Civilinė byla Nr. e3K-3-261-916/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32459-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. S. ir Š. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo „Luminor Bank AS“, veikiantis per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš fizinio asmens bankroto administratoriaus, taikymo ir aiškinimo.
2. Bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 dėl visų 2015 m. rugsėjo 16 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) punktų; netenkinus šio prašymo, atnaujinti procesą dėl Sutarties 2, 3, 4 punktų; atnaujinus procesą nustatyti pareiškėjams Š. S. ir B. S. terminą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti, o šių trūkumų nepašalinus, taikyti teisines pasekmes, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalyje.
3. Pareiškėja nurodė, kad iš 2018 m. liepos 9 d. Š. S. bankroto administratorei perduotų dokumentų buvo nustatyta, jog iki santuokos nutraukimo sutuoktiniai turėjo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodytą kreditorių – B. S. tėvą V. V., kuris sutuoktinių bendriems šeimos poreikiams 2012 m. lapkričio 5 d. paskolino 14 481 Eur (50 000 Lt). Minėti pinigai buvo paskolinti tam, kad sutuoktiniai galėtų įsirengti ir pagerinti jiems priklausantį gyvenamąjį namą. Tai, kad ši sutuoktinių prievolė nebuvo padalyta santuokos nutraukimo metu, pažeidžia Š. S. ir jo kreditorių interesus. V. V. apie santuokos nutraukimo bylą bei santuokos nutraukimo sąlygas nebuvo informuotas CK 3.126 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 382 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka, paskolos dalis buvo grąžinta iš asmeninių Š. S. lėšų, o likusią negrąžintą 2200 Eur paskolos dalį V. V. priteisė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13818-545/2016. Pareiškėja teigia, kad jeigu procesas būtų atnaujintas ir prievolės būtų teisingai paskirstytos tarp buvusių sutuoktinių, tai leistų užtikrinti tinkamą bankrutuojančio asmens regresinės teisės įgyvendinimą. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 netenkino; priteisė iš bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ B. S. 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą ir atsiliepimą į pareiškėjos prašymą.
5. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ atskirąjį skundą, 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį paliko nepakeistą ir patikslino priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – sumažino iš bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ B. S. priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 1399,18 Eur; priteisė iš bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ B. S. 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikslino, kad B. S. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 605 Eur, o už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą – 1028,50 Eur išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas nebuvo patenkintas, taip pat į tai, kad pareiškėjos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą viršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų tokių išlaidų dydį, iš pareiškėjos B. S. priteisė 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
7. Kasaciniu skundu bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ ir nurodyti, kad B. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš bankrutuojančio Š. S. bankroto administravimui skirtų lėšų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. CPK 93 straipsnio 1 dalies norma įtvirtina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp besibylinėjančių šalių ir kartu nenustato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš šalių atstovų. Nors bankroto administratoriaus statusas neapsiriboja vien bankrutuojančio asmens ar jo kreditoriaus interesų atstovavimu, tačiau fizinio asmens bankroto administratorius, be kitų funkcijų, vykdo ir bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų atstovavimo veiklą. Tokia išvada darytina iš Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 12 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 22 straipsnio 4 dalies. Jeigu teismas būtų patenkinęs pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, būtų buvusios sukurtos prielaidos pagerėti bankrutuojančio asmens turtinei padėčiai, t. y. jo turtinis aktyvas būtų padidėjęs. Atitinkamai visos papildomai gautos lėšos fizinio asmens bankroto byloje būtų buvusios panaudotos fizinio asmens kreditorių interesams tenkinti. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo (o jo netenkinus ir atskirąjį skundą) padavė ne dėl asmeninių, o dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių interesų, siekdama ginti jų teises. Taigi ji veikė kitų asmenų interesais, o tai ir yra atstovavimo požymis.
7.2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš bankrutuojančių asmenų bankroto administratorių. Nors įmonių ir fizinių asmenų bankroto procedūros turi kai kurių skirtumų, tačiau bankroto administratoriaus vaidmuo šiose procedūrose yra tas pats – abiem atvejais administratorius turi užtikrinti sklandų, veiksmingą ir skaidrų bankroto procesą, ginant bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesus. Dėl šios priežasties tiek įmonių, tiek fizinių asmenų administratoriams yra suteikiamos iš dalies tokios pat veiklos garantijos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonių bankroto administratoriai kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų, toks išaiškinimas turėtų būti taikomas ir fizinių asmenų bankroto administratoriams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš atsakovo (bankrutuojančios įmonės) ieškovui (kreditoriui) priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 2, 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įmonės bankroto administravimo išlaidos, į kurias įgyja teisę kreditorius po bankroto bylos iškėlimo, išieškomos ne CPK nustatyta tvarka, bet jos kreditoriui sumokamos ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Nėra teisinio pagrindo skirtingai vertinti šios situacijos ir bankrutuojančio Š. S. bankroto administratorės veiksmų, nei nurodyta panašiose kasacinio teismo bylose. Priešinga išvada pažeistų subjektų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 2.76 straipsnis), bendruosius teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 straipsnis).
8. Suinteresuotas asmuo Š. S. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš bankroto administratorės priteisdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nemotyvavo, kokiu pagrindu jis buvo priteistas. Abu teismai padarė formalias išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš bankroto administratorės, taigi iš esmės visa byla buvo išspręsta neteisingai.
8.2. Įstatymų leidėjas nėra sistemiškai suderinęs CPK nuostatų su FABĮ ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas) nuostatomis. Nagrinėjamos bylos atveju teismai visiškai ignoravo bankroto instituto esmę ir formaliai apribojo galimybę bankroto administratorei pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis – proceso atnaujinimo institutu, negana to, priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš esamo nacionalinio teisinio reguliavo sudėtinga suvokti, kokia apimtimi bankroto administratorius gali dalyvauti civiliniame procese gindamas viešąjį interesą, kokios apimties yra bankroto administratoriaus perimtų iš atstovaujamų asmenų materialiųjų ir procesinių teisių ir pareigų turinys, įgyvendinant FABĮ bei Reglamento nuostatas.
8.3. Administratoriaus teisinis subjektiškumas artimesnis CPK 365 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto subjekto – prokuroro – subjektiškumui, tačiau nacionaliniu lygmeniu įstatymo leidėjo tai nėra įtvirtinta. Abu teismai netinkamai taikė FABĮ 12 straipsnio 3 dalį ir Reglamento 21 straipsnio 2 dalį, priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš netinkamo subjekto, suvaržė bankroto administratorės teises užginčyti sandorius, neatitinkančius kreditorių interesų.
9. Suinteresuotas asmuo B. S. atsiliepime į kasacinį skundą prašo netenkinti bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ kasacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ginčijamų teismo nutarčių dalys dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo savo esme yra teisingos. Bankroto administravimas yra verslas. Bankroto administravimą dažnai vykdo pelno siekiančios įmonės. Bankroto administratoriams atstovaujantys asmenys (dažnai patys būdami akcininkai) neretai, kaip ir nagrinėjamu atveju, piktnaudžiauja jiems įstatymo suteiktomis teisėmis, reikšdami visiškai nepagrįstus ieškinius (prašymus) tariamiems bankrutuojančio asmens skolininkams, daro spaudimą kontrahentams, negerbia teisėtų lūkesčių, sutarties laisvės ir teisinio tikrumo principų.
9.2. Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bankroto administratorės, o ne iš bankrutuojančio Š. S. bankroto administravimui skirtų lėšų, kurių nėra. Akivaizdu, kad B. S. patyrė bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas lėmė bankroto administratorės veiksmai, t. y. jos nepagrįstas pakartotinis prašymas dėl proceso atnaujinimo skyrybų byloje ir su tuo susijęs ilgą laiką trukęs bylinėjimasis. Bankroto administratorė pažeidė proceso ekonomiškumo principą.
9.3. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bankroto administravimui skirtų lėšų yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad bankroto administratorė savo prašyme dėl proceso atnaujinimo skyrybų byloje bei atskirajame skunde kaip suinteresuotą asmenį įtraukė ne tik B. S., bet ir Š. S. kaip savarankišką proceso šalį, kuriam neva ji (kaip nurodoma kasaciniame skunde) atstovavo pareikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui.
9.4. Nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos toms įmonių bankroto aplinkybėms, kuriose bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš bankrutuojančių įmonių administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Akivaizdu, kad šioje civilinėje byloje teismai neprivalėjo vadovautis teismų praktika įmonių bankroto bylose, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė neatstovavo bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių V. V. ir AB „Luminor Bank“ interesams, nes bankrutuojantis asmuo pats buvo įtrauktas į bylą kaip proceso šalis, o suinteresuotos šalys V. V. ir AB „Luminor Bank“ net nebuvo kreditoriai Š. S. bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratoriaus
10. FABĮ 2 straipsnio 3 dalis bankroto administratorių apibrėžia kaip fizinį arba juridinį asmenį arba juridinio asmens padalinį (filialą), ĮBĮ nustatyta tvarka turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka turintį teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas.
11. FABĮ 12 straipsnis įtvirtina bankroto administratoriaus pareigas ir teises. Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bankroto administratorius atstovauja fiziniam asmeniui (arba įgalioja kitą asmenį atstovauti) iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
12. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didele dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).
13. Fizinio asmens bankroto proceso metu siekiama užtikrinti bankrutuojančių fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, bankroto administratorius yra tarpininkas tarp šių dviejų grandžių, ginantis fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).
14. Bankroto administratoriaus paskirtis fizinio asmens bankroto procese – užtikrinti sklandų, operatyvų, sąžiningą, veiksmingą procesą, ginant bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesus, ir šių asmenų interesų pusiausvyrą. Fizinio asmens bankroto administratorius vykdo FABĮ nustatytas bankrutuojančio asmens turto administravimo funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją fizinio asmens bankroto procese; jis turi pareigą užtikrinti ne savo, o bankrutuojančio asmens, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesus, siekdamas šių interesų pusiausvyros.
15. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad pareiškėja – bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratorė – kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo siekė atnaujinti procesą bankrutuojančio asmens Š. S. ir B. S. santuokos nutraukimo byloje. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas tuo, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė vieno iš savo kreditorių. Sutuoktiniai turėjo solidariąją prievolę neįtrauktam į bylą kreditoriui, tačiau ji nebuvo padalyta tarp sutuoktinių. Prievolę vykdė bankrutuojantis Š. S. iš savo asmeninių lėšų. Pareiškėja tikėjosi, kad procesas galės būti atnaujinamas visa apimtimi dėl sutuoktinių turto, todėl būtų galėjusi iš esmės pagerėti bankrutuojančio asmens (taip pat ir jo kreditorių) padėtis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo (o jo netenkinus – ir atskirąjį skundą) padavė ne dėl savo asmeninių, o dėl bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų.
16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
17. Pagal FABĮ 22 straipsnio 1 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui.
18. FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį. Tai, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, savaime nereiškia, jog iš šios sąmatos negali būti dengiamos kitos sąmatoje nenurodytos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti ar kitoms bankroto administratoriui įstatymu pavestų funkcijų vykdymui, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimui skirtų lėšų.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kasaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ ir nurodyti, kad pareiškėjos B. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš bankrutuojančio Š. S. bankroto administravimui skirtų lėšų.
20. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, atsižvelgtina į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką. Siekis išsaugoti bankrutuojančio fizinio asmens turtą, kai fizinis asmuo, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ginasi nuo jam pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su bankrutuoti siekiančio fizinio asmens bankroto administratoriaus šiam įstatymu pavestų funkcijų vykdymu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie fizinio asmens bankroto administravimo išlaidų.
21. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorės prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 netenkino; priteisė iš bankroto administratorės suinteresuotam asmeniui B. S. 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato pagalbą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenurodė CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnį, tačiau neargumentavo, kodėl iš bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorės B. S. priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį paliko nepakeistą ir patikslino priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – sumažino iš bankroto administratorės B. S. priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 1399,18 Eur; priteisė iš bankroto administratorės B. S. 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su bankroto administratorės atskirajame skunde nurodytu teiginiu, kad suinteresuoto asmens nurodytos išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 370,68 Eur), todėl priteistą 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažino iki 370,68 Eur, tačiau nesutiko, kad išlaidų dydis už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo rengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Vilniaus apygardos teismas nesprendė, ar apskritai yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bankroto administratorės. Teismas tik pažymėjo, kad bankroto administratorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš administravimui skirtų lėšų netenkintinas, nesant tam teisinio pagrindo.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normas aiškinant lingvistiškai, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priteisti tik vienai šaliai iš kitos šalies. CPK 95 straipsnio 1 dalis įtvirtina išimtį, pagal kurią teismas turi teisę įpareigoti dalyvaujantį byloje asmenį, kuris nesąžiningai pareiškė prašymą atnaujinti procesą, atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Bylą nagrinėję teismai nenustatę, kad bankroto administratorė būtų vykdžiusi įstatyme nenustatytas funkcijas, peržengė įstatymo jai suteiktas teises ar veikė nesąžiningai, neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti bankroto administratorę, kaip dalyvaujantį byloje asmenį, atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
24. Nagrinėjamoje byloje piniginė prievolė suinteresuotam asmeniui B. S. atsirado po bankroto bylos Š. S. iškėlimo. Šios prievolės (t. y. bylinėjimosi išlaidų) atsiradimą lėmė bankroto administratorės pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo šalių santuokos nutraukimo byloje. Kaip minėta nutarties 15 punkte, bankroto administratorė gynė ir atstovavo bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui B. S. priteistas 1773,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (piniginė prievolė) atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl yra teisinis pagrindas šias išlaidas priteisti ne iš bankroto administratorės, o iš bankroto administravimo išlaidų.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindama šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo FABĮ 12 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalimi, todėl skundžiamas procesinis teismo sprendimas keistinas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą B. S. priteisiant iš administravimui skirtų lėšų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
27. Suinteresuotas asmuo B. S. prašė priteisti iš bankroto administratorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtą kasaciniame teisme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas, B. S. nėra pagrindo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Suinteresuotas asmuo Š. S. bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė.
29. Kasacinis teismas turėjo 16,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, šių pašto išlaidų atlyginimas priteistinas iš suinteresuoto asmens B. S..
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalį, kuria patikslintas priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – sumažintas iš bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ suinteresuotam asmeniui B. S. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iki 1399,18 Eur ir priteistas iš bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ suinteresuotam asmeniui B. S. 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, pakeisti, ją išdėstant taip:
„Priteisti suinteresuotam asmeniui B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1773,46 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt trijų Eur 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma mokėtina iš administravimui skirtų lėšų.“
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,03 Eur (šešiolika Eur 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė