Administracinė byla Nr. eA-3831-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03202-2017-0

                          Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2             

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 3P-77 „Dėl tarnybinio nusižengimo ir D. K. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) direktoriaus pareigas; 3) priteisti iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jis buvo atleistas iš Tarnybos direktoriaus pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pasak pareiškėjo, tarnybinė nuobauda jam skirta už tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyti faktai dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, dėl šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo, dėl neigiamo poveikio bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, didelės žalos valstybės institucijos ir valstybės tarnybos prestižui bei geram vardui padarymo. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas atliko veiksmus, turinčius įtakos jo privačiam interesui, reikalaudamas vertinti Tarnybos darbuotojų veiksmus; kontroliavo ar turėjo pareigą kontroliuoti darbuotojų, kurie priiminėjo sprendimus dėl jo, kaip privataus subjekto, veiklos; nuolat sprendė ar turėjo pareigą spręsti kitus šių Tarnybos darbuotojų tarnybos eigos klausimus; nesilaikydamas valstybinės žemės nuomos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nesiėmė ir nekontroliavo, kad jam, kaip privačiam asmeniui, būtų taikomos nepalankios priemonės bei sankcijos.
3. Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą, pažymėjo, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, o tarnybinė nuobauda jam paskirta praleidus nuobaudos skyrimo terminus. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas dėl 2016 m. birželio 2–3 d. vykusio susitikimo su Tarnybos Varėnos skyriaus vedėju, dėl 2016 m. liepos mėnesį bei 2017 m. sausio 17–18 d. pokalbio su Tarnybos Varėnos skyriaus vedėju, vykusio Druskininkuose Tarnybos struktūrinių padalinių vadovų pasitarime, tačiau nuo šių įvykių yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui negalėjo būti paskirta.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad visi jo prašymai išnuomoti jam valstybinės žemės sklypus buvo pateikti iki jam tampant Tarnybos vadovu. Pareiškėjo teigimu, tapęs Tarnybos vadovu, siekdamas išsinuomoti žemės sklypus, jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, nes žinojo, kad tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
5. Dėl vertimosi ūkininkavimo veikla pareiškėjas paaiškino, kad visa informacija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija, atsakovas) buvo žinoma, kai tik pareiškėjas pradėjo eiti Tarnybos direktoriaus pareigas. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nenurodė jokių konkrečių pareiškėjo priimtų sprendimų, kurie galėjo turėti realų poveikį Tarnybos skyrių vedėjams ar kitiems darbuotojams ir kuriuos pareiškėjas priėmė, teikdamas prioritetą privatiems, o ne viešiesiems interesams, taip sukeldamas interesų konfliktą ir šiurkščiai pažeisdamas įstatymo nuostatas.
6. Pareiškėjas pabrėžė, jog Ministerija neteisėtai pareiškėjo atleidimą iš tarnybos grindžia tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, nes tokie faktai nenustatyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT) ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra), tačiau pareiškėjo veiksmuose piktnaudžiavimo tarnyba požymiai ir kiti neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis laimėjo konkursą ir buvo paskirtas į Tarnybos direktoriaus pareigas, tačiau Ministerijoje pasikeitus politinei valdžiai, pareiškėjui buvo pradėtas daryti spaudimas dėl pasitraukimo iš pareigų savo noru, siūlant kitas pareigas. Pasak pareiškėjo, po 2016 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atsakovas dėl pareiškėjo veiklos nuolat kreipdavosi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK), tačiau ši nė karto nebuvo nustačiusi, kad pareiškėjas savo konkrečiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) nuostatas.
8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija savo išvadoje nurodė, jog pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, tačiau Įsakyme pareiškėjui jau už šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pareiškėjas manė, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir nemotyvuota.
9. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Ministerija nurodė, kad pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriais padarytas pažeidimas, tęsiasi nuo jo paskyrimo į Tarnybos direktoriaus pareigas (2016 m. gegužės 30 d.) iki 2017 m. liepos 24 d. išvados Nr. 18P-5(2.33.) „Apie tarnybinio tyrimo rezultatus“ (toliau – ir Išvada) surašymo dienos.
11. Ministerija pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta nustačius ir įvertinus pareiškėjo tęstinį (trunkamą) tarnybinio pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pobūdį, todėl pareiškėjo teiginiai, jog nuo padarytų tarnybinių nusižengimų yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai ir tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, yra nepagrįsti.
12. Ministerija nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas dėl pareiškėjo veikų, susijusių su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi; daromo poveikio Tarnybos darbuotojams; galimų pareiškėjo veiksmų nuo 2014 metais susiklosčiusiems nuomos santykiams tarp pareiškėjo, kaip fizinio asmens, ir Tarnybos įforminti neužtikrinimu, kad Tarnybos teritoriniuose skyriuose būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos klausimus, reikalavimų; vykdomos ūkinės veiklos nuomojantis valstybinės žemės sklypus bei tvarkant su jais susijusius dokumentus Anykščių, Alytaus, Biržų, Ignalinos, Visagino, Kelmės, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Šalčininkų, Utenos Varėnos, Zarasų rajonų vietovėse ir dėl to galbūt kylančio nuolatinio viešųjų ir privačių interesų konflikto, pareiškėjui einant Tarnybos vadovo pareigas. Tarnybinio patikrinimo metu tiriamos 2016 m. birželio 2–3 d. susitikimo, 2016 m. liepos mėnesį ir 2017 m. sausio 17–18 d. įvykusio pokalbio aplinkybės sudarė tik dalį pareiškėjo atliktų tiriamų veikų, kurios įrodė tarnybinio tyrimo metu nustatytus pažeidimus.
13. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ nuostatas, nes 2016 m. liepos 28 d. pažymoje Nr. 25P-13 pareiškėjui buvo pateiktos išankstinės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro rekomendacijos nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Ministerija surinko pakankamai įrodymų, jog pareiškėjas darė poveikį Tarnybos darbuotojams, t. y. pareiškėjas inicijavo susitikimą su Varėnos skyriaus vedėju A. V., kuriame dalyvavo pats pareiškėjas ir kurio metu be kitų klausimų buvo kalbėta ir apie jo nuomojamus sklypus bei netvarkomas bylas Tarnybos Varėnos skyriuje. Druskininkuose vykusio Tarnybos struktūrinių padalinių vadovų pasitarimo metu taip pat buvo kalbėta apie pareiškėjui suformuotus žemės sklypus. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai, kad pareiškėjas negalėjo atlikti tam tikrų veiksmų kaip Tarnybos direktorius, nes tai buvo susiję su jo privačiais interesais. Pareiškėjas, eidamas Tarnybos direktoriaus pareigas, privalėjo atlikti tam tikrus veiksmus, o jų neatliko, nes šių pareigų vykdymas lemia interesų konfliktą, todėl nevykdė Tarnybos direktoriui pavestų funkcijų.
14. Ministerija atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas, deklaruodamas privačius interesus dėl valstybinės žemės naudojimo ir įvardydamas galimą interesų konfliktą, priimant sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos bei formuojamų kadastrinių matavimų bylų, suprato ir apibūdino savo, kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens, padėtį, nurodydamas konkrečias aplinkybes kaip prielaidą interesų konfliktui kilti (privačių interesų deklaracijoje), tačiau nenusišalino nuo tarnybinės veiklos vykdymo ir leido interesų konfliktui kilti.
15. Atsakovas teigė, kad Įsakymas priimtas, atsižvelgiant ne tik į Išvadą, bet ir į VTEK 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. S-1694-(1.5) „Dėl D. K. tarnybinių nusižengimų tyrimų išvadų vertinimo“ pateiktą Išvados įvertinimą ir rekomendaciją.
16. Ministerija nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog privačių interesų buvimas pareiškėjui neleidžia atlikti Tarnybos direktoriaus pareigų, nes tai lemia Tarnybos funkcijų nevykdymą, o vykdant Tarnybos direktoriaus pareigas ir atliekant jam pavestas funkcijas, kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
17. Ministerija pabrėžė, kad skundžiamame Įsakyme detaliai ir aiškiai pateiktos teisės aktų nuostatos, atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytus pareiškėjo tyčinius veiksmus ir šiurkščius viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimus bei nurodyta, kad pareiškėjui kylantis interesų konfliktas yra nuolatinio pobūdžio ir nėra priemonių šiam konfliktui išspręsti kitu būdu, todėl pripažinta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
18. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Išvadoje buvo siūloma tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, Ministerija pažymėjo, kad Išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis pareiškėjui teises ir pareigas, o Įsakyme yra aiškiai nurodyta, kodėl pareiškėjo padaryti pažeidimai kvalifikuojamai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ir paaiškinta, kodėl pareiškėjui taikyta griežčiausia tarnybinė nuobauda.
19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
20. Tarnyba nurodė, kad Tarnybai pareiškėjas formuluoja išvestinius reikalavimus, kurie gali būti tenkinami tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas įrodys, jog jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.
21. Tarnyba pabrėžė, kad ji neturi duomenų, jog pareiškėjas po atleidimo iš Tarnybos būtų įsidarbinęs kitoje institucijoje. Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti norint teisingai išspręsti kilusį ginčą. Tarnybos vertinimu, pritaikius turtinio pobūdžio sankciją, būtų pažeista pareiškėjo ir Tarnybos interesų pusiausvyra.

II.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą atmetė.
23. Teismas nustatė, kad Ministerija 2017 m. vasario 22 d. gavo VTEK 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. S-301-(1.5), kuriuo Ministerijai pavesta įvertinti pareiškėjo elgesį dėl naujienų portalo „Delfi“ 2017 m. vasario 13 d. straipsnyje „Keisti viražai su žeme: kodėl direktorius paskutinę minutę atsisakė“ nurodytų aplinkybių, taip pat prašoma įvertinti, ar pareiškėjui vykdant ūkinę veiklą, nuomojantis valstybinės žemės sklypus bei tvarkant su jais susijusius dokumentus, nekyla nuolatinis interesų konfliktas dėl jo užimamų pareigų Tarnyboje. Žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3P-17 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija). 2017 m. kovo 8 d. buvo surašytas ir pareiškėjui įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 19P-50, į kurį atsakydamas pareiškėjas 2017 m. kovo 15 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jam nėra aišku, koks konkrečiai yra inkriminuojamas pažeidimas, ir jis nesiaiškins dėl naujienų portalo „Delfi“ 2017 m. vasario 16 d. publikacijos, kadangi tai nėra oficialus kompetentingos institucijos pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Komisija 2017 m. kovo 16 d. pareiškėjui įteikė patikslintą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 19P-53, į kurį atsakydamas, pareiškėjas 2017 m. kovo 23 d. pateikė paaiškinimą. Ministerija, vadovaudamasi VPIDVTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 2D-2682(2.4) pateikė VTEK informaciją apie Komisijos atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, surašydama Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo veikoje nustatytas tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo (neatlikimo) derinant viešuosius ir privačius interesus faktas, todėl siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
24. VTEK 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. S-1694-(1.5) (toliau – ir VTEK Raštas), pripažino, jog Išvadoje pareiškėjo veiklos įvertinimas atitinka VPIDVTĮ nuostatas ir pateikė rekomendacijas.
25. Atsižvelgiant į Išvadą ir VTEK įvertinimą, Įsakymu buvo pripažinta, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų.
26. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui turėjo būti skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Išvados pateikimo pareiškėjui dienos. Iš bylos medžiagos nustatęs, kad Išvada surašyta 2017 m. liepos 24 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. rugpjūčio 3 d., teismas sprendė, kad nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos iki nuobaudos paskyrimo dienos vieno mėnesio terminas nebuvo suėjęs, todėl tarnybinė nuobauda paskirta tinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.
27. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje – teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjas taip pat neteikė prašymų, įrodymų, nors jam apie tarnybinius nusižengimus buvo pranešta. Tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai pareiškėjas pastabų ar pretenzijų dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų, dėl Komisijos narių nušalinimo nereiškė, teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neapskundė. Pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad laimėjus Tarnybos direktoriaus pareigas, pareiškėjui buvo daromas spaudimas pasitraukti iš pareigų savo noru ir buvo siūlomos kitos pareigos, todėl šį pareiškėjo argumentą atmetė. Teismas nenustatęs procedūrinių pažeidimų, konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad jie lėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą, ir naikinti skundžiamą Įsakymą dėl procedūrinių pažeidimų.
28. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas išsinuomoti žemės sklypus, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju Išvadoje, surinkus visus įrodymus ir išsamiai išanalizavus visas aplinkybes, konstatuotas pareiškėjo tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo (neatlikimo) derinant viešuosius ir privačius interesus faktas. Nustatytas priežastinis ryšys tarp netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir pasekmių – dėl teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymo pažeistas viešųjų interesų užtikrinimas, nustatyta kaltės forma – tyčia. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas suvokė savo pareigą užtikrinti viešųjų interesų viršenybę, tačiau elgėsi taip, kad kilo viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamas Įsakymas priimtas, atsižvelgiant ne tik į Išvadą, bet ir į VTEK Rašte pateiktą išvados įvertinimą ir rekomendaciją.
29. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad atsakovas neteisėtai grindžia pareiškėjo atleidimą iš tarnybos tuo, jog pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba, nes tokių faktų nenustatyta, pažymėjo, kad Įsakyme pareiškėjo tyčinius veiksmus žemės ūkio ministras įvertino kaip piktnaudžiavimą tarnyba (pareiškėjo atlikti veiksmai turint valdingus įgaliojimus, darantys poveikį sprendimams, sukeliantiems interesų konfliktą). Teismas pabrėžė, kad griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tik tuo atveju, jei nustatoma kuri nors iš VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Minėta įstatymo norma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (VTĮ 30 str. 5 d.) suteikia diskreciją spręsti, ar nustačius šios įstatymo normos taikymo sąlygas, valstybės tarnautojui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, ar parinkti švelnesnę. Tarnybinės nuobaudos rūšies parinkimas turi būti individualizuotas ir motyvuotas.
30. Teismas pažymėjo, kad Įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų skirta už tai, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti pareiškėjo tyčiniai veiksmai įrodė piktnaudžiavimą tarnyba ir šiurkščius viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimus, neigiamą poveikį (neigiamas pasekmes) bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padarytą didelę žalą valstybės institucijos ir valstybės tarnybos prestižui bei geram vardui, t. y. pareiškėjo veiksmuose buvo nustatyti visi šiurkštaus tarnybinio pažeidimo, numatyto VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktuose, sudėties elementai – kaltė (tyčia), neteisėti veiksmai, žala, taip pat tai, kad pareiškėjui kylantis interesų konfliktas yra nuolatinio pobūdžio.
31. Teismas akcentavo, kad Įsakyme yra argumentuojama, kodėl už analizuotinus pažeidimus pareiškėjui yra skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda, apsvarstytas klausimas, kad nėra priemonių šiam konfliktui išspręsti kitu būdu (t. y. švelnesnės nuobaudos skyrimas). Išvadoje konkretizuotas žalos kriterijus, nurodyta, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų. Nagrinėjamu atveju teismas griežčiausios tarnybinės nuobaudos skyrimą, pagrindžiant tokios nuobaudos būtinybę ir reikalingumą laikė pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta, įvertinus jo asmenybę, tarnybinės veiklos vertinimą „gerai“ ir kitas aplinkybes (lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta ir atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
32. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų, VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 11 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 4.3, 4.4 ir 4.5 punktų, žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 13.1 punkto, žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3P-171 patvirtinto Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 ir 7.4 punktų nuostatas bei konstitucinį principą, jog „valdžios institucijos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str.).
33. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas priimtas surinkus pakankamai įrodymų, visapusiškai ir objektyviai išanalizavus šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertinus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Kitų pareiškėjo teiginių, kaip nekeičiančių padarytos išvados, teismas detaliau nenagrinėjo.

III.

34. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą, grąžinti jį (pareiškėją) į Tarnybos direktoriaus pareigas; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
35. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis šiurkščiai pažeidė įstatymų normas, todėl jam atsakovas Ministerija pagrįstai taikė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo kaltę. Tokio pobūdžio bylose kaltė turi būti nustatoma neginčijamai ir remiantis objektyviais įrodymais, tačiau teismas to nepadarė, todėl teismo sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas.
36. Teismas nevertino skunde nurodytų aplinkybių dėl Įsakymo neteisėtumo ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas abstrakčiais pamąstymais, teisės aktų ir teismų praktikos citavimu.
37. Teismo išvados, jog pareiškėjas supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus, piktnaudžiavo tarnyba, kad buvo padaryta žala valstybei, yra nepagrįstos jokiais įrodymais.
38. Pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, o byloje nėra duomenų, kad jis padarė šiurkštų ar kitokį tarnybinį nusižengimą.
39. Pareiškėjas iki neteisėto atleidimo dienos stengėsi, kad būtų mažinama administracinė našta ir užtikrinamas Tarnybos veiklos skaidrumas. Jis nepiktnaudžiavo savo administraciniais įgaliojimais, nesukėlė nė vieno interesų konflikto, nepadarė jokių tyčinių veiksmų, jokio neteisėto poveikio savo pavaldiniams. Tarnybos skyriai dirbo efektyviai, o pareiškėjas dėl savo asmeninių klausimų nesikreipė nė į vieną skyrių per visą tarnybos laikotarpį, buvo nešališkas ir objektyvus.
40. Įsakyme nustatyti faktai, kurie, atsakovo vertinimu, įrodo neigiamą poveikį (neigiamas pasekmes) bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padarytą didelę žalą valstybės institucijai ir valstybės tarnybos prestižui bei geram vardui, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
41. Išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta įrodymais, kurių pagrindu pareiškėjui galėtų būti skirta tarnybinė nuobauda, o Įsakymas pareiškėjui buvo pateiktas nepasirašytas Ministerijos vadovo.
42. Nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas diskreditavo ir sumenkino Tarnybos vardą, nes pats atsakovas savo iniciatyva bandė žiniasklaidos pagalba paveikti pareiškėją ir taip jį priversti palikti postą.
43. Pareiškėjas pažymi, kad žemės ūkio ministrui kyla nuolatinis interesų konfliktas dėl jo artimų giminaičių vykdomos žemės ūkio veiklos, o žemės ūkio viceministras A. B., kuris koordinavo Tarnybos darbą, yra pripažintas kaltu, pažeidęs VPIDVTĮ, tačiau jam nebuvo skirta jokia nuobauda.
44. Pareiškėjas nurodo, kad su juo buvo susidorota kaip su politiškai neparankiu valstybės tarnautoju.
45. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
46. Ministerija atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą, papildomai nurodydama, kad visi įrodymai, kuriais buvo grindžiama Išvada ir Įsakymas, teismui buvo pateikti 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2D-3648 (2.4).
47. Atsakovo teigimu, neturėtų būti vertinami pareiškėjo teiginiai apie žemės ūkio ministrą B. M. ar viceministrą A. B., nes jie yra nesusiję su teismo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu.
48. Ministerija mano, kad teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes ir priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą, jog Įsakymas priimtas surinkus pakankamus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išanalizavus šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertinus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
49. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš Tarnybos 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo palikti nenagrinėtą.
50. Tarnyba atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą, papildomai pažymėdama, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo priteisti jam metines palūkanas, todėl šis reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

51. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. potvarkio Nr. 3P-77, kuriuo pareiškėjui D. K. (valstybės tarnautojui) skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigų dėl padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo.
52. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis nustato, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.
53. Iš Įsakymo turinio matyti, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktuose, nurodančiuose, kad šiurkščiais nusižengimais yra pripažįstamas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (1 p.); piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (4 p.).
54. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.
55. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.
56. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kokius sprendimus priima VTEK, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos ar kitų institucijų bei įstaigų atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, t. y.: 1) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas; 2) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir paveda tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; 3) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.
57. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimą, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 11 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. VTEK, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pripažino, kad atsakovo atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
58. Konstatuotina, kad pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 3 d. taikyta tarnybinė nuobauda, esant VTEK sprendimui dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo, todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad VTEK nenustatė ir nepriėmė sprendimo, jog jis (pareiškėjas) savo veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
59. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo teiginius, kad pareiškėjas, dirbdamas Tarnyboje, nesukėlė nė vieno interesų konflikto, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, piktnaudžiavo tarnyba, pirmiausia pažymi, kad siekiant suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, suteikti viešiesiems interesams pirmenybę prieš privačius interesus ir tokiu būdu užtikrinti valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-11361-858/2017).
60. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 p.); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 p.); nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 p.).
61. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 2 d.).
62. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-230/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013).
63. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė šio 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų, o aplinkybė, ar draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, pažeidęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, pasiekė norimą rezultatą, taip pat nėra teisiškai reikšminga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).
64. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta, nustačius, kad pareiškėjas padarė šiurkščius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimus tyčia, pasinaudodamas įstaigos vadovo statusu, siekdamas priimti sau, kaip privačiam asmeniui, palankius sprendimus, t. y. pareiškėjas atliko veiksmus, turinčius įtakos jo privačiam interesui, reikalaudamas vertinti Tarnybos darbuotojų veiksmus, kontroliavo ar turėjo pareigą kontroliuoti darbuotojų, kurie priiminėjo sprendimus jam, kaip privačiam asmeniui, veiklą, nuolat sprendė ar turėjo pareigą spręsti kitus šių Tarnybos darbuotojų tarnybos eigos klausimus, nesilaikydamas valstybinės žemės nuomos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nesiėmė ir nekontroliavo, kad jam, kaip privačiam asmeniui, būtų taikomos nepalankios priemonės ar sankcijos. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) padarė žalą (viešųjų ir privačių interesų pažeidimas ir valstybės institucijos reputacijos ir vardo diskreditavimas informacijai pasirodžius visuomenės informavimo priemonėse, nesudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, nenutrauktos procedūros, dėl ko piliečiai prarado teisę išsinuomoti valstybinę žemę). Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjui kylantis interesų konfliktas yra nuolatinio pobūdžio, pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriais padarytas pažeidimas, tęsėsi nuo pareiškėjo paskyrimo į Tarnybos direktoriaus pareigas (2016 m. gegužės 30 d.) iki Išvados surašymo.
65. Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nurodyta, jog pareiškėjas, priimdamas sprendimus, o taip pat ir jų nepriimdamas, nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Šis nustatytas konfliktas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas, tapęs Tarnybos direktoriumi, veikė turėdamas privatų interesą dėl valstybinės žemės naudojimo Kelmės (4,9776 ha), Kupiškio (8,2010 ha), Varėnos (8,1714 ha), Zarasų (17,3586 ha) rajonuose, Panevėžio, Ignalinos ir Visagino skyriuose, kuriuose nebuvo pasibaigę pareiškėjo (kaip privataus asmens) ir Tarnybos (kuriai vadovauja pareiškėjas) teisiniai valstybinės žemės nuomos santykiai, nenusišalino nuo vadovavimo Tarnybos teritorinių padalinių (Ignalinos ir Visagino, Kelmės, Kupiškio, Panevėžio, Varėnos, Zarasų) veiklai, o nenusišalindamas ir priiminėdamas sprendimus dėl šių skyrių veiklos, darbuotojų tarnybos eigos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, piktnaudžiavo tarnyba.
66. Byloje nustatyta ir to neginčija pareiškėjas, kad jis nuo 2016 m. gegužės 30 d. priiminėjo sprendimus dėl Tarnybos Ignalinos ir Visagino, Kelmės, Kupiškio, Panevėžio, Varėnos, Zarasų teritorinių skyrių vedėjų veiklos, kontroliavo šių padalinių veiklą ir vertino jų darbą, inicijavimo Varėnos skyriaus auditą, vertino atlikto Varėnos skyriaus audito ataskaitą, pareiškėjas santykiuose su teritorinių skyrių vadovais ir darbuotojais veikė kaip valdingus įgalinimus įgyvendinantis asmuo ir nenusišalino nuo keliančių interesų konfliktą sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų.
67. Akcentuotina, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas kvietėsi Tarnybos darbuotojus dėl valstybinės žemės naudojimo ir dėl savo naudojamos žemės klausimų, ragino Varėnos skyriaus vedėją vertinti šio skyriaus darbuotojų veiksmus bei parašyti tarnybinį pranešimą 2016 m. liepos mėnesį, 2017 m. sausio 17–18 d. Druskininkuose vykusio tarnybos struktūrinių padalinių vadovų pasitarime. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 25 d. pasirašė įsakymą Nr. 1P-42-(1.3.) „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutartyse nustatytų įsipareigojimų vykdymo plano patvirtinimo“. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek VTEK įžvelgė nuolatinį pareiškėjo interesų konfliktą dėl Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų, kurie nagrinėjo ar turėjo nagrinėti klausimus, susijusius su pareiškėjo nuomojamais ar ketinamais nuomotis valstybinės žemės sklypais bei nuomos kontrole, kontrolės.
68. Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą, teigė, kad atsakovas praleido Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių senaties terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo padarymo dienos, skirti tarnybinę nuobaudą dėl 2016 m. birželio 2–3 d. vykusio susitikimo su Tarnybos Varėnos skyriaus vedėju, taip pat dėl 2016 m. liepos mėnesį ir 2017 m. sausio 17–18 d. pokalbio su Tarnybos Varėnos skyriaus vedėju, vykusio Druskininkuose Tarnybos struktūrinių vadovų pasitarime.
69. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, jog tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
70. Įvertinus Išvadoje, Įsakyme bei atsakovo atsikirtimuose į pareiškėjo skundą išsakytus argumentus dėl pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėties, darytina išvada, kad pareiškėjui atskirai kaip tarnybinis nusižengimas nebuvo inkriminuojami jo atlikti veiksmai 2016 m. birželio 2–3 d., 2016 m. liepos mėnesį ir 2017 m. sausio 17–18 d.
71. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo tiriamos 2016 m. birželio 2–3 d. vykusio susitikimo su Tarnybos Varėnos skyriaus vedėju, taip pat 2016 m. liepos mėnesį ir 2017 m. sausio 17–18 d. vykusio pokalbio su Tarnybos Varėnos skyriaus vedėju aplinkybės, kurios sudarė tik dalį tiriamų pareiškėjo atliktų veikų ir kurios įrodė pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu nustatytus pažeidimus. Atsakovo teigimu, Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriais padarytas tarnybinis pažeidimas, tęsėsi nuo jo (pareiškėjo) paskyrimo į Tarnybos direktoriaus pareigas (2016 m. gegužės 30 d.) iki Išvados surašymo dienos, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta nustačius ir įvertinus pareiškėjo tęstinį (trunkamą) tarnybinio pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pobūdį (žr. atsakovo Ministerijos atsiliepimo į skundą 5 lapą).
72. Taigi nagrinėjamu atveju byloje turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjas, tapęs Tarnybos direktoriumi ir turėdamas privatų interesą dėl valstybinės žemės naudojimo Kelmės (4,9776 ha), Kupiškio (8,2010 ha), Varėnos (8,1714 ha), Zarasų (17,3586 ha) rajonuose, Panevėžio, Ignalinos ir Visagino skyriuose, kuriuose nebuvo pasibaigę pareiškėjo (kaip privataus asmens) ir valstybės tarnautojo (Tarnybos vadovo) teisiniai valstybinės žemės nuomos santykiai, turėjo nusišalinti nuo vadovavimo Tarnybos teritorinių padalinių (Ignalinos ir Visagino, Kelmės, Kupiškio, Panevėžio, Varėnos, Zarasų) veiklai, o nenusišalindamas ir priiminėdamas sprendimus dėl šių skyrių veiklos, darbuotojų tarnybos eigos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus, piktnaudžiavo tarnyba.
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis, pateiktais prašymais sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sudarymą, išnuomotos valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir kt., daro išvadą, kad atsakovo išvada dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo yra teisėta ir pagrįsta.
74. Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą, teigė, kad vien ta aplinkybė, jog jis, kaip Tarnybos vadovas, yra atsakingas už visos Tarnybos veiklą ir užduočių vykdymą, neleidžia daryti išvados, kad jis darė poveikį Tarnybos skyrių vedėjams ir darbuotojams dėl sprendimų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo nurodyti konkrečius jo (pareiškėjo) priimtus sprendimus, kurie turėjo realų poveikį Tarnybų skyrių vedėjams ar kitiems darbuotojams ir kuriuos pareiškėjas priėmė teikdamas prioritetą privatiems, o ne viešiesiems interesams, taip sukeldamas interesų konfliktą ir šiurkščiai pažeisdamas įstatymų nuostatas. Pareiškėjas akcentavo, kad pradėdamas eiti Tarnybos direktoriaus pareigas, pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė, kad vykdo ūkininkavimo veiklą, nuomoja ir naudoja valstybinę žemę, taip pat yra formuojamos kadastrinių matavimų bylos.
75. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, minėtų pareiškėjo argumentų nepripažino pagrįstais, nurodydamas, kad Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės, o asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, turi laikytis tokių teisinių priemonių, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, o pareiškėjas būtent ir nesiėmė teisinių priemonių, kad išvengtų tokios situacijos.
76. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, nes byloje surinkti įrodymai įtikinimai patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas ūkinę veiklą ir nuomodamasis valstybinės žemės sklypus bei siekdamas juos išsinuomoti, nesiėmė jokių teisinių priemonių, kad nekiltų abejonių dėl jo, kaip valstybės tarnautojo, tarnyboje priimamų / nepriimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo.
77. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba, o sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą (Žemės įstatymo 9 str. 2 d.).
78. Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis; kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 9 str. 13 d.).
79. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (Žemės įstatymo 9 str. 14 d.).
80. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį Nacionalinė žemės tarnyba: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (1 p.); perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai (4 p.); įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais (6 p.); tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (7 p.); 9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (9 p.); atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (10 p.); kt.
81. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojai turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą prieš terminą ir nustatyta tvarka kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.
82. Akcentuotina, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).
83. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-2019/2018).
84. Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, 13.1 punkte nustatyta, jog Tarnybos direktorius organizuoja Tarnybos darbą, kad būtų tinkamai įgyvendinami Tarnybai iškelti uždaviniai ir deleguotos funkcijos. Pagal Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 (2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 3P-171 redakcija), 7.3 ir 7.4 punktus būtent Tarnybos direktorius užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Prezidento dekretų, tarptautinių sutarčių, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių vykdymą, užtikrina, kad Tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų.
85. Taigi pareiškėjas pagal jam nustatytas pareigas vadovavo Tarnybai, kuri privalo kontroliuoti, kaip valstybinės žemės nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą prieš terminą ir nustatyta tvarka kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, vykdyti kitas Žemės įstatyme nustatytas funkcijas, organizavo jos darbą, koordinavo ir kontroliavo, kaip jis vykdomas, ir buvo tiesiogiai atsakingas už Tarnybai pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.
86. Apibendrinant aptartas teisės aktų nuostatas ir byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas, kuris yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartis bei yra pateikęs dokumentus, kad būtų sudarytos ir kitos valstybinės žemės nuomos sutartys dėl pareiškėjo vykdomos privačios ūkinės veiklos, kartu veikdamas ir valstybinės žemės nuomotojo vardu, pagal teisės aktų nuostatas privalėjo užtikrinti valstybinės žemės nuomos sutarčių tinkamą vykdymą bei sutarčių sudarymą pagal pateiktus dokumentus, t. y. pareiškėjas buvo asmuo, kuris ir nuomojo valstybinę žemę, ir pats kontroliavo nuomojamos valstybinės žemės naudojimą, sprendė, ar ji tinkamai naudojama, ar nėra pagrindų nutraukti sudarytas sutartis, kt.
87. Akivaizdu, kad negalėjo būti toleruojama tokia teisinė situacija, kai pagal teisės aktuose įtvirtintas imperatyviąsias nuostatas pareiškėjas, atstovaudamas Tarnybai, privalėjo tikrinti, kaip jis pats (valstybinės žemės nuomininkas) naudoja išnuomotus valstybinės žemės sklypus savo privačiai ūkinei veiklai vykdyti, spręsti, ar nėra pagrindų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo / nesudarymo, kt. Tokia situacija sudaro faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad egzistavo viešojo ir privataus intereso konfliktas, kuris akivaizdžiai kelia abejones dėl pareiškėjo nešališkumo įgyvendinant valstybės politiką valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje. Pareiškėjo priimti sprendimai, o taip pat ir  nepriimti sprendimai, susiję su jo išsinuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimo kontrole, kėlė abejones dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos nešališkumo ir skaidrumo, tarnybinių pareigų atlikimo pagal teisės aktų reikalavimus (ar pareigos buvo atliekamos nešališkai, sąžiningai ir tinkamai, nesiekiant asmeninės naudos), diskreditavo valstybės tarnybą.
88. Akcentuotina, kad pareiškėjas nenusišalino nuo tarnybinės veiklos, susijusios su valstybinių žemės nuomos sutarčių vykdymo kontrole, tokių sutarčių sudarymu. 
89. Pagal bylos duomenis Tarnybos teritoriniams skyriams buvo deleguota funkcija vietose, kuriose yra nuomojama valstybinė žemė, atlikti veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarčių vykdymo kontrole, žemės sklypų suprojektavimu. Pažymėtina, kad Tarnybos teritoriniai skyriai nėra savarankiški juridiniai asmenys, tai yra struktūriniai padaliniai ir pareiškėjas, vadovaudamas šiems skyriams, veikė kaip valdingus įgalinimus įgyvendinantis asmuo. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad Tarnybos teritorinių skyrių vedėjai yra pavaldūs pareiškėjui, todėl jų atliekami veiksmai ir pagal teisės aktus turimi būti atlikti, sprendžiant klausimus, susijusius su Tarnybos vadovo (pareiškėjo) valstybinės žemės nuoma, akivaizdžiai suponuoja interesų konflikto atsiradimą. Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, nustatė, kad Tarnybos teritoriniuose skyriuose, kuriuose pareiškėjas buvo sudaręs žemės nuomos sutartis, nebuvo imtasi jokių aktyvių veiksmų prieš pareiškėją, kaip fizinį asmenį (teisės aktų nustatytais terminais pateikti kadastro duomenų bylas, pasirašant valstybines žemės nuomos sutartis išreikalaujant lėšas pagal galiojančius teisės aktus, neatlikus privalomų veiksmų pareikalauti nutraukti sutartis).
90. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymu ir šių sutarčių vykdymo kontrole, nustatė, kad Lietuvos valstybės vardu su pareiškėju valstybinės žemės nuomos sutartis sudarė Tarnybos teritorinių skyrių vadovai, veikdami pagal Tarnybos vadovo išduotus įgaliojimus „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“, kurių 1.1.2.2 punktuose nustatyti įgalinimai išnuomoti, sudaryti nuomos sutartis bei jas nutraukti. Tarnybos teritorinių skyrių vadovams taip pat yra išduoti Tarnybos vadovo įgaliojimai „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo, tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“.
91. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas vertino Tarnybos teritorinių skyrių, kuriems išduoti įgaliojimai sudaryti nuomos sutartis, nutraukti nuomos sutartis, rengti teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus, t. y. atlikti veiksmus, dėl kurių pareiškėjas turi tiesioginį privatų interesą, vadovų veiklą, koordinavo ir kontroliavo jų veiklą. Be to, atsakovas nustatė, kad Tarnybos Varėnos skyriuje pareiškėjas aktyviai domėjosi ir jam išnuomotais valstybinės žemės sklypais. Šio skyriaus vedėjas informavo atsakovą, kad 2016 metais buvo atliekamas auditas, buvo tikrinami ir pareiškėjo nuomojami valstybinės žemės sklypai, juose neva buvo pažeidimų, tačiau tai neatsispindėjo 2016 m. lapkričio 16 d. vidaus audito ataskaitoje. Atsakovas Išvadoje nurodė, jog audito išvadoje ir su ja susijusiuose dokumentuose nebuvo nustatyta, kad būtų tikrinti pareiškėjui išnuomoti valstybinės žemės sklypai ar kiti dokumentai, susiję su pareiškėjo sklypų nuoma.
92. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Įsakyme nurodyti tik bendro pobūdžio pasvarstymai, kurie neparemti jokiais realiais įrodymais, dirbdamas Tarnyboje jis nesukėlė nė vieno interesų konflikto, tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigia Išvadoje nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės, atsakovo surinkti įrodymai, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo byloje pateiktų įrodymų, kurie paneigia atsakovo nustatytas ir VTEK sprendimu patvirtintas aplinkybes, pagrindžiančias pareiškėjo padarytą šiurkštų tarnybinį pažeidimą (šiurkštų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą).
93. Pareiškėjas akcentuoja aplinkybę, kad visos valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos iki jam tampant Tarnybos vadovu, tarnybos metu Tarnyboje nebuvo sprendžiami jokie klausimai, susiję su pareiškėjo ūkininkavimu, jis (pareiškėjas) neteikė jokių naujų prašymų ar dokumentų, siekdamas naudos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ne dėl ūkininkavimo veiklos, bet dėl veiklos, susijusios su sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių vykdymo kontrole, dėl paduotų prašymų sudaryti nuomos sutartis sprendimo.
94. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai išnagrinėjo ir aptarė pareiškėjo (valstybės tarnautojo) nusižengimo sudėtį, t. y. nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, pažeidimą padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos (neveikimo) ir pasekmių, pareiškėjo kaltę.
95. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui teisėtai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Nors Išvadoje buvo siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, tačiau Įsakyme yra motyvuotai pagrįsta, t. y. nurodyta, dėl kokių nustatytų faktų ir teisės aktų nuostatų pareiškėjui skirtina tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.
96. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padarytu pažeidimu, nepripažintini pagrįstas ir įrodytais pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų dėl jo nešališkumo ir principingumo, politinio susidorojimo.
97. Pareiškėjo byloje pateikti įrodymai apie žemės ūkio ministro viešus pasisakymus dėl pareiškėjo pasitraukimo iš Tarnybos neįrodo pareiškėjo pozicijos, nes žemės ūkio ministras nepasitikėjimą pareiškėju reiškė, kai jau vyko tarnybiniai patikrinimai, viešai buvo paskleista informacija apie pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Žemės ūkio ministras pasisakė dėl Komisijos nustatyto tarnybinio nusižengimo, kai buvo baigtas tarnybinis patikrinimas ir Komisijos išvada buvo perduota įvertinti VTEK. Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie siūlymą jam (pareiškėjui) pasitraukti iš užimamų pareigų matyti, kad tai buvo siūloma jam padaryti tuo metu, kai buvo pradėti ir vyko tarnybiniai patikrinimai.
98. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes apie žemės ūkio ministro interesų konfliktą, viceministro A. B. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą, tačiau teisiškai nepagrindžia, kaip šios aplinkybės yra susijusios su pareiškėjo padarytu tarnybiniu pažeidimu, šio pažeidimo kvalifikavimu bei tarnybinės nuobaudos taikymu.
99. Pareiškėjo teigimu, A. B. nebuvo skirta jokia nuobauda, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pareiškėjo padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, dėl kurio padarymo atsakovas turėjo teisėtą pagrindą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.
100. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).
101. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė