendžiant skolininko dalies nekilnojamame daikte nustatymo klausimą. Tai yra nepateikė naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti reikiamų duomenų (žemės sklypo su koordinatėmis plano) bei naudojimosi žemės sklypu projekto. Todėl pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą nurodytiems pareiškimo trūkumams šalinti.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodymas pateikti naudojimosi tvarkai nustatyti reikiamus duomenis (žemės sklypo su koordinatėmis planą) bei naudojimosi žemės sklypu projektą yra nepagrįstas ir perteklinis. Pareiškėjos teigimu, pagal formuojamą teismų praktiką išieškojimas yra galimas, esant nustatytai idealiajai skolininko turto daliai. Civilinio proceso kodekso normos neįpareigoja nustatyti realiosios skolininko turto dalies. Kai skolininko turto dalis yra žinoma, naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka neprivalo būti nustatoma. Naudojimosi tvarka gali būti nustatyta vėliau, kilus tokiam poreikiui.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dalį. Skolininkas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be kita ko, valdo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė apeliantei terminą duomenims, kurie yra būtini naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, pateikti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, teigia, kad neprivalo būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas.

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Žodžių junginys „turi nustatyti“ reiškia, kad ši norma yra imperatyvi. Vadinasi, teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Teismas privalo nustatyti tokią tvarką. Taip šios procesinės normos pobūdį aiškina ir kasacinis teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Apeliantė prie pateikto pareiškimo nepridėjo duomenų, kurie yra būtini naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminą tokiems įrodymams pateikti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs. Todėl apeliacinės instancijos teismas nustato apeliantei naują terminą iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. jos pareiškimo trūkumams pašalinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r ė:

              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą.

              Nustatyti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Skaičių šalis“ terminą iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimo dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo trūkumams pašalinti.

              Teisėjas                                                                       Vytautas Zelianka