Civilinė byla Nr. 2-1436/2013

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00208-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3; 127.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ generalinio direktoriaus D. V. pareiškimas ir atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Melinga“ iškelta restruktūrizavimo byla, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo kelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindus.

Ieškovas UAB „Melinga“ generalinis direktorius D. V. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylą bei paskirti restruktūrizavimo administratoriumi A. G.. Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo įsteigtas 1994 m. birželio 24 d., vykdo ūkinę-komercinę veiklą, kuri susijusi su kelių tiesimu, priežiūra ir remontu. Atsakovas planuoja gauti pajamas, laimėjęs viešuosius pirkimus bei suradęs kitų privačių užsakovų. Dėl ekonominės krizės sumažėjo atsakovo debitorių galimybės atsiskaityti, dėl ko atsakovui pritrūko apyvartinių lėšų bei nebebuvo galimybių atsiskaityti su tiekėjais. Tačiau atsakovas gali įveikti laikinus finansinius sunkumus, nes jo pardavimų pajamos didėja, ūkinės veiklos nuostoliai mažėja, sudarytos nuomos ir rangos sutartys.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas 2012 m. dirbo nuostolingai, pardavimų apimtys krito, planuotos pajamos nepasiektos, atsakovas prognozuoja, kad ir 2013 m. jo veikla bus nuostolinga. Atsakovo skolos grąžinimas trečiajam asmeniui užtikrintas žemės sklypo įkeitimo, kurio negalima parduoti dėl nuo 2010 m. nesutvarkyto žemės sklypo detaliojo plano.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė A. G.. Teismas iš byloje esančių finansinių duomenų nustatė, kad nuostolingiausiai įmonė dirbo 2011 metais; 2012 metais atsakovo veiklos sąnaudos lyginant su 2011 metais sumažėjo 39,84 procentais ir buvo patirta 1 789 000 Lt nuostolio; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 44,91 procentų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, nusprendė neatlikti atsakovo UAB „Melinga“ nemokumo teisinio tyrimo. Teismas iš ieškovo paaiškinimų nustatė, kad tam didžiausios įtakos turėjo sumažėjusios skolos tiekėjams bei jų sutikimai atsiskaitymus perkelti vėlesniems laikotarpiams, bankų palūkanos, sumažėję su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Restruktūrizavimo metmenyse nurodyti pagrindiniai atsakovo skolininkai, dėl kurių nemokumo sutriko įmonės apyvarta. Atsakovo debitorinės skolos iš viso sudaro 1 994 022 Lt, o įsiskolinimas kreditoriams - 13 603 801 Lt. Atsakovo akcininkai 2013 metais įsipareigojo atsisakyti 2 249 917 Lt reikalavimų, kylančių iš už 2005-2007 m. priskaitytų dividendų, jais didinant įmonės įstatinį kapitalą. Be to, teismas nustatė, kad bendrovės akcininkai įmonei papildomai suteikė 26 000 Lt beprocentinę paskolą. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovo kreditoriniai reikalavimai 2013 metais sumažėtų iki 11 353 884 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas toliau vykdo savo veiklą bei gali sėkmingai pradėti restruktūrizacijos procedūrą, ką patvirtina duomenys apie 2012 metais įvykdytas 42 sutartis, kurių kaina 3 571 280 Lt; toliau vykdomos sutartys, kurių kaina 5 914 090 Lt, iš kurių jau įvykdytų darbų kaina sudaro 1 103 593 Lt. 2012 metais buvo atleisti 84 darbuotojai, dėl ko įmonės veiklos sąnaudos išaugo apie 22 procentus (400 000 Lt). Padidėjus darbų apimtims sezono metu, kuris prasideda balandžio mėnesį, atsakovas planuoja įdarbinti iki 20 darbingo amžiaus ir reikiamos kvalifikacijos asmenų bei sezoniniams darbams suteikti darbo vietas subsidijuojamiems asmenims. Įvertinęs šiuos pertvarkymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė realumą savo prognozės sumažinti įmonės veiklos išlaidas iki 15 procentų per mėnesį. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse tinkamai išvardintas 2013-2014 metais planuojamas parduoti turtas, nurodytos realios gautinos pajamos bei jų panaudojimas bei realūs lėšų, reikalingų restruktūrizavimo įgyvendinimui, šaltiniai. Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad įmonės veiklos finansinės prognozės (restruktūrizavimo metmenų 3.9 p.) gali būti įgyvendintos. Teismas atsakovo finansinę būklę pripažino artima mokumo būsenai dėl susitarimų su kreditoriais dėl mokėjimo terminų atidėjimo. Teismas pažymėjo, kad įmonės restruktūrizavimo metmenys atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio reikalavimus; apie kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pranešta įstatyme numatytiems asmenims; atsakovui bankroto byla neiškelta, tačiau jis turi finansinių sunkumų (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str. 1 p., 3 p.). Teismas iš ieškovo parengto patikslinto restruktūrizavimo plano metmenų nustatė, kad šio proceso tikslas yra atstatyti įmonės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą, išvengti bankroto. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad bendrovė, siekdama įgyvendinti minėtą planą, mažina gamybos sąnaudas, tęsia ūkinę veiklą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovui keltina restruktūrizavimo byla.

III. Atskirojo skundo argumentai

             Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir atsisakyti kelti atsakovui UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylą. Nurodo šiuos argumentus:

1.      teismas nepagrįstai netyrė atsakovo nemokumo klausimo (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. 3 p.). Kadangi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo jau yra kreiptasi bei atsakovas jau ne vienerius metus dirba nuostolingai, atsakovui keltina bankroto byla. Be to, atsakovas neatsiskaito su kreditoriais, nors šiuo metu iš vykdomų sutarčių jau yra gavęs 4 674 873 Lt, kas reiškia, kad teismas skatina nuostolingą atsakovo veiklą ir piktnaudžiavimą teisėmis;

2.      teismo padarytos išvados dėl darbuotojų prieštaringos, nes teismas pripažįsta tinkamu 84 darbuotojų atleidimą bei naujų 20 darbuotojų priėmimą. Be to, dėl atleistų darbuotojų, veiklos sąnaudos turi sumažėti, o ne padidėti 22 procentais kaip nurodė teismas;

3.      teismas, vertindamas atsakovo finansinių prognozių realumą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepasiekė 2012 m. gegužės mėnesio restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų prognozių, nes gavo 60 procentų mažiau pelno bei patyrė dvigubai daugiau nuostolių nei planavo. Be to, atsakovas ir 2013 m. planuoja dirbti nuostolingai;

4.      teismas neatsižvelgė, kad dalis atsakovo skolininkų yra bankrutuojantys, reikalavimo teisės abejotinos, tarp jų ir reikalavimo teisė į Raguvėlės melioracijos asociaciją dėl 555 044,99 Lt skolos, kuri perleista AB „Swedbank“. Atsakovo turto rinkos vertė abejotina, nes vien jau AB „Swedbank“ įkeistą turtą, kurio rinkos vertė 1 313 000 Lt, atsakovas iš pradžių planavo parduoti už 2 500 000 Lt, o patikslintuose metmenyse – jau tik už 1 580 000 Lt.

5.      atsakovas savarankiškai negali vykdyti jokios veiklos, nes tam neturi lėšų ir yra finansuojamas tik iš paskolų. Be to, atsakovas nesąžiningai perleidžia turtą mažesnėmis nei rinkos kainomis su juo susijusiai UAB „Molėtų radijas ir teledija“, kuri turi atsakovui 688 842,54 Lt dydžio pradelstą įsiskolinimą. Be to, atsakovas nereikalauja skolų grąžinimo iš su juo susijusios AB „Anykščių melioracija“, o priešingai – ji padidėjo nuo 194 112,23 Lt iki 223 379,13 Lt, kas patvirtinta, kad atsakovo vadovai netiki restruktūrizavimo perspektyvomis;

6.      atsakovas yra nemokus, jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jo turto vertės, atsakovo preliminarus verslo planas neatitinka rinkos realijų, pagal atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys nėra galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir realizuoti metmenyse nurodytomis kainomis atsakovo turtą. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo atsakovui kelti restruktūrizavimo bylą. 

Ieškovas UAB „Melinga“ generalinis direktorius D. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Teigia, kad vien formalus bankroto bylos iškėlimo pagrindų egzistavimas nesudaro pagrindo atsisakyti kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1880/2012). Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio. Trečiasis asmuo nepagrįstai vertina atskirus duomenis, o ne visus bendrai. Atleidus 84 darbuotojus, atsakovo veiklos sąnaudos padidėjo dėl išeitinių išmokėjimo, tačiau vėliau šios sąnaudos mažės. Atsakovas neįgyvendino pilnai 2012 m. metmenyse nurodytų planų, nes jam nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovo skolininkų sąraše nurodyta, kad iš 42 skolininkų yra 7 bankrutuojantys ir 1 restruktūrizuojamas. Atsakovo turto vertė pagrįsta apskaitos dokumentais. Atsakovo sudarytų sandorių ginčijimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. gegužės 8 d. ieškovas UAB „Melinga“ generalinis direktorius D. V. pateikė prašymą priimti naujus papildomus įrodymus apie tai, kokius darbus atsakovas jau yra įvykdęs iki 2013 m. gegužės mėnesio; kaip buvo vykdomas pasiruošimas sezoniniams darbams; kad buvo sudarytos 4 naujos rangos sutartis (bendra kaina 488 306 Lt); įdarbinta 14 naujų darbuotojų; laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 7 d. išmokėta 231 367,29 Lt darbo užmokesčio ir 43 401 Lt mokesčių VMI; iš dirbtuvių ir mechanizmų nuomos gauta 11 489,50 Lt pajamų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad restruktūrizavimo procesas pradedamas įmonei, kuri turi tam tikrų finansinių sunkumų, susijusių su jos mokumu, tačiau šie finansiniai sunkumai turi būti laikino, o ne pastovaus pobūdžio, nes priešingu atveju įmonei turėtų būti keliama ne restruktūrizavimo, o bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1 p.). Būtent dėl šios priežasties bei siekiant apsaugoti kreditorių interesus, įstatymo leidėjas kaip vieną iš trijų atsisakymo kelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindų numatė atvejį, kuomet teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Kiti du atvejai, kuomet teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą yra tuomet, kai teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų arba kai teismui paaiškėja, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai, keliami restruktūrizavimo plano metmenims (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1-2 p.). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą dėl to, kad atsakovas pripažintinas nemokiu bei dėl to, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitiko įstatymo reikalavimų. Vadinasi, apeliantas įrodinėja egzistuojant ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus atvejus, kuomet teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

Iš byloje esančių naujausių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį matyti, kad atsakovo turimo turto balansinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 10 902 698 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 6 548 554 Lt (b.l. 12-13, t. 4). Kaip matyti iš atsakovo sudarytų susitarimų su akcininkais bei kreditoriais, atsakovas sugebėjo per itin trumpą laiką susitarti su daugeliu kreditorių dėl skolos sumokėjimo išdėstymo bei atsakovo akcininkai atsisakė dividendų išmokėjimo (b.l. 17-42, t. 3; b.l. 18-19, t. 4). Tokiu būdu atsakovas per 5 mėnesius beveik per pusę sumažino pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą (b.l. 237, t. 2; b.l. 13-15, t. 3). Taigi, nors atsakovo finansinė padėtis nėra gera, tačiau akivaizdu, kad atsakovas deda protingas bei akivaizdžiai veiksmingas pastangas šiai padėčiai pagerinti, nepaisant to, kad dar nėra atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla. Be to, iš atsakovo pateiktų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių bei byloje esančių ir naujai pateiktų rangos sutarčių matyti, kad atsakovas aktyviai vykdo savo ūkinę-komercinę veiklą, iš jos gauna pajamas bei moka atlyginimus darbuotojams (b.l. 131-134, 168-236, 250-300, t. 2; b.l. 43, t. 3) (CPK 314 str.). Įvertinus šiuos atsakovo finansinius duomenis negalima daryti išvados, kad atsakovas yra akivaizdžiai nemokus, jo ūkinė-komercinė veikla yra nutraukta bei akivaizdžiai nėra galimybės įmonės restruktūrizuoti. Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje Nr. 2-1880/2012 yra pažymėjęs, kad pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nėra pagrindas atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą; tokiu atveju iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Todėl nagrinėjamu atveju nenustačius, kad byloje esantys duomenys patvirtina ilgai besitęsiantį beviltišką atsakovo nemokumą be galimybės jį eliminuoti, vien formalus atsakovo nemokumas nesudaro pagrindo atsisakyti kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu. Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo nemokumo bei jo netyrė (CPK 12 ir 178 str.). Priešingai, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo finansinius duomenis, susijusius su atsakovo nemokumo būsenos nustatymu tokia apimtimi, kokia būtina ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinto atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylos pagrindo egzistavimui patikrinti.

Kitas pagrindas, kuriuo remiantis apeliantas įrodinėja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą, yra atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimas ĮRĮ įtvirtintiems reikalavimams (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). Kaip matyti iš konkrečių apelianto atskirojo skundo argumentų (apie netinkamą darbuotojų atleidimą/priėmimą, restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų tikslų nerealumą, atsakovo debitorių nemokumą, lėšų veiklai vykdyti neturėjimą ir numatomo atsakovo turto perleidimo nesąžiningumą), apeliantas kvestionuoja atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių atsakovo mokumui atkurti realumą, kuris turi privalomai atsispindėti pagal ĮRĮ 5 straipsnyje įtvirtintus restruktūrizavimo plano metmenų reikalavimus (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.). ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-263/2010). Įstatymo leidėjas tokiomis priemonėmis laiko įmonės valdymo organų konkrečius veiksmus, susijusius su nuostolingos veiklos atsisakymu, veiklos įvairinimu, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, įvairiomis kitomis įmonės ateities perspektyvomis, įmonės turimu ir numatomu įsigyti turtu, reikalingu įmonės veiklai, numatomais gauti kreditais ir pan. (ĮRĮ 12 str. 2 d. 1 p., 7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-578/2013).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktų patikslintų 2013 m. restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovas pateikė išsamų savo numatomos vykdyti veiklos apibūdinimą bei tiksliai įvardino kokių ekonominių priemonių ketina imtis ar jau ėmėsi įmonės finansinei padėčiai pagerinti: kiek darbuotojų nusprendė atleisti bei kiek priimti sezoniniams darbams (b.l. 24, t. 4); kokią beprocentinę paskolą atsakovui iki 2017 m. suteikė akcininkai bei kaip akcininkai atsisakė reikalavimo teisės į 2 249 917 Lt dydžio dividendus (b.l. 24, t. 4); kiek rangos sutarčių su konkrečiais užsakovais pasirašyta, numatoma pasirašyti ir kokios tikslios pajamos iš jų bus gautos (b.l. 23-24, t. 4) (CPK 314 str.); kokį konkretų atsakovo turtą ir už kokią kainą numatoma parduoti (b.l. 26-27, t. 4) ir pan. (b.l. 4-33, t. 4). Iš šių atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse išvardintų atsakovo mokumui atkurti priemonių turinio darytina išvada, kad atsakovo nurodytos ekonominės priemonės yra pakankamai konkrečios ir aiškios, jog teismas galėtų iš jų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovo restruktūrizavimo perspektyvas, kurių apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovas priėmė logišką išvadą mažinti pagal neterminuotas darbo sutartis priimtų darbuotojų skaičių, esant sumažėjusioms darbų apimtims, bei sudaryti sezonines/ trumpalaikes darbo sutartis, pasirašius su užsakovais naujas rangos sutartis. Be to, atsakovas konkrečiai išvardino bankrutuojančius/ restruktūrizuojamus debitorius, kurių skolos atsakovui sudaro apie 21 procentų visų debitorinių įsiskolinimų (b.l. 16-17, t. 4). Apelianto argumentą apie atsakovo negalėjimą vykdyti veiklos, negaunant papildomai skolintų lėšų iš banko, paneigia byloje esantys bei atsakovo pateikti nauji įrodymai apie tarp atsakovo ir užsakovų sudarytas ir vykdomas rangos sutartis (b.l. 19-24, t. 4). Apelianto argumentas, prašant įvertinti ankstesnio restruktūrizavimo plano perspektyvas, nėra aktualus, nes teismas vertina ne ankstesnes, o šiuo metu egzistuojančias atsakovo ekonomines perspektyvas. Be to, apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nereikalauja skolų grąžinimo iš kai kurių debitorių nepaneigia atsakovo galimybės restruktūrizuotis. Tuo tarpu apelianto teiginiai apie nepagrįstai didelę atsakovo turto pardavimo kainą nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 12 ir 178 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje pateikiamuose atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse išvardintos ekonominės priemonės atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinto atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindo. Tačiau pažymėtina, kad svarstant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, apeliantas kaip kreditorius, nesutikdamas su jame nurodytomis ekonominėmis priemonėmis, kurių turiniui vėlesnėje restruktūrizavimo bylos stadijoje yra keliami griežtesni reikalavimai, galės nepritarti restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui (ĮRĮ 14 str. 4 d.).

Įvertinus aukščiau išvardintas bylos faktines aplinkybes bei apelianto AB „Swedbank“ atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylą. Todėl nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), apelianto AB „Swedbank“ atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

             Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                   Egidijus Žironas